Šiandien

Penktadienio, balandžio 7-osios, skaitiniai

Apie Lietuvai kylančias grėsmes, artėjant Lietuvos Prezidento rinkimams, kalbamės su Vilniaus politikos analizės instituto Europos saugumo programos direktoriumi Simu Čelutka. Donatas Puslys kalbina „Kino pavasaryje“ didelio populiarumo sulaukusio filmo „Tyli naktis“ režisierių Piotrą Domalewskį. Kosto Kajėno ir Jurgitos Jačėnaitės videointerviu su Lietuvoje gimusia ir čia gyvenančia musulmone studente Amira Dayekh. Fotografijų autorė – Evgenia Levin. Povilas Aleksandravičius atsako į Vytauto Radžvilo kritiką.

Ketvirtadienio, balandžio 5-osios, skaitiniai

Su Gintare Dragūnaite svarstome apie jaunimo priešsinodinį susitikimą, Bažnyčios vadovų dialogą su jaunais žmonėmis ir apie tai, kokios Bažnyčios jie ieško šiandien. Geriausia Lietuvos gynyba būtų, jei piliečiai neatiduotų savo valios taisyklių anonimiškumui, o laisvių – į kalėjimą panašiai sistemai, rašo Tomas Daugirdas. Trečiojoje laidų ciklo dalyje savo gyvenimo ir kovos istorija dalinasi Tauro apygardos partizanas Vytautas Balsys-Uosis. Konfliktai mūsų gyvenime neišvengiami. Ar visuomet?

Trečiadienio, balandžio 4-osios, skaitiniai

Pokalbis su sese Vincenta apie pagalbą, kurią Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregacija teikia Šv. Kryžiaus namuose. Aistė Noreikaitė svarsto moralės objektyvumo klausimą reliatyvistiniame pasaulyje. „Mane visada sudomina pareiškimai, kai kas sako, kad meldžiasi tada, kai jam reikia. Domina tas santykis su Dievu „iki pareikalavimo“, – rašo sesuo Živilė Juozapa. „Juokaudamas aš visada sakau, kad klasikus, klasikinės kultūros žinovus robotai pakeis paskutinius. Taip kad dar kelios kartos galės kontroliuoti robotus, o ne būti jų kontroliuojami. Tuo tarpu programuotojams bus blogai jau labai greitai“, – apie klasikinių studijų svarbą kalba filosofas Vytautas Ališauskas.

Antradienio, balandžio 3-iosios, skaitiniai

G. Giunterytės-Puzinienės atsiminimų knyga „Vilniuje ir Lietuvos dvaruose. 1815–1843 metų dienoraštis“ atveria kunkuliuojantį XIX a. pirmosios pusės Vilniaus ir jo apylinkių gyvenimą. Radvilė Šumilė kalbasi su bendrakeleive psichoterapeute Aiste Jasaityte-Čeburiak apie savo bendras patirtis prisiliečiant prie gyvenimo globos namuose. Nors šiuolaikinis pasaulis smarkiai skiriasi nuo ankstyvosios krikščionybės laikų, tam tikros šių dienų tendencijos primena ano laiko erezijas – tokia žinia kovo pradžioje atėjo iš Vatikano. Apie Tikėjimo doktrinos kongregacijos laišką „Placuit Deo.“ Deltuvos evangelikų-reformatų vienanavė sugriauta bažnyčia – retas perėjimo iš gotikos į renesansą stiliaus pavyzdys Lietuvoje. Dabar buvusio pastato vaizdą galima išvysti žvelgiant pro stiklą 3D formatu.

Antrosios Velykų dienos skaitiniai

Giedrius Saulytis klausia, ko netikintieji laukia iš krikščionių. Apie filmus, žyminčius reikšmingą Lietuvos mentalitetui datą – valstybės atkūrimo šimtmetį. Tekste svarstoma apie tai, kad svarbiausi dalykai gyvenime yra patys paprasčiausi. Istorinėje apybraižoje ištraukos iš Marijonų generolo ir 1911 m. Fribūre įkurto marijonų noviciato magistro t. Jurgio Matulaičio bei jo mokinių dienoraščių.

Velykų skaitiniai

Atėjusios prie kapo moterys suvokia, kad situacija yra visiškai kitokia, negu tikėjosi. Kvapnūs aliejai nebereikalingi, o jų užduotis – kita. Pamoksle apie Velykas šventasis Augustinas rodo, jog mūsų tikėjimas yra Kristaus kryžiaus vaisus ir būtinas, kad galėtume kartu su Kristumi prisikelti. „Net sunkiausiais laikais šita šventė būdavo šviesi, lyg Kažkas visiems už viską atleisdavo. Tarsi dingdavo visokios to meto bjaurastys, nuoskaudos, lyg ir nelikdavo sovietinės valdžios“, – rašė poetas Marcelijus Martinaitis. Penki muzikos kūriniai, praturtinsiantys Velykų laiką. Rekomenduoja grigališkojo choralo specialistė Viktorija Silenkovaitė.

Didžiojo šeštadienio skaitiniai

Kunigas Algirdas Toliatas apžvelgia Didžiąją savaitę klausdamas, ar iš tiesų gyvename. Jauna moteris daugelį metų gyvenanti klauzūros tyloje dalijasi mintimis apie Didįjį šeštadienį. Pristatome trijų knygų vaikams apžvalgą. Politologas Algirdas Kazlauskas klausia, kas gi tai yra hibridinis karas.

Didžiojo penktadienio skaitiniai

Bažnyčia, apmąstydama savo Viešpaties ir Sužadėtinio kančią ir adoruodama kryžių, prisimena savo gimimą iš mirštančio ant kryžiaus Jėzaus šono ir maldauja viso pasaulio išganymo. Priklausomų asmenų bendruomenės „Aš esu“ psichologai Dmitrijus ir Justina kalba apie tai, kaip atrodo jų darbas šioje bendruomenėje. Specialistai griauna įsisenėjusius stereotipus, kad priklausomybės paliečia vien žemesnio sluoksnio, asocialaus elgesio asmenis. Krizinio nėštumo centro vadovę klausiame, kokios pagalbos reikia krizę išgyvenančioms moterims ir ar abortų draudimas galėtų padėti. Giesmė taip pat padeda melstis ir apmąstyti Kristaus kančią. Kur mus veda visiems gerai žinoma Gavėnios giesmė „Alyvų daržely“.

Didžiojo ketvirtadienio, kovo 29-osios, skaitiniai

Didžiojo ketvirtadienio centre - Eucharistijos įsteigimas. Apie tai rašo kun. Enzo Bianchi, primindamas, jog turime priimti visą skandalingą šio įvykio konteksto tiesą. Visa tai įvyko tą naktį ne todėl, kad tai buvo paskutinė naktis prieš suėmimą. Pokalbis su Valstybinio Vilniaus mažojo teatro aktoriais Indre Patkauskaite ir Mantu Vaitiekūnu – apie spektaklį „Dviese sūpuoklėse“ ir patirtis kuriant sėkmingą duetą ant scenos. Kaip pasirinktas vardas atskleidžia popiežiau veiklos prioritetus, tekste svarsto žurnalistas Tomas Viluckas. Šventasis Augustinas kalba apie dėl mūsų nusižeminusi Dievą, Amžinąjį Žodį, pasirinkusį už mus numirti.

Didžiojo trečiadienio, kovo 28-osios, skaitiniai

Bažnyčioje ir vėl diskutuojama dėl šeštojo „Tėve mūsų“ maldos kreipinio „ir neleisk mūsų gundyti“. Kun. Algirdas Akelaitis siūlo atidesnę šio sakinio analizę ir apžvelgia skirtingas šio kreipinio interpretacijas. Petras Venslovas – vienas ryškiausių Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorių, žinomas skaitovas, surengęs nesuskaičiuojamą galybę poezijos, prozos skaitymo vakarų. Didžiojo trečiadienio apmąstymas iš šventojo vyskupo Atanazo knygos „Apie įsikūnijimą“. Šventasis rašo: Jo kančia yra mūsų išgelbėjimas, nes mes buvome išgydyti jo žaizdomis. Pokalbis su drąsia moterimi, kuri susirgusi depresija ne tik nebijojo kreiptis pagalbos, bet ir pamažu pakeitė artimųjų bei daugelio aplinkinių požiūrį į šią ligą.

Didžiojo antradienio, kovo 27-osios, skaitiniai

Šimtai tūkstančių krikščionių kiekvieną dieną patiria persekiojimus, aukoja savo gyvybes, turi bėgti iš savo namų, netenka savo artimųjų. Šiandien jie šaukiasi mūsų pagalbos, jiems reikia, kad juos išgirstume. Teatro dienai – vaikų kelionė po vieną teatrą: koks jis, kaip sukuriami spektakliai, kaip atrodo teatro namas, kokie žmonės čia dirba ir ką jie veikia? Velykos yra mūsų pačių perėjimas per mūsų gyvenimo Didžiąją savaitę“, – sako kunigas A. Toliatas ir kviečia į Didžiajam ketvirtadieniui skirtą koncertą Šv. Kotrynos bažnyčioje. Apmąstyti Kristaus kančią šį Didįjį antradienį padeda šventasis vyskupas ir kankinys Kiprijonas. Traktate apie kantrybės naudą šis šventasis kalba apie viską apie Kristų, kuris atidėjęs savo nemirtingumą, dėl mūsų kantriai ištvėrė viską.

Didžiojo pirmadienio, kovo 26-osios, skaitiniai

Nors šiandien velnio nesiejame su stereotipiniais įvaizdžiais ar personifikacijomis, jis ir toliau daro poveikį kiekvieno žmogaus kasdieniame gyvenime. Naujausios nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Alfonso Andriuškevičiaus eseistikos rinktinės recenzija. Menininkas J. Jurcikas geriausiai žinomas dėl didelio mastelio drobių, kuriose vaizduoja utopinę sovietinę ideologiją. Ją Jonas kiek pašiepia, tačiau subtiliai ir net, galima sakyti, su aristokratišku šaltumu. Su juo kalbasi Neringa Mikol. Kaip suderinti discipliną ir kūrybingumą? Kaip vaikui neapriboti mąstymo atvirumo? Pokalbis su filosofu Kristupu Saboliumi.

Sekmadienio, kovo 25-osios, skaitiniai

Tirpsta Jėzaus žemiškojo gyvenimo akimirkos ir mes su kartu su Juo artėjame prie Kalvarijos. Mūsų kelias prasideda džiaugsmingu Jėzaus įžengimu į Jeruzalę Verbų sekmadienį ir veda iki Golgotos, kur atrodo viskas prarasta. Interviu su vaikų ir jaunimo literatūros vertėja iš suomių ir estų kalbų Viltare Mickevičiene, vertimus pasirašančia Urbaitės pavarde. „Kino pavasaris“ į šių metų savo programą įtraukė senuosius lietuvių filmus, kurie žaidžia vaikystės tematika. Stepas Eitminavičius dalijasi savo kasdieniais pastebėjimais ir įžvalgomis.

Šeštadienio, kovo 24-osios, skaitiniai

„Kino pavasaris“ įpusėjo. Festivalio programos sudarytojo Edvino Pukštos rekomendacijos, tendencijos ir svarbiausios temos. Matas Baltrukevičius rašo apie meilę Lietuvai. Legendinio Stasio Šilingo anūkas pasakoja apie tai, ką jam reiškia Lietuva. Elektroninio žurnalo anglų kalba apie lietuvių literatūrą videoklipe – Manto Balakausko poezija. Titrų anglų kalba autorius – Rimas Užgiris.

Penktadienio, kovo 23-iosios, skaitiniai

Pogimdymine depresija Lietuvoje gali sirgti nuo 1500 iki 5500 moterų. Ką apie tai reikėtų žinoti? Simonas Jazavita apie politikų dėmesį istorijai ir skaudžias Antrojo pasaulinio karo pamokas. Apie su gyvybės mokslais bei vis ryškesne žmogaus intervencija į gamtą susijusias problemas rašo Lietuvos medicinos studentų asociacijos narė Aurelija Martinonytė. Šią savaitę atsistatydinti buvo priverstas Šventojo Sosto Komunikacijos sekretoriato prefektas mons. Dario Edoardo Vigano. Tokio sprendimo priežastis – nuslėpta popiežiaus emerito Benedikto XVI laiško dalis. Kokią pamoką galime išmokti iš šios komunikacijos klaidos?

Ketvirtadienio, kovo 22-osios, skaitiniai

Antrojoje laidų ciklo dalyje savo gyvenimo ir kovos istorija dalinasi Kęstučio apygardos partizanų ryšininkė Apolonija Liekytė-Navickienė, pasirinkusi slapyvardį Šaka. Seimo valdyba nusprendė, kad šimtmečio proga prie parlamento turėtų atsirasti stilizuotas plieninis 17 metrų aukščio koplytstulpis, sukurtas pagal išeivijos architekto Jono Muloko projektą. Kritikai teigia, kad tai meninis ir idėjinis anachronizmas. Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos mokslininkai parengė analizę apie 16–19 metų europiečių religingumą. Šiuo dokumentu siekiama padėti rudenį į Sinodą susirinkusiems vyskupams susipažinti su jaunimo situacija Europoje. Apie režisieriaus Jono Tertelio naujo dokumentinio spektaklio „Nežinoma žemė. Šalčia“ premjerą Šalčininkuose. Pasižiūrėję spektaklį šalčininkiečiai kalbėjo save ir savo kraštą čia pamatę atspindėtus negatyviai.

Trečiadienio, kovo 21-osios, skaitiniai

„Norint suprasti šiandien Europoje, o ir visame pasaulyje vykstančius socialinius procesus, susijusius su tapatybės sąvoka, jau nebegalima apsiriboti dviem įprastinėmis kategorijomis – uždarumo ir atvirumo“, – rašo Povilas Aleksandravičius ir teigia, kad šiandien dauguma mūsų gyvena kiaurose visuomenėse. „Iš karo žaizdų, rūsčios akistatos su epocha E. Matuzevičiaus lyrikoje pajuntame XX amžiaus svorį ir skonį, sunkią kasdienę jo duoną“, – rašo prof. K. Nastopka. Penktojoje ciklo „Grįžtantys“ laidoje savo emigracijos bei grįžimo į Lietuvą istoriją pasakoja sutuoktinių pora – edukologai, neformalaus ugdymo centro „Skautų slėnis“ bei lauko darželio įkūrėjai Jonas ir Živilė Dragūnai. Nors vaikystėje patyrė daug sunkumų, Merūnas Vitulskis nepasidavė, atrado save muzikoje ir dabar ragina visus vaikus, patiriančius nesėkmes ar patyčias, nepasiduoti.

Antradienio, kovo 20-osios, skaitiniai

Vytautas Toleikis aptaria naują literatūros vadovėlį dešimtokams. Ar galima lytis be jos subjekto nešėjo? Ar ji atskirai nuo jo, nuo konkretaus asmens, realiai egzistuoja? – svarsto dr. Irena Eglė Laumenskaitė. Istorikas Simonas Jazavita primena istorinį įvykį, kuris dabar beveik užmirštas - 1938 metų Lenkijos ultimatumą Lietuvai. Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos vaikščiotojai aplankė skulptorių Romą Kvintą.

Pirmadienio, kovo 19-osios, skaitiniai

Pokalbis su prancūzų sociologu Dominique Wolton apie popiežiaus idėjas ir komunikaciją. Pranciškaus paprastumas – genialus, teigia jis. Išpažintis bei įvairūs apsimarinimai nėra tam, kad Dievas suvestų su mumis sąskaitas, bet tam, kad galėtume atkurti santykį su Dievu ir su kitais. Apie kūrybą, laisvę, Lietuvos praeitį ir ateitį – interviu su aktoriumi ir muzikantu Gediminu Storpirščiu. Šv. Juozapo iškilmę švenčiame kartu su Šv. Josemaria, Opus Dei įsteigėju – ištrauka iš jo himilijos apie šios dienos šventąjį.

Sekmadienio, kovo 18-osios, skaitiniai

Jėzus atidavė save iki mirties. Kreipėsi į Tėvą pagalbos, laukdamas kančios, tačiau nebuvo iš jos išvaduotas. Jei būtų jos išvengęs, argi būtų mums toks reikšmingas šiandien? Gavėnios laikotarpiu dainuotų liaudies dainų siužetai daugiausia susiję su mirtimi bei vyro ir moters (tėvo ir dukters, bernelio ir mergelės, motinos ir sūnaus) santykiais. Knygos „Antakalnio Jėzus ir kiti stebuklingojo Jėzaus Nazariečio atvaizdai Lietuvoje“ puslapiais mums sugrįžo ryškus ir efektingas barokinės kultūros epizodas, be kurio Vilniaus ir visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija būtų netekusi tikrai sodraus atspalvio, rašo Dalia Vasiliūnienė. Muzikos apžvalgininkas Vitalijus Gailius – apie siauresniam ratui žinomas, tačiau itin įdomią ir konceptualią muziką siūlančias Lenkijos leidybos kompanijas.

Šeštadienio, kovo 17-osios, skaitiniai

Istorinėje apybraižoje pasakojimas apie Marijonų generolo tėvo Jurgio Matulaičio įkurtą Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregaciją. Vaikų klausimai sesei Nijolei Sadūnaitei aplankius ją Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių vienuolyne Pavilnyje. Dr. R. Ragauskienės knygoje „Mirties nugalėti nepavyko: Biržų ir Dubingių kunigaikščių Radvilų biologinė istorija (XV a. pab.– XVII a.)“ gilinamasi į Radvilų giminės Biržų ir Dubingių šaką. „Švento Pranciškaus istorija yra paprasta ir taiki. Pranciškaus pamokymas yra trumpas ir aiškus: keliaudamas kalbėk tik apie Jėzų, neturtą ir gerumą – ir niekada nesuklysi“, – savo dienoraštyje rašo H. Gudavičius.

Penktadienio, kovo 16-osios, skaitiniai

Videointerviu su Lietuvoje gyvenančiu ir Greitosios pagalbos stotyje dirbančiu siru Fouzi Alhariri. Gintaro Beresnevičiaus vizija būtų trečioji – tai ne emigracija ir ne kultūrų sintezė, o Lietuva kaip Romos forpostas, rašo Vytautas Ališauskas. Portalo ir kultūrinės spaudos turinio paskirtis skiriasi: kultūrinės spaudos turinio tikslas – kad žmogus skaitytų ir mąstytų, o portalų pagrindinis principas – gauti kuo daugiau paspaudimų („klikų“). Meno apžvalgininkės A. Mikuckytės-Mateikienės recenzija ir nuotraukos apsilankius keramikės ir tapytojos R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės švaria estetika ir tyla tyvuliuojančioje parodoje.

Ketvirtadienio, kovo 15-osios, skaitiniai

Artėjant Velykoms, kartu su broliu Sauliumi OP ieškome atsakymų į klausimus apie pasninką. Kas tai yra? Kaip ir kada pasninkauti? O kodėl to reikia ir ar visiems pasninkas yra būtinas? Pirmojoje ciklo „Gyvieji liudininkai“ laidoje savo gyvenimo ir kovos istorija dalinasi Dainavos apygardos partizanas Juozas Jakavonis-Tigras. Augustė Žičkytė aptaria šiuo metu Lietuvos kino teatruose rodomą filmą „Lady bird“ – maištingos, katalikišką mokyklą baigiančios septyniolikmetės paauglės iš Sakramento miesto Kalifornijoje istoriją. Balsuojant dėl Seimo nario M. Basčio mandato panaikinimo, Seimas ne tik pagal Konstituciją, bet ir pagal Statutą galėjo balsuoti įprastai, o ne taikyti slapto balsavimo formą, teigia doc. dr. Vaidotas Vaičaitis.

Trečiadienio, kovo 14-osios, skaitiniai

Šiandien kunigui Vaclovui Aliuliui MIC būtų sukakę 97 metai. Bronislava Kiselienė primena mums ne tik kunigo nuveiktus darbus ar ilgą titulų sąrašą, bet ir jo žmogišką, jaukų ir rūpestingą buvimą. Donatas Puslys klausia, ką antradienio balsavimas dėl M. Basčio apkaltos atskleidžia apie mūsų Seimą. Mergelė Marija biblinės tematikos filmuose atlieka antro plano vaidmenį: jos gyvenimo įvykiai skleidžiasi ir vyksta Jėzaus Kristaus žemiškojo gyvenimo fone, rašo Ramūnas Aušrotas. Mantas prieš dvidešimt metų, kada savanorystė dar nebuvo tokia madinga ir populiari, pradėjo savanoriauti vaikų dienos centre. Vėliau į draugystę su „Vilties angelo“ vaikais pakvietė ir savo žmoną Laurą. Jau septyneri metai jiedu dalyvauja programoje „Parama per atstumą“ ir finansiškai remia du vaikus, su kuriais draugystę kuria susirašinėdami laiškais.

Antradienio, kovo 13-osios, skaitiniai

Šiandien sukanka lygiai penkeri metai nuo to laiko, kai Buenos Airių arkivyskupas Jorge Mario Bergoglio tapo popiežiumi Pranciškumi. Kunigas Thomas Rosica rašo, kad mums reikia Pranciškaus švelnumo, gailestingumo ir normalumo revoliucijos dabar labiau nei bet kada anksčiau. Videoreportažas apie Aukštelkės Šv. Antano Paduviečio bažnyčią, kurios vietoje kadaise buvo viena iš Lietuvos šventviečių. JK lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė teigia, kad valstybė turėtų rūpintis savų piliečių sugrąžinimu, o ne vien tik padėti verslui prisitraukti darbuotojus iš trečiųjų šalių. Dokumentinis filmas „Migruojantys žmonės“, arba, išvertus pažodžiui – „Žmonių srovė“ – naujausias Ai Weiwei bandymas nukreipti stebėtojų žvilgsnį į, nors ir labai skausmingą, bet greitos reakcijos reikalaujančią pabėgėlių problemą.

Pirmadienio, kovo 12-osios, skaitiniai

Lietuvos švietimas yra patekęs į tokią būklę, kurią VU prof. habil.dr. Vilija Targamadzė palygino su Šventajame Rašte minimu namu, statomu ant smėlio, o ne ant uolos. Pokalbis su kun. A. Peškaičiu – apie epochos simbolį, estrados žvaigždę Nelly Paltinienę. Liudmila Januškevičienė rašo, kad šiandien skaitome labai daug, bet kitaip nei anksčiau. „Kino pavasario“ programos sudarytojos Mantės Valiūnaitės rekomendacijos, kokių filmų nepraleisti festivalyje.

Sekmadienio, kovo 11-osios, skaitiniai

Kiekvienas mūsų gavėnios sekmadienis – tarsi stotelė, kurioje išgirstame vis naują Kristaus žinią. Šiandien girdimas žodis – „Laetare”, džiaukis! Kuo mes galime džiaugtis? Nepriklausomybės Akto signataras Česlovas Vytautas Stankevičius lemtingąjį 1990 m. kovą buvo svarbiausiųjų mūsų šaliai sprendimų priešakyje. Savo ruožtu Gabrielė Gailiūtė Bernotienė rašo apie laimę, kurios dažnai nė napastebime. Matau daug panašumų tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios – imperijų byrėjimas, noras gyventi savarankiškai, pastangos susitarti. Bet labiausiai anuos žmones ir mus sieja tai, kad ir tada, ir dabar mes einame į laisvę, rašo Kovo 11-osios akto signataras Vladimir Jarmolenko.

Šeštadienio, kovo 10-osios, skaitiniai

Elektroninio žurnalo anglų kalba apie lietuvių literatūrą videoklipe – Linos Buividavičiūtės poezija. Titrų anglų kalba autorius – Rimas Užgiris. „Gal tik rudenį labiau pajunti, supranti, kad pasaulis beprotiškai keičiasi. Verčia priprasti prie naujų vaizdų, mobilių daiktų. Ir dabar dėl jų iki pamišimo alpstama, tarytum be jų negalėtume gyventi, mylėti“, – rašo eseistas Č. Skaržinskas. Keliaudami Velykų link, susipažįstame su gavėnios laikotarpio liturgija. Valstybės nesukiši į vieną šventinį lozungą ar tris vizijas (kurios iš tiesų yra keturios, bet kas gi sugalvojo, kad du plius du turi būti keturi?), rašo Justinas Dementavičius.

Penktadienio, kovo 9-osios, skaitiniai

Išrauka iš naujos Marcelijaus Martinaičio knygos „Viskas taip ir liks“, kurioje surinkti 1988-2013 metais daryti šio šviesaus atminimo kūrėjo užrašai. Muzikos apžvalgininkas Vitalijus Gailius tęsia „Muzikinių akiračių“ ciklą. Šįkart – grupės ir atlikėjai iš geografiškai mums artimos, tačiau daugelyje kitų sričių dažnam kur kas mažiau pažįstamos Latvijos. Šiuolaikinė gerovės valstybė yra prisiėmusi visus anapusybei adresuotus „Tėve mūsų“ maldos praktinius prašymus, rašo Mantas Adomėnas. Ketvirtosios valdžios turimas anonimiškumo skydas yra naudojamas neatsakingai, kas leidžia nuogąstauti, jog anksčiau ar vėliau akcija #metoo taps Damoklo kardu, pakibsiančiu virš bet kurio Lietuvos Respublikos piliečio, rašo Darius Indrišionis.

Ketvirtadienio, kovo 8-osios, skaitiniai

Laisvoje Lietuvoje Kovo 8-oji man reiškia tiek, kiek jaučiuosi esanti laisvu ir nediskriminuojamu žmogumi visuomeniniame, politiniame, profesiniame ir asmeniniame lauke. Dainininkė Judita Leitaitė pastaruosius 3–4 metus kiekvieną sekmadienį rengia savo giesmių vakarus vis kitoje Lietuvos bažnyčioje, ir jų, kaip pati sako, yra aplankiusi išties nemažai. Apie šią iniciatyvą – pokalbis su atlikėja. Profesorė Dovilė Jakniūnaitė rašo apie Gruzijos skaudulius – Abchaziją ir Pietų Osetiją. Pavasaris ir ruduo – Lietuvoje kino festivalių metas, kai šalies gyventojai supažindinami su aktualiausiomis kinematografijos naujienomis. Viena tokio asortimento formuotojų – iš Pasvalio kilusi Mantė Valiūnaitė, sudarinėjanti festivalių „Kino pavasaris“ ir „Nepatogus kinas“ programas.

Trečiadienio, kovo 7-osios, skaitiniai

„Kai baigiau mokyklą, dėdė padovanojo fotoaparatą. Tai va tada aš ir užsikabinau. Pirmą atlyginimą už fotografo darbą gavau dar gyvendamas kolūkyje. Uždirbau tada 100 rublių – vestuves fotografavau“, – pasakoja fotografas Stanislovas Žvirgždas. „Tauta yra ir galinga, ir trapi. Pavojaus akivaizdoje buvome pasiryžę gultis po tankais. Tačiau pralaimėjome kasdienę kovą su savo žmogišku egoizmu. Įprastinis metas yra pavojingesnis tautai nei išorinis pavojus“, – rašo Povilas Aleksandravičius. Kartu su broliu Sauliumi Rumša toliau keliaujame Velykų link, susipažindami su kai kuriomis istorinėmis detalėmis bei Gavėnios sąsajomis su Biblija. Pokalbis su Trakų konvento istoriją tyrinėjusia menotyrininke Rūta Janoniene.

Antradienio, kovo 6-osios, skaitiniai

Prieš 100 metų – 1918 m. kovo 6 d. – gimė legendinis Lietuvos partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Jį prisimena Mindaugas Černiauskas. Ar Dievas turi laisvo laiko nuo mūsų? Ar turi laisvo laiko nuo mūsų mylėjimo, buvimo su mumis, visa persmelkiančios ištikimo artumo patirties? Tokius klausimus savo tekste kelia sesuo Juozapa Živilė Mieliauskaitė SF. Kokią reikšmę prarastų pasaulių rekonstrukcijai turi mokslinis tyrimas? Ko negalima perskaityti archyvuose? Rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės ir antropologo Gintauto Mažeikio diskusija. Tarptautinės reikšmės kultūros renginiais paskelbtos net dvidešimties Ispanijos miestų Didžiosios savaitės, tačiau kiekvienam ispanui, žinoma, brangiausios ir gražiausios jo gimtajame miestelyje rengiamos eisenos.

Pirmadienio, kovo 5-osios, skaitiniai

Pokalbyje su Palaimintojo Teofiliaus Matulionio fondo vienu iš steigėjų Vaidotu Žuku – apie galimybes ir bėdas patraukliai bei gyvai įamžinti vyskupo asmenybę. Ar demokratija ne vien bus valstybės konstitucinis ženk­las, bet taps ir kasdienio gyvenimo praktika? Tai tikrai svarbiausias naujo šimtmečio klausimas. Tomo Daugirdo komentaras. Vilniaus universiteto mokslininkė dalijasi patarimais, kaip savo darbą paversti svajonių darbu. Videoreportaže istorikas Vilius Puronas pasakoja apie iš pažiūros kuklią, bet didžiulę vertybę saugančią Leckavos Šv. Lauryno bažnyčią.

Sekmadienio, kovo 4-osios, skaitiniai

Šventykla yra ne tik pastatas ar Dievui skirta architektūrinė erdvė. Šventykla yra kiekvienas žmogus, nes sukurtas pagal Dievo paveikslą ir panašumą. Homilijos autorius – kun. Saulius Bužauskas. Rimanto Kmitos romanas „Pietinia kronikas“ paskelbtas geriausia praėjusių metų knyga suaugusiesiems. Pristatytas ir spektaklis-diskoteka „Pietinia kronikas“. Jis, pasak A. Gluskino – jau finišo tiesiojoje. Ar įmanoma pamilti savo netobulą gyvenimą, pilną nesėkmių ir suspaudimų? Ribos yra tarsi savo teritorijos, vietos apsibrėžimas. Nesistengdami lipti į kaimyno daržą ar jam – į mūsų, išsaugome taiką. Saugodami savąsias, saugosime ir gerbsime kito žmogaus ribas, rašo Jurgita Vaitkutė. Naujos dailėtyrininkės Tojanos Račiūnaitės knygos „Lukiškių Dievo Motina: Atvaizdo istorijos studija, stebuklų knyga ir jos vertimas“ recenzija.

Šeštadienio, kovo 3-iosios, skaitiniai

Seksualinės prievartos atvejai Katalikų Bažnyčioje yra skaudi patirtis ir pamoka, kurią būtina išmokti. Toma Bružaitė apžvelgia Bažnyčios dedamas pastangas ir įgyvendinamus pokyčius, kad tokie atvejai nepasikartotų, o aukos patirtų teisingumą ir rastų, kaip pagyti. 1609 metais jėzuitas Jeronimas Bildziukevičius Lenkijos karalienei Konstancijai padovanojo knygą, kurioje poetiškai aprašė bei emblemose išreiškė šv. Kazimiero dorybes. Liūdnoji žinia – gyvenimo be diskomforto nebūna. Geroji – įveikti jį galime mokytis, galime treniruoti savo smegenis pradėdami nuo mažų žingsnelių meno, rašo psichologė Julija Gečaitė. „Jeigu kalbėsime apie žmogaus vietą laike – jis gana trumpas ir trapus. Toks, kaip viename savo eilėraštyje „Žiedas vėjuotą rudens dieną“ yra įprasminęs vienas žymiausių mūsų poetų Jonas Strielkūnas“, – rašo eseistas Č. Skaržinskas.

Penktadienio, kovo 2-osios, skaitiniai

„Popiežius Pranciškus tikrai važiuoja ne vietų pažiūrėti, ne papročiais pasidomėti, bet susitikti su žmonėmis, kuriems, jo manymu, jis gali ką nors duoti“, – sako Lietuvos Respublikos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė prie UNESCO Irena Vaišvilaitė. Apie tai, kodėl Molėtai ir šio miesto apylinkės buvo laikomos tremtinių ir keistuolių kraštu. Apie turtingą Molėtų žydų istoriją. Apie Holokausto tragediją – aukas, nusikaltėlius, gelbėtojus ir stebėtojus. Apie visa tai Alantoje kalbėjomės su knygos „Molėtai 625 – žmonės, istorija, gamta“ autoriumi Vaidotu Žuku. Tautos ir valstybės kaupia turtą ištisus šimtmečius, kiekviena karta stengiasi po savęs palikti daugiau negu rado. Apie šį paveldą rašo Rimantas Gučas. Sovietinė praeitis dar ilgai bus su mumis, ką akivaizdžiai priminė diskusijos ir polemikos, kilusios po to, kai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras baigė viešinti KGB archyvinių asmens bylų registracijos žurnalą, rašo Kęstutis Girnius.

Pirmos pavasario dienos skaitiniai

Islandijos parlamente Altinge pristatytas įstatymo, numatančio drausti berniukų apipjaustymą dėl nemedicininių priežasčių, projektas, sulaukė pasipriešinimo iš musulmonų, žydų ir krikščionių. Nuostabioji aktorė Jūratė Onaitytė – reikli, valinga, atsidavusi, giliai nerianti talentinga menininkė, nuo pat mažų dienų kvėpuojanti teatru. Psichologės L.Vėželienė teigia, kad, juokas ir jį sukeliantys žodžiai, veiksmai ar vaizdai mūsų sveikatai turi didžiulę reikšmę.

Trečiadienio, vasario 28-osios, skaitiniai

Kas yra sąžinė? Šį klausimą autorius apmąsto šiandieninių diskusijų apie Bažnyčios mokymą, sielovados uždavinius, paradigmų kaitą šviesoje. Donatas Puslys pristato Wolfo Erlbucho knygą „Antis, Mirtis ir tulpė“. Apie šiųmečio „Kino pavasario“ programą – kuo jis skirsis nuo praėjusiųjų, apie atvykstančius svečius ir filmus, kuriuos festivalio žiūrovams organizatoriai rekomenduoja nepraleisti. Nepriklausomybė atnešė daug galimybių, tarp kurių – gyventi bei kurti ateitį svečioje šalyje. Kiekvienas laidos herojus norėjo šias galimybes išbandyti, įgyti naujų žinių, kurias šiuo metu ryžtasi pritaikyti namie. Apie tai – laidų cikle „Grįžtantys“

Antradienio, vasario 27-osios, skaitiniai

Skelbiame vyskupo emerito Jono Kaunecko kalbą, pasakytą atsisveikinant su šviesaus atminimo akademiku Zigmu Zinkevičiumi. Taip pat dalinamės Sugiharos Fondo „Diplomatai už gyvybę“ pirmininko Ramūno Garbaravičiaus kalba, pasakyta skelbiant Tolerancijos žmogų. Paryžiuje gyvenančio rašytojo Valdo Papievio naujosios knygos „Brydė“ pristatymas. Romanas parašytas nepriklausomybės aušroje, tačiau pasirodė tik šiemet, prieš pat vasario 16-ąją. Seime vykusioje konferencijoje „Ar humanitariniai mokslai Lietuvoje turi ateitį?“ skaitytas pranešimas apie humanitarinių dalykų mokymą mokyklose.

Pirmadienio, vasario 26-osios, skaitiniai

„Žmonijos pabaiga gali ateiti per lėtą ir laipsnišką išsekimą“, – interviu Povilui Aleksandravičiui teigia žymus prancūzų filosofas Remi Brague’as. Nors krikščionių gyvenime pasninkas ir abstinencija yra įprasti, tačiau nesuprasti. Daugiau apie tai – kun. Artūro Kazlausko komentare. Kas daro mus stipresnius šiandieniame nuolat kintančiame pasaulyje? Šis klausimas turi tapti visų politinių vizijų leitmotyvu. Pamirškime išankstines nuostatas ir nepagrįstas baimes, nes šis kelias niekur nenuves. Taip savo knygoje apie Europos ateitį argumentuoja Guy Verhofstadtas. Pirmiausia, žinoma, tenka atsakyti į klausimus, kodėl krikščionybė, o ne islamas? Ar gali tikėtis dangaus karalystės nekrikščionys? Ar kito tikėjimo žmogus yra blogesnis? Taip pat dažnai teiraujasi dėl kitų religijų (pavyzdžiui, induizmo, budizmo ir kt.). Daugeliui aktualūs maldos klausimai: kaip išmokti melstis? Kokia maldos forma turėtų būti? Šventosios Dvasios savaitgalio metu mokome maldų, taip pat Švč. Mergelės Marijos rožinio, Gailestingumo vainikėlio.

Sekmadienio, vasario 25-osios, skaitiniai

Visai neseniai girdėjome apie Jėzaus gundymą, kai šėtonas buvo užsivedęs Jį ant kalno. Dabartiniai įvykiai taip pat vyksta ant kalno. Evangelijos tekstas preciziškai nurodo: po šešių dienų – aiški aliuzija į žmogaus sukūrimo dieną. Po bemaž dvidešimt metų, praleistų Vilniuje, pedagogų Daliaus ir Linos Dapkų šeima ne vieną nustebino savo sprendimu su dviem mažamečiais vaikais persikelti gyventi į kaimo vienkiemį. Šeimos istorija rodo, kad apie gyvenimo kaime liūdesį negali būti nė kalbos.Režisieriaus Audriaus Juzėno filmo „Pelėdų kalnas“ recenzija. Gruodžio pradžioje Lietuvos kino teatrus pasiekęs režisierės E. Vertelytės filmas „Stebuklas“ ironiškai vaizduoja 1992 metų Lietuvą. Radijo XFM studijoje apsilankiusi režisierė pasidalino savo mintimis, kaip Lietuva keičiasi nuo pirmųjų Nepriklausomybės metų.

Šeštadienio, vasario 24-osios, skaitiniai

Pokalbis su Tartu universiteto doktorantu Luku Pukeliu apie Estiją, šiandien švenčiančią savo valstybės šimtmetį. Kodėl nepažįstame šios kaimyninės ir panašios šalies? Elektroninio žurnalo anglų kalba apie lietuvių literatūrą videoklipe savo poeziją skaito Laima Kreivytė. Titrų anglų kalba autorius – Rimas Užgiris. Romualdas Beniušis rašo apie botaniką, tretininką Jurgį Pabrėžą, kurio gyvenimo moto buvo: „Dievas mato, laikas bėga, mirtis genasi, amžinybė laukia...“ Tarp gana plačiai žinomų lietuvių keliautojų pavardžių esama kiek primirštų. Vienas tokių – Olegas Truchanas, kurio gyvenimo istorijos pėdsakai ryškūs tolimojoje Tasmanijoje.

Penktadienio, vasario 23-iosios, skaitiniai

Žymaus neseniai mirusio pastoriaus Billy Grahamo ryšius ir įtaką Amerikos katalikams apibūdina kunigas ir jėzuitų žurnalo „America“ skiltininkas. Lietuvos valstybingumo atkūrimas sunkiai įsivaizduojamas be aktyvaus naujosios katalikų dvasininkų ir tikinčiųjų kartos indėlio. Pokalbis su jaunu dailininku Donatu Vasiliausku, paskyrusiu naujausią savo tapybos parodą partizanų kovai atminti.

Ketvirtadienio, vasario 22-osios, skaitiniai

Pristatome trijų porų pasakojimus apie tai, ką patyrė ir ko išmoko J. Kentenicho šeimos pedagogikos akademijoje. „Vienas pirmųjų ir ryškiausių intelektualų mūsų kultūroje – Vincas Kudirka. Nepaklusęs jokiai doktrinai, pasikliovė savomis nuostatomis, sąžine. Ir tapo tautos sąžinės simboliu. Simbolizavo modernėjančią lietuvių kultūrą ir tautą, kai ieškota sąlyčio tarp asmens ir tautos, tautos ir europinio konteksto“, – taip apie Vincą Kudirką rašė šviesaus atminimo profesorė Aldona Vaitiekūnienė. „Esu Karolis“- tai vaikams skirta knyga apie Antrojo pasaulinio karo metais vykdytą romų holokaustą. Skaitykite ištrauką iš Josefo Pieperio knygos „Apie dorybes“.

Trečiadienio, vasario 21-osios, skaitiniai

Apie diskusiją, skirtą VU docento Aurimo Švedo ir teatro kritikės, pilietinės visuomenės kūrėjos Irenos Veisaitės pokalbių knygai, kuri šiuo metu verčiama į vokiečių kalbą. Pokalbis su Kavarsko, Kurklių ir Užunvėžių parapijas aptarnaujančiu kunigu dr. Nerijumi Vyšniausku apie kunigystę ir šiuolaikinę visuomenę. Janina Survilaitė praskleidžia Šveicarijos išeivių prisiminimus, kuriuose atsispindi ir kilnūs Lietuvos šviesuolių darbai. Ištrauka iš Vitos Morkūnienės knygos „Pokalbiai Tėvo Stanislovo celėje“ (Baltos lankos, Vilnius, 2018), kuri perleidžiama, minint jubiliejinius tėvo Stanislovo (1918-2005) metus.

Antradienio, vasario 20-osios, skaitiniai

Šarūnas Rinkevičius rašo apie nematomą Egipto kovą, kuri verda Sinajaus dykumoje. Gabrielius Klimenka klausia, ar tikrai Dievas nekenčia metalo ir yra rusiško popso fanas. Vilniaus Grigiškių meno mokyklos akordeono mokytojas sako, kad svarbiausia būti vaikui draugiškam, atviram: „Mes turime būti tarsi draugai.“ Kaip reikėtų suprasti konvencijoje vartojamą sąvoką gender? Ar kaip sociokultūrinę lyties raišką, ar kaip socialinę lytį? Ar tai tik tinkamo vertimo problema? Teisininko Ramūno Aušroto komentaras.

Pirmadienio, vasario 19-osios, skaitiniai

Kaip ir visur, taip ir pas mus Lietuvoje, kraštutinis nacionalizmas ir populizmas yra radęs taip pat šiokių tokių atbalsių, kurie gviešiasi privatizuoti Lietuvos meilę tik sau, rašo... Stasys Šalkauskis ar Justinas Dementavičius? Žurnalistės, fotografės Elenos Tervidytės ir filosofo Arvydo Šliogerio pokalbis apie poetą Sigitą Gedą. Paroda „Išmatuok savo skausmą promilėmis“ – socialinės akcijos #neVASSkink dalis. Projektas kviečia susimąstyti apie alkoholio žalą būsimam mažyliui. 2018-ieji taip pat paskelbti 1918 m. popiežiaus Benedikto XV nominuoto ir Kauno katedroje konsekruoto Vilniaus vyskupo palaimintojo Jurgio Matulaičio metais.

Sekmadienio, vasario 18-osios, skaitiniai

Dykuma tai – išbandymų vieta. Išbandymai mus patikrina, užgrūdina ir primena būtinybę išsaugoti ištikimybę Dievui. Homilijos autorius – kunigas Saulius Bužauskas, Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos dvasios tėvas. „Jei tu pažintum Dievo dovaną“, – sako Jėzus samarietei Evangelijoje pagal Joną. Būtent šie žodžiai tapo Jacques’o Philippe’o apmąstymų pagrindu. Knygoje kalbama apie įvairius dvasinio gyvenimo aspektus. Knygos „Lietuvio kodas“ autorius G. Kulikauskas tarsi atsuka veidrodį į mus pačius: viena vertus, senųjų lietuvių tikrovė prieš 100 metų atrodė visiškai kitaip; kita – daugelį mūsų protėvių pažiūrų, bruožų nesunkiai atpažintume ir šių dienų tautiečių gyvenime. Veidrodis negailestingas, bet tikras. Česlovas Skaržinskas prisimena 2017-ųjų gegužę: „Tą rytą iš tikrųjų jaučiausi kaip atsidūręs tolimoje šiaurėje. Ilgą laiką nuo saulės ir sniego raibo, ašarojo akys.“

Šeštadienio, vasario 17-osios, skaitiniai

Kunigas Arūnas Peškaitis šį pasakojimą yra įrašęs dar 2010 metais. Aktorė Tatjana Majorova jau kurį laiką nevaidino teatre, vengė viešumos. Peržiūrėjusi iššifruotą tekstą pasakė, kad tai skamba kaip išpažintis... Domanto Razausko in memoriam kompozitoriui Jóhannui Jóhannssonui. Šis lietuviškasis „Užburto kalno“ leidimas pasirodo po keturių dešimtmečių. Keturiasdešimt metų – mitinis laikotarpis, skirtas tautai dvasiškai subręsti ir užsigrūdinti. Taigi per tą laiką subrendo bent kelios smalsių ir imlių skaitytojų kartos, kurioms kopti į šią pasaulinės literatūros viršukalnę – ir ambicingas iššūkis, jėgų patikrinimas, ir malonumas, leidžiantis į šeštos kategorijos žygį. Videoreportaže istorikas Vilius Puronas atskleidžia, kuo įdomi ir charakteringa yra Kairių Švč. Mergelės Marijos, Belaisvių Vaduotojos bažnyčia.

Lietuvos šimtmečio skaitiniai

Prof. L. Mažylis pasakoja apie Nepriklausomybės Akto reikšmę, profesines svajones ir savo paskatas politinei bei visuomeninei veiklai. Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo homilija, pasakyta Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, šv. Mišiose Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečio proga. Šeremetjevo rūmuose, viename Sankt Peterburgo valstybinio teatro ir muzikos meno muziejaus pastate, atidaryta paroda „Mstislavo Dobužinskio Lietuva“. Eitano Finkelšteino, vieno iš Lietuvos Helsinkio grupės steigėjų, sveikinimas valstybės šimtmečio jubiliejaus proga, linkint gerovės bei klestėjimo.