Šiandien

Trečiadienio, sausio 3-iosios, skaitiniai

Sergejus Kanovičius pasakoja apie tarpukario Šeduvos žydų gyvenimą. 2017-ieji buvo dar vieni įvykių kupini metai Romos kurijos reformos fronte: jūsų dėmesiui - keletas svarbiausių aspektų. O kodėl Romos Katalikų Bažnyčia XXI a. rūpinasi mirusia lotynų kalba? Ja komunikuojama tviteryje, rengiami svarbiausi Šventojo Sosto dokumentai, kartais ji vartojama liturgijoje. Istorijos studento Antano Terlecko laiškas žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ redaktoriui. Pasak jo, istorinės savivokos mūsų visuomenėje labai trūksta.

Antradienio, sausio 2-osios, skaitiniai

Augustė Žičkytė apžvelgia knygą „Roma – mieli namai / Mūsų kelionė į katalikybę“. Iniciatyvos „Dydis nesvarbu“ iniciatorė Giedrė Valavičiūtė kalbina edukologę Austėją Landsbergienę. „Aš laimingas galėdamas dažnai praverti knygyno duris, pakalbinti medį, keturkojį, net ir tą moterį, kuri turi kitų autoritetų, nes kiekvienas turime savo tikėjimą“, – rašo Č. Skaržinskas. Liubomiras Laucevičius – aukščiausios meistrystės ir profesionalumo pavyzdys. Reta išimtis teatre – jam per visą savo kūrybinę karjerą nestigo gerų vaidmenų. Nestinga jų ir dabar.

Pirmosios Naujųjų metų dienos skaitiniai

Sausio 1 d. yra Pasaulinė taikos diena, kasmet minima nuo 1968 m. Ją įvedė palaimintasis popiežius Paulius VI, norėdamas pabrėžti, jog „krikščioniui skelbti taiką reiškia skelbti Jėzų Kristų. Esame pašaukti būti „taikdariais“ (Mt 5, 9). Sausio 1-oji kiekvienam žmogui reiškia naują pradžią. Kiekvienam piliečiui sausio 1-oji taip pat yra Lietuvos vėliavos diena. Pinigais meilės nenupirksi, bet Japonijoje galima nupirkti meilės regimybę. „Aleksejui Navalnui, Rusijos antikorupcijos aktyvistui, nebuvo realių šansų nugalėti prezidentą Vladimirą Putiną rinkimuose. Valdžia pristato jį kaip visiškai nereikšmingą „piarščiką“, – rašo „The New York Times.

Sekmadienio, gruodžio 31-osios, skaitiniai

Kartais nėra lengva atrasti laiko sekmadienio Mišioms ar tobulėti dvasiškai. Tiek darbų turime nuveikti. O gal užtenka pradėti nuo mažų žingsnelių? Artėjant metų pabaigai, pristatome šmaikščias, ironiškas, o kai kada – pranašiškas įvairių JAV lyderių citatas. Metams baigiantis, dalinamės dešimtimi skaitomiausių 2017-ųjų tekstų. Rabinas Jonathanas Sacskas dalinasi penkiais patarimais prasmingesniam kasdienybės keliui.

Šeštadienio, gruodžio 30-osios, skaitiniai

Prievarta nutildyti sakraliniai Vilniaus pastatai pamažu atgauna žadą. Neseniai dėmesio sulaukė ir gražioji vienabokštė Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia Savičiaus gatvėje. Ir meteorologija, ir fenologija – labai įdomūs mokslai, bet kažkodėl visi labiau jaudinasi dėl astronomijos anomalijų. Matyt, čia bus tokia ilgai trunkanti interneto mada įsigalėjusi. „Mano kartai jau trūksta tų tvirtų tarpasmeninių tinklų, kurie daugiabutį pavertė tikra bendruomene, o ne formaliai popieriuje registruota bendrija“, – apie savo kaimynę rašo Donatas Puslys. „Bernardinai.lt“ videoreportažų cikle „Kalbinant lėlę“ – apie iš pažiūros nematomus teatro kūrėjus – butaforus, vis dėlto jų dėka lėlių teatras turi tai, be ko nėra įsivaizduojamas – lėlę.

Penktadienio, gruodžio 29-osios, skaitiniai

Fasadinė krikščionybė patiria krizę, bet gal tai tik į gera...? Kunigo, vienos iš „Opus Dei“ bendruomenių Italijoje vadovo įžvalgos. Vos pasirodžiusi knyga „Vakaro istorijos mergaitėms maištininkėms“ spėjo pelnyti skaitytojų susižavėjimą. Ji nagrinėja labai svarbią temą – lyčių stereotipus ir vaikus. Žurnalistas Valentinas Mitė svarsto apie pilietinės visuomenės kūrimosi skatinimą ir jį priešina bandymui su visais elgtis kaip su nusikaltėliais ar neatsakingai besielgiančiais vaikais. Apie Tadą Kosčiušką – didvyrį, kurį visais įmanomais būdais skelbia savu JAV, Lenkija, Baltarusija. Na, taip pat ir mes, nes gimė LDK žemėse.

Ketvirtadienio, gruodžio 28-osios, skaitiniai

Piliečiai kviečiami ir skatinami tapti globėjais, padedančiais užaugti tėvų globos netekusiems vaikams. Prieš jus – Dievo teberašoma vienos santuokos istorija. 26 metus susituokę Simona ir Vladas dalijasi apie santuokinio gyvenimo dvasingumą. R. Šklėriaus romanas sudarytas iš dviejų dalių, kurių pirma prasideda nuo to, kad Tomui tenka vykti į giminaičio laidotuves, kuriose bus ir keturiolika metų nematytas tėvas. Simona Merkinaitė rašo apie norą grįžti į Atėnus ir Jeruzalę.

Trečiadienio, gruodžio 27-osios, skaitiniai

Rekomenduojame savo šventinius skaitinius. Kiek laiko norėtumėte gyventi – 85, 90, 100 metų ar daugiau? Juk daug svarbiau už pragyventų metų skaičių – mūsų sveikata pagyvenusiame amžiuje. Czesławo Miłoszo asmeninė sekretorė Renata Gorczyńska prisimena: „Iš karto buvo man pateiktas visas sąrašas draudimų: jokių asmeninių klausimų, pokalbių negaliu publikuoti, nebent tik pasinaudosiu jais rašydama apie jo kūrybą.“ Ryški, temperamentinga aktorė Nijolė Sabulytė uostamiesčio teatre sukūrė daugiau kaip šimtą įsimintinų vaidmenų. Ko trokšdavo širdis, o negaudavo teatre, ji pasiimdavo pati, rengdama poezijos vakarus visoje Lietuvoje.

Antradienio, gruodžio 26-osios, skaitiniai

Bernardinai.lt redakcija dalinasi muzikinėmis nuorodomis. Patys per šventes klausome ir jums rekomenduojame. Garsus gydytojas ir filantropas Jozephas Frankas ir jo žmona Kristina Gerhardi Frank buvo išskirtinės asmenybės XIX a. Vilniuje. Daivos Kalinauskaitės apie tai, kas mums yra Kalėdos. Kuo ypatingas popiežiaus siūlomas santuokinis dvasingumas? Tomo Vilucko komentaras.

Pirmadienio, gruodžio 25-osios, skaitiniai

Rekomenduojame tai, ką mėgstame žiūrėti per šventes. Ne tik vaidybinius filmus, animaciją, bet ir spektaklius! Švęsdami Kalėdas, mes iš tiesų švenčiame nuostabaus Dievo plano išsipildymą, sako Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis. Sergejus Kanovičius pasakoja apie vienos Kalėdų eglės istoriją.

Sekmadienio, gruodžio 24-osios, skaitiniai

Prieš 60 metų, gruodžio 25-osios rytą vyskupas Teofilius Matulionis Birštone, savo koplyčioje, vyskupu konsekravo Kauno kunigų seminarijos prof. kan. Vincentą Sladkevičių. Ruslanas Baranovas apie muziejus, nenorinčius grąžinti valstybėms iš jų praeityje nelegaliai išgabentų artefaktų. Redakcija dalinasi šventinių patiekalų istorijomis ir receptais.

Šeštadienio, gruodžio 23-iosios, skaitiniai

Dalinamės ištrauka iš naujos „Katalikų pasaulio leidinių“ knygos „Mano draugai šventieji“. Prieš daugiau nei 30 metų rašytas „Bernardinai.lt“ direktorės Veronikos Kimbrytės laiškas Kalėdų Seneliui. Videopasakojimas apie Nobelio literatūros premijos laureato Josifo Brodskio apsilankymus Vilniuje ir jų atspindžius poezijoje. Tekste svarstomas popiežiaus Pranciškaus užduotas klausimas, kaip mūsų Bažnyčia pasirengusi įtraukti mažutėlius, tarp jų ir žmones, turinčius intelekto negalią.

Penktadienio, gruodžio 22-osios, skaitiniai

Naujausi tyrimai atskleidžia, kad istorines traumas išgyvenusių šeimų vėlesnės kartos pasižymi geresne psichologine savijauta ir atsparumu. Kodėl Vitalijus Gailius rašo, jog yra laimingas, kad jam skauda? Prisimindamas praėjusius metus ir žvelgdamas į ateitį pranciškonas B. Jurčys kreipiasi į kiekvieną prisidėjusį, prisidedantį ir dar prisidėsiantį savo idėjomis, palaikymu ir parama, kad Klaipėda taptų vilties miestu. Eina jau dar vieni Lietuvos nepriklausomybės metai, o „Bernardinai.lt“ publicistai viską fiksuoja. Ir rytas toks gražus, pastebite?

Ketvirtadienio, gruodžio 21-osios, skaitiniai

Apie katalikiško ugdymo principus pasakojame vaizdo reportaže iš pal. Teofiliaus Matulionio gimnazijos. Kun. Antanas Saulaitis SJ apie siekį suprasti ir susikibus rankomis Dievo globoje gyvuoti. Psichologas Giedrius Markevičius aiškina, kaip susiformuoja įprotis, ir kodėl taip paprasta tapti priklausomu nuo kompiuterio ir interneto. Vitalijus Portnikovas rašo apie įprastinį Rusijos prezidento Vladimiro Putino šou – baigiamąją metinę konferenciją.

Trečiadienio, gruodžio 20-osios, skaitiniai

Donatas Puslys kalbina švedų rašytoją Ulfą Peterį Hallbergą. Pokalbis apie kosmopolitizmą ir Europos kultūrą. Gruodžio 13 d. Europos lyčių lygybės institute buvo pristatyta ataskaita „Segregacija lyčių aspektu švietime, mokymuose ir darbo rinkoje. Pekino veiksmų platformos įgyvendinimo ES šalyse narėse peržiūra“. Vaizdo pasakojimas atskleidžia, kaip išsikepti tradicinį Kūčių stalo patiekalą – kūčiukus. Nerijus Šepetys analizuoja Naisių gyvenvietės mitologiją, ieškodamas ko nors istoriško.

Antradienio, gruodžio 19-osios, skaitiniai

Antradienį pradedame skelbdami ištrauką iš naujausios „Katalikų pasaulio leidinių“ knygos – Dvasingumo paieškos. Taip pat kviečiame pažvelgti į apleistoje bažnyčioje surengtą prakartėlių parodą. Ramūnas Aušrotas rašo apie katalikišką ir protestantišką vaizduotę kine. 2017 metų Jotvingių premijos laureatas, poetas, eseistas Gytis Norvilas sako: „Būtų mano valia, panaikinčiau visas premijas, visą kultūrinę spaudą. Ir ne todėl, kad jų nereikia, o todėl, kad jų reikia.“

Pirmadienio, gruodžio 18-osios, skaitiniai

Gruodžio 7 dieną lordas rabinas Jonathanas Sacksas kalbėjo Kenterberio arkivyskupo inicijuotuose debatuose apie švietimo vaidmenį kuriant klestinčią ir išsilavinusią visuomenę. Dalinamės rabino kalba. Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcija nėra pilnai išgydoma, tačiau valdoma vaistais. Ji tapo tokia lėtine liga, kaip aukštas kraujospūdis ar cukrinis diabetas. Lietuvoje dirba daug patirties turintys medikai, čia yra ir moderniausių antiretrovirusinės terapijos vaistų. Politikai ir žurnalistai terminą „politinė šizofrenija“ sugalvojo savo priešininkams pažeminti, tačiau šis labiausiai žeidžia visų pirma sergančiųjų šizofrenija artimuosius. Rašytojos Saros Poisson eseistikos knyga – bandymas kalbėti apie savo baikštumą ir patirtis, kūną, meilę, grožį, bjaurumą; kalbėti, išsakyti tai, ko daugelis nepasako garsiai.

Sekmadienio, gruodžio 17-osios, skaitiniai

Šiandien džiaugsmo sekmadienis ir Šventojo Rašto eilutės mus ragina džiaugtis. Nežinia, kaip šiuo metu jaučiasi kiekvieno mūsų širdis, tačiau pabandykime atrasti džiaugsmo šaltinį. Apie savivertę, mėgstamas knygas, meilę ir mūsų visuomenę graužiančias patyčias – iniciatyvos ir tinklaraščio „Dydis nesvarbu“ autorės Giedrės Valavičiūtės pokalbis su „Bernardinai.lt“ redaktoriumi Donatu Pusliu. Portalo „Ore.lt“ pokalbis su grupės „Garbanotas Bosistas“ nariais – apie vaikystės muziką, apie tai, kaip nusprendė groti, apie hipių judėjimo įtaką, apie naująjį albumą „Room for You“. Ne viskas per nugyventus metus pakito ar nuėjo į užmarštį. Ne viskas virto pelenais. Išliko ir gyvens ne vieną šimtmetį, o gal tūkstantmetį knygos.

Šeštadienio, gruodžio 16-osios, skaitiniai

Su kunigu Artūru Kazlausku kalbamės apie Adventą, kurį išgyvendami ruošiamės Kristaus gimimui mūsų gyvenime. Klinikinės psichologijos magistrantė Austėja Agnietė Čepulienė į adventinio laikotarpio liaudies dainas žvelgia per mitologinę-psichologinę prizmę. Vykstant baigiamajam dramatiškam teismo posėdžiui, publika netilpo salėje. Visi buvusieji salėje ateistai gavo išklausyti gerų pamokslų, o apie vieną aukštą pareigūną sklido kalbos, kad tas teismas padaręs jį įsitikinusiu kataliku.

Penktadienio, gruodžio 15-osios, skaitiniai

Kiek žmonių karo atveju pasiliktų Lietuvoje, o kiek bandytų bėgti? Kokie žmonės priešintųsi, o kokie liktų pasyvūs? Naują knygą apie tai pristato politologė Ainė Ramonaitė. Lietuvos režisieriaus, teatro meno vadovo, pedagogo ir retsykiais aktoriaus Povilo Gaidžio kraitis įspūdingas: 55 metai darbo Klaipėdos dramos teatre ir per 80 sukurtų spektaklių. Nors Dievo gailestingumo kulto lopšys yra Vilnius, piligrimų centru tapo šalia Krokuvos esantys Lagievnikai. Kaip tai atsitiko? Aiškinamės su dr. Małgorzata Stefanowicz. Šiemet sukanka 510 metų, kai buvo pastatyta pirmoji Panevėžio Dievo Motinos bažnyčia, nuo kurios prasidėjo dabartinės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios istorija. Apie tai – Liudvikos Knizikevičienės tekstas.

Ketvirtadienio, gruodžio 14-osios, skaitiniai

Gruodžio 13 d. LR Seime buvo pasirašytas memorandumas „Dėl galimybių žmonėms su negalia konkuruoti darbo rinkoje“. Pokalbyje su istoriku Virginijumi Jokšu prisimename Skuodo žydų istoriją. Apie priežastis intelektualams sukti politikon, partinei sistemai kenkiančius parlamentinius tyrimus bei Lietuvos 100-mečio svarbą su istorijos mokslų daktaru, dėstytoju ir publicistu Bernardu Gailiumi kalbėjosi Algirdas Kazlauskas. Kokios yra konservatizmo idėjos? Koks šių idėjų santykis su kitomis ideologijomis? Ar konservatyvus mąstymas gali būti svarbus šiandien? Apie tai svarsto filosofas R. Scrutonas.

Trečiadienio, gruodžio 13-osios, skaitiniai

2017 m. gruodžio 8 -10 dienomis Trakuose vykusiame Mariologiniame kongrese doc. dr. Vytautas Ališauskas skaitė pranešimą „Marijos mokinystė“. „Sibiro haiku“ autorė Jurga Vilė sako, kad knyga gimė norint išsaugoti tėčio tremties istoriją, o taip pat su ja supažindinti tiek savo, tiek visos Lietuvos vaikus. Pasak filosofės Nerijos Putinaitės, Naisių legenda išdygo greta gyventojų tarsi politinis disneilendas, atgręžtas į Lietuvą ir jai skirtas. Operetė „Misteris X“, kuriai scenografas Vaidotas Jakutis pasitelkė stimpanko stilistiką, ypatinga tuo, kad joje dera lengvas turinys ir sudėtingi techniniai sprendimai.

Antradienio, gruodžio 12-osios, skaitiniai

Apie psichologų licenizijavimą kalbamės su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) doc. dr. Visvaldu Legkausku. Lietuvos kino ekranuose jau rodoma režisierės Eglės Vertelytės tragikomedija „Stebuklas“. Pokalbis su šioje juostoje pagrindinį vaidmenį atlikusia aktore Egle Mikulionyte. Sukanka 90 metų, kai 1927 m. gruodžio mėn. 8 d. Kauno Jėzuitų gimnazijoje t. Jono Bružiko SJ pastangomis buvo įkurta Marijos sodalicija arba Marijos sambūris, rašo Irena Petraitienė. Lina Buividavičiūtė recenzuoja Gintaro Bleizgio knygą „Karmelio kalno papėdėje“.

Pirmadienio, gruodžio 11-osios, skaitiniai

Giedrius Saulytis analizuoja istorinį Shusaku Endo romaną „Tyla“. Laiku diagnozavus ŽIV infekciją ir pradėjus kokybišką gydymą, galima gyventi pilnavertį gyvenimą, teigia profesorius S. Čaplinskas. Ruslanas Baranovas rašo apie kūrybą išeivijoje. Augustinas Šulija nukeliavo į Vokietiją tam, kad rastų atsakymą, kaip vykdyti musulmonų integraciją ir kovoti su radikaliu islamu.

Sekmadienio, gruodžio 10-osios, skaitiniai

Išraiškinga ir griežta Jono Krikštytojo kalba šiandienos ištraukoje: „Duokite tikrų atsivertimo vaisių!“ Kartais artimo meilė reiškia pasakyti karčią tiesą mylimam žmogui, net rizikuojant nukentėti. Kauno mokslininkai, ištyrę orą, vandenį ir kitus aplinkos veiksnius, turinčius įtaką besilaukiančiųjų moterų bei jų būsimų vaikų sveikatai, pateikė išvadas, kurios galės padėti išvengti lėtinių ligų bei peržiūrėti dabartines higienos normas. Mano susitikimas su Icchoku Rudaševskiu yra tiek pat netikėtas ir keistas, kiek gali būti susitikimas dviejų žmonių, gyvenusių skirtingais laikais ir dar atskirtų stora istorijos uždanga. Vidas Poškus skaitytoją vedžioja po menininkės Eglės Ridikaitės studiją.

Šeštadienio, gruodžio 9-osios, skaitiniai

Sostinės L. Stuokos-Gucevičiaus gatvėje esančių šv. Kryžiaus namų kieme iki sausio 7 d. veiks Vilniaus arkivyskupijos Carito „Benamio prakartėlė + C + M + B + 2018“. Stepas Eitminavičius – apie sveikatą ir vaikystę. Bernardinai.lt videoreportažų cikle „Kalbinant lėlę“ šį kartą – lėlių teatro aktoriai. Kuo jų darbas skiriasi nuo dramos teatro aktorių? Kaip jie jaukinasi lėles? Kodėl jiems jų profesija tokia brangi? „Kartais norisi pasiginčyti ne tiktai dėl mūsų praeities ir dabarties kaimo esminių apibūdinimų, ne tiktai dėl to, kas yra Lietuvos pakraštys, o kas tasai įsivaizduojamas centras“, – rašo H. Gudavičius savo dienoraštyje.

Penktadienio, gruodžio 8-osios, skaitiniai

Liberalų sąjūdis rytoj rinks naują vedlį. Apie tai – Mato Baltrukevičiaus komentare. Jaunas mokslininkas Karolis Dambrauskas aiškinasi, kodėl tarp Lietuvos lenkų ir valstybės verdantis konfliktas nepasiekia 100 laipsnių. Prekyba žmonėmis yra aštri problema visame pasaulyje. „Crux“ kalbina seserį Eugenią Bonetti, kuri teikia pagalbą aukoms Romoje. Nuo pat savo aušros, Bažnyčia tikėjo, kad Toji, kuri pagimdė žmogumi tapusį Dievą, negalėjo būti suteršta pirmųjų Tėvų klaidos pasėkmių – gimtosios nuodėmės. Rašo kun. Robertas Urbonavičius.

Ketvirtadienio, gruodžio 7-osios, skaitiniai

Bandymas sukonstruoti valstybės užsakymo sistemą studijoms pagal darbo rinkos poreikį yra universitetų misiją labai siaurinantis žingsnis. Apie tai ir kitas aukštojo mokslo pertvarkos aktualijas – pokalbis su Virginija Būdiene. Sukako 100 m., kai 1917 m. lapkričio 23 d. Navasodų k., Javaravo (vėliau Igliškėlių) vls., Marijampolės aps. gimė kun. Justinas Lelešius-Grafas, Tauro apygardos vienintelis kovojantis kapelionas. Visuomenei nerimstant dėl alkoholio vartojimo ribojimo priemonių, medicininės marihuanos įteisinimo vengimo, neaiškaus psichoaktyvių medžiagų skirstymo į žalingas ir mažiau žalingas, pakalbinome Toksikologijos centro vadovą Robertą Badarą. Apie tai, kaip išleisti savo knygą – kam pasiruošti, ką žinoti ir kaip nenukraujuoti supratus, kad nori būti rašytojas.

Trečiadienio, gruodžio 6-osios, skaitiniai

Istoriją apie slaptą dovanų nešėją yra konspiracija, kurią vis iš naujo tenka atnaujinti visoms tėvų kartoms. Kodėl ji mums tokia svarbi? Muzikos apžvalgininkas Vitalijus Gailius siūlo įvairialypę estiškosios muzikinės epopėjos kelionę. Jūsų dėmesiui – aštuonios intriguojančios garsų patirtys. Filosofas Alvydas Jokubaitis rašo apie tautą ir politikų bejėgiškumą. Psichologas Giedrius Markevičius svarsto apie kančios vietą ir reikšmę gyvenime, ir kaip su ja gyventi.

Antradienio, gruodžio 5-osios, skaitiniai

Marija Kučikaitė – pabėgėlių stovyklos Atėnuose savanorė kalbasi su 18-mete Sara iš Afganistano. Rusiškojo „MeToo“ akcijos analogo autorė Tatjana Nikonova pasirinko netradicinį kelią – ji nupiešė žaismingus ponius ir kruopščiai išnagrinėjo jų priekaištus seksualinį smurtą patyrusiems ir apie tai garsiai nusprendusiems papasakoti žmonėms. Doxa.lt adaptuota versija – jūsų dėmesiui. Istorikas prof. Kęstutis Skrupskelis aptaria naują Lietuvos prezidento dr. Kazio Griniaus atsiminimų tomą. Tai ne nuobodi vadovėlinė istorija, teigia jis. Pokalbis su „Drąsos ambasadorių“ dalyve Irena apie tai, kaip neprarasti stiprybės susirgus onkohematologine liga.

Pirmadienio, gruodžio 4-osios, skaitiniai

„Nesuprantu tų, kurie Pilaitės bendruomenėje skanduoja „arba–arba“, užuot sakę „ir–ir“. Kai Vilniaus savivaldybė ir kurija įvykdys savo ketinimus – laimės bendruomenė“ – įsitikinusi trijų vaikų mama, savo atžalas leidžianti į katalikišką mokyklą. Domantė Platūkytė pasakoja apie pranciškonų iniciatyva teikiamą pagalbą sergantiesiems vėžiu. Vitalijus Mazūras – viena ryškiausių mūsų dienų Lietuvos teatro elito asmenybių, kurio kuriamas poetinis teatras išgarsino ne tik Vilniaus teatrą „Lėlė", bet ir Lietuvos teatrą apskritai. Man nerūpi paminklai. Man įdomūs žmonės prie paminklų. Jie daro tai, ką darėme jau tūkstančius metų – kuria stabus. Justino Dementavičiaus komentaras.

Sekmadienio, gruodžio 3-iosios, skaitiniai

Baimingą atėjimą norime nustumti, bet jeigu laukiame To, kuris myli ir kurį mes mylime, tokį susitikimą norime pagreitinti. Šis adventas daugeliui nėra pirmas. Kaip norime jį praleisti? Režisierė sako, kad filmo „Apie žmones, žvėris ir daiktus“ idėja kilo jai apsilankius Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje, kai ji sumanė nufilmuoti sustingusius žvėris, kad atskleistų, jog žmogus nori sugrąžinti tai, ko nebėra. Mokslininkai mano, kad 4–5 amžiuje Ispanijoje ir Galijoje advento laikotarpis buvo skirtas pasiruošti naujų krikščionių krikštui, paprastai priimamam sausio mėnesį. Šventės ištakose adventas mažai kuo buvo susijęs su Kalėdomis.

Šeštadienio, gruodžio 2-osios, skaitiniai

Šv. Jokūbo kelias tapo vieta, kur susijungia mobilumas ir religija ar tiesiog dvasingumas, mat daugelis keliautojų neišpažįsta jokios religijos ir eidami nenori galvoti apie tikėjimą. Klinikinės psichologijos magistrantė rašo apie tris tikėjmo stadijas pagal psichoterapeutą M. S. Pecką, padedančias paaiškinti, kodėl tikima astrologais ir horoskopais. Praūžusiame „Scanoramos“ festivalyje rodytas filmas „Tu išnyksti“ – apie žmogaus tapatybę ir kas diktuoja mūsų poelgius. Ar priimame sprendimus patys? O galbūt viskas nulemta nuo gimimo momento? Filmas, kuris priverčia susimąstyti. Lenkų vienuolė, kuriai Lietuvoje jau suteikta „vulkano“ pravardė, parašė Bobbui Dylanui su prašymu paaukoti hospisui savo Nobelio premiją. Laukia atsakymo.

Penktadienio, gruodžio 1-osios, skaitiniai

Minint pasaulinę AIDS dieną, apie problemas, su kuriomis susiduria sergantieji kalbamės su muzikantu Jurgiu Didžiuliu. „Kai šį sekmadienį sėdėsite Mišiose savo bažnyčioje, pabandykite dalyvauti jose kaip naujokas: jeigu šitai būtų pirmoji ir vienintelė katalikybės patirtis, ar jūs čia grįžtumėte?“ – provokuoja autorė, apžvelgdama savo šalies patirtį, kuri jau nesvetima ir Lietuvai. Nors jau daugiau nei ketvirtį amžiaus gyvename nepriklausomoje valstybėje, joje gyvas Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos palikimas. „Savaime nepraeis“, – teigia sovietmetį tyrinėjanti filosofė doc. dr. Nerija Putinaitė, kitas šio laikotarpio tyrėjas istorikas dr. Saulius Grybkauskas atsako: „Nereikia demonizuoti.“ „Kelyje: pokalbiai su Jo Šventenybe Pranciškumi“ – tai išskirtinis kelionių dienoraštis, realiuoju laiku pasakojantis apie evangelizavimą ir pajėgiantis supurtyti sąžines „abejingumo globalizacijos“ akivaizdoje. Dalinamės knygos ištrauka.

Ketvirtadienio, lapkričio 30-osios, skaitiniai

Matas Baltrukevičius – apie karus dėl paminklų. Pokalbis su meninius projektus Vilniaus, Minsko ir Kaliningrado viešosiose erdvėse tyrinėjančiu Dzmitrijumi Suslau iš Londono universiteto koledžo. Psichologės teigimu, nuolatinis siekis visiems padėti ir būti geram gali apnuodyti bet kokius santykius. Šarūnas Rinkevičius – apie naują Serbijos erą, vaduojantis iš nostalgijos Jugolavijos laikams.

Trečiadienio, lapkričio 29 dienos, skaitiniai

Donatas Puslys kalba apie tai, ką apie mūsų visuomenės būklę atskleidžia mūšiai dėl paminklo Lukiškių aikštėje. Moterys visame pasaulyje vis dar susiduria su rimtomis smurto formomis ir priekabiavimu, bet tai, ką mes žinome, yra tik dalelė realybės. Tapytojo Virginijaus Tamošiūno kūrybos esmė – ne logikos diktatas, bet dvasiniai impulsai. Dar turite galimybę apsilankyti šioje nuostabioje parodoje. Pokalbis su Noah Haykal, daugiau nei prieš trejus metus atvykusiu į Norvegiją. Jaunas siras pabėgo iš gimtosios šalies, vengdamas karinės tarnybos. „Neįsivaizdavau savęs keliančio ranką prieš kitą žmogų, ypatingai prieš savo tautietį“, – sako jis.

Antradienio, lapkričio 28-osios, skaitiniai

Filosofas Alvydas Jokubaitis mąsto apie skirtį tarp valstybinko ir politiko. Prinstono universiteto politikos mokslų studentas Justinas Mickus įsitraukia į diskusiją abejodamas psichologo Gedimino Tumėno teiginiu, kad postmodernizmas yra XXI amžiaus marksizmas. Šiandien gausu asmeninio augimo mokymų, siekiančių padėti žmonėms atsakyti į svarbiausius gyvenimo klausimus – apie prasmę ir laimę. Keista, tačiau čia pasigendama krikščioniško požiūrio sklaidos. Šią spragą mėgina užpildyti interviu su buvusiu Kauno arkivyskupu Sigitu Tamkevičiumi. Su istoriku, Klaipėdos universiteto profesoriumi, humanitarinių mokslų daktaru Vasilijumi Safronovu kalbame apie sovietmetį, jo vaidmenį mūsų tapatybėje ir atmintyje.

Pirmadienio, lapkričio 27-osios, skaitiniai

Donatas Puslys kalbina legendinio disidento, o vėliau ir prezidento Vaclavo Havelo bendražygį Michaelą Žantovskį. Apie akademinės bendruomenės lūkesčius, „protų nutekėjimą“ ir kitas menko finansavimo keliamas problemas kalbėjomės su VU Filosofijos fakulteto docente, dr. Rūta Žiliukaite. Šią savaitę popiežius lanko Bangladešą ir Minamarą. Kiekvienas jo žingsnis bus vertinamas per padidinamąjį stiklą. Mokytojas Vytautas Toleikis prisimena paskutinįjį Mažosios Lietuvos sakytoją kunigą Ernstą Rogą.

Sekmadienio, lapkričio 26-osios, skaitiniai

Žmonės klausė savęs, kur yra Dievas, kai milijonas jaunų vyrų žuvo kovodami už 300 metrų valstybinės sienos. Pirmojo pasaulinio karo absurdas – viena iš priežasčių, paskatinusi įvesti Kristaus Karalius šventę 1925 m. Lapkričio 16 dieną Dailininkų sąjungos galerijoje atidaryta žurnalistės, redaktorės ir fotomenininkės Lilijos Valatkienės nuotraukų paroda „Išrinktieji“. Tai – edukacinės programos „Žaidimų galerija“ dalis. Genialus architektas, kuriantis pasakiškus statinius, ekologas, holizmo atstovas, – taip dažniausiai charakterizuojamas Antoni Gaudi. Tai pasakojimas apie 86 metų Veroniką ir 92 metų Vytautą Rutkauskus, neseniai atšventusius 66-ąsias savo vestuvių metines.

Šeštadienio, lapkričio 25-osios, skaitiniai

Skaitymu nesiekiame „užmušti“ laiko ar pabėgti nuo pasaulio. Lapkričio mėnesio redakcijos skaitiniai. Stepas Eitminavčius – apie pagalbą kitiems. „Tokiu tonu, kokiu kalbėjo „Apžvalga“, nebuvo iki tol kalbėjęs su rusų valdžia nė vienas lietuvių laikraštis“, – rašė M. Biržiška. Paskutinį lapkričio šeštadienį Ukraina prisimena didžiojo bado, žinomo kaip holodomoras, aukas. Šiandien atminimas tapo ne vien pagarbos aukoms ženklu, bet ir politiniu veiksmu. Apie tai rašo Simona Merkinaitė.

Penktadienio, lapkričio 24-osios, skaitiniai

Penktadienį pradedame aptardami ginčus, kurie verda dėl galimybės Vilniaus Pilaitės rajone statyti katalikišką mokyklą. Kodėl kilo toks didelis visuomenės pasipriešinimas? Be to, Donatas Puslys aptaria operos „Samsonas ir Delila“ kontekstą. Mokytoja Lolita Narbutienė dalinasi savo mintimis apie skaitymą. O Matas Baltrukevičius klausia, ką apie šiuolaikines diktatūras gali pasakyti Gabrielio Marquezo „Patriarcho ruduo“?

Ketvirtadienio, lapkričio 23-iosios, skaitiniai

Kuo popiežiaus vizitas svarbus ne vien tikintiesiems ir kaip jam turėtų būti tam ruošiamasi? Komentuoja du buvę Lietuvos ambasadoriai prie Šventojo Sosto Irena Vaišvilaitė ir Vytautas Ališauskas. Apie Bažnyčios abejingumą išsiskyrusiųjų atžvilgiu pasakoja viena „Bendrakeleivių“ įkūrėjų Elvyra Kučinskaitė. Minint kariuomenės dieną – keturi šauktiniai pasakoja apie savo patirtį tarnaujant Lietuvoje. Apie negimusio kūdikio netekties skausmą ir kuo jį išgyvenantiems tėvams gali padėti Bažnyčia, pasakoja kun. Kęstutis Rugevičius.

Trečiadienio, lapkričio 22-osios, skaitiniai

Matas Baltrukevičius rašo apie kairiosios politikos poreikį sprendžiant skurdo ir nelygybės problemas. 15-ąjį gimtadienį švenčiančiame „Scanoramos“ kino forume buvo pristatytas naujausias rusų režisieriaus A. Zviagincevo filmas „Nemeilė“. Rabinas Jonathanas Sacksas analizuoja, kaip išmanieji telefonai keičia mūsų pasaulį. Ir, deja, ne į gera. Psichologas Gediminas Tumėnas baigia savąjį ciklą apie postmodernizmo ir politinio korektiškumo klystkelius.

Antradienio, lapkričio 21-osios, skaitiniai

Per dešimtmetį sukaupta patirtis Kretingos Šv. Antano vaikų dienos centro direktorę Margaritą Lizdenytę skatina atskleisti socialinės sistemos spragas Lietuvoje. Viešosios erdvės pasaulyje didvyrių nei šventųjų nėra – nebent kurį laiką. Paskui jie tampa demonais ar veidmainiais. Kaip Bažnyčia gali veikti tokioje terpėje? O kokia yra krikščioniškos žiniasklaidos veikimo specifika? Laidų ciklas „Teatro elitas“ šįkart pasakoja apie aktorę Elvyrą Žebertavičiūtę. Su rašytoju Grigorijumi Kanovičiumi Donatas Puslys kalbėjosi apie kūrybą, patriotizmą ir atmintį.

Pirmadienio, lapkričio 20-osios, skaitiniai

Iš pirmo žvilgsnio viskas gražu ir paprasta. Roma ir Aurimas Juozaičiai yra ilgamečiai ir aktyvūs Bernardinų parapijos nariai. Tobulos katalikiškos šeimos pavyzdys? Deja, jų istorija toli gražu ne idiliška. Jūsų dėmesiui pasakojimas apie šių žmonių kelionę, kurią komentuoja ir jų sielovadoje aktyviai dalyvaujantys pranciškonai kunigai. Psichologas Gediminas Tumėnas analizuoja, kaip politinis korektiškumas yra pasitelkiamas kaip politinė strategija. Praėjusią savaitę Vatikane susirinkę Nobelio taikos premijos laureatai, Jungtinių Tautų ir NATO atstovai diskutavo apie branduolinį nusiginklavimą. Apie tai rašo „Crux“. Lietuvoje reikalų su antstoliais turi kas 10-as gyventojas. Šalies gyventojai ir įmonės iš viso antstoliams skolingi 3,8 mlrd. eurų. Kaip žmonės įbrenda į skolų liūną? Ar tai – vien lengvabūdžiai, kadaise iššvaistę skolintas lėšas?

Sekmadienio, lapkričio 19-osios, skaitiniai

Sekmadienio homilija: kelia nerimą mintis, kad laikų pabaigoje žmonija negrąžins Kūrėjui to papildyto talentų kapšo, nes tiesiog pamiršo, jog tai, ką turi, gavo dovanai. O kaip mano asmeninis kapšelis? Pilnėja ir sunkėja, o gal ir aš visai apie jį pamiršau? Matas Baltrukevičius rašo apie žvaigždes, spindinčias, bei pilkesnes, bet tikresnes. Vokiečių vyskupas, teologas ir filosofas Klausas Hemmerle (1929–1994) viename savo pamokslų svarsto apie tai, kokia yra šventumo esmė. Ir kodėl per visą Bažnyčios istoriją šventieji dažniausiai koja kojon ėjo su vargšais. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo sutuoktinė Bona Sforca buvo ne tik mylinti žmona ir motina, bet ir puiki valdovė.

Šeštadienio, lapkričio 18-osios, skaitiniai

Kai visa Lietuva, Latvija ir Estija 1989-ųjų rugpjūčio 23-iąją stovėjo susikibusi už rankų Baltijos kelyje, turbūt retas iš mūsų žinojome, kad minios Ukrainos tikinčiųjų išėjo į gatves reikalaudami išleisti iš pogrindžio graikų apeigų Katalikų Bažnyčią. Jos istorija neatsiejama nuo Vilniaus. Donato Puslio mintys apie Krizinio nėštumo centro misiją, kaip artimo meilės darbą su sunkumais šiandien susiduriančioms moterims. „Galite įsivaizduoti: Lietuvos ambasada Rygoje dirba be kultūros atašė! Niekada jo nebuvo. Tai geopolitinis absurdas, su kuriuo visi taikstosi“, – įsitikinęs filosofas ir rašytojas A. Juozaitis. Apžvelgęs prakartėlių istoriją ir simboliką, brolis Carlo pataria, kaip reikėtų padaryti prakartėlę, ar tiksliau, ką reikėtų joje atvaizduoti.

Penktadienio, lapkričio 17-osios, skaitiniai

Disidentę Nijolę Sadūnaitę interviu klausiame apie vakar jai skirtą Laisvės premiją.Videopasakojimas apie žymų lenkų rašytoją, tikrą vilnietį, tragiškų XX a. įvykių liudininką Józefą Mackiewiczių, gyvenusį Vilniuje ir Juodšiliuose. Sveikatos psichologė apie tai, kokius sunkumus patiria anksčiau laiko pagimdžiusios moterys. Apie savo kelią sveikatos sistemoje ir medikų sąjūdžio reikalavimus pasakojo jaunas traumotologas, nenorėjęs viešinti savo vardo, nes dėl medicinos skaudulių iškėlimo jau yra nukentėjęs.

Ketvirtadienio, lapkričio 16-osios, skaitiniai

Priminti apie sovietmetį šiandien – tai spjauti į veidą visiems, ten iš tiesų patyrusiems mirtį, kančių ar persekiojimų, rašo Justinas Dementavičius. Pristatome neseniai išleistų knygų vaikams apžvalgą. Tomas Viluckas svarsto apie Bažnyčios misiją ištiesti ranką tiems, kurie kenčia, ir ką tai reiškia kalbant apie išsiskyrusias šeimas. Psichologė Renata Skruolienė apie tai, kad, net praėjus 27 metams po Nepriklausomybės atgavimo, Lietuvoje vis dar yra vaikų, besimokančių internatinėse mokyklose.

Trečiadienio, lapkričio 15-osios, skaitiniai

Nusikaltėlis turi sėdėti už grotų. Ar visuomet? Apie tai – pokalbis su Italijos ir Portugalijos teisininkais. Šarūnas Rinkevičius – apie bruzdančią vengrų tautinę mažumą Rumunijoje. Erica Jennings pasakoja, kodėl nusprendė savo vaikus paskiepyti nuo meningokokinės infekcijos. Svarbiausias dalykas, kurį reikėtų daryti reformuojant švietimą ir mokslą, yra dėstytojo ir mokslininko prestižo ir orumo atkūrimas, teigia filosofas doc. Naglis Kardelis.