Šiandien

Sekmadienio, gegužės 26-osios, skaitiniai

Vienybė yra viena iš sunkiausiai perprantamų tikrovių. Ne vienas totalitarinis režimas mėgino ją kurti siūlydamas savo priemones ir receptus. Vykstant LR Prezidento ir Europos Parlamento rinkimams, kiekvienas ieškome kriterijų ir argumentų rinkdamiesi kandidatą. Pokalbis su politologu Linu Kojala apie jo naujausią knygą ir Europos Parlamento rinkimų prasmę Lietuvai. L. Preišegalavičienės knygos „Tautinės modernybės architektas: Vladimiro Dubeneckio gyvenimas ir kūryba 1888–1932“ recenzija.

Šeštadienio, gegužės 25-osios, skaitiniai

„Katalikų balso“ organizuotoje diskusijoje kalbėta apie tai, ar dera Bažnyčiai kištis į visuomenės reikalus. „Dvejonės dėl karjeros, dėl plaukimo atsirado per paskutinius kelerius metus. Atėjo supratimas, kad man nebereikia plaukimo kaip priemonės save išreikšti“, – sako Rūta Meilutytė. Pokalbis su kunigu Kęstučiu Dvarecku paliečia priklausomybės, Dievo malonės, bendruomenės, taikaus gyvenimo šiame pasaulyje temas. Ryškios spalvos, bučiniai, ašaros, spalvoti drabužiai – tai ne tik Ispanija, tai ir XVIII amžiaus Lietuva, kurią galite pamatyti Bažnytinio paveldo muziejaus parodoje „Ispanijoje užgimęs, Antakalnyje pamiltas“.

Penktadienio, gegužės 24-osios, skaitiniai

Pristatytas pirmasis nacionalinis kultūros kelias Lietuvoje – Čiurlionio kelias, skirtas naujai atrasti kompozitoriaus ir dailininko gyvenimo bei kūrybos vietas. Ištrauka iš knygos „Gimėme ir jau nebemirsime. Kjaros Korbelos Petrilo istorija“. Pokalbis su mokslininku, ES tyrėju prof. dr. Gediminu Vitkumi apie Europos parlamentą, jo galią, įtakos ribas ir artėjančių rinkimų svarbą. Ar rinkimų įkarštyje kilusios diskusijos katalikų bendruomenėje rodo, kad katalikai susiskaldė, prarado taip puoselėtą ir brandintą vienybę?

Ketvirtadienio, gegužės 23-iosios, skaitiniai

Aklą jaunuolį Arnoldą globojanti Eglė Čerkauskienė griauna stereotipus. Simona Merkinaitė nagrinėja Europos ir Europos Sąjungos idėjų santykį. Pristatytas pirmasis mūsų šalyje reprezentatyvus leidinys „Contemporary Lithuanian Theatre“, skirtas užsienio auditorijai išsamiau pažinti šiuolaikinį Lietuvos teatrą. Mintys iš kun. Ž. Vabuolo paskaitos „Socialinis Bažnyčios mokymas: žmogaus asmens principas“.

Trečiadienio, gegužės 22-osios, skaitiniai

Vilnius daugelį metų buvo žydų dvasingumo ir mokslo vieta. Be išblukusių hebrajiškų užrašų ant buvusio Vilniaus geto pastatų, mieste yra ir daugiau išlikusių šios tautų istorijos pėdsakų. Stiprėjant neoliberaliajam požiūriui į lietuvių kalbą, iš principo svarbu grįžti ir prie kalbos paminklų, ir prie iškilių jų tyrinėtojų, klojusių kalbos vystymosi, norminimo, tvarkymo pamatus. Šiandien, gegužės 22 d., atsisveikiname su vyskupu Pauliumi Antanu Baltakiu. Istorinė jėzuitų ugdymo Lietuvoje apžvalga iš konferencijos „Jėzuitų ugdymas siekiantiems daugiau”.

Antradienio, gegužės 21-osios, skaitiniai

Europos integracija dar kartą turi parodyti, kad ji yra žmogiškumo pusėje ir bando išsaugoti taiką pasaulyje, kuris yra pavojingesnis nei bet kada. Marija yra Dievo malonės ir išminties šedevras, visų kūrinių gražiausioji, todėl turi teisę į įvairiausius visos žmonijos pagarbos ženklus, teigia kun. A. Kazlauskas. Jaunimo teatre gimė spektaklis „Fikcijos“, kurį sukūrė režisieriaus E. Nekrošiaus mokinys. Jis nepabūgo ieškoti poetinės kalbos ir interpretuoti J. L. Borgeso apsakymus. Tibeto vyriausybės užsienyje vadovas L. Sangay'us pasakoja apie save, Tibetą, Kinijos įtaką vakarams, budizmą bei tai, kaip rasti drąsos bei vilties.

Pirmadienio, gegužės 20-osios, skaitiniai

Artėjantys Europos Parlamento rinkimai – puiki proga pamąstyti apie Europą. Laikai greitai keičiasi ir Europos integracijos procesas jau nebeatrodo toks viliojantis kaip kadaise. Ortodoksų liturginiame gyvenime beveik viskas yra giedama. Net daugelis kunigo žodžių tariami ne paprastu balsu, o rečitatyvu. Tėvai yra ne tik pirmieji vaiko ugdytojai, bet ir gynėjai, saugantys vaikus nuo nesaugiame pasaulyje paplitusių grėsmių. Kaip apsaugoti vaiką nuo smurto? Domingo Avellaneda Cabanillas – popiežiaus Pranciškaus tautietis, kunigas ir vienuolis, prieš 15 metų iš Argentinos atvykęs į mažą Pumpėnų miestelį su evangelizacijos misija.

Sekmadienio, gegužės 19-osios, skaitiniai

Mirus žmogui, paprastai yra skaitomas jo testamentas. Ar žinojote, kad ir Jėzus mums paliko savąjį? Jis yra skaitomas kaip tik dabar, Velykų laiku. Inspiracijos šaltiniu gali tapti ne tik menininkų kūrybos vaisiai, bet ir jų asmenybės. Tai atsiskleidžia A. Ruseckaitės knygose „Padai pilni vinių“ apie S. Nėrį ir „Dūžtančios formos“ apie V. Mačernį. Tikriausiai pozicijų susidūrimas – būtina ir sveika gyvenimo dalis. Jis tampa liguistas ir destruktyvus su viena sąlyga, rašo Saulena Žiugždaitė. Apie tai, kas krikščionims rūpėjo nuo pat pirmųjų amžių – kas yra Jėzus Kristus – pasakoja Ligita Ryliškytė SJE, sistematinės teologijos doktorantė bei dėstytoja.

Šeštadienio, gegužės 18-osios, skaitiniai

Pasak Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus, muziejuose reikia rodyti mažiau kūrinių ir nedaryti mišrainės, vienoje ekspozicijoje šedevrų nepainioti su nieko nekalbančiais nežinomų autorių kūriniais. Daugelis Lietuvos muziejų siūlo renginius „Muziejų nakties“ metu, tačiau kaip išrinkti iš tokios gausybės? Siūlome atkreipti dėmesį į mažesniuosius muziejus arba ne taip dažnai matomus didžiųjų Lietuvos muziejų padalinius. Komentaras apie popiežiaus Pranciškaus motu proprio „Vos estis lux mundi”, kuriuo nustatomos naujos normos seksualinio išnaudojimo atvejams ir jų dangstymui tirti. Videoįraše sesuo Rima Malickaitė CC pasakoja apie savo pašaukimą.

Penktadienio, gegužės 17-osios, skaitiniai

Pokalbis su politologu Linu Kojala apie jo naujausią knygą ir Europos Parlamento rinkimų prasmę Lietuvai. Jeruzalė yra išties šventa, dieviška žemė, vienintelė tokia pasaulyje, kur norisi melstis, „nusiauti sandalus“, kur drąsiai tariamas Dievo vardas, rašo kun. Gabrielius Satkauskas. Muzikinė, poetinė ir pasaulietinė mūzų interpretacija artėjant Muziejų nakčiai.Pokalbis su pakistaniečiu krikščioniu.

Ketvirtadienio, gegužės 16-osios, skaitiniai

Rinkimų įkarštyje ne kartą girdėjome katalikams skirtų raginimų rinktis kandidatą atsižvelgiant į Bažnyčios mokymą. Ko konkrečiai turėtume ieškoti kandidatų pozicijose? Ryšius su kitais žmonėmis kuriame patys, tad kaip pasiekti, kad būtume mylimi, išklausyti, priimti? Išleista poetų Bernardo Brazdžionio ir Jono Juškaičio laiškų knyga. Ją recenzuoja Sonata Šulcė. Kas yra gegužinės pamaldos, kaip jos atsirado, kaip paktikuojamos šiandien ir kodėl jos traukia ne tik jaunus fotografus, bet ir maldininkus – pasakojimas iš Varkalės kaimo Kaišiadorių rajone.

Trečiadienio, gegužės 15-osios, skaitiniai

Gegužės 12 d. referendume dėl pilietybės išsaugojimo dalyvavusi JK lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė nenusimena dėl neigiamo rezultato. Patirtimi dalijasi Dauno sindromą turinčio ir bendrojo lavinimo mokyklą lankančio vienuolikmečio mama. Skaityti T. Vaisetos „Vasarnamį“ buvo taip pat šiurpu, kaip ir paauglystėje B. Sruogos „Dievų mišką“ – apžvelgdama knygą rašo G. Kazlauskaitė. Mes gyvename Dvasios amžiuje, o Šv. Dvasios pažadas yra skirtas kiekvienam krikščioniui.

Antradienio, gegužės 14-osios, skaitiniai

Rašytojas J. Brodskis šį viešą laišką paskutiniam Čekoslovakijos ir pirmajam Čekijos Respublikos prezidentui V. Havelui paskelbė žurnale „The New York Review of Books“ 1994 m. 1972-ųjų gegužės 14-ąją protestuodamas prieš sovietų režimą apsipylė benzinu ir susidegino Romas Kalanta. Žydas fotografas G. Fridbergas, gyvenantis Izraelyje, dalijasi tų dienų prisiminimais. Pokalbis su psichologėmis apie nerimo sutrikimus, panikos atakas, neįsisąmoninto tėvų nerimo įtaką vaikams. Kun. Robertas Urbonavičius aptaria, kur ir kaip Naujajame Testamente minima Mergelė Marija.

Pirmadienio, gegužės 13-osios, skaitiniai

Šiandienė politinė situacija panaši į 3-iojo ir 4-ojo dešimtmečio laikus, o Katalikų Bažnyčios pozicija šiandien yra visiškai kita. Įvairios švietimo asociacijos nusprendė raginti politikus susitarti dėl vieningos ir ilgalaikės švietimo vizijos. Kokius didžiausius iššūkius mato asociacijų atstovai? Žinomo knygų vaikams iliustruotojo K. Kasparavičiaus kelionės ir kaip visa prasidėjo – iliustravimas bei knygų rašymas. Dr. Floriano Schullerio mintys apie suagusiųjų krikščioniškąjį ugdymą.

Sekmadienio, gegužės 12-osios, skaitiniai

Šiandien ir mes norime išgirsti Jėzaus balsą tarp visų pasaulio triukšmų. Kai kalbame apie politinius klausimus, dažnai juos įvardijame absoliučiai ir abstrakčiai, bet iš tikrųjų politiniai sprendimai yra daug konkretesni negu pritarimas ar palaikymas, rašo Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė. Mons. Ronaldo Knoxo homilija apie Dievo apvaizdą.

Šeštadienio, gegužės 11-osios, skaitiniai

„Įpratome galvoti ir kalbėti, kad kiekvienas pavasaris vis kitoks, todėl ir šiemet neturėtume verkšlenti – kiekvienas dirbkime tai, ką tokį pavasarį galime dirbti“, – rašo H. Gudavičius. Pokalbis su teatrologe, visuomenės veikėja I. Veisaite apie tikėjimą, jaunąją kartą, gyvenimo skaidrumą. Pokalbis su pranciškonu Juozapu Marija Žukausku ir menotyrininke Jolanta Stupelyte apie piligrimines keliones, Šventąją Žemę ir Liongino Virbalo SJ vadovus po Šventąją Žemę. Negalia neturėtų būti rimta kliūtimi dalyvauti politiniame gyvenime, galima tikėtis, kad, suteikdami galimybę rinkimuose dalyvauti visiems, padarysime vis daugiau ir daugiau

Penktadienio, gegužės 10-osios, skaitiniai

Relikvijorių Palaimintojo Mykolo Giedraičio Padėkos iškilmei Videniškiuose – barokiškai įmantrų ir puošnų, su gausybe detalių – kuria lietuvis juvelyras D. Andrijauskas. Balandžio 26 d. Vilniaus Tech Parko konferencijų centre mokytojai, mokiniai ir tėvai pasakojo apie pokyčius, kurių pavyko pasiekti mokykloms, dalyvaujančioms projekte „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“. Prieš 90 m. gimė kun. Juozas Zdebskis. Interviu apie referendumo dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo priežastis ir galimas pasekmes su profesore Aine Ramonaite.

Ketvirtadienio, gegužės 9-osios, skaitiniai

Jėzuitams švenčiant 450 m. misijos Lietuvoje jubiliejų, gegužės 4–5 d. pirmą kartą Lietuvoje lankėsi Jėzaus Draugijos generalinis vyresnysis t. Arturo Sosa SJ. Pokalbis su šokio teatro „Aura“ vadove Birute Letukaite. Simonos Merkinaitės komentaras apie referendumą dėl Seimo narių mažinimo. Justinas Dementavičius rašo, kodėl reikėtų nebalsuoti už pilietybės išsaugojimą referendume.

Trečiadienio, gegužės 8-osios, skaitiniai

Kol šventųjų pamaldumas nesuaktualinamas, tol jis atrodo kaip tolimas pasakojimas, įsitikinusi tapytoja S. Maslauskaitė-Mažylienė, kurios parodoje Videniškiuose – ir pal. Mykolo Giedraičio paveikslas. Ištraukos iš rudenį lietuvių kalba pasirodysiančios interviu su Jeanu Vanier knygos „Ataidintis šauksmas. Mano kelias link taikos“. Pokalbis su politologu dr. Kęstučiu Girniumi apie sekmadienį vyksiantį referendumą dėl pilietybės išsaugojimo. Jei neapgauna atmintis, tokio ryškaus nuomonių išsiskyrimo dėl kandidatų į prezidentus, taip pat politinės jėgos, kurią verta palaikyti artėjančiuose Europos Parlamento rinkimuose, tarp mano tikėjimo brolių dar nebuvo, rašo Ramūnas Aušrotas.

Antradienio, gegužės 7-osios, skaitiniai

Prieš 30 metų šviesą išvydo „Katalikų pasaulio“ žurnalas, ne tik pirmą kartą Lietuvoje viešai skleidęs katalikų tikėjimą, bet ir pirmasis leidinys, išvedęs lietuvišką spaudą į tarptautinę areną. Gotikos stilius nėra tik techninių išradimų rezultatas, čia atsiveria naujas žmogaus ir pasaulio matymas, teigia Sigita Maslauskaitė-Mažylienė. Laisvos visuomenės institutas aptaria kandidatų į prezidentus pozicijas žmogaus gyvybės apsaugos ir šeimos stiprinimo politikos srityse. Pokalbis su mokslininku, Kauno technologijos universiteto docentu dr. Renaldu Urniežiumi.

Pirmadienio, gegužės 6-osios, skaitiniai

Valstybė – tai mes? Pokalbis su doc. dr. Nerija Putinaite apie kandidatų į prezidentus požiūrį į valstybę ir jos santykį su piliečiais. „Ana sistema mėgo linksminti žmones. Cirkais, humoro vakarais, geromis kino komedijomis, – rašo kun. J. Sasnauskas. – O ilgainiui komedija ir cirku imdavai laikyti visą tarybinę tikrovę.“ Nuo J. Rustemo, kurio kūrinys „Veneros gimimas“ šiuo metu pristatomas Dailės muziejuje, prasideda Vilniaus meno mokyklos tradicija. R. Cantalamessa OFM Cap homilija ruošiantis Sekminėms.

Motinos dienos, gegužės 5-osios, skaitiniai

Jėzaus nėra su mokiniais valtyje – ir prisiartina piktasis su savo pagundomis bei tamsa. Tik dvi savaitės buvo likusios iki Berlyno sienos griuvimo, kai lankėmės VDR. Man atrodo, galėčiau vardyti šimtus situacijų, kai atsikartodavo vienintelis metodas: būti drauge, pasitikėti, paskatinti, rašo Stepas Eitminavičius. Kun. Vytenis Vaškelis svarsto apie motinos dienos prasmę ir žmogaus gyvybės vertę.

Šeštadienio, gegužės 4-osios, skaitiniai

Minint Latvijos nepriklausomybės atkūrimo metines – E. Samsono meninės dokumentikos filmas „Vėjų žemė“. Pasakojimas apie Šventąją ir joje įsikūrusią nykstančią kuršių – Lietuvos latvių – bendruomenę. Virginija Adomonytė svarsto apie buvimą Dievo akivaizdoje. Popiežius Pranciškus netrukus pradės savo apaštalinę kelionę į dar dvi nuo komunistinio rėžimo nukentėjusias šalis: Bulgariją ir Šiaurės Makedoniją. Alvis Hermanis – režisierius, aktorius, scenografas, Naujojo Rygos teatro meno vadovas. Nuolat kviečiamas režisuoti garsiuosiuose Europos dramos ir operos teatruose. Latvijoje išrinktas įtakingiausiu mąstytoju. Septynių vaikų tėvas.

Penktadienio, gegužės 3-osios, skaitiniai

Interviu su Rimu Šapausku apie tikėjimą ir humorą. „Iškart po Paryžiaus katedros gaisro bibliotekoje užsisakiau Hugo romaną – tų pačių metų leidimą, kurį skaičiau paauglystėje“, – esė rašo G. Kazlauskaitė. Istorikas dr. Liudas Jovaiša pasakoja apie pirmuosius Lietuvos jėzuitų misionierius Azijoje. Pats svarstymas apie katalikų kandidatą man atrodo ydingas tiek dabarties politinio mąstymo, tiek krikščioniško sąmoningumo požiūriu, rašo Paulius Subačius.

Ketvirtadienio, gegužės 2-osios, skaitiniai

Oksfordo universiteto profesorius Janas Zielonka su Donatu Pusliu kalbasi apie liberaliajai demokratijai kylančius iššūkius ir jų įveiką. Jonas Motiejus, kuris čia pateiks savo minčių apie prezidento rinkimus, laiko save liaudies balsu. Trylika Dauno sindromą turinčių asmenų sėkmės istorijų. Pristatyta nauja monografija „Krikščionybė ir šiuolaikinė lietuvių literatūra“.

Trečiadienio, gegužės 1-osios skaitiniai

Gegužės 1-ąją mes švenčiame darbą. Bet ar tikrai yra ką švęsti? Pokalbis su Kazio Bradūno gyvenimo ir kūrybos įprasminimu Lietuvoje besirūpinančia jo dukra, etnologe ir antropologe Elena Bradūnaite-Aglinskiene. Gydytojas anesteziologas-reanimatologas, haiku stiliumi rašantis poetas A. Luneckas dalijasi įžvalgomis apie spalvingą haiku rašytojo ir mediko pasaulį.

Antradienio, balandžio 30-osios, skaitiniai

„Iki savojo dugno ėjau labai ilgai. Kai prasidėjo „žolytė“, atsirado ir amfetaminas“, – skaudžią priklausomybių istoriją prisimena Donatas. Kunigo J. Sasnausko knyga „Kraujomaiša“ visa kuo tiršta, joje daug visko, bet daugiausia turbūt Bernardinų. Tarptautinė šiuolaikinio šokio šventė su daug nuostabių kūrėjų ir žiūrovų. Taip festivalį „Naujasis Baltijos šokis“ apibūdina jo vadovė. Toli gražu ne kiekvienas liūdesys yra liga. Depresija – tai ypatingas liūdesys, o šią ligą nustato tik gydytojas, rašo gydytojas Vytis Žemaitis.

Pirmadienio, balandžio 29-osios, skaitiniai

Kunigas Eugenijus Puzynia SJ pasakoja apie savo kunigystės patirtį. Artėjant balsavimui dėl pilietybės išsaugojimo, balandžio 25 d. Signatarų klubas surengė seminarą-diskusiją „Teisiniai ir konstituciniai iššūkiai referendumo dėl pilietybės išsaugojimo išvakarėse“. Evelyn Waugh apsakymas apie šv. Eleną, išverstas Rasos Drazdauskienės. Elvinos Baužaitės esė Tarptautinei šokio dienai, tai jos – niekada nešokusios – šokio išgyvenimas.

Dievo Gailestingumo sekmadienio, balandžio 28-osios, skaitiniai

Paskutinės vakarienės kambaryje susirinkę mokiniai, tačiau nesakoma, kad jie yra kartu. Tarsi pasislėpę, nieko neieškantys – ne taip kaip moterys. Nekelia klausimų, net neverkia kaip Marija Magdalietė. Pokalbis su aktore R. Lee apie jos kelionę į sovietinę Lietuvą, telefono skambutį N. Chruščiovui, močiutę JAV ir aktorės karjerą. Mūsų laikais išplitę daugybė klaidų, kurios atrodo kaip išmintis ar dvasinė pusiausvyra, bet iš tiesų tokios nėra, teigia kun. Charles Pope. Su poetės V. Palčinskaitės eilėmis yra užaugusi ne viena skaitytojų karta. Pasak jos, vaikams rašyti – dar sunkiau, nes jiems reikia rašyti geriau.

Šeštadienio, balandžio 27-osios, skaitiniai

Monografiją „Juozo Budraičio teatrinis likimas“ parašiusi D. Šabasevičienė teigia, kad J. Budraitis – ne vien galingas aktorius, jis yra didžiulės mūsų teatro sistemos, tam tikro aukso amžiaus pabaigos įrodymas. Balandžio 27-ąją Lietuvoje minima Medicinos darbuotojų diena. Pokalbis su gydytoja apie mūsų sveikatą ir savijautą. Irena Petraitienė pasakoja apie jėzuitą kunigą Ladislovą Baliūną. Bausmes, jų priežastis, pobūdį, trukmę ir pasekmes dažniausiai atsimename kaip vienus skausmingiausių vaikystės patyrimų, deja, linkusius pasikartoti ir kitoje kartoje. Kaip auklėti vaikus ir išvengti smurto?

Penktadienio, balandžio 26-osios, skaitiniai

Kai dega bažnyčia, nyksta ne tik pastatas ar meno kūriniai, bet žmonių patirtis, istorijos, prašymai, padėkos. Alina Pavasarytė kun. A. Saulaičio parodos „Misijų stotelės“ kontekste pasakoja apie misionierystės ypatumus. Pokalbis su Harvardo universiteto sociologijos doktorante, Amerikos lietuve Andreja Siliunas. Kelionė po Vilniaus vietas, menančias Pasaulio tautų teisuolius - žmones, gelbėjusius žydus Antrojo pasaulinio karo metais.

Ketvirtadienio, balandžio 25-osios, skaitiniai

Pokalbis su VU TSPMI dėstytoja, tarptautinių santykių eksperte prof. Dovile Jakniūnaite apie kandidatų į prezidentus užsienio politikos gaires. 30 dienų iššūkis žmonoms melstis už savo vyrus. Psichologė Zita Vasiliauskaitė aptaria strategijas, padėsiančias artimiesiems būti šalia sergančių depresija. „Muzika man yra viltis, o kūriniai, įkvepiantys groti, gali būti patys įvairiausi – svarbiausia bendrumo, artimumo ryšys su jais“, – sako konkurso „Lisztofonija“ nugalėtoja.

Trečiadienio, balandžio 24-osios, skaitiniai

Teologams ir Bažnyčios hierarchams ginčijantis apie dvasines seksualinės krizės priežastis, vis daugiau dėmesio sulaukia žmogiškasis veiksnys. Į pagalbą pasitelkę R. Oginskaitės knygą „Gib a kuk. Žvilgtelėk“ kviečiame pasivaikščioti po G. Kanovičiaus Vilnių. Alfa kursų medžiagoje atsakoma, kodėl ir kaip skaityti Bibliją.

Trečiosios Velykų dienos, balandžio 23-iosios, skaitiniai

Popiežiaus emerito Benedikto XVI laiškas apie seksualinio išnaudojimo skandalą Bažnyčioje. Tyrimai rodo, kad mažamečiai vaikai Lietuvoje per daug laiko praleidžia prie įvairių ekranų, o tai susiję su prastesne jų emocine savijauta, miego sutrikimais, nutukimu ir kitomis problemomis. LNOBT orkestro arfininkė A. Baliunytė dalijasi patirtimis, kaip skamba opera, baletas rankų pirštams išgaunant garsus įstabaus instrumento stygomis. Žilvinas Švedkauskas aptaria naują monografiją „Ar galime prognozuoti Seimo rinkimus? Trijų kūnų problema Lietuvos politikoje“.

Antrosios Velykų dienos, balandžio 22-osios, skaitiniai

Brolis Vytautas Markūnas pristato salezietišką ugdymo metodą. Balandžio 22 d. sueina 149 metai nuo Sovietų Sąjungos įkūrėjo Vladimiro Lenino gimimo. Pranciškono kun. Ramūno Mizgirio velykinis sveikinimas. Vakare tėvui Stanislovui atminti naują knygą apie jį parašiusi V. Morkūnienė kalbėjo, kad nesibaigė nei tėvo Stanislovo gyvenimas, nei jo Paberžė. Prasideda antrasis tėvo Stanislovo kelio etapas.

Velykų sekmadienio, balandžio 21-osios, skaitiniai

Prisikėlimą liudija ne žodžiai, o buvimas šalia. Homilijos autorius – vysk. Darius Trijonis. Irena Petraitienė pasakoja apie jėzuitą kunigą K. Garucką. Akivaizdu, kad Kristaus prisikėlimas nėra menkas reikalas, o tai yra ir visa Velykų prasmė. Tad ar įmanoma pagrįsti tokį radikalų teiginį?, klausia Laurynas Jacevičius.

Didžiojo šeštadienio, balandžio 20-osios, skaitiniai

Dr. Benas Ulevičius komentuoja Hans Urs von Balthasaro knygą „Pasaulio širdis“. Paryžiaus Dievo Motinos katedros dvasią turės prikelti Bažnyčia. Jokia valstybė to niekada nepadarys už tikinčiųjų bendruomenę, rašo kunigas, teologas dr. Andrzej Draguła. Margutis – dovanojama maža poema, videointerviu apie lėtąją margučių marginimo filosofiją sako velykaičių margintoja E. Bazaraitė, nuo vaikystės tuo užsiimanti su savo mama tautodailininke. Kun. Gabrieliaus Satkausko Velykų vigilijos komentaras.

Didžiojo penktadienio, balandžio 19-osios, skaitiniai

Kun. Mozės Mitkevičiaus komentaras apie Didįjį penktadienį. Pokalbis su neregiu kunigu Ramučiu Janšausku. Pokalbis su T. M. Keane Greimas – moterimi, kuri ne tik lankė A. J. Greimo seminarus, skaitė jo knygas, bet ir praleido su juo paskutiniuosius metus: kartu dirbo, diskutavo, keliavo. Živilė Kropaitė rašo apie filmą "Tumo kodeksas" (rež. Eimantas Belickas, 2018).

Didžiojo ketvirtadienio, balandžio 18-osios, skaitiniai

Abraomas Suckeveris – vienas žymiausių šiuolaikinių jidiš kalba rašiusių kūrėjų. Kelionė po Vilnių rašytojo pėdomis. Istorikas doc. dr. Liudas Jovaiša pasakoja apie istoriko pašaukimą. Kun. Gabrieliaus Satkausko komentaras apie Didįjį ketvirtadienį. Naujas François Ozono filmas, pasak psichologo-psichoterapeuto Roberto Petronio – apie daugiaplanio atvirumo poreikį.

Didžiojo trečiadienio, balandžio 17-osios, skaitiniai

Kun. Roberto Urbonavičiaus Didžiojo trečiadienio komentaras. Pokalbis su Domininku ir Virginija Lizdeniais, jauna šeima auginančia keturis vaikus. Liepsnoms naikinant Švenčiausiosios Dievo Motinos katedrą buvo kėsinamasi į daugiau dalykų nei tik pasaulinę katalikų šventovę ar architektūrinį šedevrą. Katedroje taip pat atsispindi ir žydų tautos istorija. Libano režisierės N.Labaki filmas „Kafarnaumas” kelia klausimus apie pasaulį, kuriame popierius yra viskas, o žmogiška būtybė- niekas.

Didžiojo antradienio, balandžio 16-osios, skaitiniai

„Blaivybė viską man grąžino“, – šiuos žodžius sunkioje, bet viltingoje priklausomybės istorijoje ištaria Violeta, trijų vaikų mama, Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ Motinos ir vaiko globos namų gyventoja. Tapatybių kova veda į nesibaigiantį visų karą prieš visus (linkteliu Hobbesui), rašo Paulius Gritėnas. Kun. Robertas Urbonavičius komentuoja Didžiojo antradienio prasmę. Apie paveldo sampratas, senųjų pastatų adaptacijas ir kintantį jų suvokimą – pokalbis su architekte R. Chmieliauskaite.

Didžiojo pirmadienio, balandžio 15-osios, skaitiniai

Artėjant prezidento ir Europos parlamento rinkimams, kiekvienas ieškome kriterijų ir argumentų, rinkdamiesi kandidatą. Šiandien švenčiame tremtinės, ateitininkės Adelės Dirsytės gimimo dieną. K. Navakas mūsų literatūros lauke unikali figūra ne tik savo kūryba, bet ir laikysena, amplua, pačios biografijos dinamika ir horizontais. Kun. E. Puzynios SJ komentaras apie Didžiąją savaitę.

Sekmadienio, balandžio 14-osios, skaitiniai

Nepastovumo patirtis nuolat lydi žmogaus gyvenimą. „Caritui“ švenčiant įkūrimo 30-metį pokalbis su arkivyskupu S. Tamkevičiumi apie „Carito“ atsikūrimą, sovietmečiu ribojamą Bažnyčios karitatyvinę veiklą ir organizacijos ateities perspektyvas. Bet iš tikrųjų dosnumas, kaip visos dorybės, labiau už bet kokį paramos gavėją reikalingas pačiam rėmėjui, rašo Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė. Pokalbis su A. Kavaliauskaite, apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi debiuto / jaunojo menininko kategorijoje už atliktą dokumentinį tyrimą ir monospektaklio „Seen“ sukūrimą.

Šeštadienio, balandžio 13-osios, skaitiniai

„Aistra ir meilė – du skirtingi dalykai. Myli, jei suteiki kitam žmogui erdvę augti ir bręsti, tobulėti, tapti geresniam“, – įsitikinęs A. Toliatas. Žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ apžvalgininkas Tomas Daugirdas komentuoja Lietuvos politinių veikėjų antipatijas neoliberalizmui. Apie tai, ką reiškia versti pjeses ir kokią vietą kuriant spektaklį užima vertėjas, pokalbis su A. Melkūnaite, J. Pieslyte ir R. Jonynaite. Irena Petraitienė pasakoja apie Kauno šv. apaštalų Petro ir šv. Povilo arkikatedros didžiojo altoriaus skulptūras.

Penktadienio, balandžio 12-osios, skaitiniai

Žiūrint filmą „Rūgštus miškas“ įtampos tarp žmogaus ir gamtos temą papildo paralelinės, atsirandančios dėl konceptualaus filmo formato: kamera ne tik iš arti fiksuoja sparnuočių koloniją, bet ir jų akimis stebi žmones. Kviečiame pasivaikščioti po Vilnių su Icchoko Rudaševskio „Vilniaus geto dienoraščiu“. Ateinančių Sekminių metu „Charis“ – naujai kuriama tarnyba, tarnausianti Katalikų charizminio atsinaujinimo malonės srovei, pradės savo veiklą. Popiežiaus pamokslininkas Raniero Cantalamessa. Vilniaus Reformatų sode iškils paminklas Reformacijos ir lietuviškosios raštijos kūrėjams.

Ketvirtadienio, balandžio 11-osios, skaitiniai

Pokalbis su knygos „Apie šaulius, riterius ir drakonus Lietuvoje“ autoriumi dr. Norbertu Černiausku. Kryžių griovimas Kuropatuose, kompromisų su valdžia ribos Baltarusijoje, Ukrainos prezidento rinkimai, „Brexit“, populizmas – apie visa tai interviu su rašytoja Svetlana Aleksijevič, Nobelio premijos laureate. Apie pašaukimą videoreportaže pasakoja Lietuvos krepšinio rinktinės vyr. treneris Dainius Adomaitis. Pokalbis su Gailestingumo šventovės ansamblio nariais apie jų atradimus giedant kantičkas.

Trečiadienio, balandžio 10-osios, skaitiniai

Kartu su gerąja žinia apie oficialų Mykolo Giedraičio paskelbimą palaimintuoju subrendo S. Maslauskaitės-Mažylienės paroda „Šventieji, palaimintieji ir herojai“. Apie psichologijos ir religijos santykį kalbamės su psichologe doc. dr. J. Lazauskaite-Zabielske. Stanislovą Tomą, tais 2000 metais dar kaip Stanislovą Čechovičių, sutikau pirmosiomis rugsėjo dienomis kai jis įžengė į Vilniaus universiteto Baltupių barako 614 a. kambarį, rašo Justinas Dementavičius. Per pastaruosius trejus metus savižudybių skaičius Lietuvoje sumažėjo 20 proc. Kas tai nulėmė? Psichologas Paulius Skruibys įvardija keletą priežasčių.

Antradienio, balandžio 9-osios, skaitiniai

Pokalbis su dr. Benu Ulevičiumi apie klestėjimo teologiją. Pokalbis su istorike Aelita Ambrulevičiūte apie Vilniaus miesto modernėjimo procesus XIX a. pab. ir XX a. pr. Irena Petraitienė pasakoja apie Maironio ir Naujalio draugystę bundančioje Lietuvoje. „Pirmą kartą pabandžiau alkoholio būdamas dar visai vaikas. Kiek pamenu, man tebuvo ketveri ar penkeri“, – savo priklausomybių istoriją pradeda pasakoti Algimantas.

Pirmadienio, balandžio 8-osios, skaitiniai

Tikinčiųjų bendruomenei reikia priminimų apie tai, kas padeda gyventi autentiškesnį gyvenimą. Masalskio teatras – ši frazė jau turi tam tikrų apibrėžimų, apibūdinimų ar bent jau intuityvių nuojautų teatrinėje erdvėje. Vitalijus Manskis - ukrainiečių kilmės dokumentinio kino režisierius, tiriantis, kaip visuomenės, individai, valdantieji ir paklūstantieji pasiduoda įvairioms galios struktūroms ir taip netenka savo laisvės. Apie pirmųjų Lietuvos dešimtmečių studentiją pasakoja Karolina Sadauskaitė.

Sekmadienio, balandžio 7-osios, skaitiniai

Jėzus išgelbsti myriop pasmerktosios gyvybę, ištardamas žodžius, į kuriuos teisiantieji nepanoro įsigilinti. V. Adomonytė svarsto apie santykį su Dievu: mano ryšys su Dievu yra malda. Į Vladimiro kalėjimą pal. T. Matulionis pateko 75 metų amžiaus ir išbuvo iki 81-erių. Vyskupas sėdėjo septyniolikoje kalėjimo kamerų kartu su šimtu įvairiausių tautų kalinių. Kartais gyvenimas suteikia galimybes stebėti ir įsivaizduoti kitus rašančiuosius, tarsi ne taip labai tolimus, ne taip labai artimus, o tiesiog panašia veikla užsiimančius žmones.