Šiandien

Sekmadienio, vasario 18-osios, skaitiniai

Dykuma tai – išbandymų vieta. Išbandymai mus patikrina, užgrūdina ir primena būtinybę išsaugoti ištikimybę Dievui. Homilijos autorius – kunigas Saulius Bužauskas, Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos dvasios tėvas. „Jei tu pažintum Dievo dovaną“, – sako Jėzus samarietei Evangelijoje pagal Joną. Būtent šie žodžiai tapo Jacques’o Philippe’o apmąstymų pagrindu. Knygoje kalbama apie įvairius dvasinio gyvenimo aspektus. Knygos „Lietuvio kodas“ autorius G. Kulikauskas tarsi atsuka veidrodį į mus pačius: viena vertus, senųjų lietuvių tikrovė prieš 100 metų atrodė visiškai kitaip; kita – daugelį mūsų protėvių pažiūrų, bruožų nesunkiai atpažintume ir šių dienų tautiečių gyvenime. Veidrodis negailestingas, bet tikras. Česlovas Skaržinskas prisimena 2017-ųjų gegužę: „Tą rytą iš tikrųjų jaučiausi kaip atsidūręs tolimoje šiaurėje. Ilgą laiką nuo saulės ir sniego raibo, ašarojo akys.“

Šeštadienio, vasario 17-osios, skaitiniai

Kunigas Arūnas Peškaitis šį pasakojimą yra įrašęs dar 2010 metais. Aktorė Tatjana Majorova jau kurį laiką nevaidino teatre, vengė viešumos. Peržiūrėjusi iššifruotą tekstą pasakė, kad tai skamba kaip išpažintis... Domanto Razausko in memoriam kompozitoriui Jóhannui Jóhannssonui. Šis lietuviškasis „Užburto kalno“ leidimas pasirodo po keturių dešimtmečių. Keturiasdešimt metų – mitinis laikotarpis, skirtas tautai dvasiškai subręsti ir užsigrūdinti. Taigi per tą laiką subrendo bent kelios smalsių ir imlių skaitytojų kartos, kurioms kopti į šią pasaulinės literatūros viršukalnę – ir ambicingas iššūkis, jėgų patikrinimas, ir malonumas, leidžiantis į šeštos kategorijos žygį. Videoreportaže istorikas Vilius Puronas atskleidžia, kuo įdomi ir charakteringa yra Kairių Švč. Mergelės Marijos, Belaisvių Vaduotojos bažnyčia.

Lietuvos šimtmečio skaitiniai

Prof. L. Mažylis pasakoja apie Nepriklausomybės Akto reikšmę, profesines svajones ir savo paskatas politinei bei visuomeninei veiklai. Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo homilija, pasakyta Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, šv. Mišiose Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečio proga. Šeremetjevo rūmuose, viename Sankt Peterburgo valstybinio teatro ir muzikos meno muziejaus pastate, atidaryta paroda „Mstislavo Dobužinskio Lietuva“. Eitano Finkelšteino, vieno iš Lietuvos Helsinkio grupės steigėjų, sveikinimas valstybės šimtmečio jubiliejaus proga, linkint gerovės bei klestėjimo.

Ketvirtadienio, vasario 15-osios, skaitiniai

Grafaitė Emilija Pliaterytė, 1831 -ųjų metų sukilėlių vadė, pasaulyje tapo žinoma jau 1831 -aisiais metais. Apie tai – Rasos Baškienės tekstas. Man tikrai keista, kodėl pastaraisiais metais žiniasklaidoje tiek daug informacijos apie Vasario 16-osios akto originalo paieškas, bet tiek mažai apie jo turinį. Ar tai reiškia, kad jo turinys mums savaime suprantamas, klausia doc. Vaidotas Vaičaitis. Šimtmečio proga Kristina Tamelytė kalbina filosofą Kęstutį K. Girnių. Projekto „Gloria Lietuvai“ pagrindiniai dalyviai – Lietuvos varpai. Jie toli gražu ne pamirštas praeities reliktas.

Trečiadienio, vasario 14-osios, skaitiniai

„Kaip dar geriau pradėti gavėnią? Atnaujinkime tikėjimą, viltį ir dieviškąją meilę“ – gavėnios pamoksle sakė šv. Josemaria Escriva de Balaguer. Šv. Valentinas yra sergančiųjų epilepsija globėjas. Gabija Kavaliauskaitė kalbina Poliną Šedienę, sociologijos mokslų daktarę bei Epilepsijos psichosocialinio konsultavimo centro įkūrėją. Ortodoksų teologo Sergejaus Chudijevo pamąstymai apie tikėjimo pagrindus ir krikščionio santykį su savimi, kitais žmonėmis ir tuo, kas vyksta aplink. Šis tekstas skirtas svarbiausiai krikščioniškai dorybei – meilei. Jurga Žiugždienė kalbina fotografę Irutę Jaruševičiūtę apie jos parodą „Moteris. Vaikas. ŽIV“.

Antradienio, vasario 13-osios, skaitiniai

Deividas Šlekys nagrinėja visuotinės karinės tarnybos pliusus ir minusus. Monika Midverytė kalbina Kretingos pranciškonų gimnazijos, kurioje nuo rudens mokysis ir pradinukai, direktorių. Pristatome trijų MO muziejaus išleistų knygų vaikams apžvalgą. Kino apžvalgininko Gedimino Šalkovskio recenzija apie vieną laukiamiausių „Kino pavasario“ filmų – rež. Boriso Chlebnikovo „Aritmiją“.

Pirmadienio, vasario 12-osios, skaitiniai

Praėjusią savaitę atsisveikinome su operatoriumi Audriumi Kemežiu, gyvenusiu viso labo 44 metus, ir likome su jo sukurtu turtu: per du dešimtmečius jis nufilmavo per 50 filmų – tokių, kurių dauguma yra lietuvių kino pasididžiavimas. Knygoje „Kai meldžiatės sakykite: Tėve mūsų“ popiežius Pranciškus gilinasi į kiekvieną šios maldos frazę, kalbėdamasis su teologu, Padujos kalėjimo kapelionu Marco Pozza. Dalijamės knygos ištrauka. V. Petkevičius – garsiojo režisierės Dalios Tamulevičiūtės aktorių dešimtuko auklėtinis, per 40 metų vaidina Jaunimo teatre. Ištikimybė savo teatrui – dar vienas įkvepiantis Vido bruožas. „Magnificat leidiniai“ pristato naują ir aktualią knygelę apie tai, kaip atpažinti ir kovoti su perdegimo sindromu.

Sekmadienio, vasario 11-osios, skaitiniai

Vilniaus akivyskupo Gintaro Grušo homilija, pasakyta Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje, švenčiat iškilmingas šv. Mišias, kurių metu Lietuva buvo paaukota Nekaltajai Marijos, Lietuvos Globėjos, Širdžiai. Jėzus nebijo užsikrėsti – jis paliečia raupsuotąjį. Paliečia tai, kas neliečiama. Padaro tai, kas žydų įstatyme yra draudžiama. Tačiau taip prasideda tikroji išgijimo – išganymo – istorija. Homilijos autorius - kun. Rolandas Taučius OFM. „Manykime, kad šventinis turi būti kitas savaitgalis, o šį pasikalbėkime rimtai. Apie vieną reiškinį, kuris man jau kuris laikas neduoda ramybės“, – savo rašinį pradeda Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė. Pasiganymai po vaikams skirtus naujausius spektaklius.

Šeštadienio, vasario 10-osios, skaitiniai

Muzikos apžvalgininkas Domantas Razauskas pristato geriausius užsienio kūrėjų sausio mėnesio albumus. Apie kompleksinę socialinę pagalbą Monika Midverytė OFS kalbina Kretingos Šv. Antano dienos centro vadovę Margaritą Lizdenytę. Vakar prasidėjo 23-iosios Žiemos olimpinės žaidynės. Apžvalgoje apie tai, kuo Bažnyčiai yra svarbus sportas. „Istorijos reikia mokytis įsiklausant, ką susirinkę kaimo žmonės atvirai porina ir apie save, ir apie savo kaimynus, kai tie kaimynai sėdi šalia. Šitoks kalbėjimas yra tikras“, – tęsdamas savo dienoraštį rašo H. Gudavičius.

Penktadienio, vasario 9-osios, skaitiniai

Ambasadorė prie UNESCO Irena Vaišvilaitė prognozuoti, kaip gali baigtis seksualinio priekabiavimo skandalas Lietuvoje nesiimtų, tačiau mato dvi problemas – viešos informacijos patikimumą ir nuoseklios taisyklių sistemos trūkumą. Netrukus „Žiemos ekranai“ iš Vilniaus iškeliaus į kitus miestus. Radijo XFM laidos „Kitas kadras“ kūrėjas Ramūnas Aušrotas dalinasi įspūdžiais apie naująjį Prancūzijos kiną. Vasario 8 d. T. Kosciuškos skvere, šalia Neries ir Vilnelės santakos, atidengtas paminklas broliams Vileišiams. Koks yra judėjimų Už gyvybę tikslas? Ar galima apsiriboti tik siekiu įstatymais apsaugoti dar negimusio žmogaus gyvybę ar vis tik tokios iniciatyvos turėtų siekti daugiau?

Ketvirtadienio, vasario 8-osios, skaitiniai

Skelbiame ištrauką iš knygos „Žodžiai iš Dievų miško“, kurioje pirmą kartą išspausdintos kun. Stasio Ylos Štuthofo koncentracijos stovykloje kurtos paskaitos, pamokslai, maldos. Leisti ar neleisti balsuoti jau nuo šešiolikos? Apie tai svarsto Gabrielius Zaveckas. „Vis labiau senėjantis kaimas gali atimti ir paskutinę viltį. Dažnai kalbuosi su kaimiečiais – savo broliais ir seserimis. Jie dažnai viską, kas juos supa, nužvelgia liūdnu žvilgsniu. Tarsi žemę būtų pardavę...“ – rašo Č. Skaržinskas. Tuo tarpu popiežius Pranciškus teigia, kad homilija turi būti trumpa ir gerai parengta

Trečiadienio, vasario 7-osios, skaitiniai

Valstybingumo šimtmečiui skirtas pasakojimas apie prelatą M. Krupavičių, Lietuvos Tarybos deleguotą ir pagal jos pažymėtą maršrutą per pusę metų apvažiavusį beveik visus Lietuvos miestelius ir bažnytkaimius, su žmonėmis kalbėjusį apie Lietuvos valstybingumą, rinkusį aukas atsikuriančios valstybės iždui. Vilniaus Grigiškių meno mokyklos fleitos mokytojos įžvalga paprasta: „Manau, visais instrumentais yra ir sunku, ir kartu lengva išmokti groti. Tam reikia pasiryžimo, ištvermės, darbo ir noro.“ Pastaruoju dešimtmečiu, reaguojant į socialinius, struktūrinius visuomenės ir šeimos gyvenimo pokyčius, tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų įžvalgas, įvairių šalių švietimo sistemose pradėta svarstyti ir įgyvendinti visos dienos mokyklos idėja. Pokalbis su raidos psichologu Rimantu Vosyliumi apie jaunuolius, išsineriančius iš paauglystės odos, bet dar nesuaugusius.

Antradienio, vasario 6-osios, skaitiniai

Pokalbyje su B. Grebenščikovu – apie kūrėjo nuotaiką ir naujo albumo įrašymą. Taip pat – 10 priežasčių, kodėl naujasis albumas „Vremia N“ vertas atidaus dėmesio. Simona Merkinaitė apžvelgia naujausią istorikės Marci Shore knygą „Ukrainos naktis“. Donatas Puslys rašo apie kontroversišką įstatymą, kuris skinasi kelią Lenkijoje neva tam, kad apgintų istorinę tiesą. Taip pat žinia iš Vokietijos: Vyskupų konferencijos pirmininko kardinolo Reinhardo Marxo interviu kelia sąmyšį Bažnyčioje.

Pirmadienio, vasario 5-osios, skaitiniai

Vasario 6 d. Kauno miesto savivaldybė svarstys katalikiškosios Šv. Mato gimnazijos išlikimo klausimą. Praėjusiais metais Vokietijoje įteisinus civilines homoseksualų santuokas, šios šalies vyskupų konferecijos vicepirmininkas siūlo teikti tos pačios lyties poroms palaiminimą bažnyčioje. Emigracijos ir grįžimo į Lietuvą istoriją pasakoja sutuoktinių pora – fotografas, grafikos dizaineris Tadas Kazakevičius ir jo žmona architektė Ieva Folk. „Įdomi, perspektyvi, savita“, – taip jauną rašytoją Virginiją Rimkaitę apibūdina literatūros kritikai.

Sekmadienio, vasario 4-osios, skaitiniai

Šios dienos Evangelijos ištrauka, pasakojanti apie Petro uošvės pagydymą, skelbia keletą „gerųjų naujienų“. Kur link einame? Kas mūsų laukia po 10 metų? Viskas kalba apie artėjančią žiemą, sąstingį, pabaigą. „Atstumo mėlis yra patiriamas su metais, praleistais keliaujant. Jis ateina tada, kai jau pažįsti melancholiją, kai jau žinai netekties skonį“, – Indrės Jonušytės laiškas iš Graikijos. Kaip tėvams apie vėžį kalbėti su vaikais ir padėti jiems ištverti gydymosi procesą, aiškina medicinos psichologė Irina Banienė, kalbinta Pasaulinei kovos su vėžiu dienai paminėti.

Šeštadienio, vasario 3-osios, skaitiniai

Vysk. Kazimiero Paltaroko indėlis į nepriklausomos Lietuvos kūrimą yra Katalikų Bažnyčios socialinio mokymo propagavimas ir Katalikų akcijos organizavimas. Bažnyčia ir yra ta vieta, kur žmogus atranda Dievą. Kodėl? Iš tikrųjų kodėl mes einame į bažnyčią? Pirmoji iš knygų vaikams apžvalgų, „Bernardinai.lt“ nuo šiol pasirodysiančių kiekvieną šeštadienį.

Penktadienio, vasario 2-osios, skaitiniai

Religinių simbolių naudojimas viešojoje erdvėje nėra tik teisinis klausimas. Teismo sprendimas – dar viena galimybė diskutuoti ne tik apie konkrečius atvejus, bet apie visuomenės kultūrą. Videointerviu kultūros istorikas Vilius Puronas atskleidžia įdomiausias Kuršėnų šv. Jono Krikštytojo bažnyčios praeities ir architektūros detales. Ištrauka iš Thomaso E. Woodso knygos „Kaip Katalikų bažnyčia sukūrė Vakarų civilizaciją“. Pasakojimas apie vienuolių nuopelnus Europai. Ekologinių problemų refleksiją politiniame, filosofiniame ir sociologiniame diskurse – pokalbis su projekto „Rūpesčio aplinka praktikos Lietuvoje“ vykdytojomis Aiste Bartkiene ir Renata Bikauskaite.

Ketvirtadienio, vasario 1-osios, skaitiniai

Maskvietė Svetlana Dolgolopova prisimena, kokį neišdildomą vaidmenį jos gyvenime suvaidino tėvas Stanislovas. Dienraštis „Bernardinai.lt“ kartu su Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos „Vaikščiotojų“ klubu, vadovaujamu mokytojo Vytauto Toleikio, pradeda Lietuvos šimtmečiui skirtą projektą, kurio tikslas per kelerius metus aplankyti šimtą Lietuvai nusipelniusių asmenybių ir su jais aptarti didžiausius mūsų tėvynės laimėjimus ir įsivardinti neatliktus namų darbus. Pirmas pašnekovas - skulptorius Mindaugas Šnipas. Kaip turėtume vertinti meną, kai žiauriai talentingas žmogus pasirodo esantis ir žiauri asmenybė – kūrybos procesuose, gyvenime, darbe? Ar genialus kūrinys tampa nebe toks genialus, kai į viešumą iškyla nederami jo autoriaus veiksmai? Mato Šalčiaus raštai atskleidžia, kaip jis mokėsi anglų kalbos.

Trečiadienio, paskutinės sausio dienos, skaitiniai

Apie maistą ir populiarius su juo susijusius mitus pasakoja Vilniaus universiteto neuromokslininkė Urtė Neniškytė. Neįtikėtina į Aušvicą savanoriškai patekusio didvyrio istorija, kurią pasakoja Simonas Jazavita. Antroje ciklo „Grįžtantys“ laidoje savo patirtimis emigracijoje ir tėvynėje dalinasi kino ir reklamos režisierius Pijus Mickus ir kompoziorius, audiovizualinių instaliacijų kūrėjas Domas Morkūnas. „Paimdami knygą į rankas mes apie ją žinome jau per daug. Lūkesčiams nepateisinti kartais užtenka mikrobinių nepatikimų. Kūrinys niekada nebus geras, jei jis mums kažkuo užkliuvo: aštuonetas yra geras pažymys, bet jis niekada nebus dešimt.“

Antradienio, sausio 30-osios, skaitiniai

Su švietimo eksperte E.Pranckūniene kalbamės apie pasitikėjimą žmonėmis, dirbančiais mokykloje. Kiekvienas vaikas yra talentingas, sako dailės mokytojas, animacinių filmų režisierius Darius Jaruševičius. Jam kiekvieno vaiko kūrybinė praktika – tarsi atskiras tekstas. Istorikė klausia, ar mes nepavargom nuo vidinio pykčio, kuris ne kitus, o visų pirma mus griauna, atimdamas gyvenimo džiaugsmą? Politikai, priešiškai reaguojantys į humorą, turi autoritarinių tendencijų, rašo Donatas Puslys.

Pirmadienio, sausio 29-osios, skaitiniai

Pokalbis su ortodoksų dvasinėje seminarijoje Varšuvoje studijuojančiu Gintaru Sungaila. Indrės Valantinaitės trečiosios poezijos knygos „Trumpametražiai“ (2017 m.) recenzija. „Iš kino salės išėjau nusivylęs, gavęs „bajeriukų“ rinkinį, kurį neįdedant pastangų galima rasti feisbuko veikėjų skiltyse. Kino siužetas ir pokštai atrodė tinkantys buitiniam vakarėliui“, – apie naujausią O. Šurajevo darbą rašo G. Šalkovskis. Pirmasis islamistų nužudyto kunigo Jacques'o Hamelio prizas skirtas straipsnio apie šeimą, kuri susipyko dėl musulmonu tapusio sūnaus ir vėliau susitaikė po teroro Paryžiuje, autoriui.

Sekmadienio, sausio 28-osios, skaitiniai

Jėzus mokė kaip „turintis galią“. Tas, kuris turi visą galią priversti mus, kad padarytume, kalbėtume tai, ko Jis nori... imasi mokyti. Ir mes turime tokią galią - kaip ja naudojamės? Homilijos autorius – joanitas kunigas Jurgis Czarniawski, CSJ. Vytautas Toleikis prisimena vieną iš didžiausių įspūdžių jam palikusį filmą „Paskutinė relikvija“ ir jo režisierių Grigorijų Kromanovą. Nėra tokios žmogaus širdies, kuri nepažintų ilgesio. Apie tai – Jurgita Vaitkutė.

Šeštadienio, sausio 27-osios, skaitiniai

Minint tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, Donatas Puslys kelia klausimą, ką gi iš tikrųjų reiškia atsiminti. Taip pat prisimename ir pal. Jurgį Matulaitį. Muzikos apžvalgininkas Domantas Razauskas šį savo rašinį skiria geriausiems praėjusių metų džiazo ir akademinės muzikos leidiniams. Elektroninio žurnalo anglų kalba apie lietuvių literatūrą videoklipe poetas Gytis Norvilas skaito savo poeziją. Vertėjas – Rimas Užgiris.

Penktadienio, sausio 26-osios, skaitiniai

Katedros aikštė didingiausia, tikriausiai tada, kai joje nėra šurmulio, nesigirdi tuščių lozungų. Ir didingiausia, kai į ją žmonės ateina susikaupti, apmąstyti valstybės, savo praeities bei dabarties. Ar už konkurencijos teisės pažeidimus turėtų būti baudžiama lygiai taip pat kaip už korupciją? Klausimą nagrinėja Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė. Tuo tarpu Giedrius Saulytis savo tekste svarsto apie Apokalipsę. Rimvydo Stankevičiaus knygos „Šermuonėlių mantija“ recenzija.

Ketvirtadienio, sausio 25-osios, skaitiniai

Kauno mieste gali nebelikti katalikiškosios Šv. Mato gimnazijos. Su gimnazijos steigėju vyskupu R. Norvaiša Kauno valdžia bendrauti nelinkusi. Ekumenizmas vis dar buvo nešvarus žodis iki Vatikano II Susirinkimo, kurio dokumentas apie ekumenizmą pagaliau leido ir katalikams šokti į šią valtį. Ramūnas Aušrotas ir Dalius Joneikis aptaria „Žiemos ekranų“ kino festivalio programą. Tęsiame šimtmečio diskusiją apie Vasario 16-osios Nepriklausomybės aktą bei jį supusias istorines aplinkybes.

Trečiadienio, sausio 24-osios, skaitiniai

Interviu su seserimis Samulionytėmis, kurios savo dokumentinėje juostoje mėgina atskleisti močiutės istoriją – apie tai, kur atvedė ši dramatiška ir jaudinanti kelionė. „Priešingai nei nacionalizmas, patriotizmas yra laikysena, kurią dera puoselėti“, – teigia Lenkijos vyskupų konferencijos vadovas arkivyskupas Stanislawas Gadeckis laiške, parašytame minint Judaizmo dieną Lenkijos Katalikų Bažnyčioje ir Lenkijos nepriklausomybės atgavimo šimtmetį. Kas buvo sunkiausia emigracijoje, kaip sekėsi susidoroti su namų ilgesiu, kuo praturtino užsienio patirtis ir kas galiausiai lėmė sugrįžimą? Apie visa tai laidoje „Sugrįžusieji“ pasakoja Birutė ir Goda. „Jaunųjų moterų krikščionių asociacijos“ atstovė Mary L. Benton 1919 metais apsilankė Lietuvoje. Kokią šalį ji išvydo ir aprašė? Apie tai – Dalios Cidzikaitės tekste.

Antradienio, sausio 23-iosios, skaitiniai

JAV gydytojai psichoterapeutai pradėjo skambinti pavojaus varpais dėl žalos, kurią vaikams sukelia išmaniųjų telefonų naudojimas. Psichologė M. Skerytė-Kazlauskienė pataria tėvams daugiau domėtis vaikų veikla. Kaip nepražiopsoti savaitgalių, švenčių ir gyvenimo – pokalbyje su psichologu, dėmesingo įsisąmoninimo instruktoriumi Pauliumi Rakštiku. Velso dainininkė ir aktyvistė Charlotte Church BBC laidoje „Question Time“ pareiškė, jog klimato kaita suvaidino itin svarbų vaidmenį Sirijos tragedijoje kaip mechanizmas, išvaręs žmones į gatves. Ar ji buvo teisi, klausia Šarūnas Rinkevičius. Šešias dienas trukusios popiežius Pranciškus apaštalinės kelionės į Čilę ir Peru apžvalga.

Pirmadienio, sausio 22-osios, skaitiniai

Kažkada seniai, nors nelabai seniai, gyveno Aizikas Kanovičius. Jis turėjo du sūnus – Bernardą ir Josifą, dukrą Rosette ir žmoną Sarą-Maitą. Kai aš prisimenu ir sakau, kad prisimenu, aš prisimenu ne skaičius. Aš prisimenu juos. Ir aš jų niekada neužmiršiu. Nevyriausybinė organizacija „Freedom House“, kurią dotacijomis finansuoja JAV vyriausybė, pripažino, kad 2017 metais demokratijos plėtra išgyveno pačią didžiausią krizę per pastarąjį dešimtmetį. Kokios to priežastys? Su kokiais sunkumais susiduria suaugusieji, patyrę tėvų skyrybas ar santykių nedarną šeimoje, ir kaip juos įveikti, pasakoja edukologas Ričardas Pagojus ir psichologė Jelena Trofimova. Mūsų pasaulis yra globalus. Vadinasi, turime ugdyti savo mokinius ir mokytojus būti pasaulio piliečiais. Ir patys jėzuitai turi mokytis veikti naujoje realybėje.

Sekmadienio, sausio 21-osios, skaitiniai

Apaštalų pašaukimo istorijos atsikartoja ir šiandien mūsų, kiekvieno mūsų – kunigų, vienuolių ar pasauliečių – gyvenimuose. Kaip į pašaukimą atsiliepti? Kaip jo neišsigąsti? Kaip atpažinti jame slypinčią išskirtinę dovaną? Švenčiant XIX amžiaus švietėjo, tautinio atgimimo žadintojo Simono Daukanto (1793–1864) metus, tekste apžvelgiami įvairūs įvykiai, susiję su jo darbu lietuvybės išsaugojimui bei draugystė su amžininkais. Pasak vysk. R. Barrono, prieš 50 m. parašyoje enciklikoje „Humanae Vitae“ apie prideramą tvarką teikiant žmogaus gyvybę popiežius Paulius VI numatė tris šiandien paplitusius reiškinius. Kodėl negalima palikti neišspręstos situacijos su tėvais? Beatričės istoriją apžvelgia individualios psichologijos konsultantė Rasa Kardaitė-Vėlyvienė.

Šeštadienio, sausio 20 dienos, skaitiniai

Šeštadienį pradedame Domanto Razausko in memoriam grupės „Cranberries“ vokalistei Dolores O'Riordan. Andriaus Jakučiūno knygos „#Utopijos“ recenzija. Tokia knyga lietuvių literatūros laukui yra labai reikalinga, rašo recenzentė Lina Buividavičiūtė. Donatas Puslys apžvelgia svarbiausius popiežiaus Pranciškaus kalbų Čilėje aspektus. Organizacija „Open Doors“ paskelbė naujausią ataskaitą apie persekiojamus krikščionis. Pasaulyje persekiojimų patiria vienas iš dvylikos Kristaus sekėjų.

Penktadienio sausio 19-osios, skaitiniai

Donatas Puslys analizuoja, ar mes šiandien iš tiesų stokojame solidarumo. Mintimis apie švietimo situaciją ir įvestas mokyklų vadovų kadencijas dalinasi Klaipėdos Vydūno gimnazijos direktorius dr. Arvydas Girdzijauskas. Nemylimi vaikai nemoka rodyti meilės ir švelnumo, prastai save vertina, dažnai tampa patyčių objektu. Labai atsargiai, pagarbiai reikia vertinti kiekvieną knygą. Kiekvienai jų būtina rasti kad ir kuklią, bet pagarbią vietą. Kartu sudėlioti ne tik į knygų, bet ir atminties lentynas, rašo Česlovas Skaržinskas.

Ketvirtadienio, sausio 18-osios, skaitiniai

Apie sovietmetį, Sąjūdžio ištakas ir nepriklausomybės atgavimo laikotarpį klausiame Vilniaus universiteto profesorę politologę Ainę Ramonaitę. Būdus saugoti psichinę sveikatą vardija „Depresijos gydymo centro“ psichologas Antanas Mockus. Viena ryškiausių Lietuvos teatro scenografių prof. V. Idzelytė prisipažįsta, kad scenografo profesija – ne moteriška specialybė: turi praeiti daug laiko, kad užsitarnautum savo statusą ramumu, logika ir tikslumu. Kaip jaučiasi moterys Katalikų Bažnyčioje? Kodėl vis daugiau tūkstantmečio kartos merginų ją palieka? Šiuos nelengvus klausimus amerikiečių kardinolui Josephui W. Tobinui, C.Ss.R., užduoda Bažnyčios istorikė Kimberly F. Baker.

Trečiadienio, sausio 17-osios, skaitiniai

Stanislovo Sajausko knygoje pasakojama lito gimimo istorija. Dalinamės knygos ištrauka. Šventojo Jono Pauliaus II asmenybės įkvėpti svarstymai apie unikalų Bažnyčios indėlį į visuomenės kūrimo procesus. Lina Itagaki baigė iliustruoti „Sibiro haiku“, savo pirmąją komiksų knygą – kartu su rašytoja Jurga Vile sukurtą vaikams apie tremtį patyrusį berniuką. Sausio 12 d. Seimui subūrus specialiąją komisiją LRT finansinei ir ūkinei veiklai tirti visuomenei kyla įvairių minčių. Pokalbis su komunikacijos ekspertu Deimantu Jastramskiu.

Antradienio, sausio 16-osios, skaitiniai

Antradienį pradedame religijos redaktorės Saulenos Žiugždaitės tekstu, kuriame ji dėkoja už laiką, praleistą Bernardinuose, ir praneša apie naują gyvenimo pašaukimą. Taip pat rašome apie tai, kaip baimė dažnai prisidengia maldingumu. Be to, tęsiame pažintį su Vilniaus miesto savivaldybės Grigiškių meno mokyklos mokytojais. Pasak fortepijono dėstytojos, tam, kad mokiniai norėtų skambinti muzikos kūrinį, jis jiems turi visų pirma patikti. Galiausiai Simonas Jazavita supažindina su Chiunės Sugiharos kontekstu.

Pirmadienio, sausio 15-osios, skaitiniai

„Tavęs, mielas žurnaliste, aš tik paprašysiu ieškoti tiesos, gėrio ir grožio. Neabejoju, kad Tau tai padės augti ir Tavo kilnioje profesijoje“, – laiške žurnalistams linki katalikų kunigas. Neseniai amžinybėn iškeliavusio Valdo Mackelos mintys apie tai, kas yra Šventoji Dvasia ir kaip ji veikia žmogaus ir Bažnyčios gyvenime.Praėjusių metų spalį organų donorystę skatinantis Irenos Matijošaitienės fondas viešai klausė: „Kiek išstovėtum dėl kito gyvybės?“. Tokiu būdu fondas kvietė lietuvius dalyvauti analogo iki šiol neturėjusiame socialiniame performanse. Kviečiame žiūrėti reportažą apie akciją.

Sekmadienio, sausio 14-osios, skaitiniai

Gal kartais pavydime apaštalams ir jų amžininkams, kurie savo akmis matė Jėzų. O mes, eiliniai šių dienų žmonės, tikintys, kad Jis gyvas ir mums artimas, kur galime jį sutikti? Kun. Sauliaus Bužausko homilija. Popiežiaus Pranciškaus žinia 104-osios Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos (2018 m. sausio 14 d.) proga. Bet papasakoti apie tai, kaip atgauti ir kurti Lietuvos Nepriklausomybę mums visiems buvo, galbūt tebėra labai sunku yra ne vien psichoterapijos pratimas, rašo Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė. W. Shakespeare'o pjesės kaip niekada aktualios dabartiniam pasauliui. Jo kūryba tuo ir ypatinga – joje atsispindi nuogas žmogus, be kaukių ir su visomis ydomis. Tokie tekstai žmonijai labai reikalingi, nes esame linkę užsimiršti.

Laisvės gynėjų dienos, Susio 13-osios, skaitiniai

Prieš geležinę smurto sistemą stojantis mergaitės trapumas verčia didžiuotis savo tauta, jos tyrose gelmėse slypinčiomis galiomis. Apie Loretą Asanavičiūtę rašo Rasa Baškienė. Naujoji brolių Černiauskų knyga (negaliu rašyti, kad čia yra nuotraukų albumas, nes čia yra knyga, kurią reikia skaityti) yra istoriška, teisinga ir skaudi, bet kaip lengva pajusti ir kitos Lietuvos buvimą, rašo H. Gudavičius. Muzikos apžvalgininkas D. Razauskas rašo, kad praėję metai nebuvo labai ypatingi, išskirtiniai muzikos požiūriu. Palyginti su 2016-ųjų derliumi, davusiu visą krūvą tiesiog istorinės reikšmės albumų, 2017-ieji – kuklūs ir net nuobodoki. Donatas Puslys kalbasi su Giedriumi Sakalausku, kuris 1991 metų Sausio 13-ąją buvo prie Aukščiausiosios Tarybos, o šiandien yra vienas iš elfų, ginančių viešąją erdvę nuo Kremliaus trolių.

Penktadienio, sausio 12-osios, skaitiniai

Pokalbis su kun. Artūru Sederevičiumi SJ, Lietuvos katalikiškų mokyklų asociacijos pirmininku, Vilniaus jėzuitų gimnazijos kapelionu. „Man visos knygos ir jų autoriai, patekę į penketukus, jau šiandien yra laimėtojai“, – sako literatūrologė A. Gustaitienė ir priduria, kad kiekviena knyga, net absurdiškiausia, kam nors gali būti gyvybiškai svarbi. Tai laike ir erdvėje išsibarsčiusių atsiminimų nuotrupos, dalelės, iš kurių galima susidaryti partizaniškos kasdienybės vaizdą. Dažnai įsivaizduojame, jog kūrybiškumas būdingas tik tiems, kurie savo profesinę veiklą susiejo su menu, mokslu, atradimais.

Ketvirtadienio, sausio 11-osios, skaitiniai

Naujojoje alkoholio reklamos ribojimo pataisoje teisininkai bei Europos teisės specialistai įžvelgia Europos Sąjungos bei konstitucinės teisės pažeidimus. Apie tai – Rasos Baškienės tekstas. Vaizdo reportaže pasakojame apie Sidabrinę liniją, dovanojančią senjorams galimybę bendrauti ir išsikalbėti. Donatas Puslys kalbina litvaką Saadią Bahatą, kurio gyvenimo istorija tiesiog stulbinama ir kuris pats yra neeilinis energijos ir vilties šaltinis. Vakaruose Azijos filosofija tampa vis populiaresnė, bet ar tai reiškia, kad ją išmanome? O kas, jei mūsų žinios apie kinų filosofiją yra klaidingos? Knygos „Kelias“ autoriai kviečia permąstyti stereotipines Azijos filosofijos interpretacijas.

Trečiadienio, gruodžio 10-osios, skaitiniai

Šarūnas Rinkevičius analizuoja, kas gi vyksta protestų krečiamame Irane. Apie vieną ryškiausių asmenybių XX a. pirmosios pusės Lietuvos istorijoje arkivyskupą Mečislovą Reinį. Skandalingoje pokario rezistencijos istorijoje kaip yla iš maišo išlindo tikriausiai tolesnis nemažos visuomenės dalies noras misti sukurptomis, niekinančiomis mūsų pokario (ir ne tik) istoriją rašliavomis, apskritai mėgti negatyvą, rašo Česlovas Skaržinskas. Tapytojos Medos Norbutaitės tapybą sunku apibūdinti įprastais dailėtyros terminais, dailės kryptimis, žanrais. Todėl, norint pažinti šios unikalios autorės savitumą, patartina pamatyti jos paveikslus gyvai.

Antradienio, gruodžio 9-osios, skaitiniai

Tomas Daugirdas apie įstaigas ir institucijas, kurios, prisidengdamos patriotizmo skydais ir gąsdindamos visuomenę, atmeta lietuvių laisvę būti lietuviais. Šiandien savo 90-ąjį gimtadienį švenčia teatrologė, visuomenininkė Irena Veisaitė. Sveikindami I. Veisaitę su gimimo diena, dalinamės archyviniu, tačiau aktualumo vis dar nestokojančiu pokalbiu apie toleranciją ir jos svarbą šiandien. Lietuvos šeimos centro direktorės Dalios Lukėnienės mintys, paskaičius straipsnį „Santuokos paskelbimas negaliojančia per mėnesį. Misija įmanoma?“ Pažintis su Vilniaus miesto savivaldybės Grigiškių meno mokyklos mokytojais. Mušamųjų instrumentų dėstytojas sako, kad svarbiausia mokinį motyvuoti savo elgesiu, tapti jam pavyzdžiu.

Pirmadienio, gruodžio 8-osios, skaitiniai

Donatas Puslys pirmadienį rašo apie politikų raginimus nepolitikuoti ir tokių kalbų žalą. Viktorijos Daujotytės akiratyje – mūsų šventės, o Aleksandro Genio – nekompetentingi Kremliuje sėdintys čekistai. Galiausiai rašome apie jaunimą ir Bažnyčią.

Sekmadienio, sausio 7-osios, skaitiniai

Nežinia, kas buvo tie išminčiai, tradicijoje vadinami Kasparu, Baltazaru ir Melchioru. Greičiausiai šiuo legendiniu pasakojimu norima apglėbti visus žmones, kurie savo širdyje trokšta ieškoti Dievo. Pirmąjį sekmadienį po Kalėdų švenčiame Trijų Karalių šventę, tradiciškai minimą sausio 6-ąją. Šia proga patyrinėkime dovanas, kurias „astrologai“ iš Rytų šalies, kaip jie vadinami Evangelijoje pagal Matą, atnešė Kūdikėliui Jėzui. Džibis ir Valteris radosi jauno ugdytojo mintyse, kai šis suko galvą, kaip padėti paaugliui vaikinui, besidorojančiam su nelengvais gyvenimo iššūkiais. Kaip paremti augantį žmogų, išvengiant paternalizmo pinklių? Ką apie mūsų visuomenę pasako naktiniai klubai? Apie tai rašo Paulius Balsys.

Pirmojo šių metų šeštadienio skaitiniai

Garsusis Strozzi koplyčios altoriaus„Išminčių pagarbinimas“ yra kupinas meninio žavesio ir liturginės malonės. Mūsų gyvenime iš tikrųjų prisikaupė gausybė pelų, panašiai kaip ir dabartiniame kaime – pelių... Kai vieno ar kito per daug – labai negerai. Ir tuomet vienybė, dora tampa sunkiai pasiekiamos. Kaip kosmosas. Donatas Puslys aptaria žydiškosios tapatybės klausimą ir rašytojo Amoso Ozo kūrybą. „Mano santykis su „King Crimson“ dvejopas. Šios grupės vienu metu sugebu ir labai nemėgti, ir pasakiškai ja žavėtis“, – rašo D. Razauskas, tęsiantis po kūrybinių atostogų šeštadienines muzikines apžvalgas.

Penktadinio, sausio 5-osios, skaitiniai

Apie asmenines tikėjimo patirtis ir pasirinkimus, ir apie būsimą popiežiaus Pranciškaus vizitą į Lietuvą 2018 m. pasakoja Katalikų teologijos fakulteto dekanas B. Ulevičius. Ieva Griniūtė-Tumelienė rašo apie vaikų darželius XX a. trečiame ir ketvirtame dešimt­metyje. Šiandien nepriklausomoje Lietuvoje veikiantys darželiai iš dalies yra tarpukariu pradėtos veiklos tęsinys. Aktorius Vidas Petkevičius sako: „Šiandien jaunas žiūrovas kitoks. Užsikrėtęs amerikietiškų filmų, kuriuose vyrauja, atsiprašau, žodžių triedalas, bacila. Dabar žodžio svarba primiršta, o juk jame slypi tokia jėga.“ Antroji pokalbio apie Šeduvos žydus su S. Kanovičiumi dalis perkelia mus į Antrojo pasaulinio karo metus, Holokaustą, kai štetlo pasaulis buvo sunaikintas. Tik pažinę buvusį gyvenimą, gebėsime suvokti šio žiauraus nusikaltimo mastus. Tik tada suvoksime šviesą tų žmonių, kurie padėjo ir gelbėjo savo artimą, ir tamsą tų, kurie dalyvavo pražudant savo kaimynus ir perimant jų turtą.

Ketvirtadienio, sausio 4-osios, skaitiniai

Sausio 4 d. Vilniaus Katedros aikštėje gydytojai rezidentai rengia akciją „Paskutinių medikų žygis į oro uostą“. Pokalbis su Medikų sąjūdžio atstove. Kalbos apie draugystę su Rusija man primena mokyklos laikus, kai klasėje atsirasdavo koks nors pacanas, panūdęs įvesti savo tvarką, t. y. paniatkes – Donato Puslio komentaras. Santuoką paskelbti negaliojančia galima ir per vieną mėnesį, jeigu tam yra labai svarbių priežasčių, pasakoja Bažnytinės teisės licenciatas kun. Virginijus Veprauskas. Apie stebuklais garsėjantį Lukiškių Dievo Motinos atvaizdą pasakoja menotyrininkė Tojana Račiūnaitė.

Trečiadienio, sausio 3-iosios, skaitiniai

Sergejus Kanovičius pasakoja apie tarpukario Šeduvos žydų gyvenimą. 2017-ieji buvo dar vieni įvykių kupini metai Romos kurijos reformos fronte: jūsų dėmesiui - keletas svarbiausių aspektų. O kodėl Romos Katalikų Bažnyčia XXI a. rūpinasi mirusia lotynų kalba? Ja komunikuojama tviteryje, rengiami svarbiausi Šventojo Sosto dokumentai, kartais ji vartojama liturgijoje. Istorijos studento Antano Terlecko laiškas žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ redaktoriui. Pasak jo, istorinės savivokos mūsų visuomenėje labai trūksta.

Antradienio, sausio 2-osios, skaitiniai

Augustė Žičkytė apžvelgia knygą „Roma – mieli namai / Mūsų kelionė į katalikybę“. Iniciatyvos „Dydis nesvarbu“ iniciatorė Giedrė Valavičiūtė kalbina edukologę Austėją Landsbergienę. „Aš laimingas galėdamas dažnai praverti knygyno duris, pakalbinti medį, keturkojį, net ir tą moterį, kuri turi kitų autoritetų, nes kiekvienas turime savo tikėjimą“, – rašo Č. Skaržinskas. Liubomiras Laucevičius – aukščiausios meistrystės ir profesionalumo pavyzdys. Reta išimtis teatre – jam per visą savo kūrybinę karjerą nestigo gerų vaidmenų. Nestinga jų ir dabar.

Pirmosios Naujųjų metų dienos skaitiniai

Sausio 1 d. yra Pasaulinė taikos diena, kasmet minima nuo 1968 m. Ją įvedė palaimintasis popiežius Paulius VI, norėdamas pabrėžti, jog „krikščioniui skelbti taiką reiškia skelbti Jėzų Kristų. Esame pašaukti būti „taikdariais“ (Mt 5, 9). Sausio 1-oji kiekvienam žmogui reiškia naują pradžią. Kiekvienam piliečiui sausio 1-oji taip pat yra Lietuvos vėliavos diena. Pinigais meilės nenupirksi, bet Japonijoje galima nupirkti meilės regimybę. „Aleksejui Navalnui, Rusijos antikorupcijos aktyvistui, nebuvo realių šansų nugalėti prezidentą Vladimirą Putiną rinkimuose. Valdžia pristato jį kaip visiškai nereikšmingą „piarščiką“, – rašo „The New York Times.

Sekmadienio, gruodžio 31-osios, skaitiniai

Kartais nėra lengva atrasti laiko sekmadienio Mišioms ar tobulėti dvasiškai. Tiek darbų turime nuveikti. O gal užtenka pradėti nuo mažų žingsnelių? Artėjant metų pabaigai, pristatome šmaikščias, ironiškas, o kai kada – pranašiškas įvairių JAV lyderių citatas. Metams baigiantis, dalinamės dešimtimi skaitomiausių 2017-ųjų tekstų. Rabinas Jonathanas Sacskas dalinasi penkiais patarimais prasmingesniam kasdienybės keliui.