Šiandien

Šeštadienio, rugpjūčio 19-osios, skaitiniai

Pokalbyje su animatoriumi Gediminu Šiauliu – apie iliustracijų reikšmę literatūroje, animacijos perspektyvas Lietuvoje, kiną, ateities planus teatro scenoje ir šviesą, sujungiančią šiuos bei kitus menininkui svarbius dalykus. Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 m. sukaktį, šiomis dienomis iškilmingai minimą Varniuose, Žemaičių vyskupystės muziejus pasitiko trimis parodomis. Regimanto Dimos knygos „Gyvenimo stebėtojo memuarai“ recenzija. Nežinomi arba primiršti dalykai apie sovietmetį ar pirmųjų nepriklausomybės metų laukinį kapitalizmą – linksmai, nuoširdžiai ir asmeniškai. Šiais metais lietuviškai išleista italų žurnalisto Giovannino Guareschio knyga „Don Kamilis. Mažasis pasaulis“ Apie ją ir ekranizacijas pasakoja kino kritikas Ramūnas Aušrotas.

Penktadienio, rugpjūčio 18-osios, skaitiniai

Živilė Aleksandravičiūtė rašo apie autizmo sutrikimą turinčių vaikų auginimą. Dokumentinio filmo „Oriented“ recenzija. Šioje juostoje slypi gerokai daugiau nei vien homoseksualų lygių teisių klausimas – filmas prisotintas politiškumo ir savirefleksijos. Tai bandymas atrasti savąjį identitetą. Vytautas Keršanskas analizuoja, kodėl Moldova rieda nuo „europinių bėgių“. Šis redakcinis laiškas yra Amerikos jėzuitų žurnalo „America Magazine“ redaktorių atsakas į tragišką įvykį Šarlotsvilyje, kai dėl rasisto išpuolio vienas žmogus žuvo, daugiau kaip dešimt buvo sužeisti.

Ketvirtadienio, rugpjūčio 17-osios, skaitiniai

Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas savo paskaitoje kalba apie popiežiaus Pranciškaus diplomatinę misiją. „Turime savo kryptį, savo autorius. Manau, „Kitos knygos“ dabar yra kaip tam tikras kokybės ženklas: leidžiame ne tik tai, ką perka, bet ir tai, kas yra įdomu, aktualu, vertinga“, – sako šios leidyklos redaktorė A. Niauronytė. Kūrybinės industrijos – itin daug dėmesio Lietuvoje ir visame pasaulyje šiandien sulaukianti sritis, jungianti iš pažiūros visiškai skirtingus ir, regis, tarpusavyje nesuderinamus žmogaus veiklos fenomenus – kūrybą ir gamybą. Apie tai – pokalbis su humanitarinių mokslų daktare Laura Laurušaite. Hölderlinas ilgėjosi šios šalies, nors jos nė nebuvo regėjęs. Heideggeris dėl jos sielojosi ir ilgai vengė ją aplankyti. Toji šalis – tai Graikija, ir ji iki šiolei nepalieka abejingų.

Trečiadienio, rugpjūčio 16-osios, skaitiniai

„Jauni būdami visi norime būti mačerniais ar viktorais cojais, kad gyvenimas būtų trumpas ir ryškus“, – sako aktorius D. Gavenonis. Pokalbyje su juo – apie grįžimą po 20 metų prie Mačernio, apie poeziją ir apie tylą. Istoriko Alfredo Bumblausko klausiame apie pastaraisiais metais Lietuvoje populiarėjančius netradicinius istorijos pažinimo būdus, kurių vienas – renginys „Mototurizmo ralis“ – vyks jau šį savaitgalį. Vos septynmetė Milita tik dabar baigė pirmąją klasę, o štai meninę gimnastiką jau lanko trejus metus. Mergaitė laiminga lankydama meninę gimnastiką ir kiekvienam vaikui siūlo atrasti sau tinkamą sporto šaką. Pozityvus dienoraštis kviečia susipažinti su jaunąja gimnaste. Antano Saulaičio SJ teigimu, reformacija yra nuolatinis ir nebaigtas kiekvienos religijos uždavinys. Juk „Ecclesia semper reformanda“ – liet. „Bažnyčią reikia nuolat atnaujinti“.

Antradienio, rugpjūčio 15-osios, skaitiniai

Ištrauka iš pal. kardinolo Johno Henry’io Newmano (1801-1890) pamokslo apie deramą šlovę Marijai. „Žinau, kad tas, kuris kalbina mano širdį, kuris yra ištikimas net mano nuodėmės ir klaidingų pasirinkimų akivaizdoje, – Jis padeda atpažinti, kokią žinutę sakau kitiems apie save. Ir kokią žinutę Jis nori kitiems per mane sakyti“, – savo tekste rašo sesuo Juozapa. Dabartinėje visuomenėje nėra bendro supratimo, koks turėtų būti tikras vyras. Labai stiprią žymę mūsų sąmonėje yra įrėžusi sovietinė sistema, kurioje „kietas vyrukas“ būdavo išgeriantis, smurtaujantis, mergišius. Kur veda tokie stereotipai pasakojame vaizdo reportaže. Kodėl save apgaudinėjame ir kaip suprasti, kad esame linkę į saviapgaulę, savo tekste svarsto Zita Vasiliauskaitė.

Pirmadienio, rugpjūčio 14-osios, skaitiniai

Socialdemokratų skyriai svarsto dėl pasilikimo koalicijoje. Tai tik dar vienas etapas pragmatikų ir tapatybininkų konflikte. Videoįraše Leonidas Donskis pristato tris literatūros kūrinius: Jevgenijaus Zamiatino „Mes“, Aldous Leonardo Huxley'io „Puikus naujas pasaulis“ ir George'o Orwello „1984“. Škotijos europarlamentaras Alynas Smithas pasakoja apie savo atstovaujamos šalies ateitį po „Brexit“. Ištrauka iš Hannah Kent knygos „Gerieji žmonės“. Tai tikrais faktais paremtas pasakojimas, kuriame atsiveria paslaptinga, kartais baugi ir nepažini, bet traukianti kaip magnetas XIX a. pradžios Airijos panorama.

Sekmadienio, rugpjūčio 13-osios, skaitiniai

Ištrauka iš XX a. amerikiečių rašytojos Flannery O'Connor (1925-1964) maldos dienoraščio. Jei mūsų protas ir širdis kasdien kaip kempinė sugertų visa, kas išeina iš Jėzaus lūpų, mes neužmirštume Jam spontaniškai padėkoti net už nereikšmingus dalykus. Prieš 170 metų Motiejus Valančius parašė istoriografinį veikalą „Žemaičių vyskupystė“, kuriame pristato ir ryškiausius katalikybei Žemaitijoje įsitvirtinti padėjusius vyskupus. Garbaus amžiaus sulaukęs Adolfas – puikiausias dailininkas ir lotynų bei lietuvių kalbų žinovas. Iš kur senolis semiasi tiek įkvėpimo? Atsakymas – Pozityvaus dienoraščio reportaže.

Šeštadienio, rugpjūčio 12-osios, skaitiniai

Prieš 170 m. Motiejus Valančius pirmą kartą lietuviškai parašė istoriografinį veikalą „Žemaičių vyskupystė“. Princas Filipas pasitraukė iš aktyvios veiklos. Dėl karalienės Elžbietos jis paaukojo savo karališkus titulus Danijoje ir Graikijoje, pakeitė religiją. Bernardinai.lt pasakoja apie princo gyvenimo istoriją. Balio Godauskio humoreskoje – apie universitetų tinklo pertvarką. Kas gali būti paprasčiau kaip šypsena? Jūs šypsotės, vadinasi, jums gerai, argi ne taip? Tikrai ne. Šypsena slepia pačias įvairiausias emocijas.

Penktadienio, rugpjūčio 11-osios, skaitiniai

Daugiau nei 50 kartų misijoje Šiaurės Korėjoje buvęs kunigas Gerardas Hammondas interviu „Bernardinai.lt“ kalba apie tai, kad svarbiausias misionieriaus tikslas yra pamilti žmones, kuriems tarnauti jį siunčia Dievas. Apie poetą Joną Čečiotą (1796–1847) ir jo kūrybą rašo profesorė Regina Koženiauskienė. „Daugėja įdomių, savitų autorių, įvairių rašymų būdų, spalvingos raiškos, tikrumo. Ir drąsos – kalbėti kitaip, imtis nepatogių temų“, – tikina literatūros kritikė L. Buividavičiūtė. Pasak s. Pranciškos Mačiulytės OSC, šv. Klarą iš jos rašytinio palikimo pažįstame kaip vidumi turtingą ir stiprią asmenybę.

Ketvirtadienio, rugpjūčio 10-osios, skaitiniai

Pokalbis su VU TSPMI dėstytoju dr. Nerijumi Maliukevičiumi apie Rusijos informacines atakas, klastojančias Baltijos šalių istoriją. Šiaurės Korėja išbandė dar vieną tarpžemyninę balistinę raketą, kuri, anot ekspertų, galėtų pasiekti didžiuosius JAV miestus. Tokį Pchenjano žingsnį pasmerkė JAV, Japonija ir Pietų Korėja. Kur gali nuvesti konflikto eskalacija? Pamėnkalnio galerijoje vyksta socialinio meno paroda „Mano istorija“. Šį projektą įgyvendino 15 profesionalių menininkų, bendradarbiaujančių su Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ priklausomų asmenų bendruomene „Aš esu“. Apie poezijos atsiradimą ir nelengvą jos kelią į žmonių širdis svarsto Vytautas Raškauskas.

Trečiadienio, rugpjūčio 9-osios, skaitiniai

Donatas Puslys apžvelgia Kolumbo riterių metinį konventą, šiemet vykusį Sent Luiso mieste. Andriaus Zakarausko tapybos darbų paroda „Grubi linija“ įrodo, kad grubume gali slapstytis jautrumas, monotonijoje gali slypėti estetinė ir idėjinė įvairovė, o nuobodumas gali būti įdomus, rašo meno apžvalgininkė A. Mikuckytė. L: Venesuelos Konstitucinės asamblėjos rinkimai, vykę liepos 30 dieną, buvo nepripažinti daugelio demokratinių valstybių ir Bažnyčios. Apie tai, kas vyksta Venesueloje – Gintarė Kubiliūtė. Blogos literatūros nėra – svarbiausia, kad žmogus apskritai skaito, įsitikinęs dviejų knygų autorius Povilas Šklėrius.

Antradienio, rugpjūčio 8-osios, skaitiniai

Politikoje vis dar vyraujant vasariniam štiliui, žiniasklaida ima daug dėmesio skirti prezidento rinkimų temai. Matas Baltrukevičius – apie tai, kas gali būti svarbu po dvejų metų renkant šalies vadovą. Šarūnas Rinkevičius – apie kakajų bendruomenę – nemuslmonišką Artimųjų Rytų mažumą. Sesuo Juozapa šįkart rašo buvimą savimi. Aktorė Kristina Savickytė - Damanskienė ypatingai atvirai ir jautriai pasakoja apie šeimoje patirtą smurtą, kuomet fizinės bausmės buvo laikomos įprasta auklėjimo priemone.

Pirmadienio, rugpjūčio 7-osios, skaitiniai

Kurijos patikimumas ir reputacija svarbi, galvojant apie bendrą pasitikėjimą Bažnyčia, jos autoritetą. Ar užteks vidinių jėgų ir išorinio palaikymo apsivalyti iki galo? Paprastai sankcijas Rusijai visi sveikina, šį kartą džiaugsmas Lietuvoje ir kitose rytinėse ES narėse kontrastavo su susirūpinimu Vakaruose. Ar verta tuo džiaugtis lietuviams? Dalius Joneikis įspėja: Belmontui ir Pūčkorių slėniui potencialiai gali grėsti pavojus. Videoįraše prof. Alvydas Jokubaitis pristato Karlo Markso politinę mintį.

Sekmadienio, rugpjūčio 6-osios, skaitiniai

Šiuo metu turime daugybę patikimų žinių apie Drobulę, tačiau labai daug žmonių atmeta Drobulės autentiškumo galimybę, remdamiesi vien senuoju anglies tyrimu. Tikriausiai nėra nieko, ko mes nemokėtumėme uždaryti į stiklainiuką, sudėti ar supilti į statinę, pasūdyti arba užšaldyti... „Kitaip nei maistas kūnui, penas sielai suvartojamas po truputį, netikėtai, skirtingomis porcijomis pagal poreikį ir aplinkybes“, – rašo Bernardinai.lt meno apžvalgininkė A. Mikuckytė, aptardama „Meno degustacijos“ vakarus. „Vienodumas visus apėmęs, viskas globalu, stambu, vienoda, net žmonės tampa vienodi. O kiek seniau kaime įdomių ir savitų žmonių buvo, kiek įdomių posakių jie pažerdavo!“ – sako rašytojas, miškininkas Vytautas Almanis.

Šeštadienio, rugpjūčio 5-osios, skaitiniai

„Iki šiol žmonės nesupranta, kokį lobį turi Lietuvoje, Žemaitijoje. Įsteigus Viliaus Orvido muziejų ir jį šiuolaikiškai sutvarkius, Viliaus skulptūros užtikrintai taptų visos Lietuvos garbe“, – dalydamasis prisiminimais apie Vilių Orvidą sako Vaidotas Žukas. A. Mikuckytė rašo: „Drįsiu nesutikti su palankiu spektaklio vertinimu. Prisipažinsiu: nemačiau šiame spektaklyje įtraukiančio veiksmo. Priešingai – tik valios pastangomis sugebėjau sekti tai, kas dedasi scenoje.“ Vaida Kalkauskaitė – apie šiuolaikinį jauną žmogų, kuris neskuba surasti savo „vietos gyvenime“ ir bando daugybę skirtingų dalykų. Visi kvepiantys senovinių darželių augalai magiškai suburdavo gentainius. Ir kvapioji vakarutė, ir kvapioji razeta, ir vaistinis skaistenis, ir pilkoji leukonija – visi šie žolynai pakvimpa vakare, kai niekas jau niekur nebeskuba.

Penktadienio, rugpjūčio 4-osios, skaitiniai

Pirmą kartą Vatikane dvi svarbiausios pozicijos santykiams su žiniasklaida patikėtos neitalams ir dar pasauliečiams. García Ovejero šiuo metu yra viena iš labiausiai matomų moterų Vatikane ir yra pirmoji moteris istorijoje atstovaujanti popiežiui. Apie emocinių sunkumų patiriančius paauglius ir galimybes jiems padėti klausiame psichologės Rugilės Kazlauskaitės ir dailės terapeutės Sigitos Kučikaitės. Fiziko ir istorinių romanų autoriaus Kazio Almeno požiūriu, žemaičiai krikštą priėmė ne savo noru, o to meto Romos krikščionybė buvo korumpuota. Algimantas, dar nuo vaikystės užsiiminėjęs menu, drožyba, pamažu perėjo prie skulptūros. Vyras prisipažįsta meilėje: „Aš Lietuvai viską atiduočiau. Ir dabar nepagailėčiau savo gyvybės. Man Lietuva yra viskas – visas gyvenimas.“

Ketvirtadienio, rugpjūčio 3-iosios, skaitiniai

Mūsų laikus pasiekę liudijimai apie didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto žmoną Oną byloja apie didžiulę jos įtaką to meto įvykiams. G. Jakštas pakomentavo šių metų stojimų pagrindines tendencijas, mažesniųjų universitetų perspektyvas ir universitetų jungimosi idėją. Dvidešimtmečio ispano, sekančio Kristumi, liudijimas, ką reiškia būti homoseksualiu kataliku. A. Kezio fotografijų tikslas – fiksuoti netrukus išnyksiantį pasaulį. Tokio nykimo priežastys – tai ir Šaltasis karas, ir atominių atakų galimybės, ir paties žmogaus nuvertėjimas bei degradacija.

Trečiadienio, rugpjūčio 2-osios, skaitiniai

„Rašyti fikciją – eilėraščius, prozos fragmentus, apsakymus, pramanytus dienoraščius – pradėjau ankstyvoje paauglystėje. Pajusdavau poreikį iškelti iš savęs ir struktūruoti patirtis, kurių prisikaupdavo“, – sako literatūros kritikė V. Cibarauskė. Vokiečių kalbą mokantys absolventai patenka į daugiausiai uždirbančiųjų dešimtuką, tačiau pati vokiečių kalba sunkokai randa savo vietą Lietuvos mokyklose. Kariaujama su dainininkais ir Maša bei Lokiu, o šalia net ir besiskelbiantys dešiniaisiais politikai pučia Kremliui palankią dūdą. Pozityvus videopasakojimas apie Danutę ir Gintą savo namus kuriančius ir gražinančius jau 16 metų. 85 arų plote viena svarbiausių dalių – sodas.

Antradienio, rugpjūčio 1-osios, skaitiniai

Jaunimas sako, kad maždaug nuo 11 klasės labiausiai gniuždantis klausimas yra „kur stosi?“ – jau vien dėl to klausimo patiria spaudimą pasirinkti teisingai, kaip reikia, neabejoti ir neieškoti krypties – tiesiog žinoti. Apie karjerą ir kitus pasirinkimus rašo sesuo Juozapa Živilė Mieliauskaitė. Kaip spręsti santuokinius sunkumus ir kaip gyventi išsiskyrus? Kur kreiptis pagalbos? Specialistų patarimai – Ievos Urbonaitės-Vainienės tekste. Pokalbis su vaikų ugdymo specialiste Sarah Ockwell-Smith apie tai, kaip derinti motinystę ir karjerą. Žymus iliuzionistas Rokas Bernatonis pasakoja apie mokykloje kentėtas patyčias ir tai, kaip gali sužeisti pasakyti žodžiai.

Pirmadienio, liepos 31-osios, skaitiniai

Mantas Jankavičius daugeliui yra žinomas kaip populiarių dainų atlikėjas, aktorius. Tačiau šįkart ir muziką, ir kiną palikome nuošalyje. Susitikę Bernardinai.lt redakcijoje, kai už lango šviesą temdė besikaupiantys lietaus debesys, kalbėjomės apie tikėjimą ir tai, ką šiandien reiškia būti krikščionimi. Jeigu „Vilniaus kontekstų“ autorius suvestum į vieną kambarį, diskusija tarp jų tęstųsi porą parų, įsitikinusi S. Jokštytė. Šiuos žmones jungia nuoširdūs pasipasakojimai Vilniui, nuoširdus noras padovanoti savo tekstą miestui. Pozityvi istorija apie Arvydą, kuris per gyvenimą žingsniuoja šokio žingsneliu. Europos radikalios dešinės partijos atsigręžia į mažumas. Tau jau ne pirmas didelis posūkis jų istorijoje. Šiuo atveju flagmanas yra Prancūzijos Nacionalinis frontas, kamuojamas vidinių problemų.

Sekmadienio, liepos 30-osios, skaitiniai

Žymaus amerikiečių rašytojo, filosofijos profesoriaus Peterio Kreefto tekstas apie džiaugsmą, glūdintį atsidavimo Dievui veiksme. Septyni miesteliai ir penkios kiekviename iš jų praleistos dienos kuriant vaikų sugalvotą projektą. Tai – keliaujančios architektūros dirbtuvės, kurių organizatorės teigia siekiančios paskatinti vaikus būti jautresnius savo aplinkai ir tapti jos kūrėjais. Sekmadienį - pokalbis su dirbtuvių organizatorėmis. Algimantas Černiauskas rašo apie tai, kodėl dzūkai mylėjo ir po mirties tebemyli žemaitį Juozą Aputį. Modulinė statyba gali tapti greitu, pigiu, praktišku ir estetišku vaikų darželių trūkumo spendimo būdu. Ar pirmieji įgyvendinti tokio tipo darželiai Vilniuje pateisino šiuos lūkesčius?

Šeštadienio, liepos 29-iosios, skaitiniai

Redakcija skaito, net ir per atostogas. Matas Baltrukevičius – apie sustojimo akimirkas skubančiame šių dienų pasaulyje. Kun. Algirdas Toliatas kalbasi su prokurore Edita Ignatavičiūte, dirbančia su labiausiai pažeidžiamais mūsų visuomenės žmonėmis. Po smurto bangos Jeruzalėje, šalia Šventyklos kalno įrengti metalo detektoriai sukėlė pasipiktinimo audrą. Izraelis buvo priverstas juos išmontuoti, tačiau problema išspręsta tik iš dalies.

Penktadienio, liepos 28-iosios, skaitiniai

Suaktyvėjusių Rusijos propagandos bandymų apjuodinti Lietuvos partizanų kovas kontekste, Marija Antanavičiūtė klausia, kaip turime kalbėti apie partizaninį karą. Ses. Judita Stankūnaitė SJE rašo, kad norint išmokti prieš kitą nesmurtauti žodžiais reikia kasdien mokytis bendravimo kalbos. „Nieko negali užfiksuoti, išsaugoti taip, kaip buvo – nei pasitelkęs fotografiją, nei tapybą. Visa tai yra fikcija, bet kartu ir visiškai tikra“, – sako tapytoja D. Minderytė. Menotyrininkės B. Pankūnaitės pokalbis su menininke. Prieš keletą savaičių EŽTT priėmė sprendimą dėl religinių simbolių draudimo Belgijoje. Gintarės Kubiliūtės apžvalgoje – garsiausios kontraversijos, susijusios su krikščioniška ar musulmoniška simbolika.

Ketvirtadienio, liepos 27-iosios, skaitiniai

Su Živilė kalbėjomės apie tai, kokia iš tiesų yra Izraelio visuomenė, bei apie Izraelio ir palestiniečių konfliktus. Kaišiadorių vyskupo Jono Ivanausko mintys apie kanoninį palaimintojo Teofiliaus Matulionio kanoninį atvaizdą, nutapytą lenkų dailininko Zbigniewo Gierczako. Robertas Krisikaitis klausia, kiek šiais demokratiniais laikais vis dar reikia heroizmo politikoje ir visuomenėje. Biografinis pasakojimas apie rašytoją Algį Budrį, kuris visada atrodė artimas tarp fantastų užsienietiškomis pavardėmis, lietuvis tarp daugelio amerikiečių ir britų.

Trečiadienio, liepos 26-iosios, skaitiniai

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad dvigubos pilietybės klausimas gali būti išspręstas tik keičiant LR Konstituciją, tačiau 114 Seimo narių, įregistravusių Pilietybės įstatymo pataisas, mano kitaip. Tomas Janeliūnas – apie nuolat stringančią aukštojo mokslo reformą, kurios sėkmingai įgyvendinti nesugebėjo dar nė viena Vyriausybė. Kunigas Antanas Saulaitis pasakoja apie tai, ką jam ir jo jaunesnei seseriai teko patirti pokario Vokietijos pabėgėlių stovykloje. Skandalo dėl prof. V. Radžvilo kurso kontekste, M. Baltrukevičius ragina nenuvertinti studentų pozicijų svarbos kokybiškam ir sklandžiam ugdymo proceso organizavimui.

Antradienio, liepos 25-iosios, skaitiniai

Šarūnas Rinkevičius – apie nedidelės Artimųjų Rytų graikų bendruomenės istoriją ir dabartį. Sesuo Živilė Juozapa rašo, kad kartais tikrai atrodo, jog atostogos tai išgyvenimo laikas – laikas, kai reikia pailsėti, reikia įvykdyti kažkokią programą, kad atostogos būtų galiojančios. V. Uspaskichas paskelbė apie savo sugrįžimą į didžiąją politiką. Ar tai gali išgelbėti merdinčią Darbo partiją, analizuoja Matas Baltrukevičius. Islandų kultūros žinovė Svetlana Steponavičienė teigia, kad sagos islandams yra jų ginklas – vėliava, jos visuomet buvo islandų stiprybės šaltinis.

Pirmadienio, liepos 24-iosios, skaitiniai

Pal. popiežiaus Pauliaus VI enciklika „Populorum progressio“ apie tautų vystymąsi šiandien tokia pat aktuali, kaip ir prieš penkiasdešimt metų. Portalas Doxa.lt su filosofais, komunikacijos eksperte ir kūrybinės agentūros strategu kalbasi apie tai, ar vis dar galima teigti, kad Lietuvoje yra socialinės klasės. Liudvika Pociūnienė klausia, kiek mūsų saugumai svarbus deramas kultūros finansavimas ir visuomenės informavimas. Kaip jaučiasi depresija susirgę žmonės, kaip atpažinti ligos simptomus ir kas gali sukelti ligą? Apie tai dokumentiniame filme kalba žmonės, kuriuos pačius palietė depresijos gniaužtai

Sekmadienio, liepos 23-iosios, skaitiniai

Jėzus duoda ir pažadą: „ ...aš jus atgaivinsiu“. Kokiu būdu? Gydytojas Vytis Žemaitis pasakoja, kiek ir kaip turime gerti vandens, kad būtume sveiki. Nuotaikingos istorijos apie Vilniaus universiteto profesorių Jozefą Franką. Indrė Jonušytė rašo apie robotų invaziją į mūsų gyvenimus ir kuo tai gali grėsti.

Šeštadienio, liepos 22-osios, skaitiniai

Palendrių vienuolyno broliai iki šiol vadovaujasi Šv. Benedikto Regula, kuriai daugiau kaip pusantro tūkstančio metų. Matas Baltrukevičius rašo apie tai, ką iš tikrųjų reiškia būti jaunu. „Kaladėlių berniukas“ – pasakojimas apie autistą berniuką, kitokį, todėl nepatogų ir atstumiantį vadinamuosius normaliuosius. Knygą apžvelgia K. Petraitytė. Tuo tarpu Dovydas Skarolskis rašo apie tuos, kurie už tėvynę atidavė tai, ką turėjo brangiausio, ir tuos, kurie šiandien nemato jokio reikalo tokiai aukai.

Penktadienio, liepos 21-osios, skaitiniai

Donatas Puslys pristato Mario Vargas Llosa knygą „Penki kampai“ ir aptaria Nobelio premijos laureato mintis apie tai, kokia yra rašytojo misija šiandienėje visuomenėje. Mohamedas Cherifas El Kadhi gyvena Tuniso sostinėje ir dirba skaidrumo organizacijos „I WATCH Organization“ komunikacijos vadovu. Pasak jo, svarbiausia žmonėms suteikti vilties, kad šalyje bus įveikta korupcija. Vilniaus šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono Evangelisto bažnyčios atsiradimas skęsta nežinios ūkanose. „Jausk atsakomybę už kitus“ – taip skamba dešimtasis, paskutinis Vairuotojo dekalogo įsakymas, kurį aptaria kunigas Algirdas Toliatas.

Ketvirtadienio, liepos 20-osios, skaitiniai

Politologas V.Vobolevičius kalba apie pasaulyje įsigalinčias tendencijas, naikinančias laisvos rinkos konkurencingumą. Kaip turi elgtis katalikai tokių iššūkių atžvilgiu? Pokalbyje su Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro primabalerina Olga Konošenko – apie jos įkūnytą prancūzų dainininkės Édith Piaf vaidmenį balete „Piaf“ Mes pykstame ir liūdime, džiaugiamės ir bijome. Ką daryti su šiais jausmais, kad jie negriautų mūsų ir mūsų šeimų? M. Houellebecqas savo romanuose rašo apie jaunus žmones, kurie jaučiasi abejingi visuomenei ir net savo pačių gyvenimui. Neseniai lietuvių kalba išleistas jo roamanas „Kovos lauko išplėtimas“ paradoksaliai primena Džeko Londono „Martino Ideno“ idėjas.

Trečiadienio, liepos 19-osios, skaitiniai

Į režimo priešiškumą renkuosi atsakyti gera valia, o neapykantą siekiu išsklaidyti meile. Tokiu principu vadovavosi Kinijos režimo persekiotas disidentas Liu Xiaobo. Šiuolaikinio teatro apžvalga: kūrėjai, sąlygos, procesai. Pasak autorės, dažnas yra XX a. teatrinės tradicijos ilgesys, reikalavimas jauniesiems režisieriams būti naujais Koršunovais. Kviečiame skaityti Prezidento Valdo Adamkaus kalbą, pasakytą 2017 metų birželio 23 dieną, pradedant federacijos „Santara-Šviesa“ suvažiavimą. „Kultūra ir menas turi būti kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis bet kuriame gyvenimo etape, net ir pakitus socialinio gyvenimo aplinkybėms ar nusilpus sveikatai“, – savo tekste rašo Ieva Petkutė ir Simona Karpavičiūtė.

Antradienio, liepos 18-osios, skaitiniai

Problema yra mąstymas, kad Bažnyčios skelbiama žinia turi patikti. Neturi. Neturi ir papiktinti, bet tikslas juk nėra patikti. Tikslas yra sukurti terpę, kurioje patirtų, o tada atnaujintų apsisprendimą, kad Jėzus – jų žvaigždė, rašo sesuo Juozapa Živilė. Jau keletų mėnesių Vengrijos valdžia intensyviai kovoja su Vidurio Europos universitetu Budapešte. Jo likimas nėra aiškus, tačiau tarp priežasčių yra ir antisemitizmo veiksnys. Tai filmas apie Stefaną Zweigą, žymų rašytoją. Tačiau jame nesužinosite apie jo darbus, čia svarbiausia – atsisveikinimo su Europa momentas. „Nors ir skamba nuvalkiotai, tačiau valstybininkas turi tiesti tiltus: tarp piliečių patirties ir savo vizijos, tarp tautos tradicijos ir jos ateities“, – konstatuoja Teodoras Žukas kalbėdamas apie du XIX amžiaus valstybininkus – Metternichą ir Castlereagh.

Pirmadienio, birželio 18-osios, skaitiniai

Pokalbis su literatūros kritike, aštuonerius metus asmenine Nobelio premijos laureato Czesławo Miłoszo sekretore dirbusia Agnieszka Kosińska. Keturi dailininkai į Kauną atvežė Užupio–Kristianijos ar tiesiog laisvės dvasią ir gausią spalvų paletę. Kiekvienas žiūrovas, apsilankęs parodoje, čia atras ką nors sau artima, rašo A. Mikuckytė. „Mažosios studijos“ laidoje parodos apie Teofilių Matulionį autorius V. Žukas dalinosi savo įžvalgomis apie naujojo palaimintojo reikšmę Lietuvai bei katalikų bendruomenės gebėjimą juo domėtis. Vilniaus universiteto filosofijos doktorantė Aistė Noreikaitė pristato įkvepiančią I. Kanto laisvės sampratą ir kviečia su šiuo filosofu leistis į įspūdingą ekskursiją po mūsų proto pastatą.

Sekmadienio, liepos 16-osios, skaitiniai

Vienas didžiųjų Bažnyčios žmonių, gyvenęs prieš pat šv. Faustinai duotus apreiškimus ir mokęs apie Dievo gailestingumą, buvo palaimintasis Jurgis Matulaitis. Katalikiškame pogrindyje sovietmečiu svarbi buvo ateitininkų Juozo ir Anelės Brazauskų mokykla. Ramūno Labanausko straipsnis apie šios šeimos darbą su jaunimu. Amžinos atostogos – laimė, o gal spyris į gerą vietą? Tokį klausimą užduoda Indrė Jonušytė. „Manęs neintriguoja tai, kas akivaizdu. Mane įkvepia kosmosas, fantastiniai filmai, egzistenciniai klausimai, miško pelkės, brūzgynai“, – sako menininkas Povilas Gavorka, kurio debiutinė paroda šiuo metu veikia Joniškyje.

Šeštadienio, liepos 15-osios, skaitiniai

Praėjus 600 metams nuo Žalgirio mūšio iki šiol kuriami įvairūs jo vertinimo naratyvai. Naujausios Donaldo Kajoko poezijos rinktinės „Poezija, o gal ne ji“ recenzija. Šv. Komunijos paplotėliai visiškai be kviečių baltymų netinkami Eucharistijai, tačiau leidžiama naudoti mažai gliuteno turinčias ostijas. Augustinas Šulija kalba apie lygtinį paleidimą Lietuvoje ir aiškinasi, kodėl Lietuvoje yra didžiausias kalinių skaičius visoje ES.

Penktadienio, liepos 14-osios, skaitiniai

E. Aleksandravičius rašo apie Vakaruose įsivyraujančią neapykantą politikos biurokratizavimui ir jos atgarsius Lietuvoje. Miestų medžiams nelemta mirti sava mirtimi – iki nuvirs ant praeivio ar pastato: vienus medžius sodinant, kitus tenka šalinti. Miestų medžiams nelemta mirti sava mirtimi – iki nuvirs ant praeivio ar pastato: vienus medžius sodinant, kitus tenka šalinti. Prieš savaitę įvykusio D. Trumpo ir V. Putino susitikimo atgarsiai – spaudos apžvalgoje. Nuo scenos nužengė didis Bažnyčios žmogus. Jis nebuvo tas, kuris slepiasi už rašomojo stalo ar visą laiką leidžia posėdžiaudamas.

Ketvirtadienio, liepos 13-osios, skaitiniai

Su verslininkais, meno globėjais Danguole ir Viktoru Butkais kalbame apie meną, mokslą, Lietuvos ateitį. „Net iš tolo nesilygindama su Leonidu, visgi galiu pasakyti, kad esame vertybiniai dvyniai, tikri bendraminčiai“, – vakare, kurio metu Leonidui Donskui po mirties buvo įteiktas Vilniaus klubo garbės nario vardas, kalbėjo prof. Irena Veisaitė. „Katakombų labirintuose, kur mažai šviesos ir daug tylos, gali nutilti ir išgirsti savo sielą“, – sako Romos Šv. Sebastijono katakombų direktorius pranciškonas tėvas Stefano. Matas Baltrukevičius nagrinėja tai, kodėl pleištą į koaliciją gali įvaryti interesų, o ne vertybių klausimai.

Trečiadienio, liepos 12-osios, skaitiniai

Humanizmo mene tikslas yra skatinti empatiją net ir ažvilgiu tų, kurie gali būti laikomi tavo priešais. Net ir priešas visų pirma yra žmogus, rašo Donatas Puslys. „Visais atvejais šalia esančiojo pažinimas yra tikrojo intelektualaus pažinimo sąlyga. Pirmiausia, studijuodami Lietuvos istorijos ir kultūros procesus, turime pažinti Lenkiją, kuri buvo mūsų bendros istorijos dalyvė, vaidinusi labai įvarius vaidmenis (sąjungininkė, mokytoja, kritikė, konkurentė ir pan.)“, – teigia VU profesorė Dainora Pociūtė-Abukevičienė. Menotyrininkės S. Maslauskaitės-Mažylienės komentaras apie kryžiaus ikonografiją ir jo reikšmę. Šis popiežius pradėjo kai ką nauja ir ne vieną tai erzina.

Antradienio, liepos 11-osios, skaitiniai

Orumas – tai prigimtinė kiekvieno žmogaus didybė ir vertė, net kai jis atmeta kito orumą, rašo Justinas Dementavičius. „Laikais, kai druskos nebuvo kuo pakeisti, Jėzus sakė, kad tie, kurie Jį seka, yra druska. Sakė, kad jų buvimas suteikia „skonį“, kokybę visam kitam buvimui. Ar mes, kurie Jį sekame dabar, turime tą savybę – ar nesame nustelbti kitų prieskonių, nes taip patogiau, lengviau, „dvasingiau“?“ – klausia sesuo Živilė Juozapa. „Artimuosiuose Rytuose nėra su trumpiausia metų naktimi tiesiogiai susijusios šventės. Žinoma, vasarą diena ten pailgėja, tačiau tai nėra taip ryšku kaip mūsų platumose. Ten šventės turi kitus prasminius akcentus... daugelis švenčių yra vienaip ar kitaip susijusios su derliumi ir lietumi“, – rašo Šarūnas Rinkevičius. Minėdami televizijos laidos „Kelias“ 25-metį, kviečiame prisiminti pokalbį su laidos kūrėja ir ilgamete redaktore Ina Drąsutiene.

Pirmadienio, liepos 10-osios, skaitiniai

Kodėl katalikai kunigus vadina tėvais? Argi Jėzus nėra pasakęs: „Nė vieno nevadinkite tėvu“? Videoįraše a. a. Leonidas Donskis pristato tris kūrinius: „Robinzonas Kruzas“, „Faustas“, „Guliverio kelionės“. Giedrius Mackevičius klausia, ar šiandien įmanoma įveikti sovietinį istorinį pasakojimą. Žvelgiant į įspūdingus pastatus ženklus, ne tik dangoraižių, verslo kvartalų, bet ir komiškus ištisų europietiškų miestelių klonus, galima manyti, kad Kinijos vakarietiškos architektūros alkis nepasotinamas.

Sekmadienio, liepos 9-osios, skaitiniai

Dalindamasis studijų Kenijoje patirtimi, t. Eugenijus Markovas SJ dar kartą apmąsto, kas yra tikras misionierius, teologinės studijos, Afrikos Bažnyčia bei šio žemyno kultūra. Vaiko drovumas neretai laikomas yda, ypač visuomenėse, kuriose iškeliama komunikabilumo ir ekstravertiškumo svarba. Tačiau taip manantieji nesuprantama, kad drovumas kyla iš gyvybiškai svarbaus prieraišumo instinkto, saugančio vaiką nuo grėsmės būti išvestam iš jam artimos, saugios bendruomenės. Retai suvokiama, kad drovumas yra gamtos plano dalis, užtikrinanti, kad didžiausią įtaką vaikui darytų artimiausi už jį atsakingi asmenys. Dalia Cidzikaitė pristato vyro šešėlyje ir Kanados literatūros kanono paraštėse likusią rašytoją Magdaleną Raškevičiūtę-Eggleston. Marijampolės veidas keičiasi: mieste atsirado net trys nauji pasaulinio garso menininkų piešiniai. Bernardinai.lt žurnalistas Vytautas Raškauskas lankėsi Marijampolėje ir užfiksavo šiuos nepakartojamus vaizdus.

Šeštadienio, liepos 8-osios, skaitiniai

Lietuvos istorijoje ryškų pėdsaką palikusi kunigaikštienė Julijona, antroji kunigaikščio Algirdo žmona iki šiol vertinama labai kontroversiškai. Sofija Melnikaitė aprašo Elenos Ferantės „Neapolietiškąją sagą“ teigdama, kad ji išskirtinė ir ypatinga, nes šiais socialinių medijų dominavimo laikais visiems nuolat save fragmentiškai konstruojant ir dekonstruojant, ji papasakoja nuoseklią, visapusišką dviejų moterų gyvenimo istoriją. Neseniai grupė arabų sunitų lyderių Rijade priėmė griežtą poziciją šiitiško Irano, vėliau ir Kataro atžvilgiu, kaltindama šalis parama terorizmui. Už šių kaltinimų – ilga ir sudėtinga religinė bei socialinė sunitų bei šiitų priešpriešos istorija. Henrikas Gudavičius skaitytojams siunčia laišką iš kaimo, kuriame rašo apie apie tylos ir senovės ieškojimą.

Penktadienio, liepos 7-osios, skaitiniai

Susipažinkite su Anna Wilczyńska – jauna moteris, katalikė, tinklaraščio, kviečiančio pasikalbėti apie islamą autorė, kuri šiemet lankėsi Alepe ir Damaske. Algirdo Grigaravičiaus knygos „Atsiskyrėlis iš Suvalkijos: Jono Basanavičiaus gyvenimas ir darbai“ recenzija. Atviros Lietuvos fondo diskusijoje – apie emigraciją: gerai ar blogai, kad žmonės emigruoja, ir ką daryti, kad emigruoti nereikėtų. Pokalbis su Jėzaus Draugijos generolo asistentu Centrinės ir Rytų Europos regionui apie struktūrinius pokyčius.

Ketvirtadienio, liepos 6-osios, skaitiniai

Valstybės dienos proga Donatas Puslys klausia, kodėl mums šiandien dar reikalinga sava valstybė. O gal migracijos, globalizacijos ir Europos integracijos procesų akivaizdoje tai jau atgyvena? Brolis kunigas Kazimieras Aurelijus Kasparavičius OFM pasakoja apie „Vilties bėgimą“ ir Toronto Prisikėlimo parapiją, kuri 2018 m. švęs 65 metų įkūrimo sukaktį. Apie, vadinamosios ketvirtosios valdžios įtaką ir tamsiąsias jos puses XFM radijo stoties laidoje „Skaidrumo kaina“ diskutavo Matas Baltrukevičius (portalo bernardinai.lt skilties „Visuomenė“ redaktorius) ir Rugilė Trumpytė („Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovė). Šiemet sukanka lygiai 200 metų nuo tada, kai buvo išrastas dviratis. Ta proga giriamasis žodis humaniškiausiai ir geriausiai laisvę įkūnijančiai transporto priemonei.

Trečiadienio, liepos 5-osios, skaitiniai

Lietuvos jaunimo dienų dalyviai su Emilija Pundziūte Gallois – ilgametė ateitininkė, politikos mokslų doktorantė – diskutavo apie tai, kaip apginti krikščionišką poziciją šiandienėse diskusijose. Apie tai, kas nuveikta ir kas planuojama padaryti, kad Lietuvoje nebeliktų skriaudžiamų vaikų. Tai laikotarpis, kai Lietuvos kine ir kuria jau žinomi savo vardą įtvirtinę režisieriai, ir į kino pasaulį bando žengti nauji vardai, taip pat randasi nemažai kino populiarinimui skirtų iniciatyvų. Lietuvišką visuomenę į bendrą visumą klijuoja disciplina, didaktika ir sentimentalumas. Tokia kritiko išvada, pažiūrėjus ir paklausius sveikinimų laidų.

Antradienio, liepos 4-osios, skaitiniai

Istoriko dr. Dariaus Staliūno tyrinėjimai atskleidžia sudėtingus lietuvių ir žydų santykius XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje. Per porą dienų nuo pareigų nušalinti du kardinolai: G. Pelle’as ir G. Mülleris, atsakingi už esmines Šventojo Sosto institucijas. Kokia Bergoglio „logika“? Sofi Oksanen yra ne tik šiuolaikinė estų kilmės Suomijos rašytoja, savo kūriniuose analizuojanti sovietinę Estijos praeitį, tačiau ir aktyvi veikėja viešojoje erdvėje, dažnai pasisakanti šaliai ir regionui aktualiais nūdienos klausimais. Justinas Dižavičius teigia, kad toks pilietiškas rašytojos elgesys galėtų būti įkvepiantis pavyzdys ir mūsų kūrėjams, kurių pilietinio aktyvumo pasigendama. „Saikai ir galėjimas priimti naujus dalykus kinta iš Dievo malonės – jis atveria širdį, kad samprata keistųsi. Kartais paaugliai labai tiksliai įvardija, kaip kinta – sako, anksčiau mano supratimo apie Dievą indelis buvo kaip stikliukas, o dabar – kaip „slonikas“!“, – savo antradienio komentare apie saikus rašo sesuo Juozapa Živilė Mieliauskaitė SF.

Pirmadienio, liepos 3-iosios, skaitiniai

Kodėl šiandien svarbu aktualizuoti partizanų atminimą ir kaip padaryti, kad jis taptų ne tik proginiu įvykiu, tačiau ir kasdiene savastimi? Seno industrinio pastato aplinką pritaikyti aktyvaus, modernaus ir vis dar tebeaugančio universiteto poreikiams – tokį uždavinį sprendė Kazimiero Simonavičiaus universiteto centrinių rūmų interjerą kūrusi architektė. Amerikiečių profesoriaus žvilgsnis į Bažnyčios socialinio mokymo ištakas ir šiandieną per trijų būtinų bendruomenių — šeimos, valstybės ir Bažnyčios — prizmę. Videoįraše prof. Alvydas Jokubaitis aptaria Immanuelio Kanto politinės filoofijos idėjas.

Pirmojo liepos sekmadienio skaitiniai

Pirmą kartą istorijoje popiežiaus kalba organizacijai, kuri siekia platinti „to vertas“ idėjas, suteikdama tribūną skirtingų kultūrų ir sferų asmenybėms. Manfredas Žvirgždas recenzuoja Jurgio Kunčino eilėraščių rinktinę „Malūnų gatvė be malūnų“, kurią sudarė poeto bendrakarčiai Palmira Mikėnaitė ir Antanas A. Jonynas. Su psichologu, psichoterapeutu Juliumi Kvedarausku keliaujame po pelkes gamtoje ir ir žmogaus gyvenime. Pristatome trijų pastaruoju metu išleistų gražiausių knygų vaikams apžvalgą.

Šeštadienio, liepos 1-osios, skaitiniai

D. Razauskas, mėgaudamasis vasara Dzūkijos kaime, rašo apie „Tropicália“ – įdomų meninį judėjimą, muzikos, poezijos, teatro, vizualiųjų menų revoliuciją Brazilijoje antrojoje septintojo dešimtmečio pusėje. Ką karalienė Elžbieta valgo per pusryčius? Kaip ji atsipalaiduoja po dienos darbų? Ar dažnai vyksta šilti šeimyniniai pietūs, kai susitinka visi karališkosios šeimos nariai? Jonas Ohmanas teigia, kad lietuviai iki galo nesupranta, kokie yra svarbūs ukrainiečiams. Plačiau apie tai – Indrės Daukšaitės interviu su pagalbą Ukrainai organizuojančiu Jonu. 2000–2010 metais dokumentinis kinas mūsų šalyje klestėjo. Kūrė jau žinomi dokumentinio kino atstovai ir atsirado naujų. Be to, šiuo metu į dokumentinį kiną atkeliauja naujos temos ir formos.