Šiandien

Gegužės 1 d.
Pirmadienio, gegužės 1-osios, skaitiniai

Prieš porą metų Michaelis Sagatis rado senus prosenelės laiškus, kurie dabar eksponuojami Genocido aukų muziejuje. Laimingų atsitiktinumų virtinė atvedė jį į Vilnių pažinti šeimą ir mūsų regiono istoriją. Vytautas Raškauskas rašo, kad nauja ir vienintelė socialinė akcija, kurios mums iš tikrųjų reikia – tai mokykla be patyčių. Ne savaitė, ne mėnuo, net ne metai, o mokykla, netoleruojanti patyčių visą laiką. Simona Merkinaitė rašo, kad demokratija negali būti suvokiama vien kaip valios viešpatavimas, kadangi demoso valia niekada nėra vienalytė. Šventumo siekimas ir veikimas politinėje bendruomenėje padeda žmogui pasiekti geriausių įmanomų rezultatų. Šią ir kitas šv. Tomo Akviniečio politinės filosofijos mintis video įraše pristato doc. dr. Naglis Kardelis.

Balandžio 30 d.
Sekmadienio, balandžio 30-osios, skaitiniai

Šiandien skaitiniuose klausiame, kodėl evangelistas įtraukė Emauso mokinių istoriją į savo pasakojimą. Kuo jis aktualus mums ir visų laikų krikščionims? Homilijos autorius kun. R. Taučius OFM. Sveikiname visus su Tarptautine džiazo diena! Pokalbyje su Lietuvos džiazo federacijos prezidentu Julijumi Grickevičiumi – apie džiazo padėtį mūsų šalyje ir tai, kuo džiazas svarbus kiekvienam iš mūsų. Brolis pranciškonas pasakoja, kaip pajuto pašaukimą dirbti su onkologiniais ligoniais, kodėl solidarumo renginiui prieš dešimt metų pasirinko būtent bėgimo formą ir kokios šiemet yra „Vilties bėgimo“ naujovės. Dar viename tekste aiškinama, kaip žmonės linkę skaityti internete, tiksliau sakant, kurias elektroninių tekstų dalis ir kodėl perskaito daugiausia žmonių.

Balandžio 29 d.
Šeštadienio, balandžio 29-osios, skaitiniai

Redakcija rekomenduoja balandį skaitytas knygas. I. Petraitienė toliau pasakoja apie T. Matulionio gyvenimą. Šįkart apie pokario komunistinės valdžios mėginimus pasitelkti Bažnyčią susidorojimui su partizanais. Tęsiame ciklą „Vieni iš mūsų“ apie vienuolių gyvenimą. Savo istoriją pasakoja Švč. Nekaltosios M. Marijos tarnaičių kongregacijos sesuo Jolita Šarkaitė. Psichologas Julius Kvedarauskas dalijasi savo įžvalgomis apie tikėjimo įtaką psichologijai.

Balandžio 28 d.
Penktadienio, balandžio 28-osios, skaitiniai

Žydų bolševikų mitas perrašo istoriją etnizuodamas kaltę dėl sovietinio režimo ir taip išplaudamas daugumos kolaborantų padarytus nusikaltimus, rašo Donatas Puslys aptardamas istoriko Timothy Snyderio knyga „Juoda žemė. Holokaustas kaip istorija ir perspėjimas“. Apaštališkasis nuncijus Lietuvai arkivyskupas Pedro López Quintana atsako į klausimus apie mūsų katalikiškąją kasdienybę. Visai neseniai Kaunas tapo 2022 metų Europos kultūros sostine. Praėjus pergalės šventei verta kritiškai įvertinti ateities scenarijų ir atlikti trumpą (auto)refleksiją, kurios įžvalgos kitus 5 metus ir vėliau galėtų lydėti mūsų miestiečių gyvenimą. Apie tai – Domo Lavrukaičio tekstas. Artėjant Motinos dienai, Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio mama Nijolė pasakoja, kaip užauginti ministrą ir ko ji pati dar norėtų Motinos dienos proga. Pokalbyje dalyvauja ir ministro žmona Rima.

Balandžio 27 d.
Ketvirtadienio, balandžio 27-osios, skaitiniai

Daugybę Šiaurės Korėjos pabėgėlių išgelbėjusi ir Amerikoje apgyvendinusi Suzanne Scholte pasakoja, ką apie šalį iš jos bėglių pavyko sužinoti per pastaruosius 20 darbo metų. Taip pat pristatome pokalbį su JT atstove Dalia Leinarte apie moterų teisių padėtį pasaulyje ir Lietuvoje. Prisimindami artėjantį popiežiaus Pranciškaus vizitą į Egiptą kviečiame susipažinti su jo detalėmis. Kelionė – itin svarbi daugeliu aspektų, komentatorių teigimu – tai sudėtingiausias ligšiol vykęs Begoglio pontifikato vizitas. Pažvelkime kodėl. Jau aštuonerius metus sėkmingai gyvuoja Naujasis teatras. Iš kitų jis išsiskiria tuo, kad jame dirba vien tik negalią turintys žmonės. Be to, čia neišgirsite keiksmų, nepamatysite šiuolaikinių efektų, o po spektaklio jausitės apsivalę, nes čia statomos pjesės propaguoja krikščioniškas vertybes. Pokalbis su šio teatro įkūrėja, meno vadove ir direktore Svetlana Laima Zemleckiene.

Balandžio 26 d.
Trečiadienio, balandžio 26-osios, skaitiniai

Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas Algirdas Zabulionis klausia, ar poezijos knyga namuose keičia mokinio matematikos pasiekimus. Astravo atominę elektrinę statančiai kaimynei Baltarusijai nė motais, kad Lietuvos sostinė Vilnius yra tik už 55 km. Jurgis Raudys dalinasi mintimis apie savo ieškojimus: bendruomenės, kurioje tarpsta maldos gyvenimas. P. Nesso knyga „Septynios minutės po vidurnakčio“ – ne iš lengvųjų, bet paveiki ir įkvepianti gyventi. Išsamiau apie ją – J. Dižavičiaus videoapžvalgoje.

Balandžio 25 d.
Antradienio, balandžio 25-osios, skaitiniai

Susipažinkite su politikais, patekusiais į antrąjį Prancūzijos prezidento rinkimų turą – Marine Le Pen ir Emmanueliu Macronu. Kun. Thomas Bergas rašo apie savo paties klaidas bei skausmą, kurį patyrė dėl Bažnyčioje egzistuojančio blogio, tačiau pasiūlo ir galimybę judėti toliau, pasitelkiant gydančią meilę. Pozityvus dienoraštis pasakoja apie Danguolę, kuri atrado savyje ryžto ir nepabūdo gultis ant operacinio stalo transplantacijai, kad jos dukrelė Grėtė galėtų džiaugtis kiekviena diena. „Koks jausmas apima trumpam ar ilgesniam laikui sugrįžusį Lietuvos emigrantą? Galbūt toks pat kaip visada, galbūt – visada kitoks. Kiekvienam labai asmeniškas tik jam būdingas liūdesys, euforija, džiaugsmas, bet dažniausiai – dar vieno, gal net galutinio išsiskyrimo nuojauta...“, – rašo Indrė Jonušytė.

Balandžio 24 d.
Pirmadienio, balandžio 24-osios, skaitiniai

Šiandien skaitiniuose Donatas Puslys klausia, kodėl Kremlius nesirengia švęsti 1917 metų Rusijos revoliucijos šimtmečio. Vilniaus universiteto mokslininkų pristatyto tyrimo apie pajamų nelygybę rezultatai nustebino pačius tyrimą atlikusius mokslininkus. Agnės Lisauskaitės vertime – apie šiuolaikines stabmeldystės formas, nepaliekančias erdvės Dievui. Ne vienus metus Krizinio nėštumo centre savanoriaujančios Giedrė Šavinienė ir Renata Remeikaitė pasakoja apie centro teikiamą visapusišką pagalbą besilaukiančioms moterims.

Balandžio 23 d.
Sekmadienio, balandžio 23-iosios, skaitiniai

„Ramybė jums“ – tai žodžiai, kurie grąžina mokinimas prarastą didžią dovaną. Jėzus vėl grąžina Dievo žvilgsnį į tikrovę: pilną džaugsmo ir vilties. Šio sekmadienio homilijos autorius – Kauno vyskupas augziliaras Kęstutis Kėvalas. „JAV leidžiamas žurnalas kunigams „The Priest“ atliko kunigų apklausą, po kurios paaiškėjo, kad iš visų Mišių, laidotuvių, krikštynų, atlaidų ir kitų apeigų „sudėtingiausios“ yra santuokos – jos mažiausiai mėgstamos“, – rašo Antanas Saulaitis SJ. Sekmadienio skaitiniams – ištrauka iš Česlovo Skaržinsko knygos „Palėpėje, į kurią atsėlina vakaras“. Ginto Karaliaus komentaras apie šiandien prasidedančius rinkimus vienoje galingiausių ES valstybių.

Balandžio 22 d.
Šeštadienio, balandžio 22-osios, skaitiniai

Irena Petraitienė toliau sklaido vingiuotos Teofiliaus Matulionio biografijos puslapius. Šįkart pasakojimas apie tvirta vyskupo laikysena komunistinių galiūnų atžvilgiu. Pagal vienuolės Faustinos vizijas nutapytą Gailestingojo Jėzaus paveikslą visame pasaulyje išgarsino ne Vilniuje saugomas jo originalas, bet gerokai vėliau sukurta jo kopija. Živilė Nedzinskaitė recenzuoja ketvirtąją Kristinos Sabaliauskaitės romano „Silva Rerum“ dalį. „Himnas, niūniuojamas į ausį, garso katedra, pilna aidų ir mistinių potyrių, siurrealistinė karo nuojauta, romantiškai melancholiškas padaras iš veidrodžių karalystės“, – rašo D. Razauskas apie naujausią venesueliečio muzikos kūrėjo A. Ghersi albumą.

Balandžio 21 d.
Penktadienio, balandžio 21-osios, skaitiniai

„Tapyboje man patinka, kai atsiranda daug netikėtumų. Juos vartau, sukalioju, keikiuosi, džiaugiuosi – kitaip nemoku“, – atvirauja menininkas A. Zakarauskas. Daugiau apie kūrybą, meno prasmę ir tai, kas nuteikia pozityviausiai – videoreportaže. Sveikatos specialistė R. Sketerskienė teigia, kad moksleivių sveikatai didelę įtaką turi darbo ir poilsio režimas. Antrasis pasaulinis karas įvairiomis kryptimis privertė emigruoti 40 milijonų žmonių, o po Hitlerio mirties JTO ištiesė pagalbos ranką nusiaubtam žemynui. Ar dabar sugebėsime padėti pabėgėliams iš Sirijos? Evangelikų reformatų Vilniaus parapijos klebonas Raimondas Stankevičius sako, kad nesvarbus aukos dydis, jei ji – iš širdies ir Dievo garbei. O „Transparancy International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas įsitikinęs, kad kuo skaidresnė organizacijos veikla, tuo aplinkiniams lengviau pasitikėti ja ir prisidėti prie jos tikslų įgyvendinimo.

Balandžio 20 d.
Ketvirtadienio, balandžio 20-osios, skaitiniai

Justinas Dementavičius komentuoja, kodėl į ginčus dėl dvigubos pilietybės žvelgia ironiškai. „Tik pavartęs šią knygą pamačiau daug Dzūkijos krašto, man savo krašto, žmonių pavardžių, realijų. Tai skatino skaityti, domėtis, nerti į šią knygą. Joje atsiskleidžia istorija“, – apie Č. Skaržinsko knygą rašo V. Sventickas. Šiandien prasideda LSDP pirmininko rinkimų II turas. Roko Markausko komentaras apie socialdemokratų pasirinkimą tarp architekto ir inžinieriaus. Tuo tarpu Dalia Cidzikaitė pristato Amerikos lituanistinių mokyklų mokomąją medžiagą.

Balandžio 19 d.
Trečiadienio, balandžio 19-osios, skaitiniai

Apie baroko muzikos ir džiazo sintezės idėjos atsiradimą, kitokio skambesio paieškas ir naująją programą, kurią bus galima išgirsti balandžio 23 d. Vilniaus Bernardinų bažnyčioje – pokalbyje su kvarteto „Baroque Contempo“ nariais. Psichologė Lina Vėželienė apie visus, kurie įsitikinę, kad gyvenimas yra nesibaigianti kančių grandinė, ir atitinkamai kuriančius savo kančios kupiną egzistenciją. Šarūnas Rinkevičius rašo apie dar vieną bandymą į žemėlapius sugrąžinti Asirijos valstybę. Kembridžo universiteto doktorantas kalba apie Aristotelio „Politiką“ ir Platono dialogus „Alkibijadą“ bei „Charmidą“. Šie antikiniai veikalai padeda suvokti, kiek svarbus ugdymas valstybės politikoje.

Balandžio 18 d.
Antradienio, balandžio 18-osios, skaitiniai

Šiandien skaitiniuose pokalbis su režisieriumi Karoliu Kaupiniu apie naujausią trumpametražį filmą „Budėjimas“ ir patį kūrybos procesą. Janina – jaunutė dizainerė, svajojusi apie Niujorko dangoraižius, tačiau, kaip pati sako, patyrusi lengvą egzistencinę krizę ir atsidūrusi „Caritas“ organizacijoje. Iš pradžių jaunai merginai atrodė baisūs „kitokie“ žmonės, tačiau įvyko stebuklas ir tiek Janina žmones, tiek jie Janiną… prisijaukino. Visiška tamsa, bet koks erdvės suvokimas eliminuotas. Galva ant pagalvės, kūnas ant grindų, ir taip prasideda „Juoda saulė“ – vizualiųjų menų, teksto skaitymo, garso, šviesos ir erdvės architektūros lydinio performansas. Kaip galima pykti ant To, kuris yra tobula Meilė, nuo kurio malonės visiškai priklausome? Ir visgi uoliai stengtis nepykti ant Dievo, to pykčio nepripažinti ir neišreikšti, nėra tas pat, kas jo neturėti.

Balandžio 17 d.
Pirmadienio, balandžio 17-osios, skaitiniai

Žiniasklaida visiškai ignoravo faktą, kad tūkstančiai žydžių, musulmonių ir krikščionių moterų kartu žygiavo per Izraelį, reikalaudamos taikos.Skaitydami Himną meilei suabejojame – gal tai viso labo gražūs žodžiai, neturintys nieko bendro su kasdieniu gyvenimu? Įsiskaitę įdėmiau galime pamatyti, kad apie meilę šeimoje ten kalbama aktualiai šiandienai. Vytautas Ališauskas recenzuoja IV a. Antanazo Aleksandriečio knygą apie vienuolystės tėvą šv. Antaną Didįjį, pernai pirmąsyk iš graikų kalbos išverstą į lietuvių. Taip pat kviečiame skaityti Kazio Bradūno eilėraščių rinktinės „Liepė man būti“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017) sudarytojo kunigo Juliaus Sasnausko įžanginį žodį.

Balandžio 16 d.
Sekmadienio, balandžio 16-osios, skaitiniai

Po Didžiojo penktadienio dramos, šiandien švenčiame prisikėlimą. „Nors kančia mums gana artima ir gerai pažįstama, prisikėlimą suprasti sunkiau“, – sako Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas. Henriko Gudavičiaus laiškai apie skaitytą „Maidano dienoraštį“, Druskininkus, juokų dieną, lietuvių bei rusų literatūrą. Saulius Lynikas pasakoja apie Velykas pokariu: šventinio džiaugsmo niekas neužgožė. „Žmogaus žvilgsnis galiausiai ieško kito žvilgsnio, kuriame galėtų atrasti ir save“, – rašo Lietuvos vyskupai, sveikindami šv. Velykų proga.

Balandžio 15 d.
Didžiojo šeštadienio, balandžio 15-osios, skaitiniai

„Žmogaus žvilgsnis galiausiai ieško kito žvilgsnio, kuriame galėtų atrasti ir save“ – rašo Lietuvos vyskupai, sveikindami šv. Velykų proga. Netrukus Turkijoje vyksiantis konstitucinis referendumas nulems šios šalies ateitį. Ar Turkija išliks parlamentinės demokratijos principais besivadovaujančia šalimi, sužinosime per Velykas. Tuo tarpu D. Razauskas dalijasi mintimis apie Tomą Waitsą. „Šiandien kalbėsiu apie Tomą Waitsą. Ir girdžiu, kaip greičiau plakti ima daugelio mano bičiulių širdys – puikiai žinau, koks Tomas Waitsas yra svarbus tūkstančiams melomanų, poetų, dailininkų, aktorių, kino kūrėjų“, – rašo D. Razauskas. 1944 m. liepą karo frontui artėjant prie Vilniaus, vysk. T. Matulionis dekanams išsiuntė tokią telegramą: „Aš lieku vietoje. Įsakau ir visiems parapijų klebonams pasilikti savo vietose.“

Balandžio 14 d.
Penktadienio, balandžio 14-osios, skaitiniai

„Vyksta Jėzaus iš Nazareto nukryžiavimas ir jūs galite tiesiogiai stebėti vaizdo reportažą! Kas, jūsų nuomone, jis yra?“ – taip savo sukurtą vaizdo klipą pristato sportu besidominčių britų krikščionių portalo kūrėjai. „Spalvingas filmų penketukas maloniai nustebino. Jis taikliai apibūdina „Kino pavasario“ filmus, neapsiribojančius emocijų pakutenimu, visada apeliuojančius ir į žiūrovo intelektą“, – aptardama festivalio programą rašo A. Mikuckytė. Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis interviu Bernardinai.lt trumpai pristato Martyno Liuterio įžvalgas. Didžiojo reformatoriaus dvasinė patirtis ir vėliau išplėtotas mokymas istorijos eigoje tapo vienu iš reikšmingų postūmių atsigręžti į Dievo Žodį ir jame perteikiamą Dievo paveikslą. Tuo tarpu Donatas Puslys dalijasi mintimis apsilankius neseniai duris atvėrusiame Antrojo pasaulinio karo muziejuje Gdanske.

Balandžio 13 d.
Ketvirtadienio, balandžio 13-osios, skaitiniai

Didžiojo ketvirtadienio ryto Mišios, dar vadinamos Krizmos Mišiomis, užbaigia gavėnią ir įveda į velykinį tridienį. Šiandien vakare visi liturginiai simboliai ir tekstai bylos apie Kristaus bendruomenės DNR. Pokalbis su „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų koordinatoriumi Pauliumi Murausku apie nesąžiningumą sporte. Mūsų kaimynų lenkų džiazas išties spalvingas, įdomus ir susilaukęs pripažinimo visame pasaulyje reiškinys, rašo Vitalijus Gailius. Apie naujausius Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymus ilginti mokslo metus diskutuoja tėvai, politikai, vyriausybės atstovai ir psichologai. Vaizdo pasakojimas apie pozityvią porą, nemiegančią ant laurų. Asociacija „Pozityvios idėjos“ stengiasi padėti sunkiai sergantiems ligoniams.

Balandžio 12 d.
Trečiadienio, balandžio 12-osios, skaitiniai

Donatas Puslys aptaria naujausią J. Barneso knygą „Laiko triukšmas“, kurios pagrindinė tema – genialaus kompozitoriaus Dmitrijaus Šostakovičiaus gyvenimas ir kančios totalitarinio režimo gniaužtuose. Taip pat Justinas Dižavičius apžvelgia vieno žymiausių psichologijos tyrėjų, Nobelio premijos laureato Danielio Kahnemano knygą „Mąstymas, greitas ir lėtas“. Į „Kino pavasarį“ rumunų kino kūrėjas A. Tănăsescu atvyko kaip komisijos narys. Su juo kalbėjomės apie rumunišką kiną, meno galią, kino festivalio programos sudarytojo darbą ir dabartinę Rumunijos visuomenę. Ar žinote, kaip nustatoma Velykų data? Ir kodėl Ortodoksai Velykas švenčia vėliau? Pasidomėkime. Alepe humanitarinė krizė tebėra labai sunki. Tačiau lygiai taip pat neatidėliotinai reikalinga rekonstrukcija, o labiau už viską – psichologinis populiacijos atstatymas. Pranciškonai iš Alepo prašo paremti jų misiją Sirijoje.

Balandžio 11 d.
Antradienio, balandžio 11-osios, skaitiniai

Pokalbyje su rašytoju, poetu, bardu, režisieriumi Vytautu V. Landsbergiu – apie būsimus pasirodymus, skirtus namų temai, ir apie tai, ką reiškia namai siaurąja ir pačia plačiausia prasme. Penktąjį gavėnios sekmadienį tradiciškai uždengiami kryžiai. Kokia šio ženklo prasmė? Tuo tarpu Šarūnas Rinkevičius pasakoja apie asirų Naujuosius metus. „Esu Renata, paprasta moteris, kuri vaikystėje pamilo chemiją. Kadangi ta meilė užsitęsė, tapau chemijos mokslų daktare“, – paprastai, linksmai ir labai pozityviai nusiteikusi save pristatė 12-ojo „Pozityvaus dienoraščio“ puslapio herojė. Kai jauna, veikli ir protinga moteris susilaukė sūnelio, nusprendė, kad apie chemiją nori šnekėti kur kas paprasčiau, aiškiau ir patraukliau. „Mokslo virusas plinta!“ Tokiu šūkiu apsišarvavusi Renata eina į priekį ir nori visiems parodyti, kad chemija gali būti… graži.

Balandžio 10 d.
Pirmadienio, balandžio 10-osios, skaitiniai

Didžiosios savaitės pirmadienį pradedame apmąstydami amerikiečių autoriaus Robert McTeigue, SJ. klausimą: „Ar Didžioji savaitė tikrai verta tokių pastangų?“. Taip pat kviečiame skaityti apie Konstantino Sirvydo „Punktus sakymų“ – tekstus, kuriuos būtų galima pavadinti kun. A. Toliato knygos ir visos lietuviškosios homiletikos pirmtakais ir precedentais. Dalijamės video įrašu, kuriame a. a. Leonidas Donskis pristato tris antikos kūrinius: Aristofanas „Debesys“, Homeras „Iliada“, Tukididas „Peloponeso karas“. O Matas Baltrukevičius aptaria „Tvarkos ir teisingumo“ partijos perspektyvas. Naujas lyderis, tačiau sena stagnacija, teigia jis.

Balandžio 9 d.
Sekmadienio, balandžio 9-osios, skaitiniai

Dievas savo ištikimam sūnui per kančią ir mirtį suteikia naują gyvybę, kurios dalininkais esame ir mes. Mūsų gyvenimas taip pat yra toks perėjimas. Jėzus duoda mums pavyzdį. Verbų sekmadienio homilijos autorius - kun. Antanas Saulaitis SJ. Baigiame publikuoti „Amoris laetitia" ištraukas. „Santuokoje išgyvenamas visiškos priklau­somybės kitam asmeniui jausmas, tačiau pasiekiamas ir toks taškas, kai poros meilė pasiekia maksimalią laisvę ir tampa sveikos autonomijos er­dve“ - rašo popiežius Pranciškus. „Bradūnas atitinka tikrumo poziciją“, – rašo literatūrologė Dalia Satkauskytė. Sigita Maslauskaitė rašo apie parodą, kuri įrodo, kad religinė dailė gali būti nesustabarėjusi, moderni, gebanti „užkabinti“ tamsiąją dievoieškos kelio pusę.

Balandžio 8 d.
Šeštadienio, balandžio 8-osios, skaitiniai

„Šįkart tik tai, kas be kompromisų mano skoniui regisi išties aukščiausios prabos reikalai“, – pristatydamas kovo mėnesio užsienio albumų lentyną rašo Domantas Razauskas. Tęsiame būsimo palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio gyvenimo istoriją. Šįkart Irena Petraitienė pasakoja apie lemtingą paskyrimą Kaišiadorių vyskupu. Liturgija yra taikos ir vienybės, o ne pasidalijimų ir konfrontacijų vieta, teigia Dieviškojo kulto ir sakramentų disciplinos kongregacijos prefektas, kardinolas Robertas Sarah. Pokalbyje su menininku Egidijumi Daruliu – apie jo įvairias menines veiklas, miniatiūrų bei grojimo dambreliu technikas ir apie džiaugsmą kurti kartu su šeima.

Balandžio 7 d.
Penktadienio, balandžio 7-osios, skaitiniai

Balandžio 5-ąją pas Viešpatį iškeliavo gydytoja akušerė-ginekologė Banga Kulikauskaitė. Dar tik įpusėjusi penktąją dešimtį, tačiau nuveikusi nepaprastai daug. Pasitikusi apie 2000 naujų gyvybių ir nepadariusi nė vieno aborto. „Nebijok vėžio“, – iki pat gyvenimo pabaigos ragino B. Kulikauskaitė. „Eskaluojant krizės vaizdinį, bandoma įtikinti, kad prieita tam tikra riba ir atsisakyti dalies savo laisvės yra būtina. Maža to – būtent laisvės ir teisės yra šių krizių priežastis. Neva tam, kad išliktume, turime atsisakyti to, ko taip ilgai siekėme – laisvės ir teisės savarankiškai galvoti ir veikti. Šią savaitę V. Orbanas puikiai pademonstravo, jog savo teisybės sieks bet kuriomis priemonėms ir kad kai kurie yra lygesni prieš įstatymą nei visi likusieji. Šią lygybę nulemia asmeniniai įsitikinimai ir pažiūros“, – rašo Simona Merkinaitė. Balandžio 5 d. internetinio dienraščio „Bernardinai.lt“ redakcijoje lankėsi ir į žurnalistų klausimus atsakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Tuo tarpu Gediminas Zelvaras kalbina Vidmantą Valiušaitį apie jo knygą, pasakojančią Valiušaičių šeimos istoriją.

Balandžio 6 d.
Ketvirtadienio, balandžio 6-osios, skaitiniai

„Tai prasidėjo seminarijos metais, sklaidant mados modelių ir aktorių fotogaleriją, kuri mane traukė. Tai atrodė visiškai nekalta, be jokios grėsmės mano celibato įsipareigojimui“ - pasakoja kunigas, dalindamasis skaudžia patirtimi. Pasak britų rašytojo profesoriaus emerito Jeremy‘io Adlerio, kol Europos Sąjunga bus suprantama vien kaip laisvo prekių judėjimo bendrija, tol Europos projektas liks neišbaigtas. Jau Augustinas ragino atsigręžti į laisvus idėjų mainus. „Trapusis menas gyventi, skirtingai negu kiti menai, vengia jį apibūdinančių žodžių. Aptarimu baugu paliesti tai, kas nuo prisilietimo iš šalies labai saugoma. Meno gyventi gyvastis istoriko Aurimo Švedo knygoje „IRENA Veisaitė „Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ prasimuša pro tvarkingai stilistiškai sušukuotą pasakojimą, atverdama prasmių viršūnes“, – rašo Vanda Juknaitė. Tuo tarpu Matas Baltrukevičius klausia: „Tėvynės sąjunga-krikščionys demokratai (TS-LKD): konstruktyvūs stebėtojai ar aršūs kritikai?“

Balandžio 5 d.
Trečiadienio, balandžio 5-osios, skaitiniai

Simono Algirdo Spurgos komentaras apie nesėkmingą respublikonų bandymą reformuoti JAV sveikatos apsaugos sistemą. Leonas Grumuliauskas analizuoja peripetijas, apgaubusias profesoriaus Liudo Mažylio šimtmečio atradimą. Istorikas Eligijus Raila giria Lenkų diskusijų klubą ir jo moto „Kitokia Vilenščizna yra įmanoma“. Pranciškonas Jose Antonio Merino interviu teigia, kad Don Kichotas ir šv. Pranciškus yra du mums reikalingi bepročiai.

Balandžio 4 d.
Antradienio, balandžio 4-osios, skaitiniai

Filosofas Alvydas Jokubaitis diskutuoja apie krikščionį šiuolaikiniame universitete. Tuo tarpu Gediminas Zelvaras kalbina teologą Giedrių Saulytį apie protestantizmo reikšmę krikščionybei ir Lietuvai. „Šis filmas yra apie tai, ką galvoji jį žiūrėdamas. Jei galvoji apie kalnų grožį, tuomet tai filmas apie kalnų grožį. Jei galvoji apie žmogaus vienatvę, tuomet tai filmas apie vienatvę“, – „Moterį ir ledyną“ pristato filmo autorius, režisierius Audrius Stonys. O Šarūnas Rinkevičius rašo apie naują Izraelio sąjungininką Artimuosiuose Rytuose – Irako kurdus.

Balandžio 3 d.
Pirmadienio, balandžio 3-osios, skaitiniai

Vokiečių režisierius ir operatorius Fredas Kelemenas šių metų „Kino pavasaryje“ pristatė savo naujausią filmą „Sarajevo sielvarto dainos“. Šiame filme triptike dėliojama gyvenimo Sarajeve mozaika. Su režisieriumi Donatas Puslys kalbėjosi ne tik apie jo filmą, bet ir apie šiandieninę Europą, menininko misiją, kasdienybės grožį. Dėl sausros daugeliui Afrikos valstybių, esančių piečiau Saharos dykumos, gresia didžiulė humanitarinė krizė: 20 milijonų žmonių badauja, 50 milijonų yra nuolat alkani, o Jungtinės Tautos perspėja, kad per artimiausius mėnesius mirtis dėl bado gresia 1,4 milijonui vaikų“, – rašo VU TSPMI politologė Giedrė Biržytė ragindama pasaulį nelikti abejingam šiai kraupiai krizei. Taip pat Rasa Baškienė kalbina psichologę Iloną Laurinaitytę, kuri teigia, kad probacijos įstatymas pas mus egzistuoja, tačiau dažnai jį suprantame tik teoriškai. Doc. dr. Naglis Kardelis videopasakojime pristato svarbausias antikos filosofo Platono politinės teorijos idėjas.

Balandžio 2 d.
Sekmadienio, balandžio 2-osios, skaitiniai

Aptardamas šio sekmadienio evangelinį pasakojimą apie Lozoriaus prikėlimo istoriją, kunigas pasitelkia garsių italų dailininkų Giotto ir Duccio darbus. Balandžio 2 d. tėvas Severinas švenčia kunigystės 50 metų sukaktį. Ta proga jis apžvelgia savo nueitą kelią nuo svajonės būti misionieriumi, pašaukimo krizės ir noro sukurti šeimą iki dabartinio gyvenimo Lietuvoje. Devintasis, paskutinis „Amoris laetitia" skyrius – apie santuokos ir šeimos gyvenimą gaivinantį dvasingumą. Augustė Žičkytė analizuoja P.W. Youngo knygos „Trobelė“ krikščioniškumą.

Balandžio 1 d.
Šeštadienio, balandžio 1-osios, skaitiniai

Bernardinai.lt redakcija dalinasi šiuo metu skaitomų knygų rekomendacijomis. „Šito kęsti ilgiau nebegalima“, – pareiškė režisierius Aleksandras Sokurovas kalbėdamas apie Rusijos politinius kalinius ir moksleivių protestą. Dalinamės visa jo kalba, išsakyta atsiimant apdovanojimą. Tuo tarpu publicistas Vytas Drunis – apie demokratiją, savęs tobulinimą ir kitus „žaidimus“. Sesuo Danutė pasakoja, kaip nutiko, kad, jau turėdama sužadėtinį ir sutartą vestuvių datą, visgi nusprendė tapti vienuole. Nelaiminga meilė? Nieko panašaus.

Kovo 31 d.
Penktadienio, kovo 31-osios, skaitiniai

Spaudos konferencijoje Seime pristatyta būsimo palaimintojo Teofiliaus Matulionio asmenybė ir jo svarba šiandienos Lietuvai. Iš jubiliejaus tikimės pernelyg daug. Komentuoja „Naujasis Židinys-Aidai“ apžvalgininkas Tomas Daugirdas. Taip pat pristatome legendinio Irano režisieriaus Abbaso Kiarostami 1995 m. rašytą tekstą – raktą, padedantį skaityti jo paties kūrybą. Kartu tai – mažas neužbaigto kino judėjimo manifestas. LVŽS ateitis labai priklauso nuo lyderių tarpusavio santykių – partija veikiausiai labai daug prarastų, jeigu jie neberastų bendros kalbos. Apie LVŽS ateitį – Mato Baltrukevičiaus komentare.

Kovo 30 d.
Ketvirtadienio skaitiniai

Donatas Puslys rašo, kad Vakarų pasaulis negali likti abejingas informaciniam karui, nukreiptam prieš jį. Tačiau esminis klausimas – kaip atsakyti į Rusijos propagandą, kuria siekiama piliečiams įmontuoti tam tikrą mentalinę schemą, ir kartu netapti panašiam į Putiną. Pokalbyje su muzikos kūrėju, gitaros meistru Martynu Kuliavu – apie būsimus koncertus, kuriuos papuoš sutartinės, ir kūrybos kelio atradimus. Guoda Azguridienė „Naujajame Židinyje-Aidai“ svarsto apie dūmų uždangą, kurioje šiandien skendi sąvoka „dvasingumas“. Be to, dalinamės dar viena „Kino pavasario“ recenzija – šįkart apie ilgai lauktą Xaviero Dolano juostą „Tai tik pasaulio pabaiga“.

Kovo 29 d.
Trečiadienio, kovo 29-osios, skaitiniai

Lietuvos stojimo į NATO dienos proga, Matas Baltrukevičius klausia, kiek Lietuvos visuomenė yra militaristinė ir kiek mums tokiais reiktų būti. „Kas yra žmogus? Turėtume saugotis aiškių, tiesmukų, galutinių atsakymų į šį klausimą. Tokių atsakymų rasime ir buitiniuose žmonių pokalbiuose, ir prastoje filosofijoje bei teologijoje“, – savo komentare rašo Povilas Aleksandravičius. Donatas Puslys aptaria Lenkijoje daug diskusijų sukėlusią Agnieszkos Holland juostą „Pėdsakas“ klausdamas, ar iš kruvino pėdsako gali gimti utopija. Pasibelskime į naujosios Valdo Papievio knygos „Žiebtuvėliai anarchistai“ pasaulį ir pažiūrėkime, ką apšviečia, ką šildo ir ką uždega V. Papievio žiebtuvėlių ugnis.

Kovo 28 d.
Antradienio, kovo 28-osios, skaitiniai

Valstybinio jaunimo teatro vadovas Audronis Liuga sako, kad šiandien teatre svarbiausia kalbėti, kas iš tiesų esame patys sau, ir ieškoti gaivių būdų išjudinti kūrybinę mintį. Jau aštuntasis „Pozityvaus dienoraščio“ puslapis yra apie tikrą vunderkindą Igną, kuris, mokyklą baigęs penkiais „šimtukais“, įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti mikrobiologiją ir biotechnologijas. Šis talentingas jaunas žmogus nesiskundžia, kad Lietuvoje sunku gyventi ar trūksta darbo – juk darbo vietą visada galima susikurti pačiam. Šarūnas Rinkevičius – apie istorinę tautinę sabėjų mažumą, kuriai jos gimtosios žemės dėl neramumų tapo nesvetingomis. Ketvirtasis tekstas – apie esminį dalyką – žmonijos santykį su vaikyste. Čia neužtenka vien politinių manifestų ar teisinių apsaugos modelių, nes jie yra tik šio filosofinio, psichologinio, kultūrinio, istorinio santykio išorinės apraiškos.

Kovo 27 d.
Pirmadienio, kovo 27-osios, skaitiniai

Visi „Kino pavasario“ pasirinkimai subjektyvūs. Šie – irgi, tačiau galbūt padės jums nepasiklysti filmų jūroje. Teologo Giedriaus Saulyčio tekstas apie tiesos siekimą kaip aukščiausią tikėjimo teiginį ir pareigą jį ginti. Septintojo dešimtmečio „Vilniaus valiutininkų“ bylos priežastis ir eigą aptaria Klaipėdos universiteto doktorantas Justas Stončius. Gėdą jaučia tik laisvas žmogus, nes jis yra atsakingas. Apie tai savo tekste svarsto Aurimas Juozaitis.

Kovo 26 d.
Sekmadienio, kovo 26-osios, skaitiniai

Gavėnios, atgailos ir dvasinio atsinaujinimo, metu, klausydamasis pasakojimo apie aklojo pagydymą, negaliu neklausti savęs: ar mane pasiekia Kristaus šviesa, ar aš regiu? Sekmadienio homilijos autorius – kun. Aušvydas Belickas. Savo pašaukimo istoriją pasakoja pranciškonas Antanas Blužas iš Kretingos. Devintasis, paskutinis „Amoris laetitia“ skyrius – apie santuokos ir šeimos gyvenimą gaivinantį dvasingumą. Kazio Varnelio namai-muziejus kviečia patirti nuotykį.

Kovo 25 d.
Šeštadienio, kovo 25-osios, skaitiniai

Politologas Gediminas Vitkus neskuba laidoti ES ir siūlo prisiminti tai, kad įtampų būta ir praeityje. „Bernardinai.lt“ darbuotojai Romos sutarties 60-mečio proga dalinasi mintimis apie tai, ką jiems reiškia Europos sąjunga. Domantas Razauskas rašo apie praėjusią savaitę mirusį vieną įtakingiausių visų laikų muzikantų. Irena Petraitienė toliau verčia arkivyskupo Teofiliaus Matulionio gyvenimo puslapius. Šįkart – apie giedrą ir džiugių Kauno laikotarpį.

Kovo 24 d.
Penktadienio, kovo 24-osios, skaitiniai

Užrašai iš prancūzų rašytojo, filosofo P. Brucknerio paskaitos, skaitytos Prancūzų institute Vilniuje kovo 22 d. Donatas Puslys apie skaudžią emigracijos problemą. Verta ginčytis dėl šios problemos priežasčių, nes negalavimą galima pagydyti tik teisingai nustačius jo priežastis. Uniformuoto, ginkluoto ir kareivinių režimu gyvenančio katalikų dvasininko tema tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti paprasta ir vienalytė. Apie tai - kun. M. Sabonis. Gintaras Karosas dalinasi prisiminimais apie pažintį su Romualdu Ozolu.

Kovo 23 d.
Ketvirtadienio, kovo 23-iosios, skaitiniai

Karinė tarnyba, karyba, gyvenimas kareivinėse ilgą laiką Bažnyčioje buvo traktuojami kaip nelabai tinkantys krikščionims apskritai, ypač pavojingi dvasininkams. Kaip tad išsirutuliojo karo kapelionų tarnystė? Apie tai - kapeliono Mindaugo Sabonio straipsnyje.Žymus teologas ir katalikiško judėjimo Comunione e Liberazione (CL) vadovas dalijasi mintimis dabartinį kontekstą ir krikščionybės situaciją jame. Apie Vilniaus troleibusus, kuriems šiemet 60, ir kaip jų amžius atspindi mūsų pasaulėvaizdį – nesiimti veikti iš anksto, o tik reaguoti. Ir kuo čia dėta žiniasklaida. Taip pat dalijamės ir kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson kalba, pasakyta atidarant Leipcigo knygų mugę.

Kovo 22 d.
Trečiadienio, kovo 22-osios, skaitiniai

Trečiadienį pradedame istoriko Timothy Snyderio įžvalgomis apie tai, kaip apsisaugoti nuo tironijos. Pasak prancūzų mąstytojo P. Brucknerio, didžiausias Europos priešas yra pati Europa su jos atgailaujamuoju požiūriu į savo praeitį. Rokas Markauskas rašo apie tai, kas slypi už atrodytų nekalto pasiūlymo sumažinti Seimo narių skaičių – dar vienas daugumos ir mažumos kovos epizodas. Taip pat skaitykite apie tai, su kokiais sunkumais susiduria socialinis verslas „Caritas Works“.

Kovo 21 d.
Antradienio, kovo 21-osios, skaitiniai

Dalinamės Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos lietuvių kalbos mokytojos ese apie slemą, eksperimentinę poeziją ir improvizuotą eilėraštį. „Pozityvaus dienoraščio“ reportaže pasakojame apie tai, kaip Vytautė įkūrė tikrai stebuklingas „Lobių dirbtuves“ žmonėms su proto negalia. Ši vieta yra be galo svarbi, kur truputį kitokie žmonės gali būti kartu, draugauti, augti, tobulėti ir dirbti. Turkologo Šarūno Rinkevičiaus cikle apie Iraką – dėmesys turkmėnų tautinei mažumai. Psichologinė pagalba reikalinga ne tik depresija sergantiems, bet ir jų artimiesiems, kuriems svarbu žinoti, ar depresija yra liga, kokia tai liga, kaip elgtis ir kaip bendrauti su sergančiu artimu žmogumi.

Kovo 20 d.
Pirmadienio, kovo 20-osios, skaitiniai

LSDP dabar laukia nauji pirmininko rinkimai. Kandidatų sąrašas gerokai aptrupėjo, nes visi supranta, jog reikalingos didelės permainos, o perspektyvos miglotos. Ruslanas Baranovas – apie intelektinę nuosavybę, kuri daugeliui žmonių atrodo nesvarbi ir neegzistuojanti. Kokią epitafiją rašytų ant savo antkapio, taip pat - kodėl Dohos oro uoste lounge'o prižiūrėtojui reikia žvelgti į akis, kiek sveria „Misija Sibiras“ kuprinė, koks tas namas Filadelfijoje ir kaip tapti kietam tarp sūnaus klasiokų – Andrius taškosi kelionių įspūdžiais, patarimais ir gera nuotaika. Skaidrus pasakojimas apie paprasto žmogaus gyvenimą, jo stiprų ryšį su gamta ir gebėjimą susitaikyti su vienatve, joje atrandant paguodą ir gyvenimo grožį.

Kovo 19 d.
Sekmadienio, kovo 19-osios, skaitiniai

Kun. Evaldas Darulis OFM komentuoja sekmadienio Evangelijos ištrauką apie Jėzaus susitikimą su samariete prie Jokūbo šulinio. Prisimename tiesiogiai Biblijoje nekalbantį Šv. Juozapą. Jis tik veikia ir saugo Dievo Sūnų, o atėjus Jėzaus veiklos laikui, pasitraukia į šešėlį, kad niekam nekiltų abejonių, kas yra Tėvas. Kai Lietuva šventė savo nepriklausomybės atkūrimą, Europos čiabuviai samiai kreipėsi prašydami tarptautinės bendruomenės atkreipti dėmesį į politiką, pažeidžiančią jų teises. Apie tautos problemas – Ugnė Starkutė. Toliau publikuojame Šeimos sinodo darbą apibendrinančio dokumento apie meilę šeimoje ištrauką. Skyrelis apie gailestingumą pastoracijoje – vienas svarbiausių.

Kovo 18 d.
Šeštadienio, kovo 18-osios, skaitiniai

„Kas ėjo pasivaikščioti, o kas – arklių sužiūrėti?“ – savo dienoraštyje klausia Henrikas Gudavičius. Apie emocinio intelekto dedamąsias dalis ir vaiko emocinio intelekto lavinimą pasakoja lektorė Vilma Juškienė. Kovo 18 d. sukanka 78 metai nuo Romualdo Granausko gimimo, nors galima kone galvą guldyti, kad savo gimtadienio rašytojas tikrai nešvęstų. I. Petraitienė tęsia arkivyskupo Teofiliaus Matulionio dvasinės kelionės kroniką. Šį kartą – apie piligrimystę Šventojoje Žemėje.

Kovo 17 d.
Penktadienio, kovo 17-osios, skaitiniai

Kodėl verta džiaugtis Geerto Wilderso pralaimėjimu Nyderlandų parlamento rinkimuose? Šį klausimą svarsto Donatas Puslys. Tuo tarpu prancūzų filosofė, publicistė ir romanistė Chantal Delsol save įvardija kaip liberaliojo konservatizmo atstovę. Pokalbis su ja apie didžiąsias XX amžiaus ideologijas, Europos kaip projekto likimą, populizmą politikoje, religijos grėsmes bei grėsmes religijai. Rezistentas ir tremtinys, Kovo 11-osios Akto signataras Algirdas Endriukaitis pasakoja apie savo vaikystę, studijų metus, tremtį ir Sąjūdį. Pokalbyje su Ričardu Šumila – Šiaulių kamerinio orkestro meno vadovu ir dirigentu, „Vilnius City Opera“ „bohemiečių“ trupės nariu – apie kūrybą ir kultūrą, apie pirmąsias patirtis ir saviraiškos galimybes.

Kovo 16 d.
Ketvirtadienio, kovo 16-osios, skaitiniai

Kodėl verta džiaugtis Geerto Wilderso pralaimėjimu Nyderlandų parlamento rinkimuose? Šį klausimą svarsto Donatas Puslys. Šią dieną juk labai tinka kalbėti apie gėles… Bet ne, ne rožes. Ir net ne tulpes. O apie levandas! Pagavėniuose gyvenanti Aida turi savo Levandų namelį. Beveik kaip iš pasakos, tiesa? „Meilė levandoms iš kažkur atsiranda ir jau tikrai niekur nedingsta. Tai – kaip liga“, – atvirauja moteris, levandomis kvepiančius rankdarbius (nuo kepinių iki pagalvių) dovanojanti aplinkiniams. „Ko negalima sakyti merginai bare“ – pirmoji Povilo Šklėriaus knyga („Tyto Alba“, 2016). Siūlome paskaityti šios knygos recenziją. Tuo tarpu Indrė Jonušytė dalijasi įspūdžiais iš krizės kamuojamos Graikijos.

Kovo 15 d.
Trečiadienio, kovo 15-osios, skaitiniai

Jungtinė tarptautinė paroda „Antitesi“, pristatanti V. Šemeškos, A. Rillo ir A. Daiker-Gulbinienės kūrybą, yra tarsi užtaisyta skirtingais šoviniais. O kontrastas ir įvairovė – kontekstinis šios parodos parakas. „Bernardinai.lt“ skaitytoja Jelena Šalaj dalinasi mintimis apie tautinių mažumų integraciją Lietuvoje. „Ar ne laikas būtų atsisakyti pranašo Mani ir jo tautininkiškų sekėjų, nustoti vienam kitą vertinti etninio nepasitikėjimo ir svetimumo baimėmis ir suprasti, kad realus Kremliaus režimo taikinys yra ES kaip demokratinio valstybingumo sistema?“ – klausia VDU lektorius Algis Davidavičius

Kovo 14 d.
Antradienio, kovo 14-osios, skaitiniai

Šiandien skaitytojams pristatome pokalbį su Vaidu Jauniškiu – apie lietuviškumo suvokimą, apie gražiausius patriotiškumo pavyzdžius teatre, kine ir apie tai, kad, užuot rekonstravę istoriją, turėtume žiūrėti į patį siužetą. Tuo tarpu Šarūnas Rinkevičius – apie tai, kodėl jokios tarptautinės derybos iki šio neatvedė Sirijos į taiką. „Mums reikia bijoti ne X, Q ir W, ne lotyniškų raidžių, kurios Lietuvoje, atėjusios kartu su raštu, vienuolijomis ir universitetu, gyveno nuo amžių, ir net ne svetimų kultūrų. Mums labiausiai reikia bijoti savo pačių nekultūringumo“, – rašo Kristina Sabaliauskaitė. Dalinamės straipsniu apie šiemet vykstančius Nyderlandų rinkimus, kuriuos gaubia nerimas dėl galimo populistų triumfo. Tačiau egzistuoja ir alternatyvus požiūris, jog padėtis dirbtinai sugrėsminama.

Kovo 13 d.
Pirmadienio, kovo 13-osios, skaitiniai

Jeanas Claudas Junckeris pristatė 5 ES raidos scenarijus. Kuris iš jų labiausiai atitiktų Lietuvos nacionalinius interesus? Treneris, sveikos gyvensenos propaguotojas Ignas Bakėjus įsitikinęs, kad Dievo visko galima paprašyti, tik svarbiausia – tai daryti iš širdies. Apie tai jis kalbasi su Lietuvos policijos kapelionu Algirdu Toliatu. Marija Antanavičiūtė – apie Lietuvą persmelkusią baimės politiką ir jos žalą visuomenei. Šiauliai. Vieno vaikino istorija iškart po nepriklausomybės. Kožos ir treningai, meilė ir pinigai, laukinis kapitalizmas ir regbis. Juokas pro ašaras…i viskas – originals. Dalinamės ištrauka iš Rimanto Kmitos popromano.