Šiandien

Pirmadienio, rugsėjo 23-iosios, skaitiniai

Monika ir Justas Tekučiai – pora, kuri prieš metus Katedros aikštėje miniai žmonių liudijo apie tikėjimą ir viltį. Kuo ši šeima gyvena šiandien ir ką jai davė popiežiaus vizitas? Pogrindis yra žmogiškesnis ir, man atrodo, nuoširdesnis nei oficialioji mainstryminė kultūra, teigia Aleksandra Fominaitė. Kviečiame pasivaikščioti po Vilnių su Icchoko Rudaševskio „Vilniaus geto dienoraščiu“ ir bent akimirką pamėginti suprasti, ką anuomet žydui reiškė gyventi Vilniaus gete. Litvako Saadia Bahato gyvenimo istorija, kupina pačių sunkiausių išbandymų.

Sekmadienio, rugsėjo 22-osios, skaitiniai

Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė rašo apie laimę gyventi bendruomenėje. Lygiai prieš metus Lietuvoje viešėjo popiežius Pranciškus. Interviu su pasaulinio garso čekų rašytoju M. Kundera, rengtas 1985-aisiais. Stebėtina, bet daugiau kaip trijų dešimčių metų senumo įžvalgos tebeaktualios.

Šeštadienio, rugsėjo 21-osios, skaitiniai

Videopasakojimas apie „Šv. Jono vaikų“ globos namus. Pokalbis su „Lesės“, vienos didžiausių Lietuvoje savanoriškos gyvūnų globos organizacijos atstove. Alvydo Šlepiko poezijos rinktinės „Mano tėvas žūsta“ recenzija. Nuo karjeros abortų klinikoje iki kovos už gyvybę - amerikietės Abby Johnson istorija.

Penktadienio, rugsėjo 20-osios, skaitiniai

Koks buvo linų ir kanapių dievo vardą pasirinkęs Juozas Tumas? Ką apie jo asmenybę byloja kūrybinis palikimas? Kodėl turėtume iš naujo mokytis skaityti ir perskaityti Vaižgantą? Apie žmogaus veiklos padarinius mūsų gamtai kalbamės su Gamtos paveldo fondo atstovais. Savo parodos „Vilniaus veidai“ kameriškesnę versiją Vilniaus mažojo teatro fojė pristato dailininkė, grafikė, fotografė Aleksandra Jacovskytė.

Ketvirtadienio, rugsėjo 19-osios, skaitiniai

Justinas Dementavičius rašo apie krikščioniškosios demokratijos ir tautos suplakimą. Kristina Tamelytė aptaria Suomijos švietimo sistemos ir šalies ekonominio vystymosi ryšį, išsilavinimo kokybei reikalingas visuomenės vertybes ir, ko iš tiesų galėtume pasimokyti iš Suomijos. Praėjusią savaitę Vokietijos vyskupai iš Vatikano gavo laišką, kuriame surašyti nuogastavimai dėl gruodžio mėnesį pradėti planuojamo „sinodinio kelio“. Vienas ryškiausių savo pėdsaką Vilniaus universiteto rūmuose palikusių dailininkų – grafikas Rimtautas Gibavičius, kurio freskos puošia du Filologijos fakulteto vestibiulius.

Trečiadienio, rugsėjo 18-osios, skaitiniai

Rudens pradžią ir šimtąjį sezoną Nacionaliniame Kauno dramos teatre Gintaras Varnas pažymėjo premjera „Sombras“ (liet. „Šešėliai“). Spektaklio recenzija, publikuota „Menų faktūroje“. Pokalbis su istorike Irena Vaišvilaite apie kardinolų skyrimus. Aspergerio sindromą turinčio Povilo istorija – nuo berniuko, iki studijas pabaigusio ir darbo pagal specialybę ieškančio vyro.

Antradienio, rugsėjo 17-osios, skaitiniai

Videopasakojimas apie Nepriklausomybės kovų savanorį Joną Vileišį. Naujojo Kristinos Sabaliauskaitė romano „Petro imperatorė“ recenzija. Knygynuose pasirodė nauja kunigo A. Saulaičio SJ atsakymų į vaikų klausimus knygelė „Kaip pradėti tikėti?“ Antanas Sutkus pradėjo fotografuoti buvusius getų kalinius 1988 m., praėjus 44 metams po Kauno geto ir 45-eriems – po Vilniaus geto likvidavimo.

Pirmadienio, rugsėjo 16-osios, skaitiniai

Ar daugeliui žinomos Suomijos švietimo sistemos stiprybės iš tiesų yra pagrindinė puikių pasiekimų PISA testuose priežastis? Kostas Biliūnas rašo apie pastatą Vilniaus Naujamiesčio rajone, kurį sunku įvardyti – buvusi bažnyčia, buvę kultūros rūmai, buvęs amerikietiškų kėglių klubas, teatras ar šiuolaikinio meno galerija. Kelis dešimtmečius Kipre gyvenanti rašytoja: „Tapatybė, kaip ir namai – virsmų kupina sąvoka, o tautybę nešiojiesi savyje kaip širdies tatuiruotę.“ Apie vaikų sveikatos problemas kalbamės su gydytoja ortopede-traumatologe J. Kociūte-Ravinskiene.

Sekmadienio, rugsėjo 15-osios, skaitiniai

Gerojo Ganytojo, 99 avis paliekančio dėl vienos nuklydusios ir besileidžiančio jos ieškoti, įvaizdis ir pakelia mus, ir parklupdo. 2019-ųjų lapkričio 19 dieną sueis trisdešimt metų, kai mažesnieji broliai pranciškonai išėjo iš pogrindžio ir Lietuvai tebesant Sovietų Sąjungos sudėtyje sugrįžo tarnauti į Kretingos parapiją. Prisiminimais dalijasi brolis kunigas Benediktas Jurčys. Kokiu būdu galime turtinti vaiko žodyną? Pasakoja katalikiško darželio „Mažutėliams“ mokytoja Indrė. „Bet mūsų švelnumas miestui nebuvo naujas, – dabar nuo metų kalno galiu tai patvirtinti, – mes tik kartojome buvusį kitų žmonių švelnumą šiam miestui“, – Regimantas Dima rašo apie Vilnių.

Šeštadienio, rugsėjo 14-osios, skaitiniai

Redakcijos rudens pradžios knygų lentyna. Virginija Adomonytė rašo apie kryžiaus pasirinkimą. Šiandien Ortodoksų Bažnyčioje – „indikto pradžia“. Paaiškina diakonas Gintaras Sungaila. 74-ąjį sezoną Lietuvos rusų dramos teatras pradės galingai – režisieriaus Jono Vaitkaus spektakliu, kurį įkvėpė rusų poeto Vladimiro Majakovskio kūryba.

Penktadienio, rugsėjo 13-osios, skaitiniai

Darius Meškauskas apie savo, kaip režisieriaus pedagogo, spektaklį „Kreditoriai“: „Aktoriai čia turės kėdę, stalą ir vienas kito akis.“ Integralioji ekologija nėra popiežiaus Pranciškaus išradimas, tačiau, be abejo, jis ją visapusiškai ir labai praktiškai plėtoja. Augminas Petronis rašo apie 60-ąjį jubiliejų švenčiantį vieną žymiausių lietuvių filosofų – profesorių Alvydą Jokubaitį. „Šie žmonės šeimose dažnai negali išsipasakoti. Vienas ugniagesys man yra sakęs: jeigu jo žmona viską žinotų – kaži ar išleistų į darbą...“– pasakoja kun. D. Klimašauskas.

Ketvirtadienio, rugsėjo 12-osios, skaitiniai

Nors ne visada popiežius mylėjome, bet dar niekada anksčiau neleidome sau taip atvirai juos kritikuoti ar net kvestionuoti. Kas nutiko? Pokalbis su prof. Jono Vaičenoniu apie Kauno tapatybės formavimąsi tarpukariu ir jos sąsajas su dabartiniu Kaunu. Kun. Alfondo Lipniūnio beatifikacijos bylos postulatoriaus kun. Vitalijaus Kodžio įžvalgos apie A. Lipniūnio asmenybę ir paskutinius gyvenimo metus. Poetas Mindaugas Nastaravičius skaito eilėraštį iš poezijos rinktinės „Bendratis“ (leidykla „Tyto alba“, 2018 m.).

Trečiadienio, rugsėjo 11-osios, skaitiniai

Kartais iškalbingesnis už bet kokius žodžius yra ištikimas buvimas, išlaikant ramią tylą. Ištrauka iš Piotro Koźlako knygos „Kaip išgyventi ligą, kančią, vienatvę ir mirtį“. Giedros Radvilavičiūtės esė rinkinyje „Tekstų persekiojimas“ sudėta daug autorės svarstymų apie visuomeninį gyvenimą, yra grynos pub­licistikos, o antrojo skyriaus tekstuose iš viso nebeliko tikrovę pratęsiančio fikcinio pasakojimo.

Antradienio, rugsėjo 10-osios, skaitiniai

Pasak filmo „Animus animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“ režisierės, sunkiausia buvo parodyti ir sukurti žvėries žvilgsnį, gal dėl to kuriant filmą ir užtrukta šešerius metus, nes pirma reikėjo suprasti, kaip tas žvėris žiūri. Vaikai atsako į klausimą, kaip jie supranta, kas yra kunigas. Pokalbis su naujos krikdemiškos politinės jėgos iniciatoriumi Vytautu Sinica.

Pirmadienio, rugsėjo 9-osios, skaitiniai

Kaip kurti katalikišką politikos viziją vis labiau pokatalikiškame pasaulyje? Trečiojo tūkstantmečio krikščioniškos demokratijos programos apmatai. „Mylima Ly“ – taip švelniai kreipėsi laiškuose į žmoną Emiliją rašytojas Vincas Mykolaitis-Putinas, pasirašydamas „Tavo Vy“. Kokiomis prielaidomis remdamasis J. Petersonas mąsto, kokį pasaulį šios prielaidos siūlo, ir ar iš tiesų norėtumėte tokiame pasaulyje gyventi? Julija Braukylienė rašo apie telefonų įtaką mūsų kasdienybei ir kaip galima ją suvaldyti.

Sekmadienio, rugsėjo 8-osios, skaitiniai

Šio sekmadienio meditacija kviečia prisiminti, kuo Marija yra tokia išskirtinė. Gegužės pabaigoje buvo pristatytas naujas projektas, kuruojamas Lietuvos muziejų asociacijos – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kelias. Pokalbis apie naują albumą „Represuoti 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministrų kabinetų nariai“ su jo sudarytoja istorike Ramune Driaučiūnaite. Brolio Gedimino Numgaudžio atsiminimai apie ypatingą laikotarpį, kai pranciškonai išgyveno atgimimą ir aukštyn kojom vertė įprastą religingumą.

Šeštadienio, rugsėjo 7-osios, skaitiniai

Sidnėjuje gyvenanti rašytoja teigia, kad Vilniaus negalima vertinti, jį galima tik mylėti: „Sidnėjuje tyrinėju pasaulį, o Vilniuje sugrįžtu į save.“ „Ruduo juk tarsi vakaras, užtat pavasaris – tikras rytas tiems, kurie jo sulauks“, – dienoraštyje rašo Henrikas Gudavičius.

Penktadienio, rugsėjo 6-osios, skaitiniai

Pasakojimas apie Ayą Kimurą, kuri gyvena ir studijuoja Tokijuje, tačiau savo pagrindiniu moksliniu interesu pasirinko Lietuvos muziejus, o hobiu – lietuvių kalbą. Pokalbis su dr. Urte Neniškyte apie autizmą neuromoksliniu požiūriu. „Man garbė, kad amerikiečiai puola“, – sakė popiežius Pranciškus lėktuve pakeliui į Mozambiką rugsėjo 4-ąją, dovanų iš drauge skridusio prancūzų žurnalisto gavęs jo knygą „Kaip Amerika nori pakeisti popiežių“.

Ketvirtadienio, rugsėjo 5-osios, skaitiniai

Pasaulio krepšinio čempionato proga – vysk. A.Poniškaitis kalba apie šio žaidimo grožį, sąsajas su krikščioniškomis idėjomis ir kodėl vyskupui svarbu ne tik melstis, bet ir sportuoti. Pokalbis su Vilniaus kunigų seminarijos rektoriumi kun. Andžejumi Šuškevičiumi apie kunigystę. Māra Ķimele, Darius Meškauskas, Oskaras Koršunovas, Marius Pažereckas – keturi skambūs ir daug žadantys vardai, su kuriais Klaipėdos dramos teatras šauna į naują sezoną.

Trečiadienio, rugsėjo 4-osios, skaitiniai

15-ojo dienraščio gimtadienio proga įžvalgomis dalijasi nuolatiniai „Bernardinai.lt“ skaitytojai. Nors ją dar būtų galima vadinti vaiku, ji rūpinasi tuo, kas nevaikiška ir kas yra ne jos, bet pasaulį valdančių suaugusiųjų rankose – apie Gretą Thunberg, neeilinę šešiolikmetę iš Švedijos. Grigališkojo choralo dirigentas iš Lenkijos – nepaprastai veiklus profesinėje srityje, ne tik tyrinėjantis ir atliekantis grigališkąjį choralą, bet ir besigilinantis į bažnytinę muziką platesne prasme. Pasak politikos filosofo Y. Hazony, kvaila kirsti šaką, ant kurios sėdime, ir išsižadėti tautinės valstybės idėjos, įgalinančios tautas rūpintis savo pačių likimu, puoselėti tradicijas, eksperimentuoti su santvarkomis.

Antradienio, rugsėjo 3-iosios, skaitiniai

Pasakojimas apie Lietuvos Nepriklausomybės kovų savanorį Kazimierą Abukavičių. Pokalbis su ekologiškų prekių parduotuvė „Zeroteka“ vadove Monika Dumčiūte apie tai, kaip paprastai prisidėti prie taršos mažinimo kasdieniais pasirinkimais. Per pastaruosius metus užsipildė spraga: atsirado kokybiškos literatūros, vaizduojančios nelengvą ir daugiareikšmį Lietuvos istorijos periodą nuo vėlyvojo sovietmečio iki maždaug dutūkstantųjų. Pokalbis su būsimuoju kardinolu Sigitu Tamkevičiumi apie netikėtą žinią, susitikimus su popiežiumi ir nedingstančią pergalingą šypseną.

Pirmadienio, rugsėjo 2-osios, skaitiniai

Kristina Tamelytė svarsto apie universiteto prasmę ir betikslio pažinimo poreikį kiekvienam iš studijuojančių. Stepas Eitminavičius rašo apie pirmuosius rugsėjus dirbant mokytoju Linkmenyse. „Naujojo cirko savaitgalį“ šiemet kuruojantis Audronis Imbrasas: „Dėliodami programą šių metų festivaliui kuo įdomiau, norėjome, kad žiūrovams užimtų kvapą ir po šešių dienų jie liktų sužavėti.“ Ištrauka iš benediktinų vienuolio Anselmo Grüno knygos „Gyvenimo vidurys kaip dvasinė užduotis“

Sekmadienio, rugsėjo 1-osios, skaitiniai

Kaip patirti daugiau džiaugsmo? Toks yra kiekvienos širdies troškimas. Neretai susipainiojame ir patikime mintimi, kad pasitenkinimo suteiks, pavyzdžiui, pranašumo jausmas. Interviu su prof. Pauliumi Subačiumi apie pranciškonų įtaką Katalikų Bažnyčios Lietuvoje dvasiniam atsinaujinimui. Pasakojimas apie Antaną ir Sofiją Smetonas ir jų įspūdingą gyvenimą kartu ir Lietuvos valstybei. Eduardas Mieželaitis, pasak Elenos Baliulytės, galėtų pasirodyti „Gyvosios poezijos“ serijoje, bet neišvengtume komplikacijų – ir jas keltų ne tiek ideologinis sovietmečio kontekstas, kiek jo modernistinės poetikos specifika.

Šeštadienio, rugpjūčio 31-osios, skaitiniai

Tomas Venclova pasakoja apie du savo mylimus miestus – Vilnių ir Sankt Peterburgą. Karolis Variakojis – jaunosios kartos dirigentas, 2013 m. su kompozitoriumi Dominyku Digimu įkūręs šiuolaikinės muzikos ansamblį „Synaesthesis“. Pokalbis su juo. Sociologijos doktorantė Milda Pivoriūtė kalbasi su… savimi ir bando suprasti pačias opiausias šiuolaikinio žmogaus problemas. Josepho Ratzingerio įžvalgos apie atostogų laiką.

Penktadienio, rugpjūčio 30-osios, skaitiniai

Didžiulio masto ekologinės ir humanitarinės katastrofos akivaizdoje makabriškai skamba retorinis klausimas: ką bendro ekologija, ekonomika ir politika turi su Bažnyčios misija? Pokalbis su rašytoju ir mokslininku iš JAV Davidu Fishmanu, kurio knyga „Knygų gelbėtojai Vilniaus gete“ neseniai pasirodė lietuvių kalba. Pokalbis su žurnalo „Verslo klasė“ redaktoriumi, apžvalgininku Aurelijumi Katkevičiumi. Pokalbis su kultūrininku, kraštotyrininku, knygų autoriumi, pokario partizanų kovų tyrinėtoju Broniumi Kašelioniu.

Ketvirtadienio, rugpjūčio 29-osios, skaitiniai

Pokalbis su doc. dr. Sauliumi Spurga apie Sąjūdžio santykius su tautinėmis mažumomis, ypač – Lietuvos lenkais. Teatro „Lėlė“ vadovas Vilmantas Juškėnas – apie naują šio teatro puslapį, ateities vizijas ir prasidėjusį sezoną. Interviu su Alminu ir Luka Sinevičiais. 10 mitų apie seksualinį išnaudojimą Katalikų Bažnyčioje.

Trečiadienio, rugpjūčio 28-osios, skaitiniai

„Manau, kad menas keisis, transformuosis. Glumina, kai meną sutapatina su triuku. Menas nėra tai, kas gražu – menas yra tiesa“, – kalba menininkas iš Saločių. Pokalbis su trejus metus Vilniaus pusiaukelės namuose, kurių tikslas – palengvinti nuteistų integraciją į visuomenę, dirbančia Gintare Gerybaite. Ištrauka iš ką tik išleistos knygos „Apie jėzuitus – ir nerimtai. Humoras ir dvasingumas“. Seimas pakeitė Darbo kodeksą bei Atmintinų dienų įstatymą, ir nuo šiol Vėlinės bus ne atmintina diena, bet šventė ir dar viena ne darbo diena.

Antradienio, rugpjūčio 27-osios, skaitiniai

Nepriklausomybės akto signataras Česlav Okinčic pasakoja apie įtampas ir sąlyčio taškus tarp Lietuvos lenkų ir Sąjūdžio siekiant nepriklausomybės 1988-1990 m. Sunkumas įvertinti, kas yra ir kas nėra kolaborantas, susiję su iki šiol neišgryninta sovietinio kolaboravimo sąvoka, rašo Tomas Daugirdas. Artėjant Astravo atominės elektrinės paleidimui Lietuvoje kol kas vyksta institucijų ambicijų kova. Kauno Švč. Sakramento bažnyčioje įsikūrė nauja kultūrinė organizacija „Sakramentas“. Kaip pasaulietinės kultūros organizacija ir religinė bendruomenė sutelpa po vienu stogu?

Pirmadienio, rugpjūčio 26-osios, skaitiniai

Vytauto Toleikio prisiminimai apie tėvą Stanislovą. Pernai lietuvių literatūros žvaigždyne suspindo nauja pavardė – prozininkės Monikos Baltrušaitytės. Kultūros bendruomenei jaunoji kūrėja buvo žinoma ir anksčiau. Vaikai pasakoja, kodėl, jų nuomone, reikėtų eiti į bažnyčią. Istorikas Simonas Jazavita pasakoja apie dviejų karininkų – Jono Žemaičio-Vytauto ir Broniaus Kirkilos – gyvenimo trajektorijas Antrojo pasaulinio karo metu.

Sekmadienio, rugpjūčio 25-osios, skaitiniai

Visi gyvename mus nuviliančiame pasaulyje. Apgaudinėjame vienas kitą, o susijungę draugėn, atrodo, mes tiesiog padidiname savo gebėjimą mulkinti. Būsima muzikos mokytoja pasakoja apie mokytojo profesijai būtiną pašaukimą. „Kai kurie tekstai, papuolę mums laiku, nuveikia mumyse didelius darbus“, – „Metuose“ rašo Laura Sintija Černiauskaitė. Klo Liusė – pilis, kurioje paskutinius trejus savo gyvenimo metus praleido Leonardo da Vinci.

Šeštadienio, rugpjūčio 24-iosios, skaitiniai

Pasakojimas apie visų antibiotikų pradžios tėvą, penicilino atradėją, Nobelio premijos laureatą serą Alexanderį Flemingą. Kokių Lietuvos dvaruose būta bendrojo, meninio, profesinio mokymų įstaigų? Beje, kai kuriuose jos veikia ir šiandien. Nors didelę gyvenimo dalį praleido dirbdama JAV, Kinijoje, Laima Vincė nuolat domėjosi Lietuvos istorija, skausmingais išgyvenimais ir tai savitai interpretuoja savo kūryboje.MO muziejaus sodelyje želdynų apsuptyje įsikūrę mūsų laikų skulptūros grandų – Petro Mazūro ir Ksenijos Jaroševaitės – darbai.

Penktadienio, rugpjūčio 23-iosios, skaitiniai

Simona Merkinaitė aptaria Baltijos kelio sąsajas su Honkongo protestais ir ką šie du įvykiai sako apie politiką. Interviu apie Baltijos šalių bendradarbiavimo laimėjimus ir nesėkmes su tarptautinės politikos analitiku Valentinu Beržiūnu. Lygiai prieš 30 metų ant Vilniaus Šeškinės kalvų fotomenininkas įamžino Baltijos kelio fragmentą, išraiškingai kalbantį, kokia įdomi kiekvieno jo dalyvio istorija. Kauno miesto muziejaus istorikas Simonas Jazavita pasakoja apie Baltijos kelio istorinį kontekstą.

Ketvirtadienio, rugpjūčio 22-osios, skaitiniai

Istorijos herojus Juozas Gvazdauskas – vienas iš jaunų vyrų, kurie anuomet apgynė Lietuvą ir buvo jos apdovanoti ordinais bei žeme, bet vėliau už visa tai buvo skaudžiai nubausti okupanto iš Rytų. „Šlepikas – žmogus orkestras; to nežino nebent tie, kurie nėra su juo asmeniškai susidūrę. Proza, poezija, teatras, kinas, serialai“, – rašo Giedrė Kazlauskaitė Alvydo Šlepiko knygos „Mano tėvas žūsta“ recenzijoje. „Kai eini per grožį – ne kalbėdamas apie Kristų, o parodydamas Jį – žmogus „užsikabina“. Čia yra visas Tolkieno genialumas“, – sako knyga anglų kalba „Teologinis Viduržemės kraštovaizdis“ parašęs lietuvis kunigas ir vienuolis Kūdikėlio Jėzaus Pranciškus CSJ. Sam Gusman svarsto, kodėl tyla yra gąsdinantis ir kartu žavus žodis.

Trečiadienio, rugpjūčio 21-osios, skaitiniai

Varpai – paslaptingi paveldo objektai. Į Lietuvą jie atkeliavo su krikščioniškąja tradicija. Nedaug turime specialistų, gerai išmanančių varpų savitumus, arba kampanologiją. Vytautas Markūnas SDB svarsto, ką reiškia šv. Jono Bosko ugdymo principas „kojos ant žemės, širdis – danguje“. Ilgalaikis „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ redaktorius ir iniciatorius Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius pasakoja apie Bažnyčios pogindžio veiklą sovietmečiu.

Antradienio, rugpjūčio 20-osios, skaitiniai

Prie Vilniaus rotušės įsikūrę tapytojo ir kolekcininko Kazio Varnelio namai-muziejus – unikalūs ir neturintys analogų. Dalį čia esančių erdvių jau galima aplankyti savarankiškai. Kur kreiptis pagalbos netekus kūdikio? Ko galime tikėtis iš medikų Lietuvoje? Pokalbis su Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos vadove L. Steponavičiene ir fotografe M. Požerskyte. Kai kuriems vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo įstaigoje reikalingas mokytojo padėjėjas. Žolinės atlaidų Pivašiūnuose rugpjūčio 20-oji yra maldos už Lietuvą diena. Prasminga, kad šiandien minimos kard. V. Sladkevičiaus 99-osios gimimo ir pal. T. Matulionio mirties metinės.

Pirmadienio, rugpjūčio 19-osios, skaitiniai

„Dažnai pasvarstau: ar esu aktorė, užklydusi į literatūrą, ar rašto žmogus, ilgai klaidžiojęs po teatrą?“ – savęs ne kartą klausė rašytoja ir aktorė Birutė Pūkelevičiūtė. Interviu su mokslininkėmis Lina Būgiene ir Radvile Racėnaite apie pokario Vilniaus gyventojų individualaus modernėjimo siužetus. Pokalbis su Rugile Matusevičiūte, tinklalaidės „Išpakuota“ bendraautore apie greitosios mados sukeliamas problemas ir apie tai, kaip gyventi ir rengtis tvariai. Pasakojimas apie Filipinuose vykdomą „karą su narkotikais“ – neteismines mirties bausmes, dažnai nukreiptas prieš neturtinguosius, ir Katalikų Bažnyčios pasipriešinimą tokiai politikai.

Sekmadienio, rugpjūčio 18-osios, skaitiniai

Produktyvumas yra būsena, kurios aš nuolat siekiu. Jei neatlieku kokios nors užduoties arba kaip nors aktyviai netobulinu savęs, jaučiu beveik fizinį negalavimą. Rašydamas novelę, pasak Dainos Opolskaitės, išmėgini aukščiausio kalibro instrumentiką ir taikai sau griežčiausius reikalavimus. Kokie su teatru ir jo kūrėjais susiję įvykiai pastarąjį dešimtmetį pateko į viešumą? „Karai, okupacijos, persekiojimai vieną dieną virsta tiltu į laisvę, naujo gyvenimo prielaida. Mums žinant ar nežinant to“, – rašo kun. Julius Sasnauskas.

Šeštadienio, rugpjūčio 17-osios, skaitiniai

Šiandien Kristenas Castrenas Lietuvą vadina savo namais ir tikina į gimtąją Suomiją grįžti neketinantis. Vaizdo pasakojimas, kuriame vaikai atsako į klausimą, kas yra bažnyčia. Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centro savanoriai vykdo iniciatyvą „Klausimų stiklainis“ – atsako į jaunimo klausimus apie tikėjimą, gyvenimą ir Bažnyčią.

Penktadienio, rugpjūčio 16-osios, skaitiniai

Kauno klinikų Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus gydytoja Birutė Šinkūnienė linki kiekvieną dieną priimti kaip dovaną. 108 dienos. 15 tūkstančių kilometrų. 15 šalių. Taip skaičiais galima išreikšti žurnalisto Rimo Bružo ir verslininko Aurimo Mockaus ekspediciją, skirtą keliautojui Antanui Poškai. Giedrius Saulytis komentuoja, ką reiškia laukti Dangaus karalystės.

Žolinės, rugpjūčio 15-osios, skaitiniai

„Man patinka pagalvoti, ar jaustumėmės kitaip, jeigu gėlių turgavietę matytume lyg meno galeriją, kurioje prie kiekvieno kūrinio stovi ir jo autorius“, – svarsto floristė. Pokalbis su gydytoja, psichoterapeute Irma Kuliaviene apie jos gyvenimą, santuoką, susidomėjimą psichoterapija ir žmogaus asmenybės raidą. Kodėl verta rašyti dienoraštį? Susan Sontag, Joan Didion, Franzo Kafkos, Virginios Woolf ir kitų garsių rašytojų mintys. Kun. Robertas Urbonavičius aiškina, kokia yra Žolinės iškilmių prasmė.

Trečiadienio, rugpjūčio 14-osios, skaitiniai

Vyskupas Robertas Barronas kalba apie tai, ką reiškia Marijos Dangun ėmimas švenčiamas per Žolinę. Dr. Ramunė Jurkuvienė svarsto apie „vaiko teisių apsaugos“ reformos rezultatus. Ištrauka iš Monikos Žąsytienės knygos „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“

Antradienio, rugpjūčio 13-osios, skaitiniai

Vilniaus Gaono Elijahu ben Solomono Zalmano, didžiausio XVIII a. išminčiaus, vardas išgarsino Vilnių kaip Lietuvos Jeruzalę visame pasaulyje. „Teatras man yra darbas, kuriame ieškau tam tikros prasmės, ji kitokia, negu siūlo kasdieninis gyvenimas“, – teigia Valstybinio jaunimo teatro vadovas. Profesorius Jonas Ruškus analizuoja Lietuvos švietimo sistemos prielaidas. Biofiziko, ateitininko dr. Arimanto Raškinio, artimai bendravusio tiek su Rusijos, tiek su Lietuvos disidentais, istorija.

Pirmadienio, rugpjūčio 12-osios, skaitiniai

„Kalbi, kad esi žaliasis, o tavo veikla gamtos atžvilgiu – juodoji. Tai kas tai yra? Klastingas voldemortizmas!“ – interviu teigia režisierius Gintaras Varnas. Pokalbis su žurnalistu Aurimu Peredniu apie tai, kaip per darbo metus keitėsi žiniasklaida, kokių iššūkių jam paruošė profesinė misija ir kokias vertybes diktuoja aktualijų žurnalisto darbas. Lietuvoje ir visame pasaulyje vis daugėja autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų. Pal. Jurgis Matulaitis apie trumpas poilsio Dieve akimirkas.

Sekmadienio, rugpjūčio 11-osios, skaitiniai

Būkime atidūs, kokį Dievo veidą nešiojamės savo širdyse: jis tarsi veidrodis, o žvelgdami į jį suprantame, koks yra mūsų veidas. „Miestas man yra nuostaba ir atradimai. Stengiuosi eiti per miestą atvirai“, – interviu pasakodamas apie parodą „Tavo bažnyčios“ sako fotografas Gintautas Trimakas. Pasakojimas apie garsaus lietuvių zoologo Pranciškaus Šivickio darbą ir kasdienybę „Draugo“ redakcijoje. Koks Jolitos Herlyn santykis su Lietuva, lietuvių literatūra ir kultūra? Kodėl aktyviai viešojoje erdvėje veikusi, įvairialypę profesinę veiklą plėtojusi moteris nutarė kardinaliai pakeisti gyvenimo būdą?

Šeštadienio, rugpjūčio 10-osios, skaitiniai

Lazdynai – vienas pirmųjų Vilniaus gyvenamųjų rajonų, pastatytų pagal naujųjų Europos priemiesčių pavyzdį. Zita Vasiliauskaitė svarsto, kodėl žmogui būtinas bendravimas su kitais. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusioje diskusijoje buvo keliami klausimai apie tai, kas jungia ir kas skaldo pasaulio lietuvius. Kartais žmonėms kyla klausimas, ar nebūtų įmanoma būti krikščioniu ir nevaikščioti į bažnyčią, nes jiems žodis „bažnyčia“ nekelia labai teigiamų emocijų.

Penktadienio, rugpjūčio 9-osios, skaitiniai

Vyskupas Jonas Kauneckas pasakoja apie pogrindinę Lietuvos Katalikų Bažnyčios veiklą sovietmečiu. Pokalbyje su Genovaite Kačiuškiene – apie kalbą ir tarmę, kuria nuo amžių kalbėjo proseneliai, seneliai bei tėvai. Kęstutis Girnius svarsto apie tai, kur turėtų būti brėžiamos ribos vertinant, pagerbiant ir įpaminklinant įvairias kontroversiškas asmenybės Lietuvoje ir pasaulio istorijoje. „Būtent solidarumas, man regis, yra tvirčiausia bendruomenes rišanti medžiaga, leidžianti išlikti joms net sunkiausiais laikais“, – rašo Donatas Puslys.

Ketvirtadienio, rugpjūčio 8-osios, skaitiniai

Kalbamės su NKDT vadovu Egidijumi Stanciku – kaip teatras pasitinka 100-metį, kokios idėjos, tikslai, kokia perspektyva, jaučiant atsakomybę istorijai, tradicijai, dabarčiai ir ateičiai? XIX a. pradžioje Vilniuje atsirado pirmasis minjanas, buvo imtasi galvoti apie maldos vietas miesto žydų bendruomenei. Pokalbis apie kino teatro „Romuva“ istoriją, jo nekomercinius filmus ir naujoves netrukus po rekonstrukcijos. Kun. Nerijus Pipiras pasakoja apie piligrimystę pal. Teofiliaus Matulionio ir kitų kankinių keliais.

Trečiadienio, rugpjūčio 7-osios, skaitiniai

Pokalbis su dokumentikos meistru Audriumi Stoniu, kurio drauge su latve režisiere Kristīne Briede kurtas filmas – tai žvilgsnis į jį žavėjusių mokytojų, menininkų asmenybes ir kūrybą. „Vaikiškom rankom išskleistos burės“ – knyga apie poeto Sigitos Gedos ankstyvuosius gyvenimo metus Veisiejų krašte, Dzūkijoje. Vilma Vaskelaitė aptaria atminties vietų ir paminklų „perkalbėjimo“, o ne pašalinimo pavyzdį Vokietijoje. Donatas Puslys apie Vilniaus choralinės sinagogos uždarymą ir visuomenės reakciją į tai.

Antradienio, rugpjūčio 6-osios, skaitiniai

Ką tik bakalauro diplomą gavęs absolventas dalinasi patirtimi su tais, kurie rugsėjį pradės studijas universitete. Pokalbis su aspergerio sindromą turinčiu Tomu Eicher-Lorka. Mėsinių ir Ašmenos gatvių sankryžoje, buvusioje Didžiojo žydų geto teritorijoje, stovi atminimo ženklas Cemachui Šabadui – skulptūra žmogui, litvakų bendruomenei ir tų laikų Vilniui, pasakos personažui. Kun. Vytautas Grigaravičius aiškina, kas yra sąžinė ir kodėl reikia ją ugdyti.

Pirmadienio, rugpjūčio 5-osios, skaitiniai

Turbūt nėra nė vieno A. Jankevičiaus režisuoto spektaklio, kuriame nebūtų paliestas sociopolitinis kontekstas. Kiek iš tiesų jo kūryboje yra vadinamojo politinio teatro pėdsakų? Videopasakojimas apie Nepriklausomybės kovų savanorį Kazį Vaišvilą. Vyskupas Linas Vodopjanovas prisimena popiežiaus Pranciškaus susitikimą su kunigais, seminaristais ir pašvęstaisiais Kauno arkikatedroje. Arūno Sverdiolo šiuolaikinės žiniasklaidos būklės analizė.