Šiandien

Ketvirtadienio, gruodžio 14-osios, skaitiniai

Gruodžio 13 d. LR Seime buvo pasirašytas memorandumas „Dėl galimybių žmonėms su negalia konkuruoti darbo rinkoje“. Pokalbyje su istoriku Virginijumi Jokšu prisimename Skuodo žydų istoriją. Apie priežastis intelektualams sukti politikon, partinei sistemai kenkiančius parlamentinius tyrimus bei Lietuvos 100-mečio svarbą su istorijos mokslų daktaru, dėstytoju ir publicistu Bernardu Gailiumi kalbėjosi Algirdas Kazlauskas. Kokios yra konservatizmo idėjos? Koks šių idėjų santykis su kitomis ideologijomis? Ar konservatyvus mąstymas gali būti svarbus šiandien? Apie tai svarsto filosofas R. Scrutonas.

Trečiadienio, gruodžio 13-osios, skaitiniai

2017 m. gruodžio 8 -10 dienomis Trakuose vykusiame Mariologiniame kongrese doc. dr. Vytautas Ališauskas skaitė pranešimą „Marijos mokinystė“. „Sibiro haiku“ autorė Jurga Vilė sako, kad knyga gimė norint išsaugoti tėčio tremties istoriją, o taip pat su ja supažindinti tiek savo, tiek visos Lietuvos vaikus. Pasak filosofės Nerijos Putinaitės, Naisių legenda išdygo greta gyventojų tarsi politinis disneilendas, atgręžtas į Lietuvą ir jai skirtas. Operetė „Misteris X“, kuriai scenografas Vaidotas Jakutis pasitelkė stimpanko stilistiką, ypatinga tuo, kad joje dera lengvas turinys ir sudėtingi techniniai sprendimai.

Antradienio, gruodžio 12-osios, skaitiniai

Apie psichologų licenizijavimą kalbamės su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) doc. dr. Visvaldu Legkausku. Lietuvos kino ekranuose jau rodoma režisierės Eglės Vertelytės tragikomedija „Stebuklas“. Pokalbis su šioje juostoje pagrindinį vaidmenį atlikusia aktore Egle Mikulionyte. Sukanka 90 metų, kai 1927 m. gruodžio mėn. 8 d. Kauno Jėzuitų gimnazijoje t. Jono Bružiko SJ pastangomis buvo įkurta Marijos sodalicija arba Marijos sambūris, rašo Irena Petraitienė. Lina Buividavičiūtė recenzuoja Gintaro Bleizgio knygą „Karmelio kalno papėdėje“.

Pirmadienio, gruodžio 11-osios, skaitiniai

Giedrius Saulytis analizuoja istorinį Shusaku Endo romaną „Tyla“. Laiku diagnozavus ŽIV infekciją ir pradėjus kokybišką gydymą, galima gyventi pilnavertį gyvenimą, teigia profesorius S. Čaplinskas. Ruslanas Baranovas rašo apie kūrybą išeivijoje. Augustinas Šulija nukeliavo į Vokietiją tam, kad rastų atsakymą, kaip vykdyti musulmonų integraciją ir kovoti su radikaliu islamu.

Sekmadienio, gruodžio 10-osios, skaitiniai

Išraiškinga ir griežta Jono Krikštytojo kalba šiandienos ištraukoje: „Duokite tikrų atsivertimo vaisių!“ Kartais artimo meilė reiškia pasakyti karčią tiesą mylimam žmogui, net rizikuojant nukentėti. Kauno mokslininkai, ištyrę orą, vandenį ir kitus aplinkos veiksnius, turinčius įtaką besilaukiančiųjų moterų bei jų būsimų vaikų sveikatai, pateikė išvadas, kurios galės padėti išvengti lėtinių ligų bei peržiūrėti dabartines higienos normas. Mano susitikimas su Icchoku Rudaševskiu yra tiek pat netikėtas ir keistas, kiek gali būti susitikimas dviejų žmonių, gyvenusių skirtingais laikais ir dar atskirtų stora istorijos uždanga. Vidas Poškus skaitytoją vedžioja po menininkės Eglės Ridikaitės studiją.

Šeštadienio, gruodžio 9-osios, skaitiniai

Sostinės L. Stuokos-Gucevičiaus gatvėje esančių šv. Kryžiaus namų kieme iki sausio 7 d. veiks Vilniaus arkivyskupijos Carito „Benamio prakartėlė + C + M + B + 2018“. Stepas Eitminavičius – apie sveikatą ir vaikystę. Bernardinai.lt videoreportažų cikle „Kalbinant lėlę“ šį kartą – lėlių teatro aktoriai. Kuo jų darbas skiriasi nuo dramos teatro aktorių? Kaip jie jaukinasi lėles? Kodėl jiems jų profesija tokia brangi? „Kartais norisi pasiginčyti ne tiktai dėl mūsų praeities ir dabarties kaimo esminių apibūdinimų, ne tiktai dėl to, kas yra Lietuvos pakraštys, o kas tasai įsivaizduojamas centras“, – rašo H. Gudavičius savo dienoraštyje.

Penktadienio, gruodžio 8-osios, skaitiniai

Liberalų sąjūdis rytoj rinks naują vedlį. Apie tai – Mato Baltrukevičiaus komentare. Jaunas mokslininkas Karolis Dambrauskas aiškinasi, kodėl tarp Lietuvos lenkų ir valstybės verdantis konfliktas nepasiekia 100 laipsnių. Prekyba žmonėmis yra aštri problema visame pasaulyje. „Crux“ kalbina seserį Eugenią Bonetti, kuri teikia pagalbą aukoms Romoje. Nuo pat savo aušros, Bažnyčia tikėjo, kad Toji, kuri pagimdė žmogumi tapusį Dievą, negalėjo būti suteršta pirmųjų Tėvų klaidos pasėkmių – gimtosios nuodėmės. Rašo kun. Robertas Urbonavičius.

Ketvirtadienio, gruodžio 7-osios, skaitiniai

Bandymas sukonstruoti valstybės užsakymo sistemą studijoms pagal darbo rinkos poreikį yra universitetų misiją labai siaurinantis žingsnis. Apie tai ir kitas aukštojo mokslo pertvarkos aktualijas – pokalbis su Virginija Būdiene. Sukako 100 m., kai 1917 m. lapkričio 23 d. Navasodų k., Javaravo (vėliau Igliškėlių) vls., Marijampolės aps. gimė kun. Justinas Lelešius-Grafas, Tauro apygardos vienintelis kovojantis kapelionas. Visuomenei nerimstant dėl alkoholio vartojimo ribojimo priemonių, medicininės marihuanos įteisinimo vengimo, neaiškaus psichoaktyvių medžiagų skirstymo į žalingas ir mažiau žalingas, pakalbinome Toksikologijos centro vadovą Robertą Badarą. Apie tai, kaip išleisti savo knygą – kam pasiruošti, ką žinoti ir kaip nenukraujuoti supratus, kad nori būti rašytojas.

Trečiadienio, gruodžio 6-osios, skaitiniai

Istoriją apie slaptą dovanų nešėją yra konspiracija, kurią vis iš naujo tenka atnaujinti visoms tėvų kartoms. Kodėl ji mums tokia svarbi? Muzikos apžvalgininkas Vitalijus Gailius siūlo įvairialypę estiškosios muzikinės epopėjos kelionę. Jūsų dėmesiui – aštuonios intriguojančios garsų patirtys. Filosofas Alvydas Jokubaitis rašo apie tautą ir politikų bejėgiškumą. Psichologas Giedrius Markevičius svarsto apie kančios vietą ir reikšmę gyvenime, ir kaip su ja gyventi.

Antradienio, gruodžio 5-osios, skaitiniai

Marija Kučikaitė – pabėgėlių stovyklos Atėnuose savanorė kalbasi su 18-mete Sara iš Afganistano. Rusiškojo „MeToo“ akcijos analogo autorė Tatjana Nikonova pasirinko netradicinį kelią – ji nupiešė žaismingus ponius ir kruopščiai išnagrinėjo jų priekaištus seksualinį smurtą patyrusiems ir apie tai garsiai nusprendusiems papasakoti žmonėms. Doxa.lt adaptuota versija – jūsų dėmesiui. Istorikas prof. Kęstutis Skrupskelis aptaria naują Lietuvos prezidento dr. Kazio Griniaus atsiminimų tomą. Tai ne nuobodi vadovėlinė istorija, teigia jis. Pokalbis su „Drąsos ambasadorių“ dalyve Irena apie tai, kaip neprarasti stiprybės susirgus onkohematologine liga.

Pirmadienio, gruodžio 4-osios, skaitiniai

„Nesuprantu tų, kurie Pilaitės bendruomenėje skanduoja „arba–arba“, užuot sakę „ir–ir“. Kai Vilniaus savivaldybė ir kurija įvykdys savo ketinimus – laimės bendruomenė“ – įsitikinusi trijų vaikų mama, savo atžalas leidžianti į katalikišką mokyklą. Domantė Platūkytė pasakoja apie pranciškonų iniciatyva teikiamą pagalbą sergantiesiems vėžiu. Vitalijus Mazūras – viena ryškiausių mūsų dienų Lietuvos teatro elito asmenybių, kurio kuriamas poetinis teatras išgarsino ne tik Vilniaus teatrą „Lėlė", bet ir Lietuvos teatrą apskritai. Man nerūpi paminklai. Man įdomūs žmonės prie paminklų. Jie daro tai, ką darėme jau tūkstančius metų – kuria stabus. Justino Dementavičiaus komentaras.

Sekmadienio, gruodžio 3-iosios, skaitiniai

Baimingą atėjimą norime nustumti, bet jeigu laukiame To, kuris myli ir kurį mes mylime, tokį susitikimą norime pagreitinti. Šis adventas daugeliui nėra pirmas. Kaip norime jį praleisti? Režisierė sako, kad filmo „Apie žmones, žvėris ir daiktus“ idėja kilo jai apsilankius Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje, kai ji sumanė nufilmuoti sustingusius žvėris, kad atskleistų, jog žmogus nori sugrąžinti tai, ko nebėra. Mokslininkai mano, kad 4–5 amžiuje Ispanijoje ir Galijoje advento laikotarpis buvo skirtas pasiruošti naujų krikščionių krikštui, paprastai priimamam sausio mėnesį. Šventės ištakose adventas mažai kuo buvo susijęs su Kalėdomis.

Šeštadienio, gruodžio 2-osios, skaitiniai

Šv. Jokūbo kelias tapo vieta, kur susijungia mobilumas ir religija ar tiesiog dvasingumas, mat daugelis keliautojų neišpažįsta jokios religijos ir eidami nenori galvoti apie tikėjimą. Klinikinės psichologijos magistrantė rašo apie tris tikėjmo stadijas pagal psichoterapeutą M. S. Pecką, padedančias paaiškinti, kodėl tikima astrologais ir horoskopais. Praūžusiame „Scanoramos“ festivalyje rodytas filmas „Tu išnyksti“ – apie žmogaus tapatybę ir kas diktuoja mūsų poelgius. Ar priimame sprendimus patys? O galbūt viskas nulemta nuo gimimo momento? Filmas, kuris priverčia susimąstyti. Lenkų vienuolė, kuriai Lietuvoje jau suteikta „vulkano“ pravardė, parašė Bobbui Dylanui su prašymu paaukoti hospisui savo Nobelio premiją. Laukia atsakymo.

Penktadienio, gruodžio 1-osios, skaitiniai

Minint pasaulinę AIDS dieną, apie problemas, su kuriomis susiduria sergantieji kalbamės su muzikantu Jurgiu Didžiuliu. „Kai šį sekmadienį sėdėsite Mišiose savo bažnyčioje, pabandykite dalyvauti jose kaip naujokas: jeigu šitai būtų pirmoji ir vienintelė katalikybės patirtis, ar jūs čia grįžtumėte?“ – provokuoja autorė, apžvelgdama savo šalies patirtį, kuri jau nesvetima ir Lietuvai. Nors jau daugiau nei ketvirtį amžiaus gyvename nepriklausomoje valstybėje, joje gyvas Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos palikimas. „Savaime nepraeis“, – teigia sovietmetį tyrinėjanti filosofė doc. dr. Nerija Putinaitė, kitas šio laikotarpio tyrėjas istorikas dr. Saulius Grybkauskas atsako: „Nereikia demonizuoti.“ „Kelyje: pokalbiai su Jo Šventenybe Pranciškumi“ – tai išskirtinis kelionių dienoraštis, realiuoju laiku pasakojantis apie evangelizavimą ir pajėgiantis supurtyti sąžines „abejingumo globalizacijos“ akivaizdoje. Dalinamės knygos ištrauka.

Ketvirtadienio, lapkričio 30-osios, skaitiniai

Matas Baltrukevičius – apie karus dėl paminklų. Pokalbis su meninius projektus Vilniaus, Minsko ir Kaliningrado viešosiose erdvėse tyrinėjančiu Dzmitrijumi Suslau iš Londono universiteto koledžo. Psichologės teigimu, nuolatinis siekis visiems padėti ir būti geram gali apnuodyti bet kokius santykius. Šarūnas Rinkevičius – apie naują Serbijos erą, vaduojantis iš nostalgijos Jugolavijos laikams.

Trečiadienio, lapkričio 29 dienos, skaitiniai

Donatas Puslys kalba apie tai, ką apie mūsų visuomenės būklę atskleidžia mūšiai dėl paminklo Lukiškių aikštėje. Moterys visame pasaulyje vis dar susiduria su rimtomis smurto formomis ir priekabiavimu, bet tai, ką mes žinome, yra tik dalelė realybės. Tapytojo Virginijaus Tamošiūno kūrybos esmė – ne logikos diktatas, bet dvasiniai impulsai. Dar turite galimybę apsilankyti šioje nuostabioje parodoje. Pokalbis su Noah Haykal, daugiau nei prieš trejus metus atvykusiu į Norvegiją. Jaunas siras pabėgo iš gimtosios šalies, vengdamas karinės tarnybos. „Neįsivaizdavau savęs keliančio ranką prieš kitą žmogų, ypatingai prieš savo tautietį“, – sako jis.

Antradienio, lapkričio 28-osios, skaitiniai

Filosofas Alvydas Jokubaitis mąsto apie skirtį tarp valstybinko ir politiko. Prinstono universiteto politikos mokslų studentas Justinas Mickus įsitraukia į diskusiją abejodamas psichologo Gedimino Tumėno teiginiu, kad postmodernizmas yra XXI amžiaus marksizmas. Šiandien gausu asmeninio augimo mokymų, siekiančių padėti žmonėms atsakyti į svarbiausius gyvenimo klausimus – apie prasmę ir laimę. Keista, tačiau čia pasigendama krikščioniško požiūrio sklaidos. Šią spragą mėgina užpildyti interviu su buvusiu Kauno arkivyskupu Sigitu Tamkevičiumi. Su istoriku, Klaipėdos universiteto profesoriumi, humanitarinių mokslų daktaru Vasilijumi Safronovu kalbame apie sovietmetį, jo vaidmenį mūsų tapatybėje ir atmintyje.

Pirmadienio, lapkričio 27-osios, skaitiniai

Donatas Puslys kalbina legendinio disidento, o vėliau ir prezidento Vaclavo Havelo bendražygį Michaelą Žantovskį. Apie akademinės bendruomenės lūkesčius, „protų nutekėjimą“ ir kitas menko finansavimo keliamas problemas kalbėjomės su VU Filosofijos fakulteto docente, dr. Rūta Žiliukaite. Šią savaitę popiežius lanko Bangladešą ir Minamarą. Kiekvienas jo žingsnis bus vertinamas per padidinamąjį stiklą. Mokytojas Vytautas Toleikis prisimena paskutinįjį Mažosios Lietuvos sakytoją kunigą Ernstą Rogą.

Sekmadienio, lapkričio 26-osios, skaitiniai

Žmonės klausė savęs, kur yra Dievas, kai milijonas jaunų vyrų žuvo kovodami už 300 metrų valstybinės sienos. Pirmojo pasaulinio karo absurdas – viena iš priežasčių, paskatinusi įvesti Kristaus Karalius šventę 1925 m. Lapkričio 16 dieną Dailininkų sąjungos galerijoje atidaryta žurnalistės, redaktorės ir fotomenininkės Lilijos Valatkienės nuotraukų paroda „Išrinktieji“. Tai – edukacinės programos „Žaidimų galerija“ dalis. Genialus architektas, kuriantis pasakiškus statinius, ekologas, holizmo atstovas, – taip dažniausiai charakterizuojamas Antoni Gaudi. Tai pasakojimas apie 86 metų Veroniką ir 92 metų Vytautą Rutkauskus, neseniai atšventusius 66-ąsias savo vestuvių metines.

Šeštadienio, lapkričio 25-osios, skaitiniai

Skaitymu nesiekiame „užmušti“ laiko ar pabėgti nuo pasaulio. Lapkričio mėnesio redakcijos skaitiniai. Stepas Eitminavčius – apie pagalbą kitiems. „Tokiu tonu, kokiu kalbėjo „Apžvalga“, nebuvo iki tol kalbėjęs su rusų valdžia nė vienas lietuvių laikraštis“, – rašė M. Biržiška. Paskutinį lapkričio šeštadienį Ukraina prisimena didžiojo bado, žinomo kaip holodomoras, aukas. Šiandien atminimas tapo ne vien pagarbos aukoms ženklu, bet ir politiniu veiksmu. Apie tai rašo Simona Merkinaitė.

Penktadienio, lapkričio 24-osios, skaitiniai

Penktadienį pradedame aptardami ginčus, kurie verda dėl galimybės Vilniaus Pilaitės rajone statyti katalikišką mokyklą. Kodėl kilo toks didelis visuomenės pasipriešinimas? Be to, Donatas Puslys aptaria operos „Samsonas ir Delila“ kontekstą. Mokytoja Lolita Narbutienė dalinasi savo mintimis apie skaitymą. O Matas Baltrukevičius klausia, ką apie šiuolaikines diktatūras gali pasakyti Gabrielio Marquezo „Patriarcho ruduo“?

Ketvirtadienio, lapkričio 23-iosios, skaitiniai

Kuo popiežiaus vizitas svarbus ne vien tikintiesiems ir kaip jam turėtų būti tam ruošiamasi? Komentuoja du buvę Lietuvos ambasadoriai prie Šventojo Sosto Irena Vaišvilaitė ir Vytautas Ališauskas. Apie Bažnyčios abejingumą išsiskyrusiųjų atžvilgiu pasakoja viena „Bendrakeleivių“ įkūrėjų Elvyra Kučinskaitė. Minint kariuomenės dieną – keturi šauktiniai pasakoja apie savo patirtį tarnaujant Lietuvoje. Apie negimusio kūdikio netekties skausmą ir kuo jį išgyvenantiems tėvams gali padėti Bažnyčia, pasakoja kun. Kęstutis Rugevičius.

Trečiadienio, lapkričio 22-osios, skaitiniai

Matas Baltrukevičius rašo apie kairiosios politikos poreikį sprendžiant skurdo ir nelygybės problemas. 15-ąjį gimtadienį švenčiančiame „Scanoramos“ kino forume buvo pristatytas naujausias rusų režisieriaus A. Zviagincevo filmas „Nemeilė“. Rabinas Jonathanas Sacksas analizuoja, kaip išmanieji telefonai keičia mūsų pasaulį. Ir, deja, ne į gera. Psichologas Gediminas Tumėnas baigia savąjį ciklą apie postmodernizmo ir politinio korektiškumo klystkelius.

Antradienio, lapkričio 21-osios, skaitiniai

Per dešimtmetį sukaupta patirtis Kretingos Šv. Antano vaikų dienos centro direktorę Margaritą Lizdenytę skatina atskleisti socialinės sistemos spragas Lietuvoje. Viešosios erdvės pasaulyje didvyrių nei šventųjų nėra – nebent kurį laiką. Paskui jie tampa demonais ar veidmainiais. Kaip Bažnyčia gali veikti tokioje terpėje? O kokia yra krikščioniškos žiniasklaidos veikimo specifika? Laidų ciklas „Teatro elitas“ šįkart pasakoja apie aktorę Elvyrą Žebertavičiūtę. Su rašytoju Grigorijumi Kanovičiumi Donatas Puslys kalbėjosi apie kūrybą, patriotizmą ir atmintį.

Pirmadienio, lapkričio 20-osios, skaitiniai

Iš pirmo žvilgsnio viskas gražu ir paprasta. Roma ir Aurimas Juozaičiai yra ilgamečiai ir aktyvūs Bernardinų parapijos nariai. Tobulos katalikiškos šeimos pavyzdys? Deja, jų istorija toli gražu ne idiliška. Jūsų dėmesiui pasakojimas apie šių žmonių kelionę, kurią komentuoja ir jų sielovadoje aktyviai dalyvaujantys pranciškonai kunigai. Psichologas Gediminas Tumėnas analizuoja, kaip politinis korektiškumas yra pasitelkiamas kaip politinė strategija. Praėjusią savaitę Vatikane susirinkę Nobelio taikos premijos laureatai, Jungtinių Tautų ir NATO atstovai diskutavo apie branduolinį nusiginklavimą. Apie tai rašo „Crux“. Lietuvoje reikalų su antstoliais turi kas 10-as gyventojas. Šalies gyventojai ir įmonės iš viso antstoliams skolingi 3,8 mlrd. eurų. Kaip žmonės įbrenda į skolų liūną? Ar tai – vien lengvabūdžiai, kadaise iššvaistę skolintas lėšas?

Sekmadienio, lapkričio 19-osios, skaitiniai

Sekmadienio homilija: kelia nerimą mintis, kad laikų pabaigoje žmonija negrąžins Kūrėjui to papildyto talentų kapšo, nes tiesiog pamiršo, jog tai, ką turi, gavo dovanai. O kaip mano asmeninis kapšelis? Pilnėja ir sunkėja, o gal ir aš visai apie jį pamiršau? Matas Baltrukevičius rašo apie žvaigždes, spindinčias, bei pilkesnes, bet tikresnes. Vokiečių vyskupas, teologas ir filosofas Klausas Hemmerle (1929–1994) viename savo pamokslų svarsto apie tai, kokia yra šventumo esmė. Ir kodėl per visą Bažnyčios istoriją šventieji dažniausiai koja kojon ėjo su vargšais. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo sutuoktinė Bona Sforca buvo ne tik mylinti žmona ir motina, bet ir puiki valdovė.

Šeštadienio, lapkričio 18-osios, skaitiniai

Kai visa Lietuva, Latvija ir Estija 1989-ųjų rugpjūčio 23-iąją stovėjo susikibusi už rankų Baltijos kelyje, turbūt retas iš mūsų žinojome, kad minios Ukrainos tikinčiųjų išėjo į gatves reikalaudami išleisti iš pogrindžio graikų apeigų Katalikų Bažnyčią. Jos istorija neatsiejama nuo Vilniaus. Donato Puslio mintys apie Krizinio nėštumo centro misiją, kaip artimo meilės darbą su sunkumais šiandien susiduriančioms moterims. „Galite įsivaizduoti: Lietuvos ambasada Rygoje dirba be kultūros atašė! Niekada jo nebuvo. Tai geopolitinis absurdas, su kuriuo visi taikstosi“, – įsitikinęs filosofas ir rašytojas A. Juozaitis. Apžvelgęs prakartėlių istoriją ir simboliką, brolis Carlo pataria, kaip reikėtų padaryti prakartėlę, ar tiksliau, ką reikėtų joje atvaizduoti.

Penktadienio, lapkričio 17-osios, skaitiniai

Disidentę Nijolę Sadūnaitę interviu klausiame apie vakar jai skirtą Laisvės premiją.Videopasakojimas apie žymų lenkų rašytoją, tikrą vilnietį, tragiškų XX a. įvykių liudininką Józefą Mackiewiczių, gyvenusį Vilniuje ir Juodšiliuose. Sveikatos psichologė apie tai, kokius sunkumus patiria anksčiau laiko pagimdžiusios moterys. Apie savo kelią sveikatos sistemoje ir medikų sąjūdžio reikalavimus pasakojo jaunas traumotologas, nenorėjęs viešinti savo vardo, nes dėl medicinos skaudulių iškėlimo jau yra nukentėjęs.

Ketvirtadienio, lapkričio 16-osios, skaitiniai

Priminti apie sovietmetį šiandien – tai spjauti į veidą visiems, ten iš tiesų patyrusiems mirtį, kančių ar persekiojimų, rašo Justinas Dementavičius. Pristatome neseniai išleistų knygų vaikams apžvalgą. Tomas Viluckas svarsto apie Bažnyčios misiją ištiesti ranką tiems, kurie kenčia, ir ką tai reiškia kalbant apie išsiskyrusias šeimas. Psichologė Renata Skruolienė apie tai, kad, net praėjus 27 metams po Nepriklausomybės atgavimo, Lietuvoje vis dar yra vaikų, besimokančių internatinėse mokyklose.

Trečiadienio, lapkričio 15-osios, skaitiniai

Nusikaltėlis turi sėdėti už grotų. Ar visuomet? Apie tai – pokalbis su Italijos ir Portugalijos teisininkais. Šarūnas Rinkevičius – apie bruzdančią vengrų tautinę mažumą Rumunijoje. Erica Jennings pasakoja, kodėl nusprendė savo vaikus paskiepyti nuo meningokokinės infekcijos. Svarbiausias dalykas, kurį reikėtų daryti reformuojant švietimą ir mokslą, yra dėstytojo ir mokslininko prestižo ir orumo atkūrimas, teigia filosofas doc. Naglis Kardelis.

Antradienio, lapkričio 14-osios, skaitiniai

Niekada nebuvome valstybinė Bažnyčia, niekada kaip savo globėjų ar geradarių neturėjome šio pasaulio galingųjų. Tačiau sugebėjome ištverti, netgi mirti ir prisikelti su Kristumi šio autentiškumo dėka. Nusivylusi savo partneriu, Justina apleido šeimą ir pasinėrė į bažnytinį gyvenimą, ten atradusi ramybę ir džiaugsmą. Šią situaciją kaip tendenciją tekste komentuoja kunigas. Lietuvos Seimo nariai viešina nemažai asmeninių reikalų, tačiau apie susitikimus su interesų grupėmis skelbia tik kas trečias parlamentaras, teigia „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovė Rugilė Trumpytė. The Spectator“ autorė Melanie McDonagh klausia, kodėl šalyje iki šiol diskusijos apie tai yra paremtos tik emocijomis.

Pirmadienio, lapkričio 13-osios, skaitiniai

Mėgindami suprasti bandančiųjų nusižudyti patirtį prieš ir po savižudiško veiksmo Vilniaus universiteto mokslininkai atliko tyrimą. Su sociologe Milda Pivoriūtė kalbėjomės apie Japonijos reiškinį – milijoną jaunų žmonių, kurie užsidarę kambaryje,ir nutraukę visus socialinius ryšius. „Tikrai negaliu skųstis studentų skaičiumi savo paskaitose. Jų yra labai daug. Deja, dažnai net negaliu priimti visų norinčiųjų, nors labai stengiuosi“, – sako kompozitorius M. Urbaitis. Savo patirtimi vedantis vaikus į Šventas Mišias dalinasi sveikatos psichologė Milda Kukulskienė.

Sekmadienio, lapkričio 12-osios, skaitiniai

Paskutiniai liturginių metų sekmadieniai liečia temas, susijusias su paskutiniaisias laikais. Šiandienos Evangelijos ištrauka klausia: ar mes laukdami ir ruošdamiesi pasitelkiame ir protą? Perskyra, kuri parodo, ar esame protingos, ar paikos mergaitės, yra durys, simbolizuojančios susitikimą su Kristumi mirties valandą. Pasiruošusios mergaitės įėjo su Juo, kitos – liko už durų. Buvęs psichologijos studentas Augminas Petronis – apie tai, kodėl vos po metų nutraukė studijas. Pasakojimas apie vadinamuosius Gulago – Kengyro, Vorkutos, Norilsko – sukilimus bei jų dalyvius tremtinius, tarp kurių būta nemažai lietuvių. Kreminis pyragaitis, lenkiškai vadinamas kremówka papieska – mėgstamiausias šv. popiežiaus Jono Pauliaus II desertas, kurį lengvai pagaminsite ir jūs.

Šeštadienio, lapkričio 11-osios, skaitiniai

Prakartėlė yra išskirtinė proga kontempliacijai, adoracijai ir meditacijai. Brolio Carlo Bertagnin OFM straipsnis. Apie postmodernizmo šaknis, glūdinčias marksistinėje filosofijoje, politinę programą ir revoliucionieriškas ambicijas rašo Gediminas Tumėnas. Psichologas Giedrius Markevičius pataria sutuoktiniams, kaip gyventi, kad jų namus aplenktų santuokinės krizės. Skaudi Sergejaus istorija įkvepia tikėti Dievu: visada reikalaudavau, bet nieko neduodavau, kol radau Dievą.

Penktadienio, lapkričio 10-osios, skaitiniai

Kodėl vienus paminklus griauname, o kitus paliekame? Koks menas šiandien turi būti kuriamas viešosiose erdvėse? Ką jis turi reprezentuoti? Kaip memorialais turi būti įprasminama atmintis? Biologijos ir lietuvių kalbos mokytojos – apie tai, kaip mokykla ruošia žmones gyvenimui ir kaip kūrybiškai tai daryti. Reformacijos judėjimui turime būti dėkingi už pirmąją lietuvišką knygą, pirmą Šventojo Rašto vertimą į lietuvių kalbą, pirmą lietuvių kalbos gramatiką… Pokalbis su čikagiečiu evangelikų liuteronų kunigu, istoriku Valdu Aušra. Teatras turi išeiti iš savo erdvių ir vykti, pavyzdžiui, kavinėse ar kitose netradicinėse erdvėse. Taip lieka tik aktorius ir žiūrovas. Pokalbis su aktore Redita Dominaityte.

Ketvirtadienio, lapkričio 9-osios, skaitiniai

Slaptųjų tarnybų veikla, kažkada reglamentuota kaip slapta informacija, dabar pasiekiama kiekviename asmeniniame kompiuteryje. Pokalbis su Terese Birute Burauskaite. Linas Ikanevičius – apie žodžio laisvę ir jos ribas. Meningokokinę infekciją išgyvenusi Aurelija Ivanauskaitė pasakoja apie skaudų susidūrimą su liga ir ragina užkirsti jai kelią skiepijantis. Menininkė Ona Urbšytė, kalbėdama apie kultūrą plačiąja prasme, cituoja Walterį Scottą: „Šok, lyg tavęs niekas nematytų, dainuok, lyg tavęs niekas negirdėtų, mylėk, lyg tavęs niekada nebūtų įskaudinę, gyvenk, lyg žemė būtų rojus.“

Trečiadienio, lapkričio 8-osios, skaitiniai

Kokių pokyčių Lietuvos šeimoms atneš neseniai Prezidentės pasirašytas Šeimos stiprinimo įstatymas? „Šeimos instituto“ vadovės Jolantos Ramonienės komentaras. Šešioliktojo amžiaus Reformacija yra daugialypis įvykis, kurio pasekmės aktualios iki šių dienų. Istorikai teigia, kad Reformacija buvo būtinas, tačiau ir tragiškas įvykis. Festivalio „Nepatogus kinas“ organizatoriai į programą įtraukia ne tik Lietuvos šiandieną atliepiančius filmus, bet ir kitų žemynų išgyventų patirčių refleksijas. Vis dėlto kiekviename filme galime atpažinti save. Pietų Amerikos tukanų genties indėnų sukūrimo mitą iš portugalų kalbos išvertė jėzuitas kun. Antanas Saulaitis.

Antradienio, lapkričio 7-osios, skaitiniai

Istorikas Tomas Vaiseta apie naują istorijos puslapį atvertusią Spalio revoliuciją, bolševikų kūrybinį projektą „Proletaro diktatūra“ ir ideologijos vaidmens kismą Rusijos politikoje. LLRI savivaldybių indeksas rodo, kad ne tik ryškėja skirtumai tarp didmiesčių ir regionų, bet vis dažniau gerovė labai skiriasi net panašaus dydžio kaimyninėse savivaldybėse. Apie tai – pokalbis su indekso sudarytoja. Kaip sekasi rūpintis šeima ir tikinčiųjų bendruomene, klausiame odontologą Kazimierą, kuris taip pat yra nuolatinis diakonas lietuvių parapijoje Toronte. Europos Sąjungos projektą permąsto vokiečių politologas Clausas Leggewie.

Pirmadienio, lapkričio 6-osios, skaitiniai

Pirmadienį pradedame ragindami skaitytojus prisidėti prie dienraščio „Bernardinai.lt“ misijos įgyvendinimo. Nuo šiol paaukoti mums galite ir platformoje „Patreon“. Be to, Sergejus Kanovičius pateikia viešųjų ryšių horoskopą. Vilniaus universiteto doktorantė Eglė Mažulytė atliko tyrimą, kuris sulaužo stereotipą, kad traumuojančios tėvų ir senelių kartos patirtys sovietmečiu neigiamai veikia jaunąją kartą. Lapkričio 11-ąją Vilniuje vyks pirmoji akademiniam jaunimui skirta Atsinaujinimo diena „Restart“, kurios tema – malda.

Sekmadienio, lapkričio 5-osios, skaitiniai

Evangelija mums pristato Jėzų, mylintį, mums atsidavusį ir gailestingą. Tačiau kartais piktą bei susierzinusį, kritikuojantį blogybes. Iš esmės Jėzų labiausiai piktina du dalykai: veikdmainystė, kuria jis vis kaltino fariziejus ir Rašto aiškintojus bei mėginimas užimti Dievo vietą. Šiandien Jėzus ragina: nė vieno nevadinkite nei Mokytoju, nei Tėvu, nes visi esate broliai. Tad ar Jėzus paneigia žmogiškąją tėvystę? Nauja knyga pasakoja televizijos kelionę į Lietuvą. Lietuva kitais metais švęs valstybės atkūrimo šimtmetį, o seniausia Panevėžio kultūros įstaiga – Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka šiemet pažymi 95-uosius veiklos metus. Apie tai – Virginijos Januševičienės tekstas. „Dingęs atvaizdas“ yra daugialypis dokumentinis filmas, siekiantis perteikti ne tik Kambodžos komunistų partijos revoliucijos padarinius šalyje, bet ir nuolatos klausiantis, ieškantis bei puikiai suprantantis realybės dokumentikoje trapumą.

Šeštadienio, lapkričio 4-osios, skaitiniai

Kai pajunti, kad tavo gyvenimo ruduo jau tikrai čia pat, daržo tarplysvius reikia daryti kuo platesnius. Pabandykit ir pamatysit, kaip palengvėja darbas. Širdis yra nuo senų laikų ir įvairiose kultūrose žinomas sakralinis objektas. Juvelyrė Ieva Sadauskaitė kuria būtent naujas tos pačios širdies formas, leidžiasi į netikėtas jų interpretacijas. Vaidotų parapijos klebonas Jurgis Vitkovski, kuriantis vaikų dienos centrą parapijos šeimoms, kalba apie savo asmeninę patirtį, savanoriaujant Vilniaus stoties mikrorajono dienos centre. Kaip efektyviai vykdyti darbuotojų blaivumo patikrą? Dariaus Didžgalvio pasiūlymai.

Penktadienio, lapkričio 3-iosios, skaitiniai

Jauni sutuoktiniai Elena ir Robertas Prybylos pasakoja, kodėl sekmadieniais eina į tradicines Mišias, dar vadinamas tridentinėmis ar lotyniškomis. Dauguma sirų šeimų neteko savo namų, elektros tiekimas Alepe siekia tik 2–3 val. per dieną, trūksta geriamojo vandens. Pokalbis su režisiere Lidija Zelović apie karą ir kaip gyventi po jo. Traumų savo gyvenime patiria apie 80 procentų žmonių. Tyrimai rodo, kad daugybę metų žmonės kenčia nuo potrauminio streso sutrikimo sindromo, kurio diagnozė atsirado1980-aisiais metais.

Ketvirtadienio, lapkričio 2-osios, skaitiniai

1999 m. popiežius, o dabar jau šventasis, Jonas Paulius II parašė ganytojišką, o drauge ir bičiulišką laišką pagyvenusiems žmonėms. Pats artėdamas prie 80-ojo gimtadienio, Wojtyla dalinasi ir savo gyvenimo patirtimi, ne vien krikščioniškuoju požiūriu į senatvę. Ypač įspūdingos šio laiško ištraukos apie mirtį, su kuria kiekvienam verta pamėginti susibičiuliauti. Pokalbis su prof. Alvydu Jokubaičiu, išleidusiu knygą „Liberalizmas kaip pilietinė religija“. Amerikiečių portalo „Politico“ autorius Jackas Shaferis dalinasi savo mintimis apie pasaulį, kuriame vis dažniau naujienos sąmoningai yra klaidingos. Tačiau tai ne visada turi vien tik neigiamų pasekmių.

Trečiadienio, lapkričio 1-osios, skaitiniai

Prieš kurį laiką popiežius Pranciškus bendrojoje audiencijoje kalbėjo apie visų krikščionių pašaukimą siekti šventumo. Ką tai reiškia konkrečiai mano kasdieniame gyvenime? . Kas man visą laiką įdomu? Žmonių noras bet kurioje situacijoje pamatyti ką nors šviesaus bei nehiperbolizuoti negatyviosios reiškinių, įvykių pusės. Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacija mini savo 70-metį. 1947 -aisiais metais t. P. Masilionio SJ įkurtos kongregacijos seserys sunkiausiais krikščionių priespaudos laikais skleidė Dievo žodį stumiamiems iš bažnyčių žmonėms. Du berniukus su žmona Dovile auginantis televizijos laidų ir renginių vedėjas Žygis Stakėnas įsitikinęs, kad vienas svarbiausių tėvų uždavinių – užauginti sveikus ir laimingus vaikus. Apie tai – pokalbis su juo.

Antradienio, spalio 31-osios, skaitiniai

Pokalbis su dvasininku, evangeliku reformatu Tomu Šernu apie reformaciją, dabartinę visuomenę ir jos pasitikėjimą Dievu. Rūta Vanagaitė savo pareiškimais peržengė visas padorios diskusijos ribas, tačiau vis tik net ir į tokią bjaurią provokaciją dera atsakyti padoriai. Apie tai – Donatas Puslys. Visų šventųjų vigilijos tradicija slepia savyje kur kas didesnę auką nei koks smulkus pinigėlis ar saldainiai, kuriuos įprastai dalijame kostiumais persirengusiems vaikams. Mes stengiamės apmaldyti vaikus-dvasias savo dovanomis, kaip kadaise buvome pratę atnašauti aukas prie mirusiųjų kapų. Ispanijos ir Katalonijos konflikte abiem pusėms nuolaidžiauti neatrodo racionalu, todėl padėtis artimiausiu metu yra ir bus labai įkaitusi. Apie tai – Mato Baltrukevičiaus komentare.

Pirmadienio, spalio 30 dienos, skaitiniai

„LKB kronikos“ leidimas yra pasaulinio masto unikumas, kai mažos pavergtos tautos pogrindyje leidžiamas tiesos žodis taip plačiai pasklido pasaulyje. Apie tai, kaip sekėsi auginti vaikus ir ar dabar pavyksta būti gerais seneliais, pasakoja šešių anūkų seneliai Violeta ir Kęstutis Pempės. Marija Antanavičiūtė svarsto, kiek žalos daro visuomenei asocialių šeimų stigmatizavimas. Liberalai nesugeba atlikti savo funkcijos ginti demokratinę santvarką. Simonos Merkinaitės komentaras.

Sekmadienio, spalio 29 dienos, skaitiniai

Meilė Dievui ir meilė artimui – neatskiriamos. Tačiau meilė Dievui gana abstraktus dalykas, tad lengva su ja nejučiomis ir prasilenkti. Ar yra receptas, kaip parašyti gerą knygą? Ir kas yra gera knyga? Apie Jolitos Herlyn meilės romanus rašo Indrė Jonušytė. Sveikatos psichologė M. Kukulskienė apžvelgia keturias neseniai išleistas knygas apie tėvystę ir vaikystę. „Dau­giau­sia šiais lai­kais ga­li pa­da­ry­ti my­lin­tis žmo­gus, o ne tas, ku­rį for­muo­ja šiuo­lai­ki­nė kul­tū­ra“, – sako fi­lo­so­fi­jos moks­lų dak­ta­rė dr. Bronė Gudaitytė.

Šeštadienio, spalio 28 dienos, skaitiniai

Spalio mėnesio redakcijos knygų lentyna. Lietuviško teatro „enfant terrible“ Artūras Areima atsigręžia į kasdienybės grožį. Giedrė yra dviejų vaikų mama, vienas kurių – gražiai vadinamas ankstuku. Ši jauna moteris įkūrė internetinę parduotuvę Anksti.lt – pirmąją skirtą neišnešiotiems naujagimiams. Filosofo Alvino Plantingos kalba, atsiimant šiųmetę Templetono premiją.

Penktadienio, spalio 27 dienos, skaitiniai

Svarbiausiu propagandos taikiniu jau keletą metų iš eilės tampa Lietuvos istorija, žemiau savęs palikdama mūsų kariuomenę, NATO ir ES, dėstoma Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdžio atsakyme Rūtai Vanagaitei. Liberalų sąjūdžio istorija primena lėtinę ligą – gydymas pirmiausiai turi būti partijos atsinaujinimas. Apie tai – Mato Baltrukevičiaus komentare. Lietuvos vyskupai pakvietė lietuvius spalio 22 dieną atvykti į Fatimą švęsti Lietuvos dieną, kuri yra sudėtinė Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Fatimoje 100 metų jubiliejaus iškilmių dalis. Bernardinai.lt videoreportažų cikle „Kalbinant lėlę“ Lietuvos lėlių teatro siela, režisierius ir dailininkas R. Driežis pasakoja vingiuotą lėlių teatro istoriją ir kodėl populiarumo vis dar nepraranda „Trys paršiukai“.

Ketvirtadienio, spalio 26 dienos, skaitiniai

Politinis susidorojimas yra pagavi ir kartu apgaulinga idėja. Justino Dementavičiaus komentaras. Maltoje savo automobilyje susprogdintos žurnalistės Daphne Caruana Galizia istorija parodo, jog net Europos sąjungoje šios profesijos atstovai nėra saugūs. Apie tai – Mato Baltrukevičiaus tekste. Dviejų akademikų – prof. Alvydo Jokubaičio ir doc. dr. Vytauto Ališausko – pavojingos idėjos apie valstybės būklę. 2017 metai dar tik įpusėjo, tačiau neabejotinai juos galima vadinti atradimų metais – apie tai Kęstučio Salicko tekste.