Šiandien

Trečiadienio, spalio 4-osios, skaitiniai

Istoriką Eligijų Railą apie tai, kaip turėtume vertinti Basanavičių iš šimto metų perspektyvos, kalbina Jonas Naujokas. Atsakyti į klausimą, apie ką yra armėnų režisieriaus Artavazdo Pelešiano filmai, nėra paprasta. Nors jis pabrėžia begalines montažo galimybes, vis dėlto jam svarbiausia – nuoseklus pradinės filmo idėjos laikymasis. „Niekada nesu jautęs jokios „vidinės įtampos“ tarp tikėjimo ir mąstymo. Priešingai, mąstymas visada buvo būtinas mano tikėjimui, o tikėjimas duodavo mąstymui tiesiog iš pastarojo vidaus stiprių impulsų“, – teigia filosofas Povilas Aleksandravičius. Kun. Algirdo Toliato antrojoje knygoje „Gerumo liūnas“ interpretuojant Šventojo Rašto fragmentus nagrinėjamos psichologinės, dvasinės, moralinės ir vertybių problemos. Įspūdžiai iš knygos sutiktuvių Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčioje.

Antradienio, spalio 3-iosios, skaitiniai

Katalonijoje smurtavusi Ispanijos policija priminė apie tai, kokį pavojų demokratijai ir žmogaus teisėms gali kelti neadekvačiai į situaciją reaguojanti teisėsauga. Kur baigiasi tolerancijos ribos ir ar galima toleruoti netoleranciją? Šiuos klausimus LRT radijo laidoje kartu su Rimu Bružu svarstė Vytautas Sinica ir Donatas Puslys. Kokie Lietuvos autorinio kino tikslai, jo svarba nacionalinei kultūrai ir visuomenei? Kokia skirtis tarp kino meno ir komercinio kino? Kraštotyrininkas V. Puronas pasakoja, kad po Šiauliais gali slypėti visas požemių miestas. Ir tai nėra vien iš piršto laužtos kalbos. Pačiam istorikui teko su požemiais susidurti, domėtis, rinkti archyvinę medžiagą.

Pirmadienio, spalio 2-osios, skaitiniai

Su Alytaus pusiaukelės namų darbuotoja Inga Jakimavičiene kalbėjomės apie jos darbo specifiką, baimę dirbti su nuteistaisiais, nuteistųjų integracijos galimybes ir pusiaukelės namų naudą. Rašytojos Holly Bourne knyga prasideda kaip paprasta jaunuoliška istorija apie populiarumą ir atstumtuosius. Tačiau tai ne įprastas romanas, kaip bjaurusis ančiukas virsta gulbe. Vilniaus Žolyno globos namai jau keleri metai pertvarkyti į šeimyninius. Apie reformos vykdymą ir pasekmes – pokalbis su jų direktore. Tapytojo paveiksluose – nykstantis tikras lietuviškas kaimas, neskubri atokios gyvenvietės laiko tėkmė, paprastas gyvenimo būdas, ryšys su gamta. Jo paveikslai – tobulesnės Rumšiškės.

Sekmadienio, spalio 1-osios, skaitiniai

Žvelgiant į šį palyginimą šiandien Bažnyčioje galima išskirti dvi sau priešingas apaštalavimo tendencijas. Įdomiausia, kad sugrįžome į Lietuvos pranciškoniškąją šeimą per Kenebunką. Kad ir kaip būtų keista, tuo metu mūsų, lietuvių pranciškonų, tėviškė tikrai buvo ne Lietuvos žemėje, bet ten, kur gyveno mūsų šeima. Mokytojas Stepas Eitminavičius dalinasi trumpomis šviesiomis istorijomis. Kaip suprasti paauglius ir padėti jiems atsiskleisti XFM radijo laidai „Pasirinkimai“ atskleidžia Ieva Daniūnaitė, Paramos vaikams centro (PVC) psichologė, programos „Vaikystė be smurto“ vadovė.

Šeštadienio, rugsėjo 30-osios, skaitiniai

Fiktyvios – išnaudojančios santuokos yra nauja prekybos žmonėmis forma, su kuria susiduria Europos Sąjunga. Rugsėjo mėnesio redakcijos skaitinių derlius. „Aš [eklektika] kaip ir jis [kičas], labai mėgstu bažnyčias. Kur daugiau rasi tiek erdvės ir galimybių? Tiek pakantumo, tolerancijos ir dvasinės šilumos?“. Elenos Eimaitytės satyra. Snorio Eda, yra vienas svarbiausių skandinavų viduramžių literatūros paminklų, kuris kartu su savo „sese“ – Poetine – išsaugojo Vakarų kultūrai senuosius germanų mitus, supratimą apie skandinavų dievų pasaulį.

Penktadienio, rugsėjo 29-osios, skaitiniai

Pokalbis su spec. pedagoge apie jos patirtį ugdant autizmo sutrikimą turinčius vaikus. Sekmadienį vyks Katalonijos nepriklausomybės referendumas, kurio centrinė Ispanijos valdžia nepripažįsta. Apie jį kalbėjomės su politologu Vyčiu Jurkoniu. Minint 630 metų Lietuvos krikšto jubiliejų, Valdovų rūmuose eksponuojamas Wojciecho Gersono paveikslas, nutapytas šio įvykio 500 metų sukakčiai. Dabartinės diskusijos, deja, problemą labai susiaurina. Visame šiame triukšme dingsta tikroji popiežiaus paraginimo žinia: Bažnyčia atsigręžia į šeimą.

Ketvirtadienio, rugsėjo 28-osios, skaitiniai

Lietuvos partijų krizę padeda suprasti 1907 metų ištara „žmonėse sąžinės maža“, rašo Justinas Dementavičius. Partijos dažniausiai nesuvokia, kas jos pačios yra. Dokumentinio filmo „Žinau, kad tu ten“, kurį bus galima pasižiūrėti festivalyje „Nepatogus kinas“, tema – eutanazija. Tačiau atsakymo, koks pasirinkimas būtų etiškas – galimybė gyventi arba atlikti eutanaziją, šioje juostoje nerasite. Interneto portalų ir greitai reaguojančių socialinių tinklų kuriamas rezonansas neįtikėtinai išdidina įvykius, kaip tai liudija ir šių dienų pavyzdys: popiežiaus Pranciškaus „sūniškas pataisymas“ – tarsi nieko panašaus lig šiol nebūtų nutikę. Artėjant šimtajam Lietuvos gimtadieniui ir Europos paveldo metams, Kultūros paveldo departamento direktorę Dianą Varnaitę klausiame apie netradicinius mūsų krašto istorijos ir kultūros pažinimo būdus.

Trečiadienio, rugsėjo 27-osios, skaitiniai

Per pastarąsias porą savaičių popiežiui Pranciškui buvo pareikšti trys neįtikėtini kaltinimai. „Nėra lengva atskirti pelus nuo grūdų, kai visa aplinka yra persmelkta isterijos, kuri labai apsunkina siekį atskirti teisėtą kritiką nuo seniai girdėtų ideologinių dalykų“, – rašo J. Allenas Jr. Matas Baltrukevičius – apie socialdemokratų ir liberalų skandalus. Profesionalus šiuolaikinis cirkas, kitaip nei įprasta manyti, nėra tik jaunų žmonių žanras – neretai įdomiausi artistų darbai sukuriami peržengus trisdešimtmetį. Lietuvoje šis žanras kelią skinasi jau daugiau nei dešimt metų. Apie pasirengimą santuokai ir pirmuosius metus susituokus „Artumai“ pasakoja dvi jaunavedžių poros.

Antradienio, rugsėjo 26-osios, skaitiniai

Vokietijos kanclere ketvirtą kartą iš eilės taps Angela Merkel. Tačiau pergalė šį kartą kukli, o nežinomybės dėl ateities – daug. Apie tai – Mato Baltrukevičiaus apžvalgoje. Pokalbis su istorike dr. Alina Zawadzka apie sovietų valdžios kovos su Katalikų Bažnyčia padarinius ir pasipriešinimą jai Vilniaus krašte. VU matematikos profesorius Alfredas Račkauskas – apie tai, ką iš tikrųjų reiškia kokybiškas aukštasis mokslas ir kaip tai pasiekti. Po „Brexit“ padidėjo Europos dezintegracijos tikimybė. Apie galimus scenarijus rašo politikos filosofas Ivanas Krastevas, kurio knygą apžvelgia Donatas Puslys.

Pirmadienio, rugsėjo 25-osios, skaitiniai

Kodėl Simone Weil norėjo politinių partijų panaikinimo? Giedriaus Saulyčio komentaras. Lietuvos aklųjų biblioteka yra išskirtinė ne tik todėl, kad dauguma jos klientų turi regos negalią. Ji turbūt vienintelė šalies biblioteka, kuri pati leidžia knygas. Apie šios įstaigos veiklą – pokalbis su direktore. Rugsėjo 25 d. minime 252-ąsias Mykolo Kleopo Oginskio – politiko, diplomato, aktyvaus 1794 m. sukilimo dalyvio, kompozitoriaus – gimimo metines. Hanas Benninkas – itin teatrališkas atlikėjas. Kai jis groja, neįmanoma atplėšti nei ausų, nei akių. Europietiškojo laisvojo džiazo ikona netrukus viešės Lietuvoje ant festivalio „Vilnius Jazz“ scenos.

Sekmadienio, rugsėjo 24-osios, skaitiniai

Žmoguje glūdi troškimas sutikti Viešpatį, ir ne tik sutikti, bet ir būti kartu, dalintis jo gyvenimu. Ir Dievas šito nori, tad kviečia žmones daryt Jo darbus, veikti drauge. Sekmadienio homilijos autorius kunigas Vytautas Brilius. Išmokime mėgautis gyvenimu ir jo teikiamais mažais džiaugsmais. Komercinio kino kūrėjui filmas yra saviraiškos forma, nes joje vienaip ar kitaip atsispindi jų patirtis ir požiūris, tačiau žiūrint iš prodiuserio ar platintojo pusės filmas yra komercinis produktas, potencialiai atnešiantis pelną. Mintis apie 11-ąją Kauno bienalę „Yra ir nėra. Paminklo (ne)galimybės klausimas“ apibendrina dailės kritikė Birutė Pankūnaitė.

Šeštadienio, rugsėjo 23-iosios, skaitiniai

Prie bendro stalo, dalyvaujant vertėjai, kalbėjosi Holokaustą išgyvenusios moters sūnus, muziejaus direktorius Markas Zingeris ir Kauno geto budelio Helmuto Rauco anūkė, vokiečių rašytoja Reglindis Rauca. Š. Barto naujausiame kūrinyje „Šerkšnas“ kartojasi daugeliui lietuviškų filmų būdingos problemos – sustingęs scenarijus, neįtikinantis aktorių darbas ir nesugebėjimas perteikti meilės santykio. Los Andželo vyskupo augziliario Roberto Barrono paskaitos „Facebook“ būstinėje 2017 m. rugsėjo 18 dieną akcentai. J. Česonytė nesivaiko meno madų ir tendencijų, nesiekia viešumos, karjeros aukštumų. Tapytoja kuria sau, laisvalaikiu, iš vidinio poreikio saviraiškai. Todėl jos kūryba autentiška, originali ir tikrai verta dėmesio.

Penktadienio, rugsėjo 22-osios, skaitiniai

Kaip atpažinti ir nemedikamentinėmis priemonėmis gydyti depresiją, klausiame Depresijos gydymo centro įkūrėją, klinikinę psichologę Aušrą Mockuvienę. Rugsėjo 11-ąją – poeto, publicisto, vertėjo, Jeilio universiteto (JAV) profesoriaus emerito, naujojo Vilniaus universiteto garbės daktaro Tomo Venclovos gimimo dieną – vyko tikra kūrybinė, intelektualinė puota. Jau sekmadienį prie balsadėžių rinksis Vokietijos rinkėjai. „Bernardinai.lt“ jau pristatė dviejų didžiųjų partijų – Krikščionių demokratų (CDU/CSU) ir Socialdemokratų (SPD) platformą ir galimybes. Tačiau į parlamentą turėtų patekti dar keturių partijų kandidatai. Apie jų galimybes ir galimą valdžią – apžvalgoje. Savo trumpoje ir spontaniškoje kalboje Pranciškus paskelbė pokyčius ir naujas gaires, teigdamas, jog asmuo, kuris yra pripažįstamas kaltas „dėl lytinių nusikaltimų prieš vaikus, gali kreiptis į popiežių malonės“, tačiau, – pabrėžia popiežius, – „aš niekada tokio prašymo nepasirašiau ir nepasirašysiu. Tikiuosi, jog tai yra aišku“.

Ketvirtadienio, rugsėjo 21-osios, skaitiniai

Apie partizanų pergales ir pralaimėjimus svarsto Balandiškio akademinio jaunimo stovyklos-seminaro „Laisvės kovų atmintis“ dalyvis Vykintas Vaitkevičius. Politikai ir žiniasklaida neretai neatsakingai kalba apie Rusijos grėsmę. Apie tai – Mato Baltrukevičiaus komentare. Masinės komunikacijos priemonės tapo žmonių socialinio statuso arbitru. Modifikavo šeimos struktūrą, sumenkindamos tradicinių autoritetų vaidmenį. Taip savo naujoje knygoje teigia italų vyskupas Mario Toso. Autorius įspėja, kad šiuolakinės medijos gali manipuliuoti ir indoktrinuoti visuomenę, apribodamos asmens sprendimo ir pasirinkimo laisvę. Minint 1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vilniuje vykusios Lietuvių konferencijos šimtąsias metines, iškyla būrio lietuvių kunigų panoraminis paveikslas: laikysena, ryžtas ir aktyvi krikščioniška socialinė pozicija.

Trečiadienio, rugsėjo 20-osios, skaitiniai

Rugsėjo 18 d. paviešinta finansinė ataskaita apie beveik pusę milijardo lirų, kurias Šventasis Sostas neva išleido, padengdamas 1983-iaisiais paslaptingai dingusios paauglės Emanuelos Orlandi buvimo užsienyje išlaidas, kelia daugybę klausimų, atveria senas žaizdas. Ar solidarumu pagrįsta ekonomika gali būti išplėtota ne tik ekonominės krizės sąlygomis, klausia MRU doktorantė Audronė Urmanavičienė. Algimantė Ambrulaitytė yra Vilniaus universiteto Žurnalistikos fakulteto II kurso studentė, jau šiandien kurianti ateities žurnalistiką Lietuvoje. Medžio meistras Jonas Bugailiškis sako, kad jam labiausiai patinka drožti kryžius ir skulptūras: „Nes čia daugiausia kūrybos. Drožiu laikydamasis senolių tradicijos, savaip interpretuodamas, be jokių išankstinių eskizų.“

Antradienio, rugsėjo 19-osios, skaitiniai

Apie iššūkius, su kuriais vos sukūrę šeimą susiduria sutuoktiniai, svarsto Zita Vasiliauskaitė. Pasaulis stebi krizę Mianmare – kariuomenė su vyriausybe, vadovaujama Nobelio taikos premijos laureatės Aung San Suu Kyi, vykdo etninį valymą musulmoniškoje Rachinų valstijoje. Apie šią tragediją – Gintarės Kubiliūtės apžvalgoje. Medicina mus atitolino nuo skausmo. Nuolatinė anestezija mus įtikina, kad išsivadavimas iš fizinio skausmo zonos turįs tiesiogiai persikelti ir į socialinę sferą. Kaip skatinti lietuvių literatūros vertimus į užsienio kalbas? Lietuvos kultūros instituto projektų vadovė V. Smaleckaitė sako, kad dažnai leidėjai prioritetą skiria charizmatiškiems, komunikabiliems rašytojams, mokantiems kelias kalbas.

Pirmadienio, rugsėjo 18-osios, skaitiniai

Nuo vasario mėnesio pabaigos „Bernardinai.lt“ skaitytojai gali geriau pažinti islamo kultūrą todėl, kad į mūsų autorių gretas įsijungė jaunas turkologas Šarūnas Rinkevičius. Apie susidomėjimą Turkija, stereotipus apie islamą ir Turkiją – šiame pokalbyje. Japonijos kultūros festivalis „NowJapan‘17“ – koks jis buvo? Japonija – moderni technologine pažanga garsėjanti šalis. Tačiau japonai puoselėja savo tradicijas ir labai savitai jas stilizuoja, integruoja į XXI amžių. „Net nugyvenus didžiausią dalį gyvenimo dviese, visada reikia kitų pagalbos – galimybės dalytis, pasiguosti, o kartais paklausti“, apie sutuoktiniams kylančius sunkumus rašo Dalia Lukėnienė. Vilniaus universiteto doktorantė Augustė Dementavičienė pristato serbų rašytojo Danilo Kišo knygą „Boriso Davidovičiaus kapas“.

Sekmadienio, rugsėjo 17-osios, skaitiniai

Niekam neturime būti skolingi meilės, o ji – neatsiejama nuo atleidimo, sako šio sekmadienio homilijos autorius kunigas pranciškonas Evaldas Darulis. Jauna dizainerė Rugilė Gumuliauskaitė neseniai pristatė mados kolekciją, skirtą neregiams. Su ja apie kolekcijos specifiką kalbėjosi Aistė Marčiulaitytė. Aktorės Marijos Žemaitytės pomėgis – iš tiesų ypatingas. Ji medžioja ugnį lankydamasi skirtinguose pasaulio kraštuose. Šį kartą Marija savo medžioklei pasirinko nedidukę salą Phi Phi, esančią Tailande. Vilniuje ir Lentvaryje praūžė Galerijų savaitgalis. Tokie savaitgaliai įvairiose pasaulio šalyse vyksta jau ne vieną dešimtmetį. Džiugu, kad Lietuva – ne išimtis.

Šeštadienio, rugsėjo 16-osios, skaitiniai

XVI a. pradėję evangelizuoti Aziją jėzuitai suvokė tarpreliginio dialogo svarbą. Tomo Venclovos palinkėjimas Lietuvai: „Priešintis savųjų paklydimams, nepasiduoti įsisenėjusiems neprotingiems įpročiams ir dvigubiems standartams, net jei juos remia dauguma – manyčiau, ypač tada, kai juos remia dauguma.“ Mokytojas Stepas Eitminavičius – apie tai, jog dėl savo pavardės nežino geresnio keliavimo būdo už ėjimą. Galerijų savaitgaliai įvairiose pasaulio šalyse vyksta jau ne vieną dešimtmetį. Toks renginys skirtas pristatyti pirmąsias parodas, atidaromas mieste po vasaros sezono. Ši tradicija pagaliau pasiekė ir Lietuvą.

Penktadienio, rugsėjo 15-osios, skaitiniai

Apie autizmo situaciją, galimus pokyčius ir pagalbą tėvams – pokalbis su medicinos srities atstovu doc. Dainiumi Pūru. Šis filmas pasirodė likus kelioms dienoms iki „Zapad“ pratybų. Jis svariai prisideda prie pilietinės visuomenės formavimo, patriotiškumo šalyje sklaidos, o tokių talentingų ir jaunų kūrėjų Lietuvai reikia kuo daugiau. Senjoro nuotykiai knygyne, arba Kodėl Lietuvos laukia šviesi ateitis. Vokietijos socialdemokratų partija susiduria su rimtomis problemomis: nyksta darbininkų klasė, be to, jie nusisuka nuo anksčiau karta iš kartos palaikytos partijos. Apie tai – Mato Baltrukevičiaus apžvalgoje.

Ketvirtadienio, rugsėjo 14-osios, skaitiniai

Su politologu Tomu Janeliūnu kalbėjomės apie šiandien prasidedančias „Zapad“ pratybas ir Lietuvos saugumą. Ordino vadovas dalijasi mintimis apie tai, kuo šiandien gyvena pranciškonų – konventualų bendruomenė ir kaip bus toliau einama pirmųjų Lietuvos evangelizuotojų pramintais takais. Pokalbis apie vaikų problemas su „Vaikų linijos“ atstove J. S. Jasiulione. Rašytoja, Vilniaus gidė G. Viliūnė prisipažįsta įkvėpimo ieškanti stovinčio laiko karalijoje, ten, kur galima pajusti istorijos dvelksmą: vietose, kur gyveno jos rašomų knygų herojai, muziejuose, senose bažnyčiose.

Trečiadienio, rugsėjo 13-osios, skaitiniai

Vilniaus „Versmės“ gimnazija nuo šių mokslo metų tampa Teofiliaus Matulionio gimnazija. Apie pokyčius, ugdymo modelį, neįgaliųjų ir pabėgėlių vaikų įtraukimą – pokalbis su direktore ir pavaduotoja ugdymui. Režisierius Eli Rolandas Sachsas dokumentiniame filme pasakoja apie savo brolio atsivertimą į islamą. Apie „Minesotos“ programą – psichoterapinį gydymą, skirtą padėti priklausomiems žmonėms, pasakoja Albinas ir Rasa, programoje dirbantys nuo pirmųjų „Minesotos“ įkūrimo dienų. Menininkė S. Maslauskaitė-Mažylienė tapo biblines temas, taip parodydama, kad egzilio, išvarymo, pabėgimo tema yra amžina, siekianti Adomo ir Ievos laikus. Taip pat parodoje naudojama ir kita raiška – grafinė, laikraštinė, realistinė.

Antradienio, rugsėjo 12-osios, skaitiniai

Kas yra, o kas nėra „Bernardinai“? Rimvydas Valatka rašo apie istorijos politiką, kuri dažnai svyruoja tarp šalto konsensuso ir urapatriotų aistros. Artėjant naujiems Vokietijos parlamento – Bundestago rinkimams, psichologas P. Grunewaldas atliko naują tyrimą, kuriame žvelgė į dabartines visuomenės politines nuostatas. „Jaunas teatras yra fragmentiškesnis. Kiekvienas fragmentas turi savo spalvą, charakterį. Jaunam teatrui būdingas savitas kandumo, įžūlumo ir nuoširdumo mišinys. Jaunieji lengviau ir atviriau žiūri į teatrą“, – kalba A. Liuga.

Pirmadienio, rugsėjo 11-osios, skaitiniai

Lenkijos valdžia iš naujo kelia okupacinės Vokietijos žalos klausimą. Kiek tai yra pagrįsta, klausia Gintarė Kubiliūtė. Iki Antrojo pasaulinio karo daugelyje Lietuvos miestų stovėjusios medinės sinagogos sunaikintos karo arba pokario metais. Tačiau yra miestų, kurie gali didžiuotis išsaugoję svarbių medinių žydų sakralinės architektūros pavyzdžių. Vienas jų – Pakruojis. Videoįraše Leonidas Donskis pristato tris knygas: Czesławo Miłoszo „Pavergtą protą“, Aleksandro Solženicyno „Viena Ivano Denisovičiaus dieną“ ir Ray Bradbury „451° Farenheito“. Rinkimai Norvegijoje žada du istorinius lūžius. Tikėtina, kad po 93 metų pertraukos rinkimus laimės nebe Darbo partija. Be to, visoms mažosioms partijoms sukilus prieš naftos pramonę, realu, kad jos bus atsisakyta apskritai. Apie tai – Mato Baltrukevičiaus analizėje.

Sekmadienio, rugsėjo 10-osios, skaitiniai

Bažnyčios tradicijoje „nusidėjėlio pabarimas“ laikomas vienu iš dvasinių gailestingumo darbų, sako Evangelijos komentaro autorius kun. Mykolas Sotničenka. Šie kunigai rinkosi kankinystę, o ne išdavystę. Visi jie buvo pasmerkti myriop už tai, kad saugojo išpažinties paslaptį. Minint Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną, Matas Baltrukevičius kviečia prisimintį „Linkin Park“ grupės lyderį Chesterį Benningtoną. Birželio pabaigoje mirusio religijos sociologo Peterio Bergerio idėjų raida rodo ant kokio netvirto pagrindo stovi mokslas apie religiją ir kaip sunkiai nuspėjama krikščioniškumo istorija.

Šeštadienio, rugsėjo 9-osios, skaitiniai

Poetui Tomui Venclovai šiemet – 80. Jo keliami klausimai yra universalaus pobūdžio, laiko tėkmėje nepraradę savo aktualumo. Todėl, kultūros istoriko A. Švedo įsitikinimu, T. Venclovos idėjoms reikia vis iš naujo suteikti reikšmę. „Jeigu tai nėra svarbiausia šių metų lietuvių autoriaus knyga, nežinau, kokia ji yra. Istorikas ir publicistas Bernardas Gailius parašė knygą ne tik Lietuvai, ne tik Europai, o visai Vakarų kultūrai“, – štai taip Justinas Dižavičius pristato knygą apie agentą 007. Kai žvelgiu atgal, matau, kad patys įsimintiniausi kelionių momentai yra tie, kai likdavau vienas... Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilės istorija, nepamirštama kone penkis šimtus metų, atranda atgarsių vis naujose kartose.

Penktadienio, rugsėjo 8-osios, skaitiniai

Vyras arba dirbdavo, arba gerdavo, o Daiva viena namuose su dviem mažais vaikais, nuolat pervargusi, nelaiminga ir pikta, nes beveik visi buities rūpesčiai krito ant jos vienos pečių. Rugsėjo 8 dieną br. Adomas Vyšniauskas OFM duoda amžinuosius įžadus Mažesniųjų brolių ordine. Ta proga jis dalijasi apie savo pašaukimą ir tai, kas padėjo išlikti šiame kelyje, nepaisant įsimylėjimų ir kitų krizinių laikotarpių. Vitalijaus Gailiaus pasižvalgymas po Rusijos muzikos užkaborius. Muzikos apžvalgininkas pristato kolektyvus, kurie susikūrė po 2000-ųjų ir kurie galėtų sudominti muzikai neabejingą sielą. Artėjančių Vokietijos parlamento rinkimų favoritais laikomi krikščionys demokratai. Jų sėkmės paslaptis – sugebėjimas sukurti kairiųjų ir dešiniųjų idėjų lydinį. Apie tai – Mato Baltrukevičiaus tekste.

Ketvirtadienio, rugsėjo 7-osios, skaitiniai

Rusijos užsienio reikalų ministerijai aštriai sureagavus į NATO filmuką apie Baltijos šalių partizanus įsiplieskė mažas socialinių tinklų karas. Apie tai – Donato Glodenio tekste. Kaip architektūra gali išsaugoti istorinę aplinką ir suteikti jai visiškai naują naratyvą? To pavyzdys – vienu geriausių pastarųjų dvejų metų architektūros kūrinių Europoje pripažintas Katynės muziejus Varšuvoje. Prieš galerijos „Nyčės ūsai“ atidarymą Kaune kalbiname vieną jos įkūrėjų – fotografę Elzę Hoogduijn. Laima Andrikienė – apie tai, kas slepiasi už Saakašvilio ir Porošenkos santykių.

Trečiadienio, rugsėjo 6-osios, skaitiniai

Socialdemokratams artėjant prie sprendimo palikti valdančiąją koaliciją, vis realesniu scenarijumi tampa tai, kad Lietuva turės mažumos vyriausybę. Kita vertus, net ir dabartinį status quo sunku apibūdinti kaip daugumos koaliciją, tad galbūt didelių pokyčių net nepajustumėme? Apie sudėtingą lyties tapatybės sutrikimą – transseksualumą – kalbamasi su trimis Ispanijos Bioetikos observatorijos profesoriais. Su kai kuriais žmonėmis paprasčiausiai neįmanoma diskutuoti. Viskas aišku, tu žinai, koks reikalas. O gal tiesiog tavo smegenys pakišo tokią mintį? Apie matematinį požiūrį į Holokaustą ir kitas tragedijas – Gintarės Kubiliūtės komentare.

Antradienio, rugsėjo 5-osios, skaitiniai

Ingrida, jauna mama iš Šiaulių, dalijasi savo istorija apie tai, ko išmoko augindama sūnų Magirdą, kuriam buvo diagnozuotas autizmas. XX a. pradžios lietuviškosios šeimos modelis buvo vakarietiškas, o ne rytietiškas, kaip buvo galvojama iki šiol, teigia istorikė dr. Dalia Leinartė. Vokiškai išleistos Antano Škėmos „Baltos drobulės“ recenzija, pasirodžiusi po Knygų mugės Vokietijoje, kurioje Lietuva dalyvavo išskirtinio svečio teisėmis. Iš vokiečių k. vertė Deividas Preišegalavičius. Supažindiname su Laura ir Jolanta, kurias prasmingos savanorystės paieškos atvedė į „Betanijos“ valgyklą.

Pirmadienio, rugsėjo 4-osios, skaitiniai

Mūsų politika vadovaujasi puikybe, rašo Justinas Dementavičius. Daugiausia girdime, kad prieigą prie pasaulinio tinklo riboja Kinija, Artimųjų Rytų valstybės, vis dažniau – Turkija. Tačiau griežtesnius ribojimus įtvirtina ir autoritarinis Rusijos režimas, rašo Vytautas Keršanskas. Painus siužetas, įtaigios detalės, aktorių talentas, ypatingai atskleista indėnų kultūra, svaigios ir įtraukiančios Vajomingo sniegynų bei kalnų panoramos – vien dėl to verta pažiūrėti Tayloro Sheridano filmą „Vėjų upė“. Videoįraše prof. Alvydas Jokubaitis pristato pavojingą autorių, be kurio idėjų neįmanoma suprasti šiandienio Vakarų pasaulio.

Sekmadienio, rugsėjo 3-iosios, skaitiniai

Evangelijoje skaitome raginimą: išsižadėti savęs ir imti savąjį kryžių. Ar Jėzus nori, kad paniekintume save? Kad visi pasišvęstume asketiškam gyvenimui? Ar prašo mūsų ieškoti kančios, idant labiau patiktume Dievui? Skaitykite naujausių knygų vaikams ir paaugliams apžvalgą. Grupė „Abudu“ laikoma vienu didžiausių 2016 metų lietuviškos muzikos grupių atradimų. Pokalbyje su jos nariais – apie susapnuotas melodijas, ritualus prieš koncertus, džiaugimąsi savo klausytojais ir kitokias dainas. Vidmantė Narvidaitė – apie atmintį, Holivudo žvaigždes ir daiktiškumą.

Šeštadienio, rugsėjo 2-osios, skaitiniai

Sigita Maslauskaitė rašo apie pirmąjį Marijos atvaizdą Lietuvoje, vainikuotą popiežiaus karūnomis, išsaugotomis iki mūsų dienų. Naujo sostinės Vokiečių gatvėje atsidariusio „Telia Vilniaus istorijos Nemuziejaus“ apžvalga. Leisdami visiems jausmams būti, pripažindami jų svarbą ir reikšmę mums, klausydamiesi jų nešamos žinios, esame gyvi. Henriko Gudavičiaus laiškuose iš kaimo – apie dirvožemių mozaikas, bitininkystės pamokas, kregždžių įpročius, širšuonų architektūrą ir šimtamečio dvikamienio beržo istoriją.

Penktadienio, rugsėjo 1-osios, skaitiniai

Pokalbis su Vilniaus akademinės sielovados koordinatoriumi kunigu Mindaugu Bernotavičiumi. Apie naujų idėjų svarbą švietimo sistemoje – Kėdainių švietimo pagalbos tarnybos direktoriaus Henriko Vaicekausko komentaras. Lietuvos visuomenės psichikos sveikatos būklė yra prasta, teigia šį pavasarį įkurtos Jaunųjų psichiatrų asociacijos prezidentas Edgaras Diržius. Apie katalikų politikų susitikimą Italijoje svarstyti opiausius šiandienos klausimus „Bernardinai.lt“ kalbėjosi su jame dalyvavusiu Seimo nariu Mantu Adomėnu.

Ketvirtadienio, rugpjūčio 31-osios, skaitiniai

Visiems geras nebūsi, sako liaudies išmintis, tačiau patenkintų rezultatu, mano galva, galėtų būti kur kas daugiau. Kodėl taip nėra? Klausia Bernardinai.lt religijos temų redaktorė Saulena Žiugždaitė. Artėjant rugsėjui – apie kelius, kultūrą keliuose ir tai, kaip padėti ją kurti. Lietuvos policijos kapeliono kunigo Algirdo Toliato pokalbis su Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininku Vytautu Grašiu. Prelatas E. Putrimas šiuo metu gyvena Toronte, Kanadoje, kur padeda lietuvių Prisikėlimo parapijai. Ten jau 35 metus organizuoja parapijos stovyklavietėje rengiamas Kretingos vasaros stovyklas. Apie šią stovyklą prelatą kalbina A. Petronis. Paskutinį vasaros mėnesį kino teatras „Pasaka“ pasiūlė trijų skirtingų žanrų filmų paketą: dramą „Dovanoju širdį“, dramą/komediją „Mokytoja“ ir komediją „Gobšius!“

Trečiadienio, rugpjūčio 30-osios, skaitiniai

„7 Fridays“ uždarymo kontekste apie viešųjų ryšių svarbą krikščionims rašo Matas Baltrukevičius. Menininkas Tadas Kazakevičius sako, kad dabartinės fotografijos sėkmė yra galvoti netipiškai, ieškoti kitokių būdų kalbėti apie šimtus kartų analizuotas temas. Savitas kūrėjas yra tas, kuris mato kiek toliau ir kitaip. Vytautas Raškauskas pasakoja apie susitikimą su partizanu Juozu Jakavoniu-Tigru. Kurti Europą Europoje be Vokietijos, kaip svajoja lenkų politikai, – mažiausiai naivu. Vaizduotis, kad egzistuoja Vidurio Europa be jos centro – taip pat naivu, rašo doc. V. Ališauskas.

Antradienio, rugpjūčio 29-osios, skaitiniai

Brolių pranciškonų suburta dvylikos žmonių ekspedicija rugpjūčio 13–25 d. vyko į sniego ir bekraštės tundros žemę įamžinti tikėjimo kankinio t. Augustino Dirvelės OFM atminimą. Riaušės Šarlotsvilyje vėl atkreipė dėmesį į JAV istorines patirtis. Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie konfederatų praeities vertinimą ir jų monumentų ateitį. Susipažinkite su Urte, kuri Vilniaus Arkivyskupijos „Carite“ savanoriauja jau septynerius metus. Ji dalyvauja velykinėse ir kalėdinėse aukų rinkimo akcijose. Anot Urtės, savanorystė jai dovanoja naujas, ypatingas patirtis, padeda tapti jautresne aplinkai ir kitiems žmonėms. Naujausių tyrimų vertinimu ir įžvalgomis apie mokslo ribas dalinasi Ispanijos bioetikos ir medicinos etikos garbės prezidentė Natalija Lopez-Moratalla.

Pirmadienio, rugpjūčio 28-osios, skaitiniai

Kanados istorikas M. Wallasas, įvertinęs pastangas, susijusias su slaptomis derybomis, tikina, jog diplomatinėmis pastangomis iš viso buvo išgelbėta apie 300 000 žydų. Apie tai – „Crux“ publikacijoje. XFM radijo laidoje „Kitas kadras“ buvo aptartas šiuo metu kinuose rodomas Sofios Coppolos režisuotas filmas „Lemtinga pagunda“, pastatytas pagal Thomaso Cullinano romaną „Velnio portretas“. Dalinamės Emilijos Kučinskytės recenzija. 1991 metų rugpjūčio 19-osios rytą iš miego pakirdę Sovietų Sąjungos piliečiai netrukus išgirdo, kad SSRS prezidentas nušalintas, o miestų gatvėmis važinėja tankai. Pateikiame Baltųjų rūmų gynėjo Iljos Milšteino prisiminimų ištrauką. Ištrauka iš Manfredo Flügge knygos „Thomo Manno šeimos šimtmetis“. Tai jaudinanti ir įspūdinga Mannų saga: tviskanti ir garsi, kur sėkmė ir nesėkmė, laimė ir tragedija, prieštaravimai ir kančia nuolat šalia.

Sekmadienio, rugpjūčio 27-osios, skaitiniai

Ištrauka iš Šv. Teofano Atsiskyrėlio (Georgijaus Govorovo, 1815–1894) knygos „Kas yra dvasinis gyvenimas ir kaip jam nusiteikti“. Šimtai fotostudijoje praleistų valandų, begalė bandymų, kūrybinių ieškojimų – tokia yra lietuvių fotografės Olgos Polomos kasdienybė, kurią kadaise pakeitė kava kvepiantis užsakymas. Emilija Karčevska apie prieš metus vykusį nuostabų, paties Dievo siųstą nuotykį, padėjusį jai atsakyti į svarbiausią klausimą. Psichologė rašo apie maldos poveikį ir kaip išmokyti žmogų melstis, dalinasi savo asmenine patirtimi.

Šeštadienio, rugpjūčio 26-osios, skaitiniai

Prieš tris šimtus metų karūnuotas Čenstakavos Dievo Motinos atvaizdas, atvėręs kelią ir Trakų Dievo Motinos vainikavimui, kurio 300-ąsias metines švęsime kitąmet. Meilė ir kūryba yra du svarbiausi dalykai, stumiantys pasaulį į priekį, leidžiantys žmogui ištverti visus gyvenimo sunkumus, rašo Indrė Jonušytė. Redakcija apžvelgia ir rekomenduoja rugpjūtį skaitytas knygas. Kokią Lietuvą mato mūsų tautiečiai, išvykę svetur? Ar jie išsaugos lietuviškąją tapatybę?

Penktadienio, rugpjūčio 25-osios, skaitiniai

Viena iš šiuolaikinių Vilniaus detektyvinių istorijų, atrodo, linksta į laimingą pabaigą. Sekmadienį rugpjūčio 27 d. bus iškilmingai pašventintas ir inauguruojamas atgautas pranciškonų konventualų vienuolynas Pranciškonų gatvėje. Donatas Puslys analizuoja posovietinės sąmonės ypatumus. Šiemet grupė visuomenininkų kviečia visos Lietuvos piliečius paminėti Holokausto Lietuvoje aukas aplankant arčiausiai jūsų gyvenamosios vietos esančią žydų žudynių vietą. Dalinamės jų kvietimu. „Pozityvus dienraštis“ pasakoja apie Jovitą, kuri, supratusi, kad tiek derliaus, kiek užaugins savo darže, jai ir jos vyrui – per daug, pagalvojo apie vaikus, kuriems reikalinga sveika mityba, kad jie augtų sveiki. Tad gėrybes ji dovanoja ir socialiai remtinoms šeimoms.

Ketvirtadienio, rugpjūčio 24-osios, skaitiniai

Trys poeto, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Kazio Bradūno (1917-2009) laiškai būsimai žmonai Kazytei, rašyti 1942 m. Bendžamenas Kolodzinas, tyręs Vietnamo karo veteranų, po karinės misijos sugrįžusių į įprastą gyvenimą, patirtį, aprašė traumuojančias pasekmes žmonėms, išgyvenusiems sunkias situacijas, kartu pasiūlydamas praktinius psichinės traumos įveikimo būdus. Nors pabėgėlių skaičius Europoje šiemet yra mažesnis, tačiau migracijos krizė Europoje vis dar nesuvaldyta. Apie tai – Gintarės Kubiliūtės apžvalgoje. Griuvėsių apstu ir kaimų, ir miestų apylinkėse. Tačiau jie visada turi galimybę vėl tapti kieno nors pastoge, transformuotis į istorinį šiuolaikinės erdvės rėmą. Pristatome 6 architektūros projektus, įkvėpusius naują gyvybę griūvantiems pastatams.

Trečiadienio, rugpjūčio 23-iosios, skaitiniai

Donatas Puslys klausia, kodėl šiandien dar tebėra taip svarbu atminti Molotovo ir Ribbentropo pakto pasirašymo metines. Žmonės, kurie nežino – auditorija, kurią Greimas nuoširdžiai ir galbūt labiausiai mėgo, jai skirta dauguma essai (arba „bandymų“, kaip patikslindavo pats autorius) apie poeziją. Simona Merkinaitė analizuoja atminties ir istorijos santykį. Airijos vyskupai teigia, kad tuo atveju, jeigu vaiko tėvas yra katalikų kunigas, jis negali nepaisyti savo atsakomybės – teisinės, moralinės ir finansinės.

Antradienio, rugpjūčio 22-osios, skaitiniai

Šiandienos visuomenėje ypač daug kalbama apie lyčių lygybę ir būtinybę moterims sukurti vienodas galimybes su vyrais visose gyvenimo srityse. Tačiau realybė toli gražu neatspindi garsių lozungų. Daugybė moterų stokoja pasitikėjimo savimi ir profesiniame, ir visuomeniniame gyvenime. Kas tą pasitikėjimą griauna? Apie kavą pasakoja „Taste Map“ kavinių įkūrėja Ieva Ivonė. Augant įtampai pasaulyje, Maskvoje lankosi antrasis pagal rangą Vatikano pareigūnas. Koks šio išskirtinio vizito tikslas? Unikalaus formato meno erdvė „Žmonos galerija“ – virtuali monogalerija, paveikslais prekiaujanti tik rugpjūčiais, bet meno pasaulį kviečianti pažinti ištisus metus. Pokalbis su galerijos savininkais.

Pirmadienio, rugpjūčio 21-osios, skaitiniai

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantas Laurynas Peluritis pristato lenkų filosofo Leszeko Kołakowskio „magnum opus“ „Pagrindinės marksizmo srovės“. Trumpas šventųjų bendravimo epizodas – kaip arkivyskupas Teofilius Matulionis norėjo arkivyskupą Jurgį Matulaitį aplankyti. Paskutinį vasaros savaitgalį tradiciškai rengiamas savitos muzikos ir šiuolaikinės baltų kultūros festivalis „Mėnuo Juodaragis“. Šįmet – jau dvidešimtas. Williamo Faulknerio romanas „Absalomai, Absalomai!“ išsiskiria sudėtingos sandaros sakiniais, keistoku pasakojimo būdu. Čia galima rasti ir vieną ilgiausių sakinių anglų literatūroje.

Sekmadienio, rugpjūčio 20-osios, skaitiniai

Ištrauka iš garbingojo arkivyskupo Fultono Sheeno (1895–1979) knygos „Aukštyn širdį“. Pokalbis su Klaipėdos evangelinės miesto bažnyčios pastoriumi, keturių vaikų tėčiu Sauliumi Karosu. Paparčių seserys. Prieš dvidešimt metų Betliejaus, Mergelės Marijos Dangun Ėmimo ir Šv. Brunono vienuolynas pradėjo savo veiklą Paparčiuose. Aktorė, trijų vaikų mama Kristina Savickytė-Damanskienė pasakoja apie vaikų skaitymą, įdomias knygas ir tai, kas svarbu renkantis knygą.

Šeštadienio, rugpjūčio 19-osios, skaitiniai

Pokalbyje su animatoriumi Gediminu Šiauliu – apie iliustracijų reikšmę literatūroje, animacijos perspektyvas Lietuvoje, kiną, ateities planus teatro scenoje ir šviesą, sujungiančią šiuos bei kitus menininkui svarbius dalykus. Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 m. sukaktį, šiomis dienomis iškilmingai minimą Varniuose, Žemaičių vyskupystės muziejus pasitiko trimis parodomis. Regimanto Dimos knygos „Gyvenimo stebėtojo memuarai“ recenzija. Nežinomi arba primiršti dalykai apie sovietmetį ar pirmųjų nepriklausomybės metų laukinį kapitalizmą – linksmai, nuoširdžiai ir asmeniškai. Šiais metais lietuviškai išleista italų žurnalisto Giovannino Guareschio knyga „Don Kamilis. Mažasis pasaulis“ Apie ją ir ekranizacijas pasakoja kino kritikas Ramūnas Aušrotas.

Penktadienio, rugpjūčio 18-osios, skaitiniai

Živilė Aleksandravičiūtė rašo apie autizmo sutrikimą turinčių vaikų auginimą. Dokumentinio filmo „Oriented“ recenzija. Šioje juostoje slypi gerokai daugiau nei vien homoseksualų lygių teisių klausimas – filmas prisotintas politiškumo ir savirefleksijos. Tai bandymas atrasti savąjį identitetą. Vytautas Keršanskas analizuoja, kodėl Moldova rieda nuo „europinių bėgių“. Šis redakcinis laiškas yra Amerikos jėzuitų žurnalo „America Magazine“ redaktorių atsakas į tragišką įvykį Šarlotsvilyje, kai dėl rasisto išpuolio vienas žmogus žuvo, daugiau kaip dešimt buvo sužeisti.

Ketvirtadienio, rugpjūčio 17-osios, skaitiniai

Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas savo paskaitoje kalba apie popiežiaus Pranciškaus diplomatinę misiją. „Turime savo kryptį, savo autorius. Manau, „Kitos knygos“ dabar yra kaip tam tikras kokybės ženklas: leidžiame ne tik tai, ką perka, bet ir tai, kas yra įdomu, aktualu, vertinga“, – sako šios leidyklos redaktorė A. Niauronytė. Kūrybinės industrijos – itin daug dėmesio Lietuvoje ir visame pasaulyje šiandien sulaukianti sritis, jungianti iš pažiūros visiškai skirtingus ir, regis, tarpusavyje nesuderinamus žmogaus veiklos fenomenus – kūrybą ir gamybą. Apie tai – pokalbis su humanitarinių mokslų daktare Laura Laurušaite. Hölderlinas ilgėjosi šios šalies, nors jos nė nebuvo regėjęs. Heideggeris dėl jos sielojosi ir ilgai vengė ją aplankyti. Toji šalis – tai Graikija, ir ji iki šiolei nepalieka abejingų.

Trečiadienio, rugpjūčio 16-osios, skaitiniai

„Jauni būdami visi norime būti mačerniais ar viktorais cojais, kad gyvenimas būtų trumpas ir ryškus“, – sako aktorius D. Gavenonis. Pokalbyje su juo – apie grįžimą po 20 metų prie Mačernio, apie poeziją ir apie tylą. Istoriko Alfredo Bumblausko klausiame apie pastaraisiais metais Lietuvoje populiarėjančius netradicinius istorijos pažinimo būdus, kurių vienas – renginys „Mototurizmo ralis“ – vyks jau šį savaitgalį. Vos septynmetė Milita tik dabar baigė pirmąją klasę, o štai meninę gimnastiką jau lanko trejus metus. Mergaitė laiminga lankydama meninę gimnastiką ir kiekvienam vaikui siūlo atrasti sau tinkamą sporto šaką. Pozityvus dienoraštis kviečia susipažinti su jaunąja gimnaste. Antano Saulaičio SJ teigimu, reformacija yra nuolatinis ir nebaigtas kiekvienos religijos uždavinys. Juk „Ecclesia semper reformanda“ – liet. „Bažnyčią reikia nuolat atnaujinti“.