Šiandien

Šeštadienio, birželio 6-osios, skaitiniai

„Gyvenimas – lyg amerikietiški kalneliai. Tobula niekuomet nebus. Bus tobulų akimirkų ir sunkių atkarpų, bet viskas to verta“, – 2012 m. interviu sakė menininkė Patti Smith. „Ne iš karto suvoki ir tai, kas pavaizduota nuotraukoje, ką reiškia tas vežimas su grotomis ir į pagalio galą įsitvėręs šuo. Gatvės cirkas?“, – rašo kun. Julius Sasnauskas. Pokalbis su verslininku, filantropu Dmitrijumi Kanovičiumi. Ištrauka iš Timothy M. Gallagherio knygos „Dvasių skyrimas: šv. Ignaco išmintis kasdieniame gyvenime“.

Penktadienio, birželio 5-osios, skaitiniai

„Kaip matai, Ėko, mano ištikimasis šunie, Paryžius jau merdi: gatvės beveik ištuštėjusios, kavinės seniai uždarytos...“ – rašo Valdas Papievis. Pirmasis tinklalaidės „Priklausomybė nėra mirties nuosprendis“ epizodas. JAV prezidentas naudojasi bažnyčių pastatais ir Biblija politiniais sumetimais, per šalį ritantis masinių protestų bangai dėl rasinės neteisybės. „Klausk „Bernardinų“: ar Švenčiausiojoje Trejybėje yra hierarchija? Atsako kun. dr. prof. Rimas Skinkaitis.

Ketvirtadienio, birželio 4-osios, skaitiniai

Amerikietės T. Westover autobiografija leidžia mąstyti apie ugdymo namuose privalumus ir trūkumus. Richardas Oxenbergas: apie judaizmo ir krikščionybės papildomumą (II dalis). Kūryboje nieko svarbaus sakyti nereikia“, – teigia Renata Šerelytė, gegužę šventusi savo jubiliejų. Trys karantino pamokos sielovadininkams – ses. Danguolės Gervytės RA komentaras.

Trečiadienio, birželio 3-osios, skaitiniai

Kaip Lietuvos bažnyčiose atsirado L. Coheno „Halellujah“? Audiopokalbis su trijų vaikų mama, psichologe-psichoterapeute, socialinių mokslų daktare Agne Matulaite. „Šiaurės Atėnai“ gerbia mane, priima mane tokį, koks esu, ir mano rašinius spausdina tokius, kokius parašau“, – protingauja Mikalojus Vilutis.

Antradienio, birželio 2-osios, skaitiniai

Šventė, kuri nesibaigia, virto mirusiu miestu. Paryžiuje gyvenantis rašytojas V. Papievis apibūdina šio miesto ritmo kismą karantino metu. Naujojo Vilniaus universiteto rektoriaus Rimvydo Petrausko inauguracinė kalba. Apie savo pašaukimą kalba žurnalistė, laidų ir knygų autorė Beata Nicholson. Richardas Oxenbergas: kuo judaizmas ir krikščionybė gali papildyti viena kitą?

Pirmadienio, birželio 1-osios, skaitiniai

Kodėl įvesta dar viena Marijos šventė? Ar tai reiškia, kad popiežiui svarbu pabrėžti žmogiškesnį, motinišką Bažnyčios veidą? Lietuvos ateitis bus tokia, kokia yra dabartis, kokia buvo praeitis. Ir kitokios Lietuvos Vanda Juknaitė neįsivaizduoja. Vinita Hampton Wright: ką daryti, kai negauname, ko norime? Rašytoja Renata Šerelytė, tyrinėdama Lietuvos partizanų kovų su okupantais šaltinius, pristatė naują kūrinį „Pro rūdijančią naktį“.

Sekminių, gegužės 31-osios, skaitiniai

Sekminių dienos Dievo žodis kalba apie duris. Rašytoja Nora Ikstena sukūrė liudijimą ne tik apie sovietinio režimo traumas, bet ir apie nepaaiškinamą gyvenimo geismo naikinimą. Norint ne tik sukaupti lėšų vaiko ateičiai, bet ir apdrausti jį nuo papildomų rizikų, siūloma pasinaudoti investiciniu draudimu, turinčiu papildomų apsaugų.

Šeštadienio, gegužės 30-osios, skaitiniai

Gegužės 30 d. minima šv. Joana Arkietė. Mirties akivaizdoje ji pasirinko Jėzų ir Bažnyčią ir atsisakė bet kokio prisirišimo prie to, kas brangu. Ekonomistai pasvarstė: kurgi dingsta laikas? Ar jis iš tiesų dingsta? Ir kiek jis šiais laikais vertas? Darbėniškių seserų Chajos ir Esteros Chaimaičių nuo nacių genocido išgelbėjimo istorija – neeilinis paprastų Žemaitijos žmonių didvyriškumo ir pasiaukojimo kitam pavyzdys. Pasak Henriko Gudavičiaus, kaip svarbu pajusti ne tiktai augmenijos vešėjimo pabaigą per Rasas, bet ir pavasarinio prisikėlimo pagreitį.

Penktadienio, gegužės 29-osios, skaitiniai

Klausydamiesi pirmosios Tautinių mažumų departamento vadovės Halinos Kobeckaitės pasakojimo, nusikeliame į įvykius prie š Sąjūdį. Su „Karštosios linijos“ savanore Egle Baležentiene kalbamės apie savanorystę, tapusią jai gyvenimo varikliu. Irena Vaišvilaitė – apie popiežių Joną Paulių II. „Klausk „Bernardinų“: kaip suprasti tokius terminus kaip „siela“, „dvasia“ ar „sudvasinta siela“? Į skaitytojos klausimą atsako kun. Saulius Rumšas, OP.

Ketvirtadienio, gegužės 28-osios, skaitiniai

Šiandieniame Vilniuje Arklių gatve keliaudami Turgaus halės link ir žvelgdami į dešinę galite pamatyti rašytojai Lazdynų Pelėdai skirtą paminklą. Dar XIX a. šio paminklo ir viso skvero vietoje stovėjo Šv. Juozapo Sužadėtinio bažnyčia. Raniero Cantalamessa OFM Cap: laukdami Sekminių, garbinkime Dievą. Virginijaus Gasiliūno parengtas leidinys „Mamerto Indriliūno raštai“ skirtas partizaninėse kovose anksti žuvusio jauno literato šimtmečiui pažymėti. Pokalbis su graikų ortodoksų teologe dr. Dimitra Koukoura apie šv. Mišių prasmę.

Trečiadienio, gegužės 27-osios, skaitiniai

Apie tai, kodėl nusprendė tapti krikščionimis, pasakoja sužadėtiniai Tomas Aliukas ir Roberta Kučinskaitė. O suaugusiųjų rengimą Krikštui pristato kun. Arūnas Peškaitis, OFM. Gabrielė Stasiulytė: ar internetas bei moderniosios technologijos pakeis gyvą lankymąsi bažnyčiose? Literatūrologė Jūratė Čerškutė pasakoja apie savo karantino patirtis: skaitymo malonumo praradimą ir jo atgavimą. Semiotikas Ericas Landowskis apie pandemiją ir karantiną.

Antradienio, gegužės 26-osios, skaitiniai

Su psichiatru psichoterapeutu Aleksandru Alekseičiku kalbamės apie ligą, sveikatą ir Dievo veikimą mūsų gyvenime. Šalyje nėra vietos senukams? Valdo Kilpio komentaras. Sueina penkeri metai nuo kun. Vaclovo Aliulio mirties. Sutapo, kad šiemet pasirodė ir dr. Dalios Čiočytės ir dr. Gedimino Mikelaičio knyga „Netituluotasis Bažnyčios ambasadorius: atsiminimai apie kunigą Vaclovą Aliulį MIC“ („Magnificat leidiniai“). Apie savo pašaukimą pasakoja politologė prof. Ainė Ramonaitė.

Pirmadienio, gegužės 25-osios, skaitiniai

Pokalbis apie tai, ko mokomės iš Bažnyčią sukrėtusio nepilnamečių lytinio išnaudojimo krizės. Lietuvos kelias, baltų tapatybė, sunki kultūros padėtis ir vaikystės svajonė tapti ornitologu. Apie tai – su poetu ir vertėju Vladu Braziūnu. Ar tikrai autistiški žmonės neturi empatijos, ar tai tik mitas? Ką sako mokslas ir kokios yra asmeninės autistiškų asmenų patirtys? Rosita Garškaitė aptaria du serialus, prieinamus „Netflix“ platformoje apie žydų ultraortodoksų bendruomenes – „Unorthodox“ ir „Shtisel“.

Sekmadienio, gegužės 24-osios, skaitiniai

Šventojo Rašto pasakojimas ragina atpažinti, kad šis išsiskyrimas leidžia Jėzui nauju būdu pasilikti tarp savųjų. „Norint išsiugdyti gerą literatūrinį skonį, reikia skaityti poeziją“, – yra sakęs Nobelio literatūros premijos laureatas Josifas Brodskis, kuriam šiandien būtų sukakę 80-dešimt. Gegužės 24-ąją aktoriui Remigijui Vilkaičiui sukanka 70-dešimt. Jo ir Gedimino Kajėno pokalbis iš knygos „33 portretai“. Popiežiaus Pranciškaus žinia 54-osios Pasaulinės socialinio komunikavimo dienos proga.

Šeštadienio, gegužės 23-iosios, skaitiniai

Istorija apie stebuklingąjį Romos Šv. Marcelijaus bažnyčios krucifiksą, padėjusį suvaldyti maro protrūkį ir itin gerbiamą romiečių. Virginija Adomonytė: „Dažniausiai aš ieškau Dievo toli ir dejuoju, kad mano žvilgsnis Dievo nesuranda. Bet ar aš Jo tikrai ieškau?“ Dievo meilės idėja galų gale labiausiai veikia tada, kai būna pramaišiui su kokiais nors netikėtais ir netinkamais elementais, rašo kun. Julius Sasnauskas. Naujame lenkų dokumentiniame filme apie savo skaudžią patirtį pasakoja trys suaugę vyrai, kuriuos vaikystėje ir paauglystėje tvirkino katalikų kunigas Arkadiuszas Hajdaszas.

Penktadienio, gegužės 22-osios, skaitiniai

Liucijos Kvašytės nuomone, kai daiktų turėsime tik tiek, kiek naudojame, o ne kaupsime jų pilnas dėžes, atsiras daugiau vietos mūsų mintims, smalsumui, daugiau laiko tobulinti save. Kun. Nerijus Pipiras: 1993 m. rugsėjį lankydamasis Lietuvoje, šv. Jonas Paulius II mums nubrėžė ateities programą, kurios neturime pamiršti. Gegužės 8 dieną įsigaliojo Sauliaus Skvernelio Vyriausybės pasiūlyto ir patvirtinto lėšų skirstymo planas pandemijos sukeltai krizei įveikti. Švietimo sektoriuje beveik visas finansavimas yra skirtas infrastruktūrai. Pokalbyje išgirsite vyro pasakojimą apie jo kelią į alkoholizmo tamsą ir pabėgimą iš jos.

Ketvirtadienio, gegužės 21-osios, skaitiniai

Profesorė Lilija Duoblienė svarsto apie mokyklos po COVID-19 prasmę ir kaip turėtų pasikeisti mokyklos turinį grindžianti filosofija. Kuo ir kaip tikėjo krikščionių tikėjimo tėvas Abraomas? Ir ko galime pasimokyti iš jo pavyzdžio? Apie tai mintimis dalijasi Giedrius Saulytis. Kažkodėl partizaninė tematika mūsų literatūroje ir mene šliejasi prie tų, apie kurias kalbama puse balso ir kurioms tarsi neteikiama didelės reikšmės, rašo Renata Šerelytė. „Klausk „Bernardinų“: kas sieja mūsų redakciją ir „Geros valios“ žydų paramos fondą?

Trečiadienio, gegužės 20-osios, skaitiniai

Kristina Tamelytė aptaria sociologo Williamo Davieso knygą „Laimės industrija“. „Tai yra mūsų gyvenimas. Toks, koks yra. Ir mes gyvename geriausiai, kaip galime“, – sako cerebriniu paralyžiumi sergantį sūnų auginanti Vaida. Spektaklio „Miranda“ reikšmių kontekste – pokalbis su režisieriumi Oskaru Koršunovu, jo kūrybinės veiklos trisdešimtmetis kaip laisvė nelaisvėje. Jacques‘o Fontanille semiotinės pastabos apie saviizoliaciją ir pandemiją.

Antradienio, gegužės 19-osios, skaitiniai

COVID-19 pandemijos metu susiduriame su nauja segregacija? Rasos Baškienės komentaras. Apie savo pašaukimą pasakoja teisininkas, rašytojas, dėstytojas dr. Justinas Žilinskas. Muzikologas Viktoras Gerulaitis: „Kai tariu sau Vidmanto Bartulio vardą, jis kaipmat švelniai nubloškia mane į jo ir mano jaunystę. Į mūsų jaunystę. Į mūsų jaunystės muziką, kvapus, eiles, lietų ir kiaurus batus.“ Matas Baltrukevičius: su kokiais iššūkiais susiduria krikščionys kalbėdami apie politiką ir joje dalyvaudami?

Pirmadienio, gegužės 18-osios, skaitiniai

Minint šv. Jono Pauliaus II 100-ąsias gimimo metines, Toma Bružaitė dalinasi mintimis, kodėl šis popiežius yra toks artimas. Pasak Nacionalinės premijos laureatės Giedros Radvilavičiūtės, tapome vakarietiška visuomene su privalumais ir trūkumais, kartu išlaikydami „slaviškai mužikišką“ gerovės suvokimą. Daiva Vilkelytė rašo apie 1951–1991 m. Kaune veikusį Petro Cvirkos memorialinį muziejų ir jo direktorių Karolį Račkauską-Vairą. Irena Petraitienė: 1981 m. gegužės 13 d. popiežius turėjo būti nušautas. Tačiau jį išgelbėjo – kaip tikėjo pats šv. Jonas Paulius II – Fatimos Dievo Motina.

Sekmadienio, gegužės 17-osios, skaitiniai

Įstatymo raidė ir meilės dvasia – argi tai suderinami dalykai? Matematiko Andriaus Romaškos svarstymai apie tai, kokius žmones vadiname asmenybėmis. Kazys Preikšas svarsto, kas pasikeitė Lietuvoje per pastaruosius trisdešimt Nepriklausomybės metų. Galbūt prioritetų perstumdymas ir yra tikroji ekologijos judėjimo misija, rašo Martynas Darškus.

Šeštadienio, gegužės 16-osios, skaitiniai

Fizikos profesorius, filosofijos daktaras Luca Fiorani: „Reikia visų pasaulio šalių sutarimo dėl naujų žaidimo taisyklių, priešingu atveju netikiu, kad mums pasiseks.“ „Karantinas nėra labai kūrybingas laikas, nes jis nėra laisvas“, – sako Dalia Staponkutė, jau spėjusi parašyti romaną apie ikirenesansinį Kiprą, Lietuvą ir moteris politikoje. Pirmosios Lietuvoje išduotos išpažintį liudijančios kortelės mums žinomos iš XVIII amžiaus. Ar Jonas Paulius II – Dievo pasiuntinys? Šį klausimą sau ne kartą uždavė vokiečių žurnalistas Andreasas Englischas, lydėjęs šį popiežių kelionėse.

Penktadienio, gegužės 15-osios, skaitiniai

„Tai, ko neišgirdai per pamokslą“: ar doras krikščionis gali klausytis metalo? Tinklalaidės pašnekovas – diak. Benas Ulevičius.Teologo Valdo Mackelos (1972–2017) žvilgsnis į ketvirtąją Giesmių giesmės eilutę. Apie medžioklę lankais – Valdo Kilpio komentaras. Steigiamojo Seimo šimtmečio proga kartojame Marijos Drėmaitės pasakojimą apie tarpukariu Kaune taip ir nepastatytus Seimos rūmus.

Ketvirtadienio, gegužės 14-osios, skaitiniai

Bažnyčios istorikas Massimo Faggioli apžvelgia, kaip keičiasi Šventojo Sosto santykiai su Europa, JAV ir Kinija. Apie Pergalės dienos minėjimą sostinės Antakalnio kapinėse rašo Justinas Dementavičius. „Klausk „Bernardinų“: ar įmanoma skirtingų religijų malda tam pačiam Dievui? Į skaitytojo klausimą atsako kun. Arūnas Peškaitis OFM. Vienas lauke – ne karys, arba Kodėl kultūrininkų bendruomenė išėjusi iš krizės dėl pandemijos taps daug solidaresnė.

Trečiadienio, gegužės 13-osios, skaitiniai

Gegužės 12 d. pusei metų be vadovo likusiai Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai pradėjo vadovauti Ilma Skuodienė. Aivaras Žukauskas svarsto apie vizualinę LR prezidento Gitano Nausėdos komunikaciją. Apie pandemijos iššūkį rašo semiotikas prof. Kęstutis Nastopka. Italų tinklaraštininkas Gianluca Marletta: ar žemės drebėjimai, potvyniai ir epidemijos gali būti laikomos dieviškuoju „kerštu“?

Antradienio, gegužės 12-osios, skaitiniai

Grupė katalikų paskelbė atvirą Laišką vyskupams, kuriame teigia, kad laikinoji tvarka Lietuvoje – Komunijos dalijimas tik į rankas – jiems kelia nerimą. Kaip gali santykis su laisvėje esančiais žmonėmis nuteistiesiems padėti pasikeisti? Kas be šeimos narių lanko kalinius ir kodėl? Tinklalaidė „Kiaurai grotas“. Istorikas dr. Liudas Glemža rašo apie epidemijas senajame Kaune. Ištrauka iš Rašytojų sąjungos leidyklos išleistos Vandos Juknaitės pokalbių su įvairiais žmonėmis knygos „Kalbasi susitikę“.

Pirmadienio, gegužės 11-osios, skaitiniai

Pokalbis su ekonomiste E. Leontjeva apie pandemijos krizės atskleistą įvairialypę stoką, valstybės santykį su žmogumi bei ekonomikos žmogiškumą. Sociologė Milda Pivoriūtė kalbina Veroniką Urbonaitę-Barkauskienę, parašiusią knygą apie devyniasdešimtųjų kartos tėvystės ir motinystės patirtis. „Rašydamas apie literatūrą save suvokiu kaip tarpininką tarp rašytojo ir skaitytojo. Toks tad buvimas visuomenėje“, – sako Valentinas Sventickas.

Sekmadienio, gruodžio 10-osios, skaitinai

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė, Rūta Dubakienė sako, kad alerginėmis ligomis serga 1 iš 4 europiečių ir jos yra dažniausios lėtinės ligos šiame regione – nuo jų Europoje kenčia per 60 mln. žmonių. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka 2019 m. pabaigoje išleido garsaus grafiko, vieno žymiausių Lietuvos ekslibrisų kūrėjų Petro Repšio ekslibrisų katalogą. Gegužės 10 d. sukanka metai, kai su mumis nebėra žymaus humoristo, talentingo televizijos laidos „Dviračio žinios“ kūrėjo Vytauto Šerėno.

Šeštadienio, gegužės 9-osios, skaitiniai

Prieš 70 metų gimė Europos Sąjunga. Šia proga – Povilo Aleksandravičiaus ir Augmino Petronio komentarai. Nė vienas kraštutinumas – nei užgniaužtas pyktis, nei pernelyg audringas jo reiškimas – nėra gerai. Kaip to išvengti, XFM radijo laidoje „Kartu saldu“ kalbėjo laidos vedėjai Mindaugas ir Kristina Pikūnai. Giedriaus Saulyčio paskutinė teksto dalis apie tai, kaip Aurelijus Augustinas suprato blogio problemą.

Penktadienio, gegužės 8-osios, skaitiniai

Klausk „Bernardinų“: kodėl šėtonas susipyko su Dievu? Į skaitytojo klausimą atsako kun. Robertas Urbonavičius. VU Medicinos fakulteto penkto kurso studentė Elena Paškevičiūtė savanoriauja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų D korpuso COVID-19 reanimacijos poskyryje. Net jei žinome, jog esame pašaukti būti taikdariais, tenka pripažinti, kad ne visuomet taika prasideda nuo manęs – kitais kartais nuo manęs prasideda konfliktai, rašo ses. Juozapa Živilė Mieliauskaitė SF. Svajonė ar realybė: turėsime ateityje senųjų Lietuvos girių ir dar galėsime jose lankytis?

Ketvirtadienio, gegužės 7-osios, skaitiniai

Palaimintojo Teofiliaus laiškams išleisti T. Matulionio fondas rengia šiuolaikinio meno aukcioną internetu. Daiva Vilkelytė rašo apie poeto Kazio Jokubėno kalbą pirmajame LTSR rašytojų suvažiavime ir pateikia jos išrašą, išverstą į lietuvių kalbą. Apie katalikus, baptistus bei laisvuosius krikščionis Klaipėdos krašte XFM radijo laidoje „Ekomisija“ pasakojo Arūnas Baublys, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis.

Trečiadienio, gegužės 6-osios, skaitiniai

Edukologės Ramutės Bruzgelevičienės mintys apie tai, kaip švietimas galėtų mažinti socialinę ir ekonominę nelygybę. Senatvė psichologine prasme nėra poilsiavimas, pasyvumas, gyvenimas be jokių rūpesčių, rašo medicinos psichologė Regina Morkūnienė. Irena Petraitienė rašo, kuo reikšmingi 2001 m. įvykę popiežiaus Jono Pauliaus II susitikimai su graikų ortodoksais krikščionimis bei musulmonais.

Antradienio, gegužės 5-osios, skaitiniai

Edukologė Ramutė Bruzgelevičienė aptaria pagrindinį iššūkį, su kuriuo susiduria Lietuvos švietimas: apie vieningą, visiems vienodas paslaugas teikiančią sistemą negalime kalbėti. Kas lemia nusikaltimą? Kiek svarbus įstatymo pažeidėjo charakteris? Kalba Panevėžio moterų pataisos namų auklėtinė ir dr. Laura Ustinavičiūtė, teisės psichologijos ekspertė. Užuot nuolat kaltinę Dievą, nepamirškime žmogaus laisvos valios – ir kvietimo bendradarbiauti su Kūrėju, 1988 m. rašė Jiezno klebonas kun. Bronius Bulika. „Jei reikėtų rasti raktinį žodį, apibūdinantį Juliaus Sasnausko „Kraujomaišą“, tai būtų „atmintis“, – „Šiaurės Atėnuose“ rašo Ieva Rudžianskaitė.

Pirmadienio, gegužės 4-osios, skaitiniai

Psichologė J. Butėnaitė teigia, jog dvasingumas ir religingumas stiprina vyresnio amžiaus asmenų psichologinį atsparumą. Ištrauka iš vienuolės, atlikusios mokslinį tyrimą priklausomybių reabilitacijos centre, dienoraščio. Pokalbis su profesoriumi Vytautu Landsbergiu apie Lietuvos pergales ir pralaimėjimus, ateities perspektyvas, lietuvišką tapatybę. Apie laimę patirti savo kailiu rašo Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė.

Sekmadienio, gegužės 3-iosios, skaitiniai

Agnė Žemaitytė: „Gerasis ganytojas kalba ne apie varde sunertas raides, o apie mano širdyje susigėrusius esminius dalykus.“ Rasa Baškienė prisimena, ką reiškė būti mama 1989-aisiais. Popiežiaus Pranciškaus žinia 57-osios Pasaulinės maldos už pašaukimus dienos proga. „Baletas iš tiesų labai sudėtingas menas“, – sako Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro primabalerina Olga Konošenko.

Šeštadienio, gegužės 2-osios, skaitiniai

Kristina Tamelytė svarsto apie kasdienybės ir mūsų santykio su ja pasikeitimą karantino laikotarpiu ir po jo. Rubrika „Klausk „Bernardinų“: kodėl mokiniai neatpažino prisikėlusio Jėzaus? Atsako teologas Artūras Lukaševičius. Vilniaus arkivysk. metropolitas Gintaras Grušas pasakoja apie tai, kaip atrado savo pašaukimą kunigystei, kas yra pašaukimas apskritai ir kaip kiekvienam žmogui jį rasti. Vilniaus universiteto socialinės politikos ekspertai pasidomėjo, kaip veikia gerovės valstybė jaunų žmonių atžvilgiu.

Penktadienio, gegužės 1-osios, skaitiniai

Virtualiame Nacionalinio operos ir baleto teatro surengtame forume kultūros atstovai kalbėjosi apie savo patirtis jų sektorių užgriuvusios pandemijos metu. Darbas nėra bausmė, o natūrali žmogaus būsena visatoje, rašo Opus Dei prelatas, mons. Fernando Ocarizas. Pokalbis su devyniais kunigais iš visos Lietuvos – apie tai, kaip sekasi išgyventi karantino metu, kokia laukia ateitis ir kaip neprarasti vilties. Br. Jokūbas Marija Goštautas OP: Eucharistija yra tikinčio žmogaus gyvenimo centras – tačiau Dievas gali atrasti ir kitų kelių mums pašventinti.

Ketvirtadienio, balandžio 30-osios, skaitiniai

Tikintieji katalikai svarsto apie Bažnyčią karantino metu ir per šį laikotarpį išmoktas pamokas. Architektūros istorikė dr. Marija Drėmaitė rašo apie Vilniaus centrinio pašto pastatą. Koks žmogus bebūtų principingas ar valingas, jis tampa bejėgis prieš priklausomybės ligą, sako buvęs narkomanas Linas. Vilniaus arkivyskupijos šeimos centro lektoriai Jolita ir Artūras Svirbutai pasakoja, kodėl jų vedamus sužadėtinių kursus mielai lanko ir nekatalikai.

Trečiadienio, balandžio 29-osios, skaitiniai

Pokalbis su psichologe, dviejų mergaičių mama, tinklaraščio „Švelni tėvystė“ autore Milda Kukulskiene apie tai, kas padeda pasijusti geriau karantino metu. Pokalbis su filosofu prof. A. Jokubaičiu apie ekspertų vaidmenį šiuolaikinėse demokratijose, galimus pokyčius po pandemijos ir ES ateitį. Krikščionybę galime vadinti giedančia religija. Jau nuo pat Bažnyčios pradžios bendruomenėse buvo giedama ir todėl, kad apaštalai perėmė įprastą giedojimą iš žydų. Karaimai didžiuojasi, kad būtent Lietuvoje savo kalbą išsaugojo, o Lietuva didžiuojasi turėdama tokią egzotikos kruopelę, kuri retkarčiais įkvepia ir lietuvius rašytojus.

Antradienio, balandžio 28-osios, skaitiniai

Ar rašė karaimai kitomis kalbomis? Ar jų kūryba yra lietuvių literatūros dalis? Kiek ji žinoma lietuvių skaitytojui? Kaip jaučiasi karaimai poetai (ir ne poetai) lietuvių kultūros kontekste? Pasaulyje toliau tęsiantis COVID-19 pandemijai daugelis sporto renginių yra nutraukiami. Vienas jų – dailusis čiuožimas. Kodėl jo verta pasiilgti? Diak. vyr. serž. Audrius Jesinskas – apie meilę Dievui, nusvėrusią meilę ginklams, dvasininko tarnystę ir pasirinkimą būti su kariais tiek apkase, tiek kareivinėse ar bažnyčioje. Šiauliai tarpukario metais buvo didžiausios Lietuvos apskrities administracinis centras.

Pirmadienio, balandžio 27-osios, skaitiniai

Svarbu, kad šalia nuotolinio darbo, mokymosi, bendravimo gyvenimas netaptų nuotolinis, rašo ses. Juozapa Živilė Mieliauskaitė SF. Kodėl tarpukariu Lietuva taip ir nepasistatė Seimo rūmų? Rašo architektūros istorikė Marija Drėmaitė. Pokalbis su kun. A. Saulaičiu SJ apie jo šeimos išvykimo iš Lietuvos aplinkybes, lietuviškos tapatybės išlaikymą išeivijoje, ryšius su sovietų okupuotoje Lietuvoje likusiais artimaisiais, įspūdžius atvykus į Lietuvą ir darbus, kuriuos reikėjo ir dar reikia padaryti. Pokalbis su semiotiku, literatūros tyrinėtoju Kęstučiu Nastopka apie ateities Lietuvos viziją, įsiklausymo į teksto prasmę subtilybes, lemtingus gyvenimo nutikimus.

Sekmadienio, balandžio 26-osios, skaitiniai

Viena didžiausių Černobylio katastrofos klaidų – sąmoningų!– buvo tuometės sovietų valdžios tylėjimas, neperspėjant savo piliečių apie pavojų, rašo Rasa Baškienė. Šventasis Raštas moko, kad išorinė auka visada turi būti dvasinės aukos išraiška. Ką tai reiškia? Kun. Ramūno Mizgirio OFM komentaras. Rašytoja, mokytoja Danutė Lipčiūtė-Augienė, šiuo metu gyvenanti Palaimintojo Jurgio Matulaičio slaugos namuose Putname, Konektikuto valstijoje, balandžio 1-ąją atšventė 106-ąjį gimtadienį.

Šeštadienio, balandžio 25-osios, skaitiniai

Redakcija pasakoja, ką skaito vis dar tebesitęsiančio karantino metu. „Kasmet mane kažkodėl vis labiau ima dominti natūrali obelų hibridizacija. Norisi aktyviau pasekti, kur šis procesas krypsta“, – savo dienoraštyje rašo Henrikas Gudavičius. Fausta Palaimaitė SF: „Už viską labiau mes ilgimės tos pilnos Komunijos – kuri yra sąmoninga tikinčiųjų, vienas kitą mylinčių žmonių bendruomenė, susibūrusi švęsti Eucharistijos“. Kas yra blogis? Ir kaip jis atsirado pasaulyje, jeigu geras Dievas viską sukūrė gera? Aurelijaus Augustino atsakymus pristato Giedrius Saulytis.

Penktadienio, balandžio 24-osios, skaitiniai

Pasaulyje skleidžiantis Dievo Gailestingumo pamaldumui Vilnius ilgai buvo likęs nuošalyje. Apie Panevėžio architektūrą tarpukario rašo Vaidas Petrulis. Pokalbis su Egle Vaitkevičiene, kurią mama vadina net 14 vaikų. Kard. V. Sladkevičiaus istorija: Apie „Katalikų Bažnyčios Kroniką“, rūpestį savo mokiniais ir pagalbą į lietuvių kalbą verčiant Naująjį Testamentą.

Ketvirtadienio, balandžio 23-iosios, skaitiniai

Simonas Bendžius: dėl karantino jau ilgiau nei mėnesį Lietuvoje nevyksta viešos šv. Mišios, o tikintieji negali priimti Komunijos. Ar šis vyskupų sprendimas – tikrai tinkamas? Įstabiausias metų laikas Henrikui Radauskui (1910–1970) buvo pavasaris ir ne tik todėl, kad pats kartu su broliu dvyniu Bruno gimė šiuo gražiuoju metu – balandžio 23 dieną. Architektas Antonis Wiwulskis Naujamiestyje buvo sumanęs iškelti didingą sakralinį pastatą. Jo likimą apžvelgia Kamilė Steponavičiūtė. A. Verygos atvejis rodo, kad mūsiškė gėdintojų ir pasmerkėjų kariauna dar netokia stipri, kad per keletą dienų išverstų iš kėdės ministrą.

Trečiadienio, balandžio 22-osios, skaitiniai

Pradedame naują kassavaitinę rubriką, su kuria atsakome į Jums rūpimus klausimus! „Kiekvienos tautos pamatas – būdas būti, apimantis būdą gyventi ir būdą mirti. Ir būdą išbūti – pakelti skausmus, netektis, neteisybes, neišgydomas ligas, karus, marus“, – svarsto prof. Viktorija Daujotytė. Rašytojas Charlesas Eisensteinas pateikia savo žvilgsnį į koronaviruso pandemiją pasaulyje ir kaip mes gebame su ja dorotis. Kristina Zamarytė-Sakavičienė aptaria sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pasisakymą apie nėštumo nutraukimą karantino laikotarpiu.

Antradienio, balandžio 21-osios, skaitiniai

Ses. Danguolė Gervytė, Vilniaus Pal. Teofiliaus Matulionio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, svarsto, kokią mokyklą galėtume sukurti po pandemijos, kad norėtųsi į ją grįžti? Gailių klano premija buvo įteikta poetui, vertėjui, eseistui, prozininkui Gintarui Grajauskui. Laudaciją jam parašė komunikacijos specialistas ir didelis poeto gerbėjas Mykolas Katkus. I. E. Laumenskaitė: „Kodėl labai skirtingi dalykai vadinami tuo pačiu lietuvišku žodžiu „auka“? Apie ką kalbame?“ Universidad Pontificia Comillas Klinikinės psichologijos skyriaus Vienuoliškojo ir kunigiško gyvenimo komanda siūlo paprastas rekomendacijas, kaip rūpintis vienuolinių bendruomenių ir kunigiško gyvenimo psichologiniais aspektais.

Pirmadienio, balandžio 20-osios, skaitiniai

Universalios bazinės pajamos net ir COVID-19 supurtytame pasaulyje lieka sunkiai įgyvendinama idėja, kuri kol kas sklando sunkiai apibrėžiamoje erdvėje tarp utopijos ir distopijos. Ištrauka iš vienuolės, atlikusios mokslinį tyrimą priklausomybių reabilitacijos centre, dienoraščio. Per beveik penkiasdešimt metų Neringos teritorija pasikeitė iš esmės – nuo sovietinių žvejų kolūkių iki prestižinio kurorto su sunkiai valdoma plėtra, rašo architektūros istorikė Marija Drėmaitė. Pokalbis su arkivysk. K. Kėvalu - apie gyvenimą karantino sąlygomis, ekonominę situaciją Lietuvoje ir iškylančius klausimus apie visa ko prasmę.

Sekmadienio, balandžio 19-osios, skaitiniai

Visame pasaulyje jau 20 kartą švenčiamas Dievo Gailestingumo sekmadienis. Į dešimt klausimų apie knygas atsako Lietuvos vyskupų konferencijos generalinis sekretorius kunigas Kęstutis Smilgevičius. Didįjį penktadienį pradėtą Karavakos, arba epidemijų kryžiaus, istoriją tęsiame prisimindami lietuviškąją šių kryžių statymo tradiciją. Siūlome penkis laisvai internete pasiekiamus klasikinės muzikos koncertus jūsų karantino būčiai palengvinti.

Šeštadienio, balandžio 18-osios, skaitiniai

Mokslininkai jau seniai yra įrodę teigiamą kačių poveikį žmonėms, kuriuos kamuoja nerviniai sutrikimai. Šis bei tas apie pūkuotuosius murklius „gydytojus“. Virginija Tamošiūnaitė: „Kiekviename iš mano sutiktųjų šiandien buvo tiek daug Dievo. Jie nė patys to nežino.“ Teologas Giedrius Saulytis apžvelgia blogio problemą Aurelijaus Augustino raštuose. Elvina Baužaitė apžvelgia Jūratės Katinaitės sudarytą knygą „Karalių kuria aplinka. Operos solistas Vaclovas Daunoras“.