Šiandien

Vasario 24 d.
Penktadienio, vasario 24-osios, skaitiniai

Tęsiame pasakojimų ciklą apie Betanijos žmones. Šįkart pristatome Gražinos istoriją. Ji buvo lenkgvosios atletikos trenerė, ministerijos darbuotojo žmona. Dabar verčiasi sunkiai, tačiau neturi kuo skųstis ir žada gyventi iki 100 metų. Taip pat svarstome labai sunkų, kančių ir skausmo kelią nuo mažylio pradėjimo dirbtinio apvaisinimo klinikoje iki jo gimimo pasiryžtama nueiti dažniausiai ne iš meilės savo kūdikiui, bet iš meilės sau. Ne iš noro būti, bet iš noro turėti. Estijos nepriklausomybės dienos proga – Simonos Stanaitytės pokalbis su mūsų šalies ambasadoriumi Taline Neilu Tankevičiumi. „Politinių pasaulėžiūrų peizaže konservatizmas pirmiausia išsiskiria savo atidumu ir ištikimybe tikrovei. Jei daugelis įvairių pakraipų dešinės ir kairės ideologų pradeda nuo abstrakčių principų ir samprotavimų, konservatoriai pirmiausia įsiklauso į tikrovę, kurios ištikimiausia metraštininkė yra istorija“, – svarsto Simas Čelutka kalbėdamas apie konservatyvųjį mąstymą.

Vasario 23 d.
Ketvirtadienio, vasario 23-iosios, skaitiniai

Ar kada nors pagalvojome, o kas lemia idėjiniu pagrindu įkurtos organizacijos gyvybingumą, našumą arba vegetavimą ir galiausiai mirtį? Taip pat vis labiau ryškėjant tipiškai šių laikų žymei – individualizmui, derėtų panagrinėti, kas tai ir iš kur kyla. Ilgą laiką referavimas į krikščionybę Prancūzijos politikoje buvo mirties nuosprendis. Dabar Francois Filloną, daug kalbantį apie savo katališkas nuostatas, skandina ne jos, o nepotizmas. Apie tai, kaip keičiasi požiūris į religiją politikoje, – Samuelis Greggas. Tai kas buvo pradžioje, apie kurią nutyli fizikai? „Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę“, – sako žydų ir krikščionių Biblija. Tačiau ar vis dar galima tuo tikėti šiandien?

Vasario 22 d.
Trečiadienio, vasario 22-osios, skaitiniai

Pradedame „Betanijos“ socialinio centro lankytojų istorijų ciklą. Margarita yra profesionali smuikininkė, tačiau jau kelis dešimtmečius nebegali groti. Ji svajotoja – nori keliauti po pasaulį ir išmokti... lotynų kalbos. „Dėkoju Danieliui, nes panašūs į jo liudijimai griauna sieną tylos, kuri užgniaužė skandalus ir kančias, apšviečia baisią šešėlio zoną Bažnyčios gyvenime“, – rašo popiežius Pranciškus savo pratarmėje vyro, tapusio kunigo vienuolio pedofilo auka, knygai. Vasario 22 dieną Europoje minima Nusikaltimo aukų rėmimo diena. Pasaulyje, kuriame egzistuoja aukos, egzistuoja ir žmonės, paverčiantys kitus aukomis. Šią dieną kviečiame skaityti nuteistojo laišką, skirtą jo aukoms ir visiems, kurie svarsto, kaip nutinka, kad žmonės nusikalsta prieš kitus.

Vasario 21 d.
Antradienio, vasario 21-osios, skaitiniai

Apie Rumunijos politinę krizę kalbamės su šioje šalyje jau porą metų gyvenančia ir dirbančia Egle Pačebutaite. Lina Matiukaitė rašo apie patyčių problemas ir žmogiškumo ugdymą. Taip pat siūlome vaizdo pokalbį su Stanislava, meiliai vadinama Stasele, kuri yra laukiama visų benamių ir vargstančiųjų. Ji jau 8 metus du kartus per savaitę lanko žmones, gyvenančius buvusiame Jonavos sąvartyne. O Donatas Puslys rašo apie futbolo trenerį, kuris neišmokė žaisti futbolo, tačiau išmokė kažko žymiai svarbesnio.

Vasario 20 d.
Pirmadienio, vasario 20-osios, skaitiniai

Savaitę pradedame Josef Joffe tekstu. Autorius pažymi, jog žiniasklaidos antraštėse dominuoja teroras – atrodytų, Samuelis Huntingtonas prieš veik 20 metų knygoje „Civilizacijų susidūrimas“ tiksliai išpranašavo nūdienos krizę. Vis dėlto jis gana esmingai klydo. Taip pat pristatome pokalbį su François Taddei, vadovaujančiam Paryžiuje įsteigtam Tarpdisciplininių tyrimų centrui, skirtam tyrinėti ir dėstyti inovacijas pedagogikoje. Pedagogas siekia, kad mokiniai kuo daugiau klausinėtų, savarankiškai ieškotų atsakymų, eksperimentuotų. Nagrinėjame Pietų Osetijos temą. Balandžio 9-ąją atsiskyrusiame nuo Gruzijos Pietų Osetijos regione kartu su prezidento rinkimais gyventojai balsuos dėl nepripažintos respublikos pavadinimo pakeitimo. Oficialusis Tbilisis, kuris, kaip ir tarptautinė bendruomenė, Pietų Osetiją laiko Gruzijos dalimi, referendumą vertina kaip aneksijos skatinimą ir siekį atsiskyrusį regioną įtraukti į Rusijos sudėtį. Be to, kviečiame susipažinti su socialiniais projektais garsėjančia kostiumų ir mados dizainere Janina Zibireva, kuri pavasarį pasitiks mados prekinio ženklo „Lech Lecha“ pristatymu. Kartu tai ir socialinio verslo iniciatyva.

Vasario 19 d.
Sekmadienio, vasario 19-osios, skaitiniai

Skaitiniuose kun. Vladimir Solovej komentuoja Evangelijos ištrauką ir išryškina, kokia yra tikroji krikščionio tapatybė. Ne paties įgyta, o iš Dievo rankų priimta. Taip pat pradedame publikuoti Šeimos sinodo darbą apibendrinančio ir popiežiaus Pranciškaus pasirašyto dokumento apie meilę šeimoje garsųjį 8 skyrių, sukėlusį daugiausiai diskusijų ir debatų. Filme visų pirma klausiama: ar kankinio mirtis – tai kiekvienam mirtingajam ar tik šventiesiems pakeliamas tikėjimo išbandymas? - rašo Eglė Čeponytė. „Štai, jau susidėjo keletas atvejų, kai mūsų literatūros kritikai netgi liaupsina knygas už tai, kad jos nesuprantamai parašytos, o jų autorius – už tai, kad net patys nežino, ką rašo“, – savo tekste apie literatūros kritiką teigia Sandra Bernotaitė.

Vasario 18 d.
Šeštadienio, vasario 18-osios, skaitiniai

Rabinas Jonathanas Sacksas savo paskaitoje nagrinėjo, kodėl religija neišnyko nepaisant visų sekukiaristų svajų, kodėl religija į viešąją erdvę šiandien neretai grįžta savo radikaliomis formomis ir kas turėtų būti padaryta. Taip pat skaitiniuose: Domantas Razauskas pristato vieną svarbiausių visų laikų lietuviškų muzikos albumų. Jūratė Ziedelytė – apie šv. Faustinos gyvenimą, netobulumą, tylą, pasaulio vientisumą. Pirmojoje laidoje mintimis dalijasi T. Matulionio bylos postulatorius kun. Mindaugas Sabonis, Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis ir mons. Algirdas Jurevičius. „Tai žmogus, kuris neišsigando ateistinio monstro, neleido Bažnyčios naudoti politikoje“, – taip pasakojimą apie būsimą palaimintąjį pradeda kun. M. Sabonis.

Vasario 17 d.
Penktadienio, vasario 17-osios, skaitiniai

Kviečiame skaityti Mato Baltrukevičiaus komentarą apie politinį jautrumą ir žiniasklaidos vaidmenį politikoje. Dalijamės pokalbiu apie vaikystę, prabėgusią matant savo tėtį nuolat išgėrusį, baimę, pyktį ir apie viską nugalinčią meilę gyvenimui. Pristatome Filipinus. Filipinai – viena katalikiškiausių pasaulio valstybių. Tačiau jos prezidentas šiuo metu vykdo su Dekalogu gerokai besikertančią politiką, pavyzdžiui, žudo narkotikų prekeivius. Apie padėtį Filipinuose – Kotryna Kriaučiūnaitė.

Vasario 16 d.
Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos skaitiniai

Brangūs skaitytojai, sveikiname Jus su Vasario 16-ąja ir dalinamės ištrauka iš Vytauto Kavolio knygos „Moterys ir vyrai lietuvių kultūroje“, kur autorius kalba apie neužbaigtą išsilaisvinimą nepriklausomoje tarpukario Lietuvoje. Be to, Donatas Puslys aptaria režisieriaus Jimo Jarmuscho filmą „Patersonas“, akcentuojantį paprastos kasdienybės grožį. Tuo tarpu Arkadijus Babcenko dalinasi prisiminimais apie ilgametę bendražygę, prieš daugiau nei dešimtmetį nužudytą Anną Politkovskąją. Lietuvos lenkų rinkimų akcija po rinkimų netapo nei pozicijos, nei opozicijos dalimi, o mėgina laviruoti tarp skirtingų politinių grupių ir gauti iš to naudos. Kodėl – Mato Baltrukevičiaus komentare.

Vasario 15 d.
Trečiadienio, vasario 15-osios, skaitiniai

Šįkart ses. Juozapa kalba apie troškimą gyventi – apie norą kasdien gyvenimą išpakuoti tarsi labiausiai lauktą dovaną, nes tik tuomet, anot ses. Juozapos, jis atsiskleidžia visu grožiu. Skaitiniuose taip pat Rokas Markauskas apie tai, kokios būklės dabar yra Lietuvos kairioji politinė mintis. Dalijamės kalba, kurią Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ pirmininkas Ramūnas Garbaravičius pasakė apdovanojant metų Tolerancijos žmogų. Šįkart šis apdovanojimas atiteko rašytojai Vandai Juknaitei. „Kurgi tavasis gailestingumas?“ – sarkastiškai klausė plakatas, praėjusią savaitę netikėtai atsiradęs Romoje, prieš tai išvardinęs „pastarojo meto piktnaudžiavimais popiežiaus valdžia“. Tai ženklas, anot Austen Ivereigh, kad pasiekta reali pažanga.

Vasario 14 d.
Valentino dienos skaitiniai

Kad ir kaip būtų, tačiau apeiti Valentino dieną yra sunku. Vieni ją švenčia, kiti peikia dėl to, kad vartotojiškame greitų malonumų kontekste yra iškraipoma tikroji meilės prasmė. Tad šią dieną siūlome pradėti pokalbiu su vyskupu Kęstučiu Kėvalu, kuris pasakoja apie tai, kas gi iš tikro yra meilė ir ką reiškia Valentino diena. Taip pat siūlome ištrauką iš knygos „Vilnius: meilės stotelės“. Karolis Kaupinis pasakoja apie tai, kas yra tarpinė būsena. Be to, kol vyksta teisiniai ginčai dėl garsiojo D.Trumpo draudimo atrinktų valstybių piliečiams atvykti į JAV, kviečiame susipažinti su 6 žmonių, kurių gyvenimus šis draudimas palietė, istorijomis.

Vasario 13 d.
Pirmadienio, vasario 13-osios, skaitiniai

Vasario 10–16 dienomis Lietuvoje vyksta Alkoholikų vaikų savaitė, kurios tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria alkoholį vartojančių tėvų šeimose augantys ir jau suaugę vaikai. Tuo tarpu Australija yra viena paskutinių šalių, pasiryžusių atidengti dvasininkų lytinių nusikaltimų prieš nepilnamečius dramą. Katalikų bendruomenė taip pat aktyviai kelia klausimą, kaip nutiko, kad netoleruotinas elgesys galėjo reikštis jos aplinkoje. Taip pat keliame klausimą, kas mums iš tokios keistos ir trikdančios istorijos? Kaip kiekvieno didžio filmo ar romano, „Tylos“ neįmanoma interpretuoti tik siaurai vienpusiškai. Įžvalgomis dalinasi amerikiečių vyskupas Robert Barron.

Vasario 12 d.
Sekmadienio, vasario 12-osios, skaitiniai

Šiandien pristatome homiliją apie vidinę darną. Jei galvojame gerai, kuriame Dievo karalystę, jei galvojame blogai – ją griauname. Harmonija, darna, Dievo Karalystė yra tada, kai mūsų mintys, žodžiai ir darbai sutampa. Kaip to siekti? Homilijos autorius – kunigas Algirdas Toliatas. Virgis Šidlauskas dalijasi mintimis apie buities ir būties santykį mūsų kasdienybėje. Popiežiaus dokumente apie meilę šeimoje svarstome apie sudėtingą ir svarbią tikėjimo perdavimo pareigą. O daugiau nei pusmetį Vokietijoje gyvenantis studentas dalijasi įspūdžiais apie pagrindinius savo atradimus šalyje.

Vasario 11 d.
Šeštadienio, vasario 11-osios, skaitiniai

Šeštadienį pradedame filosofo Alvydo Jokubaičio tekstu, kuriame jis teigia, kad tai, kas vyksta su lietuvių tautos ir valstybės suvereniteto suvokimu, suprasti padeda žydų tautos patyrimas. Ne tam, kad pamėgdžiotume juos, nes iš to gautųsi tik karikatūra, bet kad suprastume savo dabartinę padėtį. Domantas Razauskas kviečia į valstybę, kurioje niekada nebuvo – Vengriją. Susipažinkime su šios šalies roko muzika. Indrė Jonušytė rašo apie šiuolaikinės Europos košmarą – karų atblokštus „niekieno vaikus“. Henrikas Gudavičius savo „Laiškuose iš kaimo“ teigia, kad tik tylus pasitikėjimas savimi yra tikras.

Vasario 10 d.
Penktadienio, vasario 10-osios, skaitiniai

Šiandien skaitiniuose karybos ekspertas Deividas Šlekys dalinasi žiniomis apie informacinį karą, naujausią jo apraišką Lietuvos viešojoje erdvėje – rusišką filmą „Vikingas“ ir apie poreikį ugdyti mąstančius, priešiškai propagandai atsparius, civilius ir karius. Taip pat - „Der Spiegel“ apie priežastis, dėl kurių Varšuva ir Berlynas mėgina susidraugauti ir tai, kokie iššūkiai šios draugystės laukia. Pozityviame dienoraštyje – pokalbis su sese Juozapa, kuri teigė svajojusi apie penkis vaikus, o dabar jų turinti net 500. Straipsnyje pristatoma šeimos ir asmens saviugdos centro „Bendrakeleiviai” veikla, jo darbuotojų pastangos padėti žmonėms įveikti skyrybų krizę.

Vasario 9 d.
Ketvirtadienio, vasario 9-osios, skaitiniai

Kokius namų darbus turime atlikti, kad Teofiliaus Matulionio beatifikacija netaptų tik vienkartiniu festivaliu? Apie tai mintimis dalijasi apaštalinis nuncijus Lietuvoje arkivyskupas Pedro Lopez Quintana. Augminas Petronis rašo apie Lenkijos konstitucinę krizę ir Europos Sąjungos vaidmenį joje. Taip pat siūlome pokalbį su Nobelio literatūros premijos laureate Svetlana Aleksijevič ir pristatome ištrauką iš naujos ambasadorės ir kultūros istorikės Irenos Vaišvilaitės knygos „Pasivaikščiojimai po krikščioniškąjį Vilnių“.

Vasario 8 d.
Trečiadienio, vasario 8-osios, aktualijos

Šiandien kviečiame skaityti apie toliau besitęsiančius debatus, kokiomis sąlygomis išsituokę ir antrą civilinę santuoką sudarę katalikai galėtų priimti Atgailos ir Eucharistijos sakramentą. Kontrastas retai kada buvo toks aštrus kaip šįkart, kai susikirto Vokietijos vyskupų konferencijos ir katalikų doktrinos prižiūrėtojo Vatikane pozicijos. Pristatome Mohamad Manla pasakojimą apie tai, kodėl paliko savo šalį ir tapo pabėgėliu Vokietijoje. Tuo tarpu Povilas Aleksandravičius rašo, kad „dvasingumas“ yra svarbus žodis. Žmogus, užčiuopęs autentiško dvasinio gyvenimo pradus, vertina juos kaip fundamentalią savo gyvenimo realiją. Tikras dvasinis gyvenimas daro žmogų laimingą. Tačiau į dvasingumo sąvoką galima sukrauti daugybę paviršutiniškų, lėkštų, o kartais ir pavojingų prasmių. Blogai suvoktas dvasingumas gali tapti destruktyvus žmogaus asmenybei ir netgi sukelti socialinių katastrofų. Serbijos žurnalistė Vesne Pešič kalba apie totalinio melo politiką, kai politinėse batalijos viršų ima tie, kurie meluoja įžūliausiai, o civilizuota diskusija dingsta iš viešosios erdvės, nes faktai piliečiams tampa tiesiog nebeprieinami.

Vasario 7 d.
Antradienio, vasario 7-osios, aktualijos

Šiandien su skaitytojais įžvalgomis apie mūsų valstybę anuomet ir dabar, apie mūsų gebėjimą įvertinti ir nuvertinti, galiausiai apie tai, kas mūsų laukia, dalinasi filosofas, Vilniaus universiteto profesorius Alvydas Jokubaitis. Tuo tarpu Valdas Kilpys argumentuoja, kodėl šiandien žmogus be informacinės higienos yra tiesiog pasmerktas. O Elvina Buožaitė pristato aktoriaus Juozo Budraičio knygą „Mano kinas. Pasaulis, kuris priklausė vyrams“. Taip pat dalinamės Giedriaus Saulyčio mintimis, kuris kviečia pasigilinti į Naująjį Testamentą ir aptarti Šv. Pauliaus laiške Kolosiečiams esančią mintį apie angelų garbinimą.

Vasario 6 d.
Pirmadienio, vasario 6-osios, aktualijos

Kodėl svarbu paklausti savęs, ar aš tikrai gyvenu taip, kaip norėčiau? Šiandien skaitiniuose pokalbis su visuomenės sveikatos mokslų daktare Nida Žemaitiene, kviečiantis susimąstyti apie save ir savo artimus žmones. Taip pat apie ketinimą Maskvoje statyti paminklą politinių represijų aukoms. Jį ketinama atidengti 2017 metų spalio 30 dieną. Apie visą šią istoriją rašo žmogaus teisių gynėjas Aleksandras Podrabinekas. Rūta Puodžiukynaitė klausia, ar Lietuva iš tiesų yra Šiaurės Europos šalis. Philipas Boothas kalba apie rinkas ir jų reguliavimą po nuopuolio.

Vasario 5 d.
Pirmojo vasario sekmadienio skaitiniai

Druska suteikia skonio maistui. Ji turi ir apvalymo, išdeginimo savybių. Kodėl Jėzus savo mokinius lygina su druska? Homilijos autorius – pranciškonas kunigas Rolandas Taučius. Vatikano II Susirinkimas kalbėjo apie būtinybę rūpintis vaikų ir paauglių „pozityviu ir protingu, amžiui pritaikytu“ lytiniu auklėjimu. Turime savęs paklausti, ar mūsų auklėjimo institucijos ėmėsi šio iššūkio, teigiama „Amoris laetitia“ 7 skyriuje. Žmonių pašventinimas vyksta iš Eucharistijos tekančios malonės dėka. Šią patirtį išgyveno garbingasis Teofilius Matulionis. Be to, mūsų eteryje debiutuoja teisininko Justino Žilinsko vedami „Pokalbiai apie įvairovę“. Pirmasis pašnekovas – visiems gerai pažįstamas Domantas Razauskas.

Vasario 4 d.
Šeštadienio skaitiniai

Domantas Razauskas savo tradicinėje rubrikoje pristato geriausius sausio mėnesio albumus, galinčius praturtinti jūsų grojaraščius. Taip pat dalinamės ištrauka iš naujausios „Aidų“ ir „Bernardinai.lt“ knygos – Josepho Ratzingerio „Pradžioje Dievas sukūrė“. Kunigas Algirdas Toliaras kalbina Eglę Jokužytę apie jos leidžiamas unikalias knygas vaikams, kurios gali būti skaitomos ir akimis, ir pirštais. Be to, prieš 100 metų mirė Šarlis de Fuko – Dievo ieškotojas, maldos vyras ir mistikas. Jis yra lyg švyturys, galintis padėti krikščionims susiorientuoti šiandien.

Vasario 3 d.
Penktadienio , vasario 3-iosios, skaitiniai

Penktadienį dalinamės ištrauka iš filosofės Hannos Arendt interviu, kuriame ji analizuoja totalitarizmo iškilimą. Dalinamės ir ištrauka iš naujos „Tyto Alba“ išleistos Umberto Eco knygos „Pape Satàn aleppe: takios visuomenės kronikos“. Savo esė italų rašytojas analizuoja privatumo netektį. I. Petraitienė toliau tęsia biografinį arkiv. Teofiliaus Matulionio istorijos pasakojimą. Šįkart apie dramatiškus įvykius Maskvoje – parodomajame arkiv. J. Ciepliako ir kunigų teisme. Tuo tarpu pirmojoje interviu dalyje karybos ekspertas Deividas Šlekys pasakoja apie didėjantį pavojų iš Rytų, permainas JAV ir NATO batalioną Lietuvoje.

Vasario 2 d.
Ketvirtadienio, vasario 2-osios, aktualijos

Šiandien psichologė, savižudybių prevencijos Kupiškio rajone darbo grupės veiklos koordinatorė Valija Šap dalijasi gerąja Kupiškio patirtimi ir teigia, jog pirmiausia žmogui, galvojančiam apie savižudybę, reikalinga emocinė parama, kurią suteikti galime kiekvienas. Taip pat kviečiame skaityti Zigmo Vitkaus komentarą apie Sausio 25 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos proga įvykusią Panerių oratorijos premjerą. Tai neabejotinai išskirtinis įvykis Holokausto atminimo kultūroje bei bene pirmasis muzikinis kūrinys, dedikuotas šios nacistinio režimo nusikaltimo vietos aukų atminimui. Tuo tarpu Chiara D’Urbano, apibendrindama savo kaip pašvęstųjų palydėtojos patirtį bei pasaulinę statistiką, išryškina lemiamą mūsų dienų iššūkį: gyventi kartu su kitu. Jei norime kalbėti apie pripažinimo politiką, turime atiduoti duoklę McGillo universiteto profesoriui emeritui Charlesui Taylorui ir pradėti nuo jo kultinės 1992 m. esė „Pripažinimo politika“, kuri buvo skaityta, nuskaityta ir cituota daugiau nei 12 tūkstančių kartų. Kuo ši esė svarbi mums šiandien, komentuoja Justinas V. Daugmaudis.

Vasario 1 d.
Trečiadienio, vasario 1-osios, skaitiniai

Vis didėjant euroskepticizmui Europoje ir garsėjant kalboms net apie galimą Olandijos pasitraukimą iš Sąjungos, pokalbis su politikos filosofu, vienu nuosekliausių dabartinės ES formos ir turinio kritikų – Alvydu Jokubaičiu. Antanas Gailius pasakoja apie tai, kaip gimė pokalbių su kardinolu A. J. Bačkius knyga „Taip, laimingas”, pabrėždamas, jog svarbiausias jo tikslas buvo priartinti neabejotinai neeilinę kardinolo asmenybę, atskleidžiant jo šiltą ir gilų žmogiškumą. Aistė Pupininkaitė rašo, kad prieš vaikus smurtaujantys tėvai yra gyvenimo mokyklos aukos. Tuo tarpu Šarūnas Legatas komentuoja, kodėl Lietuvos ir Rusijos santykiuose neverta tikėtis atšilimo.

Sausio 31 d.
Antradienio skaitiniai

Apie tai, ką NATO valstybių vadovų sprendimas dislokuoti karines pajėgas Baltijos valstybėse bei Lenkijoje reiškia Baltijos valstybių saugumui bei su kokiais iššūkiais Aljansas susiduria Baltijos jūros regione, pakomentuoti sutiko Vašingtone veikiančio analitinio centro Altantic Council vyresnysis analitikas Jorge Benitezas. Su kokiais svarbiausiais iššūkiais susidūrė kard. Bačkis per daugiau nei 20 tarnystės metų Vilniuje, mintimis dalijasi LKMA narys dr. Paulius Subačius. Be to, Sigutė Maslauskaitė-Mažylienė pateikia kelis pasiūlymus apie šiuolaikinę bažnyčių architektūrą, o Justina Ambros kalba apie Lietuvos ir Lenkijos santykius.

Sausio 30 d.
Pirmadienio, sausio 30-osios, aktualijos

Pirmadienį skaitykite: artėjant TS-LKD pirmininko rinkimams, apie rinkimų kampaniją, kandidatus ir partijos ateities perspektyvas kalbamės su socialinių mokslų daktaru, ISM universiteto dėstytoju Vincentu Vobolevičiumi. Dalinamės sausio 29 dieną Kauno arkivyskupo Liongino Virbalo homilija arkikatedroje meldžiantis už vaikus, kad jie nepatirtų smurto. Taip pat – ne veltui sakoma, kad pyktis išgaruoja, o neapykanta drasko ir graužia – ir galiausiai veda į savidestrukciją. Uwe Justus Wenzel klausia, ar, pykčiui išgaravus, išgaruoja ir neapykanta? Krizę patiriančias šeimas konsultuojanti dr. Nijolė Liobikienė pasakoja, kokių iššūkių dažniausiai patiria šiuolaikinės šeimos, iš kur jie kyla bei į ką svarbu atkreipti dėmesį, norint sukurti tvirtą šeimą.

Sausio 29 d.
Sekmadienio, sausio 29-osios, skaitiniai

Skaitiniuose: Popiežiaus dokumente apie meilę šeimoje – 7 skyriuje dėmesys vaikų auklėjimui. „Šeima yra pirmutinė žmogiškųjų vertybių mokykla, kur mokomasi tinkamai naudotis laisve“, – rašo popiežius Pranciškus. Taip pat kunigas Algirdas Toliatas svarsto, kodėl mums reikia nuolankios širdies. Šiandien Prancūzijos socialistų partija renka kandidatą į prezidentus. Pirminių rinkimų nugalėtojas veikiausiai į antrą turą nepateks, o partijos viduje auga susiskaldymas. Tęsiame amžininkų liudijimų seriją, kurioje atsiskleidžia įvairūs būsimo palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio gyvenimo ir asmenybės aspektai. Šįkart pasakoja sesuo Agnietė (Čyžaitė), OSB, buvusi Kauno benediktinių vie­nuolyno vyresnioji tuo metu, kai vysk. T. Matulionis gyveno jų vienuolyne.

Sausio 28 d.
Šeštadienio, sausio 28-osios, skaitiniai

Šeštadienio skaitiniuose Ritos Tūtlytės tekstas, skirtas Kazio Bradūno šimtmečiui. Šis poetas – vienas žymiausių XX amžiaus antros pusės lietuvių poetų, priklausęs garsiajai karo metų studentų ateitininkų „šatrijiečių“ kartai, karo išblokštai iš Lietuvos į emigracijas, prarastai partizaninėse kovose, nutildytai Sibire. Taip pat - Stepas Eitminavčius - apie patirtį kovojant su onkologine liga. Kalbėti apie priklausomybę sunku tiek pačiam šia liga sergančiam žmogui, tiek jo artimiesiems. Sunku apie tai atvirai kalbėti su šeimos nariais, draugais, darbdaviais. Dar daugiau klausimų kyla bendraujant su vaikais. Tai buvo 1909–1910 metais, kai profesorius Fabijonas Kemėšis dar buvo vikaru Vabalninke, jisai susigundė naujo išradimo – kino – stebuklais.

Sausio 27 d.
Penktadienio, sausio 27-osios, skaitiniai

Šiandien skaitykite: Kanados istorikas, politikas, žurnalistas Michaelis Ignatieffis klausia, ką reiškia tautai susitaikyti su savo praeitimi? Ar tautos, kaip individai, turi sielą? Ar gali tautos praeitis susargdinti žmones, kaip kad išstumta atmintis susargdina individus? Taip pat - Holokaustų aukų atminimo dienai – Mato Baltrukevičiaus esė. Šią dieną sukanka 90 metų, kai 1927 m. sausio 27-osios rytą pasiekė žinia, jog Amžinybėn iškeliavo būsimas palaimintasis – arkivyskupas Jurgis Matulaitis MIC. Tas akimirkas atgavina mūsų autorė Irena Petraitienė. Su Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu Baracku Obama Rusijos propaganda atsisveikina ne tik su blogai slepiama, o su neslepiama neapykanta. Vieną iš populiariausių naujausioje Amerikos istorijoje prezidentų, paliekančių Baltuosius rūmus, turinčiu didžiausius liaudies simpatijų reitingus, Maskva vaizduoja kaip nevykėlį, „imperialistą“, Rusijos priešą, žmogų, kuris išdrįso pasipriešinti pačiai istorijai, atvėrusiai kelią paradiniam Putino kortežo įvažiavimui. Jau šiandien jokio Obamos neliks, o bus Trumpas, kurio pergale, pasak paties Putino, tikėjo tik jis ir dar Žirinovskis.

Sausio 26 d.
Ketvirtadienio, sausio 26-osios, skaitiniai

Paskutinėje popiežiaus Pranciškaus išskirtinio interviu ispanų dienraščiui „El Pais“ dalyje kviečiame skaityti apie populizmo pavojus ir moters vaidmenį Bažnyčioje. Pristatome pirmąjį iš trijų vaizdo pokalbių, pritaikytą ir kurtiesiems, kuriame Jurgita Jurkutė kalbina psichologą Paulių Skruibį apie tai, kodėl mūsų visuomenėje vis dar sunku kalbėti apie savižudybę šeimoje. Kalbant apie smurto prieš vaikus prevenciją, bene daugiausia diskusijų viešojoje erdvėje kėlė klausimas dėl nepriežiūros kaip smurto traktavimo. Apie tai, ką apibrėžia nepriežiūros terminas, kalbėjomės su Paramos vaikams centro psichologe Jūrate Baltuškiene. Be to, baigiame pokalbių su kandidatais į TS-LKD partijos pirmininko postą ciklą. Šįkart su Mykolu Majausku kalbėjomės apie tai, kokie esminiai iššūkiai laukia partijos ir Lietuvos. „Mes, kaip TS-LKD, specialiai noriu pabrėžti mūsų krikščionišką pusę, turime parodyti krikščioniškąjį jautrumą ir dėmesį tais žmonėmis, kurie šiandien jaučiasi labai apleisti. Mes turime jais pasirūpinti, ir tai labai svarbi mūsų politikos dalis“, – teigė M. Majauskas.

Sausio 25 d.
Trečiadienio, sausio 25-osios, skaitiniai

Trečiadienį Zigmas Vitkus pradeda komentaru apie atminimo lentų skurdą Vilniuje. Ko galime pasimokyti iš tokių miestų kaip Varšuva ar Vašingtonas? Taip pat skaitykite apie tai, ką kadencijas baigę JAV prezidentai veikia pailikę Baltuosius rūmus. Antroje popiežiaus Pranciškaus interviu dalyje: apie tai, kaip Bažnyčia ir vyriausybės priima imigracijos iššūkį, Vatikano komunikacijos transformaciją ir diplomatijos principus. Tekste „Praėjusio laiko atminimui“ – daug įdomių faktų apie šviesaus atminimo menininkę Gintarę Uogintaitę Bielskienę ir jos aplinką.

Sausio 24 d.
Antradienio, sausio 24-iosios, aktualijos

Kviečiame skaityti J. Jurkutės pasakojimą apie tai, kokie jausmai aplankė po tėčio ir brangaus kolegos savižudybės, apie tai, kas padėjo atsitiesti, kodėl ji pasiryžo savo patirtimi dalintis garsiai ir apie tai, kas galėtų padėti griauti tylos sieną mūsų visuomenėje. Taip pat publikuojame pirmąją dalį popiežiaus Pranciškaus išskirtinio interviu ispanų dienraščiui „El Pais“. Joje popiežiaus mintys apie apie labiausiai Bažnyčiai kenkiantį blogį – klerikalizmą, „viduriniosios klasės šventumą“, siekį slėptis po saugiu ideologijos stogu ir naująjį JAV prezidentą. Augustė Žičkytė dalijasi savo įspūdžiais iš ekumeninės konferencijos Augsburge. Tuo tarpu Konstantinas Olchovojus klausia, kaip dažnai mums sakoma, kad nuoskaudas reikia atleisti. Ir atrodytų, kad tai akivaizdus dalykas, tuo labiau krikščioniui, kuris supranta atleidimo svarbą. Bet kodėl psichoterapeutas dažniausiai savo darbe susiduria su žmonių nesugebėjimu atleisti?

Sausio 23 d.
Pirmadienio, sausio 23-iosios, skaitiniai

Pirmadienį kviečiame skaityti Ivano Krastevo mintis apie tai, ką mums iš tikro žada naujieji populistai. Zita Vasiliauskaitė rašo apie netobulos šeimos džiaugsmą, Daumantas Stumbrys svarsto, kaip įvertinti alkoholio vartojimo problemą, kokios socialinės gyventojų grupės susiduria su didžiausia alkoholio vartojimo sukeliamų problemų rizika, kuo Lietuvos gyventojų alkoholio vartojimo kultūra skiriasi nuo kitų valstybių. Tuo tarpu Marija Keršanskienė su Paramos vaikams centro psichologe, programos „Vaikystė be smurto“ vadove Ieva Daniūnaite kalbasi apie tai, kas gali padėti atpažinti, jog vaikas patiria seksualinę prievartą, kaip neišsigąsti ir padrąsinti vaiką kalbėti, kur ieškoti pagalbos, apie mitus ir galimas pasekmes.

Sausio 22 d.
Sekmadienio, sausio 22-osios, skaitiniai

Kviečiame skaityti monsinjoro dr. A. Jurevičius pasakojimą apie Teofilį Matulionį. Nors dėl krikščionių susiskaldymo kun. Teofiliui teko pirmą kartą patirti laisvės apribojimą, tačiau jo gyvenimas vedė link glaudesnės vienybės su kitų krikščioniškų tikėjimų išpažinėjais. Justinas Bočiarovas rašo, kad keliai yra be galo skirtingi – ilgainiui važiuodamas atpažinsi, kad važiuoji Lenkijoje ar Serbijoje ne vien iš kelio ženklų, bet iš vairuotojų elgesio, asfalto ir dar iš ko nors. Šįkarto jo akiratyje – Lenkijos keliai. Tuo tarpu Vladimiras Tarasovas pasakoja apie savo kelią į džiazo olimpą ir teigia su kolegomis supratęs, kad amerikietiškojo džiazo standartais jie gyvi nebus. Taip pat pateikiame ištrauką iš popiežiaus Pranciškaus dokumento šeimai. Moralinis auklėjimas yra prašyti vaiko ar jaunuolio tik to, kas jam nereiškia neproporcingai didelės aukos.

Sausio 21 d.
Šeštadienio, sausio 21-osios, skaitiniai

Šeštadienį skaitykite žurnalisto Ryto Staselio kalbą jau po mirties žurnalistui, filmų kūrėjui Domantui Vildžiūnui įteikiant Stasio Lozoraičio vardo premiją. Domantas Razauskas savo tradicinėje šeštadieninėje rubrikoje aiškinasi, ar „Grammy“ apdovanojimai gali būti laikomi muzikos kokybę garantuojančiu matu. Kunigas Algirdas Toliatas savo knygoje kalba apie tai, kad net geri darbai, jei atlikti ne vietoje ir ne laiku, gali būti nuodėmė. Tuo tarpu Regina Koženiauskienė aiškinasi, kas gi yra retorika.

Sausio 20 d.
Penktadienio, sausio 20-osios, skaitiniai

Jurgita Lūžaitė-Kajėnienė apžvelgia naujas, sausio mėnesį pasirodžiusias knygas vaikams. „Jei jau matuojame, kiek Lietuvoje yra Amerikos, tai gal paieškokime ko nors geresnio ir tikresnio. Tikrai rasim. Neleiskim, kad #TvirtaMergaitė būtų išnaudojama radikalių kairiųjų“, – rašo Toma Bružaitė, komentuodama sausio 21 d. Vilniuje vyksiančią eiseną. Darbo partijai rinkėjai Seimo rinkimuose sudavė rimtą smūgį. Visgi. neverta tikėtis, kad ji artimiausiu metu išnyks iš politinės padangės, nors perspektyvos ir niūrios.

Sausio 19 d.
Ketvirtadienio, sausio 19-osios, skaitiniai

Ketvirtadienį kviečiame skaityti apie tai, kokį receptą savo visuomenei siūlo Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May kalbėdama apie bendros visuomenės, kur būtų gerbiamos ne tik individualios teisės, tačiau ir bendri įsipareigojimai, poreikį. Tęsiame pokalbių su TS-LKD kandidatais į partijos pirmininko postą. Šįkart Paulius Saudargas argumentuoja, kodėl žmonės yra pasiilgę tvirtos tradicinės vertybinės pozicijos. Taip pat skaitykite pokalbį su filosofu Jean-Luc Marion apie filosofijos ir teologijos santykį, religijos vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje ir žmogaus prigimties likimą technikos akivaizdoje. Kito filosofo Wladislawo Tatarkiewicziaus knygos ištraukoje kalbama apie vidinių kliūčių įveikimą.

Sausio 18 d.
Trečiadienio, sausio 17-osios, aktualijos

Šiandien pradedame Ekumeninę savaitę, skirtą maldai už krikščionių vienybę, nes ji ne mūsų pastangų vaisius, o vien Dievo dovana. Ta proga – interviu su popiežiumi Pranciškumi. Tęsiame pokalbių ciklą su kandidatais į TS-LKD pirmininko postą. Šįkart pašnekovo kėdėje perrinkimo siekiantis Gabrielius Landsbergis. Elvina Baužaitė kalbina Lauryną Vaitkų apie jo instrumentą – dvidešimt septyngalvį slibiną – birbynę. Tuo tarpu Edita Janulevičiūtė klausia, ar galima mokėti mokesčius.

Sausio 17 d.
Antradienio, sausio 17-osios, aktualijos

D. Neimantienė kviečia aktyviau Bažnyčios vadovams ir pasauliečiams diskutuoti apie nacionalinę katalikiškos žiniasklaidos strategiją. Teisininkas Vygantas Malinauskas komentuoja Seimo narių M. Majausko ir D. Šakalienės siūlomas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas ir kalba apie tai, kodėl jos kelia nerimą net ir toms šeimoms, kuriose smurto nėra. Artėjant TS-LKD partijos pirmininko rinkimams, pradedame pokalbių ciklą su kandidatais užimti šios partijos lyderio postą. Jei niekas nepasikeis, TS-LKD pirmininko rinkimuose kovos dabartinis partijos lyderis Gabrielius Landsbergis ir Agnė Biliotaitė, Mykolas Majauskas, Žygimintas Pavilionis bei Paulius Saudargas. Pirmajame pokalbyje su buvusiu Lietuvos ambasadoriumi JAV, o dabar Seimo nariu Ž. Pavilioniu kalbėjomės apie pagrindinius iššūkius partijai ir Lietuvai, kandidato politinę viziją bei krikščioniškosios demokratijos ideologiją Lietuvoje. Su psichologe Aušra Kurienė kalbėjomės apie smurtą šeimoje.

Sausio 16 d.
Pirmadienio, sausio 16-osios, aktualijos

Pirmadienį siūlome skaityti apie globalaus krikščionių persekiojimo mastus pasaulyje, kurie augo ketvirtus metus iš eilės, o Azijoje užfiksuotas ypač „ženklus augimas“, taip trečiadienį savo kasmetinėje ataskaitoje apie krikščionių persekiojimus paskelbė Jungtinėje Karalystėje veikianti organizacija „Open Doors“. Tuo tarpu kunigas Antanas Saulaitis kalba apie smurto problemą šeimoje. Virgis Šidlauskas dalinasi mintimis apie gyvenimą, realybę ir filmus. O Algirdas Acus kalbasi su filosofu, sinologu ir helenistu Francois Jullien apie europietiškąją tapatybę, atstumą tarp Rytų ir Vakarų, takią kultūrų tapatybę ir vaisingus būdus dialogams megzti.

Sausio 15 d.
Sekmadienio, sausio 15-osios, skaitiniai

Kviečiame skaityti popiežiaus Pranciškaus žinią šiandien minimos Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos proga. Pristatome Libano pabėgėlių stovyklas įamžinusio Bernardinai.lt operatoriaus Kosto Kajėno interviu radijo stočiai FM99. Tuo tarpu popiežiaus dokumente apie meilę šeimoje – šįkart dėmesys vaikų auklėjimui. Pateikiame prancūzų kilmės Leningrado vyskupo J M. Amoudru, O. P. (1878–1961) laišką, kuris yra įtaigus liudijimas apie kun. Matulionio asmenybę.

Sausio 14 d.
Šeštadienio, sausio 14-osios, skaitiniai

Šeštadienį Domantas Razauskas tęsia geriausių praėjusių metų albumų apžvalgą, Jurga Lūžaitė šįkart pristato 9 naujas paauglių knygas ir džiaugiasi, kad net 5 iš jų – lietuvių autorių. Kviečiame paskaityti, apie ką šiandien leidžiamos knygos paaugliams. Algimantas Černiauskas kalba apie parodas ir ne tik Merkinėje. Tuo tarpu Simonos Merkinaitės svarstymų akiratyje Konstitucija ir laisvė.

Sausio 13 d.
Penktadienio, Laisvės gynėjų dienos, skaitiniai

Šiandien minime Laisvės gynėjų dieną. Ta proga Vytautas Raškauskas kalbina Seimo gynėją Kasparą Genzbigelį. Jis sako, kad ir šiandien nedvejodamas stotų Lietuvos ginti. „Yra vardan ko eiti“, – tikina jis ir priduria labiausiai besižiaugiantis jaunąja, baimės nesukaustytų lietuvių, karta. Justinas Bočiarovas taip pat prisimena tas lemtingas 1991 metų sausio dienas. „Gal perdedu, bet atrodo, kad net troleibusų vairuotojai elgdavosi kaip žmonės. Tarybą saugojo lenkai, rusai, ukrainiečiai, estai, latviai, kas tik nori. Šventasis popiežius vėliau pasakojo tomis dienomis meldęsis už Lietuvą. Mažą, truputį sutrikusią ir piktą, bet labai gerų žmonių šalį. Kur visi buvo didvyriai – žuvusieji, sužeistieji, nežuvusieji ir nesužeistieji. Pilstę arbatą, vairavę greitąją, dėl pateisinamos priežasties praleidinėję pamokas, ar prie televizoriaus meldęsi už Landsbergį ir Eglę Bučelytę. Man tai gražu“, – rašo jis. Gierdrius Saulytis savo tekste kalba apie piligrimystę. „Piligrimystė – tai akistata su pačiu savimi. Akistata, kurią sunku pakelti. Kaip Mozės vedama tauta panoro grįžti atgal į Egiptą, į pažįstamą saugumo zoną, nors ir paženklintą vergovės lažu, taip ir dvasios piligrimas, išvydęs savąjį „aš“, nori pasukti atgal“, – teigia jis. Galiausiai straipsnių cikle pasakojame apie Garbingojo arkivyskupo ir kankinio Teofiliaus gyvenimą, kuriame atsiskleidžia ne tiek fizinė jėga, kiek galinga dvasios tvirtybė.

Sausio 12 d.
Ketvrtadienio, sausio 12-osios, skaitiniai

Ketvirtadienį siūlome prisiminti, kaip žiniasklaida prieš 26 metus reagavo į kruvinąją Sausio 13-osios naktį. Taip pat tęsiame diskusijas smurto prieš vaikus tema. Povilas Aleksandravičius kalba apie mūsų proto viražus, o Regina Jasukaitienė kviečia pasižvalgyti po fotografo Raimondo Puišio Vorkutoje užfiksuotus kadrus.

Sausio 11 d.
Trečiadienio, sausio 11-osios, aktualijos

Mokytoja Elžbieta Banytė dalijasi savo mintimis apie tai, kodėl mokinių rengimas valstybiniams brandos egzaminams ugdo mokytojo cinizmą. Kęstutis Subačius – apie Sausio 13-ąją kaip apie dvasios pergalę. Ieva Galkytė – apie ES krizę, kuri primena santuokos krizę ir būdus, kaip iš jos išeiti. Algirdo Acaus pokalbis su filosofu, sinologu ir helenistu Francois Jullien apie europietiškąją tapatybę, atstumą tarp Rytų ir Vakarų, takią kultūrų tapatybę ir vaisingus būdus dialogams megzti.

Sausio 10 d.
Antradienio, sausio 10-osios, skaitiniai

Publicistiniai tekstai žiniasklaidoje neprivalo būti rėksmingi ir agresyvūs, kad sukeltų atgarsį visuomenėje ir pasklistų pasidalinimais socialiniuose tinkluose. Literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas rašo ramiai ir be įžeidinėjimų – ir vis tiek įžiebia diskusiją, palieka antspaudą. Su M. Kvietkausku kalbasi Marijus Gailius. Paminint šviesaus atminimo Paulių Normantą, siūlome skaitytojams leidinyje „Rytai-Vakarai: Komparatyvistinės studijos VI“ spausdintą jo tekstą apie kitą šviesaus atminimo asmenybę – Jurgą Ivanauskaitę. Baigiantis metams buvo paskelbta žinia apie tai, kad 2017-aisiais Lietuva turės dar vieną palaimintąjį – tiesą sakant, mažai kam žinomą, buvusį Kaišiadorių arkivyskupą Teofilių Matulionį (1873–1962). Skaitytojų dėmesiui – pokalbis su vienu iš beatifikacijos bylos rengėjų – bažnytinės teisės daktaru, kun. Mindaugu Saboniu, iš arčiau susipažinusiu su būsimo palaimintojo asmenybe. „Kai tik žmonės sugalvojo langus, tuoj pat buvo išrastos užuolaidos. Baisiai patogus išradimas – užsitraukei jas ir nematai, kas vyksta kitapus lango. O ir tavęs niekas nemato. Gali apsimesti, kad su tuo, kas vyksta lauke, tu niekaip nesusijęs. O gal tavęs apskritai nėra namuose“, – rašo mokytojas Marius Janulevičius, dėl kurio atleidimo mokiniai protestavo prieš mokyklos vadovybę.

Sausio 9 d.
Pirmadienio, sausio 9-osios, skaitiniai

Pirmadienį skaitykite pokalbį su muzikos kritiku Artemijumi Troickiu, kuris aptaria, kodėl roko muzika liovėsi būti visuomenės dirgikliu. Guoda Azguridienė kalba apie patyčias, Edita Janulevičiūtė – apie naujų darbo vietų kūrimą, o Karolina Rimkutė pokalbyje su politologu Liutauru Gudžinsku aiškinasi, kodėl Lietuva be Latvijos ir Estijos būtų silpnesnė.

Sausio 8 d.
Sekmadienio, sausio 8-osios, skaitiniai

Sekmadienį skaitykite Šarūnės Sederavičiūtės recenziją apie Margaritos Matulytės ir Agnės Narušytės knygą „Camer obscura: Lietuvos fotografijos istorija 1839–1945“. Vladimiras Gurbolikovas kalba apie krikščionišką meilę... sau. Rasos Baškienės ciklo GYVI ŽMONĖS herojės – šešios menininkės, neseniai po vienu stogu įsikūrusios Vilniaus senamiestyje. Apie tai, kaip sekasi šiuolaikiniam menininkui išgyventi nauda persmelktame mūsų pasaulyje, kalbamės su Solveiga Gutaute ir Benedikta Daukšaite. Be to, jau tradiciškai siūlome ištrauką iš popiežiaus Pranciškaus dokumento „Amoris Laetitia“.

Sausio 7 d.
Šeštadienio, sausio 7-osios, skaitiniai

Šeštadienį sutinkame skaitydami Domanto Razausko tekstą, pristatantį pirmąją dalį geriausių praėjusių metų albumų. Taip pat skaitykite kun. A. Toliato meditaciją apie tai, kodėl mums reikalingas kitas žmogus. Prisimename Julių Andrejevą, kuris savo menininko charizmą pašventė pedagokikai, ir dalinamės ištrauka iš naujausios „Versus Aureus“ knygos „Knygų vagys“.

Sausio 6 d.
Penktadienio skaitiniai

Kaip reiškiasi Rusijos propaganda ir kaip galima ją identifikuoti? Apie tai – D. Puslio komentare. Per Viešpaties Apsireiškimo iškilmę Bažnyčia toliau kontempliuoja ir švenčia Jėzaus, mūsų Išganytojo, gimimą. Ypač šiandiene švente pabrėžiama šio gimimo visuotinė paskirtis ir reikšmė. Tapdamas žmogumi Marijos įsčiose, Dievo Sūnus ateina ne tik pas Izraelio tautą, atstovaujamą Betliejaus piemenų, bet ir pas visą žmoniją, kuriai atstovauja išminčiai. Istorijos tėkmei tolyn nešant Lietuvos Katalikų Bažnyčios provincijos įkūrimo 90-ąsias metines (1926 m.), prasminga prisiminti, jog, tebeaidint iškilmių aidams, pirmą kartą Čikagoje surengtame XXVIII Tarptautiniame eucharistiniame kongrese Lietuvos Katalikų Bažnyčios episkopatui atstovavo apaštalinis vizitatorius, arkivyskupas Jurgis Matulaitis.