Šiandien

Vasario 20-osios, ketvirtadienio, skaitiniai

Paskirtasis Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas - apie tai, kuo ypatinga Žemaitija, ką pavyko nuveikti Telšių vyskupijoje ir kokie iššūkiai laukia naujoje tarnystėje. Poeto Pauliaus Širvio 2020-ųjų lyrikos rinktinę sudarė dr. Elena Baliutytė, išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas serijoje „Gyvoji poezija“. Marijos Sticco „Šventasis Pranciškus Asyžietis“ – nesenstantis, Italijoje per beveik šimtą metų daugiau nei 30 kartų išleistas darbas.

Vasario 19-osios, trečiadienio, skaitiniai

Šis popiežiaus dokumentas yra neabejotinai visiškai naujas ir be galo reikšmingas žingsnis, įgyvendinant Bažnyčios sinodališkumą. Pokalbis su psichologijos mokslų daktare Ruth Reches apie tai, su kokiomis psichologinėmis problemomis susidūrė Holokaustą išgyvenusieji žmonės. Doc. dr. Nerijos Putinaitės komentaras apie naujai įkurtą Rimanto Jono Dagio partiją, atstovaujančią krikščioniškoms vertybėms. Kartu su Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų atstovais leidžiamės į įvairovės kupiną kelionę po Lietuvą.

Vasario 18-osios, antradienio, skaitiniai

Vasario 18 d. dr. Laurai Laurušaitei už Noros Ikstenos knygos „Motinos pienas“ vertimą teikiama Metų vertėjo krėslo premija. Pokalbis su vertėja. Lietuvoje to dar nebuvo: kovo 22–29 d. Vilniuje vyks nepertraukiamas Biblijos skaitymas. Apie tai išsamiau pasakoja renginio koordinatorius Norbertas Exbrayatas. Augustino „Išpažinimai“ savo asmeniškumo jėga neleidžia jų autoriaus įtraukti į jokią schemą, o jo tekstas aršiai priešinasi kategorizuojamas pagal stilių ar tipą, rašo Irena Vaišvilaitė. Laurynai Bendžiūnaitei dainavimas – tai visa asmenybė, kūną ir sielą apimantis veiksmas.

Pirmadienio, vasario 17-osios, skaitiniai

Vasario 15 d. kardinolas A. J. Bačkis pašventino Vaikų hospiso, kuris netrukus atvers duris mažiesiems ligoniams, patalpas. Kęstutis Navakas apie Jurgą Ivanauskaitę: „Ji išmokė įveikti net mirtį, pasakydama ir parodydama, jog mirštantysis gali gyventi visavertį gyvenimą. Žinau, kad kada nors man tai labai padės.“ Kodėl P. Sorrentino „Naujasis popiežius“ nusileidžia „Jaunajam popiežiui“? Rositos Garškaitės komentaras. Pokalbis su naujos knygos „Netituluotas Bažnyčios ambasadorius: atsiminimai apie kunigą Vaclovą Aliulį MIC“ rengėja ir sudarytoja dr. Dalia Čiočyte.

Vasario 16-osios, Valstybės atkūrimo dienos, skaitiniai

Šiandien girdime ištrauką iš Kalno pamokslo, kuri kalba apie naują etiką. Pokalbis su istoriku dr. Tomu Balkeliu apie knygą „Lemtingi metai“ ir priežastis, lėmusias valstybės atsiradimą 1918 m. vasario 16-ąją dieną. Ludwigas van Beethovenas, ko gero, yra vienas iš trijų didžiausių visų laikų kompozitorių. Bent jau pirmąjį penketuką būtų sunku įsivaizduoti be jo pavardės. Vaidotas Vaičaitis sveikina su Vasario 16-ąja.

Vasario 15-osios, šeštadienio, skaitiniai

„Man norisi kurti muziką, kuri būtų emociškai įkrauta, kad jos skambesio tėkmėje klausytojas rastų ir savo gyvenimo atspindžius“, – teigia Zita Bružaitė. Kodėl svarbu suprasti Dievo meilę mums? Ištrauka iš amerikiečių pastoriaus Kriso Vallottono knygos „Pašaukti laimėti“. Prof. Viktorijos Daujotytės-Pakerienės kalba, sakyta vasario 13 d. premijų teikimo iškilmių metu, ir keli pasiaiškinimo žodžiai dėl incidento Prezidentūroje. Pokalbis su istoriku S. Jazavita apie Lietuvos padėtį po Vasario 16-osios akto pasirašymo ir penkias asmenybes, kurios nepriklausomos Lietuvos svajonę pavertė tikrove.

Vasario 14-osios, penktadienio, skaitiniai

Prieš 30 metų, 1990-ųjų vasario 14-ąją, tikintieji atgavo paminklinę Kristaus Prisikėlimo bažnyčią. Kaip tai atsimena anų laikų įvykių liudininkai? Šv. Valentino dieną prisiminkime garsių Lietuvos žmonių – menininkų, poetų, valdovų, Laisvės kovotojų – laiškus mylimiesiems. Apie skurdžią vaikystę, troškimą mokytis, karą, tėviškę, merginas ir gerus draugus – trečioji prisiminimų apie Paulių Širvį dalis. Kokie romantinio mąstymo aspektai kenkia ilgalaikiams ir tvariems santykiams? Kaip išvengti perdėto romantizmo įsiskverbimo į sąmonę? Atsako filosofas Alainas de Bottonas.

Vasario 13-osios, ketvirtadienio, skaitiniai

Šventasis Sostas paskelbė daugelio ilgai lauktą popiežiaus Pranciškaus posinodinį dokumentą dėl Amazonijos regiono. Ketvirtame XX a. dešimtmetyje Ukmergė tapo vienu iš sparčiausiai besivystančių Lietuvos miestų. Kinijoje be koronaviruso yra ir kita žmones naikinanti jėga, net smarkiau nei bet kuris gripas. Ji vadinasi Kinijos komunistų partija, rašo Edita Janulevičiūtė. Neišnešiotų naujagimių (dažnai švelniai vadinamų „ankstukais“) asociacijos „Neišnešiotukas“ vadovė Asta Speičytė-Radzevičienė pasakoja apie savo pašaukimą.

Vasario 12-osios, trečiadienio, skaitiniai

Po visa muzikine patirtimi, pasakoja Viktoras Gerulaitis, slepiasi jo neblėstantis domėjimasis istorija, kelionėmis, menais. Tokia jo laidų vedėjo ir koncertų pranešėjo populiarumo paslaptis. Pasakojimas apie kard. Vincento Sladkevičiaus vaikystę, paauglystę ir kelią kunigystės link. Blanšos vaidmenį „Lošėjuje“ kurianti mecosopranas Ieva Prudnikovaitė pasakoja apie operos premjerą, vaidmenį ir patį lošimą – scenoje ir gyvenime. Ištrauka iš vienuolės, atlikusios mokslinį tyrimą priklausomybių reabilitacijos centre, dienoraščio.

Vasario 11-osios, antradienio, skaitiniai

Daina apie Žemaitę ir meniškas jos klipas – tik maža dalis tų spalvų, kurių purslais aktorės taškosi savo dainų ir kompozicijų spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga“. Popiežiaus Pranciškaus Žinia 28-osios Pasaulinės ligonių dienos proga. Pokalbis su Aspergerio sindromą turinčiu M. Stankiewicziumi, kuris pasakoja apie savo gyvenimo iššūkius, diagnozės svarbą ir sprendimą paskirti savo gyvenimą kitų labui. Pjudymo fenomenas, bent jau akivaizdžios jo apraiškos kaip kokios vėžio metastazės, pastaruosius penkerius metus pamažėle braunasi į viešąjį gyvenimą - Vytauto Toleikio komentaras.

Vasario 10-osios, pirmadienio, skaitiniai

Pokalbis su Veronika Urbonaite-Barkauskiene, trijų vaikų mama, sociologe, tinklaraščio tėvystės temomis „Pterodaktilis“ ir netrukus pasirodysiančios knygos „Devyniasdešimtųjų vaikai tampa tėvais“ autore. Karolis Varnelis ir Lukas Valeika pasakoja apie savo trumpametražio filmo „Kalbėk, aš klausau: benamio istorija“, kuriame vaizduojami pokalbiai su penkiais Vilniaus miesto benamiais, atsiradimo istoriją bei santykį su elgetomis. Ikisinodinės konsultacijos ir debatai, kuriuose dalyvavo dešimtys tūkstančių asmenų Amazonijos regione, Afrikos katalikų iniciatyva „Pokalbių medis“, o dabar ir Vokietijos katalikų „sinodinis kelias“ yra šių ieškojimų dalis. Kviečiame kartu su tautinių bendrijų atstovais leistis į įvairovės kupiną kelionę po Lietuvą, kurią kiekvienas mylime – skirtingą ir jungiančią.

Vasario 9-osios, sekmadienio, skaitiniai

Kas bendro tarp šviesos ir druskos? Ar jums nenusibodo ta nesąmonė apie „dvi Lietuvas“? Prieš 160 metų gimė rusų ir pasaulio literatūros klasikas Antonas Čechovas (1860 m. sausio 29 d.–1904 m. liepos 15 d.). Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės komentaras. Pokalbis su Judenių šeima apie jų šeimos gyvenimą ir veiklą kuriant vaikų dienos centrus.

Vasario 8-osios, šeštadienio, skaitiniai

Kodėl mūsų, Lietuvos politikoje, ir konkrečiai – valdančiojoje koalicijoje – šiandien žodis „moralė” ir „etika” yra nelyginant tuščios plastikinės pakuotės brazgėjimas? Renatos Šerelytės įžvalgos. Virginija Adamonytė dalinasi mintimis apie tai, ką reiškia priklausyti Dievui – tai turėti žymę Dievo vaiko, einančio per gyvenimą su Jo palaiminimu. J. Volungevičius pasakoja apie savo antisovietinę veiklą, suėmimą ir kalinimą. Lilijanos Bedarfaitės-Žukauskienės, Janinos Degutytės pusseserės, atsiminimai apie poetės gyvenimą ir paskutines jo akimirkas. Spausdinta žurnale „Metai“ 2015 m.

Vasario 7-osios, penktadienio, skaitiniai

Su kun. A.Peškaičiu kalbamės apie tai, ko žmonėms trūksta ir ko jie neranda Katalikų Bažnyčioje. Kaip ir kasmet Taizé bendruomenės vyresnysis brolis Alois paskelbė pasiūlymus naujiems kalendoriniams metams. Penki pasiūlymai pavadinti „Visada kelyje, visada įsišakniję“. Milda Luckutė – viena ryškiausių jaunosios kartos baleto meno asmenybių. Praeitą savaitę Jungtinė karalystė galų gale formaliai atsiskyrė nuo Europos sąjungos. Tai signalas mums iš naujo apsvarstyti, kokių politinių horizontų norime siekti.

Vasario 6-osios, ketvirtadienio, skaitiniai

Apie savo pašaukimą pasakoja mokytojas Vytautas Toleikis. Visos Olgos Tokarczuk knygos, verstos ir versimos, Vyturiui Jaručiui yra labai artimos. Kitaip, anot jo, ir vertimas neturėtų prasmės. Britanijos ir Europos skyrybos – abipusis pralaimėjimas, rašo Simona Merkinaitė. Pokalbis su Vilniaus Šv. kankinės Paraskevės cerkvės diakonu Gintaru Sungaila ir jo žmona, choro vadove Justina Trinkūnaite-Sungailiene apie tikėjimą, liturgiją ir muziką.

Vasario 5-osios, trečiadienio, skaitiniai

„Gerais norais pragaras grįstas“ – sako liaudies išmintis. Ar taip nutiko ir šį kartą? Ištrauka iš vienuolės, atlikusios mokslinį tyrimą priklausomybių reabilitacijos centre, dienoraščio. Pokalbis su teisininku, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentu dr. Vaidotu Vaičaičiu apie jo pirmąjį susidūrimą su ateitininkais, kaip juos tapo, kokią prisimena Lietuvą Sąjūdžio laikotarpiu ir valstybės nepriklausomybės pradžioje. Nuotraukoje matyti, kaip atrodė iš vidaus „vytautinė“ bažnyčia Kaune, Vaižganto numylėtoji.

Vasario 4-osios, antradienio, skaitiniai

Celibatas nėra dogma, jis nėra Viešpaties įsakytas, tačiau tai Viešpaties dovana, kurią Katalikų Bažnyčia turėtų vertinti ir išlaikyti, rašo kun. Robertas Urbonavičius. Ar EU ir JAV konsoliduosis, išlaikys ir stiprins savo galios pozicijas, pripažinusios visas nuoskaudas, ir stos ginti pamatinių civilizacijos vertybių? „Reikėtų klausytis savo vidinio balso, – kalbėdama apie savo pašaukimo kelią ir svarstydama, ką patarti tiems, kurie jo vis dar ieško, sako žymi Lietuvos valstybės veikėja Halina Kobeckaitė. Pokalbis su prof. A. Sverdiolu apie filosofą Stasį Šalkauskį.

Vasario 3-iosios, pirmadienio, skaitiniai

Povilo Aleksandravičiaus pokalbis su pasaulinio garso prancūzų politikos filosofu Pierre’u Manent’u. Vaidoto Žuko mintys, nuskambėjusios Bažnytinio paveldo muziejaus surengtoje diskusijoje apie šiuolaikinį meną mūsų bažnyčiose. Autizmo spektro sutrikimus dažnai lydi kiti sutrikimai, kurie gali ne mažiau varginti autistišką asmenį bei jo šeimą ir tapti problema pagalbą teikiantiems specialistams.

Vasario 2-osios, sekmadienio, skaitiniai

Vasario 2 d. švenčiame Kristaus paaukojimo šventę. Pjesės „Žmogus iš žuvies“ veiksmas vyksta Rusijoje, tačiau aplinka ir sistema, kurioje veikia personažai – lengvai atpažįstama ir pritaikoma kone kiekvienai posttotalitarinei šaliai. Baigiantis metams įprasta aptarti, kas per juos buvo išleista, ką skaitėme, o ko nepastebėjome arba garsiau nekalbėjome. Istorinė atmintis yra išties labai įdomus konstruktas – prisiminti tai, ko pats gal niekada nepatyrei, bet patyrė šeimos ar tautos atstovai, kartais net prieš kelis šimtus metų.

Vasario 1-osios, šeštadienio, skaitiniai

Dailėtyrininkė prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė pasakoja, kuo Leonas Strioga unikalus kaip modernistas ir kuo jo kūryba praturtina Lietuvos dailę. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje pirmą kartą rodomi iš JAV į Lietuvą sugrįžę Vlado Žiliaus (1939–2012) kūriniai. Istorija apie jos išbandymų kupiną paauglystę, kažko tikra paieškas ir Lietuvos jaunimo dienas – dovaną, tapusią nauja kitokio gyvenimo pradžia. Buvusios JAV valstybės sekretorės Madeleine Albright knygos „Fašizmas. Įspėjimas“ ištrauka.

Sausio 31-osios, penktadienio, skaitiniai

Kaip nutiko, kad kolektyvinis sodas sovietmečiu tapo individualios statybos oaze? Mato Šiupšinsko apžvalga. Rašytojo Broniaus Radzevičiaus (1940–1980) gimimo 80-metis skatina prisiminti kūrinius, kurie pastūmėdavo mus reflektuoti įvairias kasdienybės ar nekasdienybės grimasas. Bažnyčiai reikia jauno žmogaus. Apie Pranciškaus paskelbtą posinodinį apaštališkąjį paraginimą „Christus vivit“ rašo Miglė Viselgaitė. Lauryno Peluričio A. Jokubaičio politinei filosofijai skirtoje konferencijoje VU TSPMI skaityto pranešimo pagrindu parengtas tekstas.

Sausio 30-osios, ketvirtadienio, skaitiniai

Garsi amerikiečių psichologė Susan Forward savo knygoje „Toksiški tėvai“ dalijasi tikromis jau suaugusių vaikų, kuriuos augino toksiški tėvai, istorijomis. Lietuvos socialinių tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rasa Miežienė atsako į pačius svarbiausius klausimus apie prognozuojamą Lietuvos ekonomikos augimą. „Nerimo knygą“ Fernando Pessoa rengė iki mirties – daugiau nei 20 metų. Šiandien ji vadinama svarbiausiu šio portugalų rašytojo veikalu. „Nerimo knygą“ lietuvių kalba leidžia „Odilė“.Amžininkų atsiminimai apie arkiv. Ambrogio Ratti – būsimojo popiežiaus Pijaus XI – vizitą Lietuvoje.

Sausio 29-osios, trečiadienio, skaitiniai

Kuo skiriasi paviršutiniškas ir gilus suvokimas? Ištrauka iš vienuolės, atlikusios mokslinį tyrimą priklausomybių reabilitacijos centre, dienoraščio. Stebėti debesis – atrodo, vaikiškas užsiėmimas. Bet yra žmonių, kuriems jų stebėjimas – tai gyvenimo būdas. Pokalbis su prof. Liudu Mažyliu apie europarlamentaro darbą ir klimato kaitos grėsmes Lietuvai.

Sausio 28-osios, antradienio, skaitiniai

Prieš šimtą metų gimė Mamertas Indriliūnas - literatūros kritikas, vertėjas, publicistas, partizanas, ateitininkas. Vilniuje, Tauro kalno rytiniame šlaite prie pat Tauro gatvės, stovi 1930–1936 m. pastatytas stačiakampio plano masyvus namas – Stepono Batoro universiteto bendrabutis studentams. Apie tai, ką jai reiškia Aurelijaus Augustino „Išpažinimai“, rašo aktorė Dalia Michelevičiūtė. Pokalbis su profesoriumi Edvardu Gudavičiumi apie tėvus, tarpukario Kauną, sovietmetį.

Sausio 27-osios, pirmadienio, skaitiniai

Kaip tikintieji turėtų reaguoti į klimato krizę ir ekologines problemas? Tinklalaidės svečiai – muzikos mokytoja Emilija Puskunigytė ir ekologinių maisto produktų ekspertas Martynas Stanys. Kaipgi Europoje tapo įmanomas Holokaustas? Pokalbis su katalikų kunigu iš Vokietijos Manfredu Deselaersu, kuris jau jau ketvirtį amžiaus darbuojasi Osvencime. Pal. J. Matulaičio amžinininkų pasakojimai apie lietuvio vyskupo būdą, pomėgius ir drauge patirtus įvykius. Poeto, dramaturgo Mindaugo Nastaravičiaus kalba, padėkojant kolegoms už skirtą Rašytojų sąjungos premiją.

Sausio 26-osios, sekmadienio, skaitiniai

Tas paprastas ir sukrečiantis klausimas: „ko ieškote?“ Jėzaus lūpose nuskamba dar stipriau. „Pavydas – hidra, kuri turi daug galvų. Tų, kurios kapojamos nuolat atauga“, – rašo Renata Šerelytė. Kur glūdi ekumenizmo esmė? Povilo Aleksandravičiaus komentaras. Muziejininkas Alfas Pakėnas supažindina su Pauliaus Širvio eilėraščių rinkiniu „Žygio draugai“.

Sausio 25-osios, šeštadienio, skaitiniai

Marijos Dangun Ėmimo seserų vienuolija Lietuvoje švenčia 25-metį. Ekskursija po jų namus Vilniuje ir seserų pasakojimai. Muzikos prodiuseris Gediminas Jaunius pasakoja apie savo santykį su Bažnyčia. 2020-ieji – didžiojo italų filmų režisieriaus, pakeitusio pasaulinį kiną – Federico Fellini – metai. Sausio 20-ąją sukako 100 metų nuo jo gimimo. Tekstas iš „Šiaurės Atėnų“ archyvų, kuriame Jurga Ivanauskaitė aprašo kodą, kaip kalbėti apie Gintaro Beresnevičiaus romaną „Paruzija“.

Sausio 24-osios, penktadienio, skaitiniai

Ištrauka iš Tomášo Halíko knygos „Kantrybė su Dievu“. Pokalbis su Egle Laurinaviče, auginančia du berniukus – dešimties Rojų, kuris turi disleksijos sutrikimą, ir šešerių Leoną, kuris yra autistiškas vaikas. Apie ką kalba ir ką prisimena seniausioji dabartinio Vilniaus gyventojų karta? Rašo Jurga Jonutytė. Kokia prasme galime kalbėti apie krikščionišką žiniasklaidą? Vyr. redaktorės Rositos Garškaitės komentaras.

Sausio 23-iosios, ketvirtadienio, skaitiniai

Ar mechaninis negalią turinčių asmenų perkėlimas iš didesnių globos namų į mažesnius užtikrina teisę gyventi be diskriminacijos? Vilniaus universiteto bibliotekos Restauravimo skyrius įkurtas prieš 50 metų ir savo darbą pradėjo beveik tuščioje vietoje. Rugsėjį buvo surengta konferencija, skirta profesoriaus Alvydo Jokubaičio politikos filosofijai apžvelgti. Religijų administravimas Kinijoje, arba Sunaikinimo pabaisa šventovėje, rašo Edita Janulevičiūtė.

Sausio 22-osios, trečiadienio, skaitiniai

Kognityvinių mokslų specialistas D. Willinghamas analizuoja, kokios savybės būdingos kiekvienam geram mokytojui. „Pašaukimas yra kaip talentas, kurį atsineši gimdamas“, – sako Lietuvos kalinių globos draugijos reabilitacinio centro vadovė Milda Bliumenzonienė. Ekumenizmo savaitės proga – „Artumos“ pokalbis su evangelikų liuteronų teologe Vilma Sabutiene. Bernardinų bažnyčios Šv. Bernardino galerijoje atidaryta tapytojo Ramūno Čeponio paroda „Laikas išeiti laikas sugrįžti“.

Sausio 21-osios, antradienio, skaitiniai

Laurynas Peluritis svarsto apie psichologo Jordano B. Petersono knygą „12 gyvenimo taisyklių“. Ištrauka iš vienuolės, atlikusios mokslinį tyrimą priklausomybių reabilitacijos centre, dienoraščio. Kai žiūri į degančią Australiją, į naikinančią ugnies sieną, po kurios pilkose dykrose lieka sielvartingos į pelenus suakmenėjusios kengūrų ir koalų figūrėlės, be žado stingsta širdis. Barzda nedaro filosofu, rašo Paulius Gritėnas.

Sausio 20-osios, pirmadienio, skaitiniai

Antroji „Bernardinai.lt“ tinklalaidė. Joje apie savo darbą ir gyvenimą pasakoja „Bernardinai.lt“ vaizdo režisierius ir operatorius Kostas Kajėnas. Kun. Artūras Kazlauskas paaiškina, ką daryti ir ko nedaryti šv. Mišių metu. Humanitarinių mokslų daktarė, literatūrologė Ona Dilytė-Čiurinkskienė pasakoja apie savo santykį su Aurelijaus Augustino „Išpažinimais“. „Šis tarybinės karamelės „Karvutė“ popieriukas su rusiškomis raidėmis yra iš kitos istorijos. Sulankstytas ir paverstas „fantiku“, jis išgulėjo keturiasdešimt metų degtukų dėžutėje.“

Sausio 19-osios, sekmadienio, skaitiniai

Evangelija pasakoja apie tai, kad Jonas Krikštytojas aiškiai ir tiesiai parodo į Jėzų kaip Izraelio ilgus amžius lauktąjį Mesiją. Kadaise ir mums kažkas parodė Jėzų, ir mes radome drąsos Jį įtikėti. „Mažutė Salomėja“ – taip poetę Viktoriją Kumpikevičiūtę pavadino lituanistas Viktoras Alekna. XFM radijo laidoje „Kartu saldu“, skirtoje poroms, vedėjai Mindaugas ir Kristina Pikūnai diskutuoja apie ribų svarbą, jų rodymą kalbėjimu, emociniu artumu ir pasekmes, kai ribų atsisakoma arba jos būna per griežtos. Kun. Vytenis Vaškelis: „Kristaus į žemę atėjimo tikslas buvo įžiebti ugnies, kuri taptų degančios meilės fakelu, liepsnojančiu ant Kryžiaus.“

Sausio 18-osios, šeštadienio, skaitiniai

Ištrauka iš J. P. Calame'o knygos „Atpažinti sandoros Dievą. Susitikti prisikėlusį Kristų: dvasinis palydėjimas, vidinis gijimas, žmogaus augimas“. Kristina Tamelytė svarsto apie Pirmojo pasaulinio karo vaizdavimo kine ypatybes ir aptaria naująjį Samo Mendeso filmą „1917-ieji“. „Tu gi, aukščiausiasis laiko ir laimės valdove, kuris valdai audras, padvelk švelniu Zefyru į garbingą žmogų...“ Čia iš naujametinio XVIII amžiaus pabaigos sveikinimo NN. Esė iš knygos-albumo „Vincentas Vasiliauskas – snaiperis, krautuvininkas, tapytojas“ („Baltos lankos“, sudarė Vaidotas Žukas).

Sausio 17-osios, penktadienio, skaitiniai

Kas Marcelijui Martinaičiui rūpėjo išeinant? Ką jis norėjo paliudyti? Tokių klausimų kilo pristatant naująją, pomirtinę, poeto rinktinę „Lyrika“, sudarytą Gintaro Bleizgio. Advokatas Vilius Bernatonis: „Kai kurie NVO įstatymo pakeitimo projektai kelia įspūdį, kad einame pernelyg biurokratinių detalių ir popierizmo keliu.“ Živilė Nedzinskaitė aptaria naująjį Kristinos Sabaliauskaitės „Petro imperatorė“. Psichologė dr. Vaidilutė Asisi kalba apie psichologines problemas kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje.

Sausio 16-osios, ketvirtadienio, skaitiniai

Trečiajame knygos „Kodėl vaikai nemėgsta mokyklos?“ skyriuje psichologas Danielis Willinghamas aptaria atminties mechanizmus ir kaip didesnis žinojimas apie juos gali padėti mokykloje. Psichologė dr. Vaidilutė Asisi aptaria psichologines problemas kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje. Lietuvoje, Kaune, Vladislovas Starevičius sukūrė pirmuosius pasaulyje erdvinės animacijos šedevrus. Šiuo metu Kaune veikia jam skirta paroda. „K. Lesniewskio knygos Hesichastinis žmogaus gydymo metodas: „Ne sveikiesiems reikia gydytojo…“ ištrauka.

Trečiadienio, sausio 15-osios, skaitiniai

Videopasakojimas apie šiuolaikinę vergovę: Juozuką, „dirbusį“ Vilniaus romų tabore už narkotikų dozę. Leonas Nekrašas aptaria Gražinos Sviderskytės knygą apie Dariaus ir Girėno skrydį virš Atlanto. Filosofas, kalbėjęs apie grožį, vyną, architektūrą, politiką, muziką bei aplinkosaugą, R. Scrutonas, vadinamas svarbiausiu savo laikmečio konservatyviu mąstytoju, mirė sausio 12 d. Senoji Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia jau niekada neatrodys taip pat, ir dėl to baiminasi būriai žmonių.

Antradienio, sausio 14-osios, skaitiniai

Ištrauka iš vienuolės, atlikusios mokslinį tyrimą priklausomybių reabilitacijos centre, dienoraščio. Su psichoterapeutu Algirdu Petroniu kalbamės apie suaugusių vaikų ir tėvų santykius, „tuščio lizdo“ krizę ir atleidimą. Pasakojimas apie Alytuje įsikūrusius Pusiaukelės namus, kuriuose laisvės laukia nuteistieji. Parodose „Alytaus dailė 2019“ ir „Alytaus fotografija 2019“ buvo kviečiami dalyvauti visi profesionalūs Alytaus menininkai – vizualiojo meno kūrėjai.

Pirmadienio, Laisvės gynėjų dienos, skaitiniai

Keletas ištraukų iš 2019 m. Nobelio literatūros premijos laureato Peterio Handke's skaitytos paskaitos, kuri visų su juo susijusių skandalų fone nuskambėjo labai lyriškai ir jautriai. „Reikia rašyti tada, kai praėjęs laikas jau sutelpa į metaforą“, – sako romaną apie Sausio 13-ąją parašęs Saulius Šaltenis. „Augustino „Išpažinimai“ man yra laisvo, brandaus žmogaus pokalbis su Dievu, širdis į širdį, veidas į veidą. Ir, žinoma, dar tas prašymas: „Pasakyk taip, kad išgirsčiau.“ Kunigo Roberto Grigo atsiminimai apie Sausio 13-osios įvykius.

Sekmadienio, sausio 12-osios, skaitiniai

Kokią istoriją aš pasakoju pasauliui savo gyvenimu? Menotyrininkės Aleksandros Piliuch straipsnyje 2011 m. „Krantų“ žurnale akcentuojamas psichoanalitinis Andrejaus Tarkovskio filmų branduolys. Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės komentaras, skambėjęs LRT „Mažojoje studijoje“ 2020 m. sausio 11 d. Kunigo Juliaus Sasnausko OFM atsiminimai apie kunigą Vaclovą Aliulį.

Šeštadienio, sausio 11-osios, skaitiniai

„Žaltys gali gyventi žmogaus sodyboje ir netgi tvarte, o gyvatė slepiasi. Pavasarį raistuose ir paraistėse gyvatės atsiranda tarsi iš požemių“, – rašo Henrikas Gudavičius. Pradėkime dėlioti įvairiaspalvį poeto portreto vitražą. Atidžiau pažvelkime į jo randuotą veidą, visą vėjuotą Pauliaus Širvio gyvenimą ir atlapą sielą. Į liūdnas šio rudens vaiko akis. Psichologė doc. dr. Aušra Griciūtė aptaria socialinio kapitalo svarbą visuomenės sveikatai ir gerovei. vysk. K. Kėvalo pranešimas apie katalikiškosios mokyklos unikalumą ir svarbą.

Penktadienio, sausio 10-osios, skaitiniai

Bernardinai.lt skaitytojai išrinko temą, kuriai ateinančiais metais redakcija skirs daugiausiai dėmesio. Bažnyčia Lietuvoje, kitaip sakant, bijo pritrūkti išminties skandalams ištverti, bet jų vengdama užkerta kelią ir visam susitaikymo bei gijimo procesui, kuris turėtų ir galėtų sekti po to, rašo Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė. Tadeuszo Słobodzianeko parašyta pjesė „Mūsų klasė“ – prisiminimų saugykla. Režisierius Oskaras Koršunovas 2019 m. gruodžio 5 d. „Mūsų klasės“ premjerą pristatė Klaipėdos dramos teatre. Beje, o europiečiams seniai pribrendo reikalas pasidomėti, kur glūdi gilaus arabų pasaulio priešiškumo Vakarams šaknys? Kodėl jie kiekvieną priešišką veiksmą prieš Vakarų civilizaciją laiko teisėtu atsaku.

Ketvirtadienio, sausio 9-osios, skaitiniai

Aktorius Darius Gumauskas kartu su aktoriumi Andriumi Alešiūnu ir genetiku prof. dr. Algirdu Utkumi pristatė spektaklį „Mongolija“ apie Dauno sindromą. Virginija Adamonytė svarsto apie Dievo patirtį. LRT laidoje „Prisikėlimo liudytojai“ pasakojimas apie kunigą Študhofo koncentracijos stovykloje kalėjusį, nacių nukankintą Alfonsą Lipniūną. Valdas Kilpys rašo apie skirtumas tarp piligriminio keliavimo ir „turistavimo“.

Trečiadienio, sausio 8-osios, skaitiniai

Praėjusių metų pabaigoje į lenkų kalbą išversta ir išleista Dalios Grinkevičiūtės atsiminimų apie tremtį knyga „Lietuviai prie Laptevų jūros“. Amerikietiškame žurnale 2013 m. išspausdinto antropologo D. Graebero tekstas apie šūdmalimo darbus sulaukė daug reakcijų: neseniai jis pasirodė ir lietuvių kalba. Titas Krutulys aptaria istoriko Tomo Balkelio knygą „Lemtingi metai: Lietuva 1914–1923 m. Karas, revoliucija ir tautos gimimas“. Toksiški santykiai – kai vienas siekia kontroliuoti, primesti savo matymą, būti emociškai pranašesnis, tada kitas turi paklusti, rašo prof. habil. dr. Danutė Gailienė.

Antradienio, sausio 7-osios, skaitiniai

Pristatome psichologo prof. Danielio Willinghamo knygos „Kodėl vaikai nemėgsta mokyklos?“ antrąjį skyrių apie tai, kodėl svarbus išankstinių žinių įsisavinimas mokantis skaityti, lavinant kognityvinius gebėjimus ir atmintį. Arvydas Anušauskas svarsto apie skirtingus kartų požiūrius į istoriją. Ištrauka iš vienuolės, atlikusios mokslinį tyrimą priklausomybių reabilitacijos centre, dienoraščio. Kun. V. Vaškelis: „Dievas Žodis tapo žmogumi, kad žmogus taptų tikru žmogumi – Dievo vaiku.“

Pirmadienio, Trijų Karalių, skaitiniai

Mantas Adomėnas pasakoja apie savo santykį su Aurelijaus Augustino „Išpažinimais“. Kodėl tik Barbora? Radvilų giminė garsėja ir kitomis Radvilaitėmis bei Radvilienėmis. Kunigas egzorcistas Domingo Avellaneda IVE – apie savo tarnystę, piktųjų dvasių veikimą ir išpažinties svarbą. Pasakojimas apie Vytautą Vajegą – tarpukariu išaugusios kartos žmogų, Rokiškyje įkūrusį liaudies teatrą, kuris iki šiol yra miestelio pasididžiavimas.

Sekmadienio, sausio 5-osios, skaitiniai

Garsioji Evangelijos pagal Joną įžanga nuolat žadina skaitytojų smalsumą. Kun. Antanas Ylius-Vilkas 1939 m. išleido knygelę „Operacija be peilio (pasninkai)“. Ar ji tebėra aktuali šiandien? Kompozitoriaus Stanislovo Moniuškos (Stanisław Moniuszko) 200-ąsias gimimo metines UNESCO generalinė konferencija įtraukė į 2019-aisiais minimų datų sąrašą. Kristina Tamelytė aptaria pačius svarbiausius pastarojo dešimtmečio televizijos serialus: tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje.

Šeštadienio, sausio 4-osios, skaitiniai

Kristina Tamelytė aptaria šiuo metu MO muziejuje veikiančią parodą „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“. Poetė Rima Juškūnė skaito eilėraštį „Liekanos“ iš poezijos rinktinės „Perikonas“ („Kauno laiptai“, 2018 m.). Rosita Garškaitė rašo apie naują filmą „Du popiežiai“. Lukas Ambraziejus SJ: pasaulis atsidūręs ties ekologinės katastrofos slenksčiu – ir tikintiesiems tai turėtų labai rūpėti.

Penktadienio, sausio 3-iosios, skaitiniai

Bažnytinio paveldo muziejuje – ypatingą estetiką spinduliuojanti sakralinio Vilniaus vienuolijų meno paroda. Trys naujų metų prognozės Ukrainai – Valdo Kilpio komentaras. Kalėdiniai ir naujametiniai šurmuliai verčia pamąstyti apie tylą, kurios mums reikia kaip vaisto, rašo Povilas Alenksandravičius. Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centras pristato naują projektą #VAJCbusiukas, kuris padės atsakyti į jaunimui rūpimus tikėjimo (ir ne tik) klausimus.

Ketvirtadienio, sausio 2-osios, skaitiniai

Kuo svarbūs Pranciškui buvo 2019-ieji ir kas jo laukia šiais metais? Saulenos Žiugždaitės apžvalga. Viena svarbiausių priežasčių, kodėl Rytų Bažnyčios nepripažįsta Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo dogmos – ji suformuluota visiškai svetima ortodoksams teologine kalba. Grupės „Žalvarinis“ gitaristas Robertas Semeniukas pasakoja apie kelią į muziką ir naująjį solo albumą. Trisdešimt trys portretai, pokalbiai su menininkais – tokia reprezentatyvios Gedimino Kajėno knygos metrika.