Šiandien

Antradienio, rugpjūčio 1-osios, skaitiniai

Jaunimas sako, kad maždaug nuo 11 klasės labiausiai gniuždantis klausimas yra „kur stosi?“ – jau vien dėl to klausimo patiria spaudimą pasirinkti teisingai, kaip reikia, neabejoti ir neieškoti krypties – tiesiog žinoti. Apie karjerą ir kitus pasirinkimus rašo sesuo Juozapa Živilė Mieliauskaitė. Kaip spręsti santuokinius sunkumus ir kaip gyventi išsiskyrus? Kur kreiptis pagalbos? Specialistų patarimai – Ievos Urbonaitės-Vainienės tekste. Pokalbis su vaikų ugdymo specialiste Sarah Ockwell-Smith apie tai, kaip derinti motinystę ir karjerą. Žymus iliuzionistas Rokas Bernatonis pasakoja apie mokykloje kentėtas patyčias ir tai, kaip gali sužeisti pasakyti žodžiai.

Pirmadienio, liepos 31-osios, skaitiniai

Mantas Jankavičius daugeliui yra žinomas kaip populiarių dainų atlikėjas, aktorius. Tačiau šįkart ir muziką, ir kiną palikome nuošalyje. Susitikę Bernardinai.lt redakcijoje, kai už lango šviesą temdė besikaupiantys lietaus debesys, kalbėjomės apie tikėjimą ir tai, ką šiandien reiškia būti krikščionimi. Jeigu „Vilniaus kontekstų“ autorius suvestum į vieną kambarį, diskusija tarp jų tęstųsi porą parų, įsitikinusi S. Jokštytė. Šiuos žmones jungia nuoširdūs pasipasakojimai Vilniui, nuoširdus noras padovanoti savo tekstą miestui. Pozityvi istorija apie Arvydą, kuris per gyvenimą žingsniuoja šokio žingsneliu. Europos radikalios dešinės partijos atsigręžia į mažumas. Tau jau ne pirmas didelis posūkis jų istorijoje. Šiuo atveju flagmanas yra Prancūzijos Nacionalinis frontas, kamuojamas vidinių problemų.

Sekmadienio, liepos 30-osios, skaitiniai

Žymaus amerikiečių rašytojo, filosofijos profesoriaus Peterio Kreefto tekstas apie džiaugsmą, glūdintį atsidavimo Dievui veiksme. Septyni miesteliai ir penkios kiekviename iš jų praleistos dienos kuriant vaikų sugalvotą projektą. Tai – keliaujančios architektūros dirbtuvės, kurių organizatorės teigia siekiančios paskatinti vaikus būti jautresnius savo aplinkai ir tapti jos kūrėjais. Sekmadienį - pokalbis su dirbtuvių organizatorėmis. Algimantas Černiauskas rašo apie tai, kodėl dzūkai mylėjo ir po mirties tebemyli žemaitį Juozą Aputį. Modulinė statyba gali tapti greitu, pigiu, praktišku ir estetišku vaikų darželių trūkumo spendimo būdu. Ar pirmieji įgyvendinti tokio tipo darželiai Vilniuje pateisino šiuos lūkesčius?

Šeštadienio, liepos 29-iosios, skaitiniai

Redakcija skaito, net ir per atostogas. Matas Baltrukevičius – apie sustojimo akimirkas skubančiame šių dienų pasaulyje. Kun. Algirdas Toliatas kalbasi su prokurore Edita Ignatavičiūte, dirbančia su labiausiai pažeidžiamais mūsų visuomenės žmonėmis. Po smurto bangos Jeruzalėje, šalia Šventyklos kalno įrengti metalo detektoriai sukėlė pasipiktinimo audrą. Izraelis buvo priverstas juos išmontuoti, tačiau problema išspręsta tik iš dalies.

Penktadienio, liepos 28-iosios, skaitiniai

Suaktyvėjusių Rusijos propagandos bandymų apjuodinti Lietuvos partizanų kovas kontekste, Marija Antanavičiūtė klausia, kaip turime kalbėti apie partizaninį karą. Ses. Judita Stankūnaitė SJE rašo, kad norint išmokti prieš kitą nesmurtauti žodžiais reikia kasdien mokytis bendravimo kalbos. „Nieko negali užfiksuoti, išsaugoti taip, kaip buvo – nei pasitelkęs fotografiją, nei tapybą. Visa tai yra fikcija, bet kartu ir visiškai tikra“, – sako tapytoja D. Minderytė. Menotyrininkės B. Pankūnaitės pokalbis su menininke. Prieš keletą savaičių EŽTT priėmė sprendimą dėl religinių simbolių draudimo Belgijoje. Gintarės Kubiliūtės apžvalgoje – garsiausios kontraversijos, susijusios su krikščioniška ar musulmoniška simbolika.

Ketvirtadienio, liepos 27-iosios, skaitiniai

Su Živilė kalbėjomės apie tai, kokia iš tiesų yra Izraelio visuomenė, bei apie Izraelio ir palestiniečių konfliktus. Kaišiadorių vyskupo Jono Ivanausko mintys apie kanoninį palaimintojo Teofiliaus Matulionio kanoninį atvaizdą, nutapytą lenkų dailininko Zbigniewo Gierczako. Robertas Krisikaitis klausia, kiek šiais demokratiniais laikais vis dar reikia heroizmo politikoje ir visuomenėje. Biografinis pasakojimas apie rašytoją Algį Budrį, kuris visada atrodė artimas tarp fantastų užsienietiškomis pavardėmis, lietuvis tarp daugelio amerikiečių ir britų.

Trečiadienio, liepos 26-iosios, skaitiniai

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad dvigubos pilietybės klausimas gali būti išspręstas tik keičiant LR Konstituciją, tačiau 114 Seimo narių, įregistravusių Pilietybės įstatymo pataisas, mano kitaip. Tomas Janeliūnas – apie nuolat stringančią aukštojo mokslo reformą, kurios sėkmingai įgyvendinti nesugebėjo dar nė viena Vyriausybė. Kunigas Antanas Saulaitis pasakoja apie tai, ką jam ir jo jaunesnei seseriai teko patirti pokario Vokietijos pabėgėlių stovykloje. Skandalo dėl prof. V. Radžvilo kurso kontekste, M. Baltrukevičius ragina nenuvertinti studentų pozicijų svarbos kokybiškam ir sklandžiam ugdymo proceso organizavimui.

Antradienio, liepos 25-iosios, skaitiniai

Šarūnas Rinkevičius – apie nedidelės Artimųjų Rytų graikų bendruomenės istoriją ir dabartį. Sesuo Živilė Juozapa rašo, kad kartais tikrai atrodo, jog atostogos tai išgyvenimo laikas – laikas, kai reikia pailsėti, reikia įvykdyti kažkokią programą, kad atostogos būtų galiojančios. V. Uspaskichas paskelbė apie savo sugrįžimą į didžiąją politiką. Ar tai gali išgelbėti merdinčią Darbo partiją, analizuoja Matas Baltrukevičius. Islandų kultūros žinovė Svetlana Steponavičienė teigia, kad sagos islandams yra jų ginklas – vėliava, jos visuomet buvo islandų stiprybės šaltinis.

Pirmadienio, liepos 24-iosios, skaitiniai

Pal. popiežiaus Pauliaus VI enciklika „Populorum progressio“ apie tautų vystymąsi šiandien tokia pat aktuali, kaip ir prieš penkiasdešimt metų. Portalas Doxa.lt su filosofais, komunikacijos eksperte ir kūrybinės agentūros strategu kalbasi apie tai, ar vis dar galima teigti, kad Lietuvoje yra socialinės klasės. Liudvika Pociūnienė klausia, kiek mūsų saugumai svarbus deramas kultūros finansavimas ir visuomenės informavimas. Kaip jaučiasi depresija susirgę žmonės, kaip atpažinti ligos simptomus ir kas gali sukelti ligą? Apie tai dokumentiniame filme kalba žmonės, kuriuos pačius palietė depresijos gniaužtai

Sekmadienio, liepos 23-iosios, skaitiniai

Jėzus duoda ir pažadą: „ ...aš jus atgaivinsiu“. Kokiu būdu? Gydytojas Vytis Žemaitis pasakoja, kiek ir kaip turime gerti vandens, kad būtume sveiki. Nuotaikingos istorijos apie Vilniaus universiteto profesorių Jozefą Franką. Indrė Jonušytė rašo apie robotų invaziją į mūsų gyvenimus ir kuo tai gali grėsti.

Šeštadienio, liepos 22-osios, skaitiniai

Palendrių vienuolyno broliai iki šiol vadovaujasi Šv. Benedikto Regula, kuriai daugiau kaip pusantro tūkstančio metų. Matas Baltrukevičius rašo apie tai, ką iš tikrųjų reiškia būti jaunu. „Kaladėlių berniukas“ – pasakojimas apie autistą berniuką, kitokį, todėl nepatogų ir atstumiantį vadinamuosius normaliuosius. Knygą apžvelgia K. Petraitytė. Tuo tarpu Dovydas Skarolskis rašo apie tuos, kurie už tėvynę atidavė tai, ką turėjo brangiausio, ir tuos, kurie šiandien nemato jokio reikalo tokiai aukai.

Penktadienio, liepos 21-osios, skaitiniai

Donatas Puslys pristato Mario Vargas Llosa knygą „Penki kampai“ ir aptaria Nobelio premijos laureato mintis apie tai, kokia yra rašytojo misija šiandienėje visuomenėje. Mohamedas Cherifas El Kadhi gyvena Tuniso sostinėje ir dirba skaidrumo organizacijos „I WATCH Organization“ komunikacijos vadovu. Pasak jo, svarbiausia žmonėms suteikti vilties, kad šalyje bus įveikta korupcija. Vilniaus šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono Evangelisto bažnyčios atsiradimas skęsta nežinios ūkanose. „Jausk atsakomybę už kitus“ – taip skamba dešimtasis, paskutinis Vairuotojo dekalogo įsakymas, kurį aptaria kunigas Algirdas Toliatas.

Ketvirtadienio, liepos 20-osios, skaitiniai

Politologas V.Vobolevičius kalba apie pasaulyje įsigalinčias tendencijas, naikinančias laisvos rinkos konkurencingumą. Kaip turi elgtis katalikai tokių iššūkių atžvilgiu? Pokalbyje su Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro primabalerina Olga Konošenko – apie jos įkūnytą prancūzų dainininkės Édith Piaf vaidmenį balete „Piaf“ Mes pykstame ir liūdime, džiaugiamės ir bijome. Ką daryti su šiais jausmais, kad jie negriautų mūsų ir mūsų šeimų? M. Houellebecqas savo romanuose rašo apie jaunus žmones, kurie jaučiasi abejingi visuomenei ir net savo pačių gyvenimui. Neseniai lietuvių kalba išleistas jo roamanas „Kovos lauko išplėtimas“ paradoksaliai primena Džeko Londono „Martino Ideno“ idėjas.

Trečiadienio, liepos 19-osios, skaitiniai

Į režimo priešiškumą renkuosi atsakyti gera valia, o neapykantą siekiu išsklaidyti meile. Tokiu principu vadovavosi Kinijos režimo persekiotas disidentas Liu Xiaobo. Šiuolaikinio teatro apžvalga: kūrėjai, sąlygos, procesai. Pasak autorės, dažnas yra XX a. teatrinės tradicijos ilgesys, reikalavimas jauniesiems režisieriams būti naujais Koršunovais. Kviečiame skaityti Prezidento Valdo Adamkaus kalbą, pasakytą 2017 metų birželio 23 dieną, pradedant federacijos „Santara-Šviesa“ suvažiavimą. „Kultūra ir menas turi būti kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis bet kuriame gyvenimo etape, net ir pakitus socialinio gyvenimo aplinkybėms ar nusilpus sveikatai“, – savo tekste rašo Ieva Petkutė ir Simona Karpavičiūtė.

Antradienio, liepos 18-osios, skaitiniai

Problema yra mąstymas, kad Bažnyčios skelbiama žinia turi patikti. Neturi. Neturi ir papiktinti, bet tikslas juk nėra patikti. Tikslas yra sukurti terpę, kurioje patirtų, o tada atnaujintų apsisprendimą, kad Jėzus – jų žvaigždė, rašo sesuo Juozapa Živilė. Jau keletų mėnesių Vengrijos valdžia intensyviai kovoja su Vidurio Europos universitetu Budapešte. Jo likimas nėra aiškus, tačiau tarp priežasčių yra ir antisemitizmo veiksnys. Tai filmas apie Stefaną Zweigą, žymų rašytoją. Tačiau jame nesužinosite apie jo darbus, čia svarbiausia – atsisveikinimo su Europa momentas. „Nors ir skamba nuvalkiotai, tačiau valstybininkas turi tiesti tiltus: tarp piliečių patirties ir savo vizijos, tarp tautos tradicijos ir jos ateities“, – konstatuoja Teodoras Žukas kalbėdamas apie du XIX amžiaus valstybininkus – Metternichą ir Castlereagh.

Pirmadienio, birželio 18-osios, skaitiniai

Pokalbis su literatūros kritike, aštuonerius metus asmenine Nobelio premijos laureato Czesławo Miłoszo sekretore dirbusia Agnieszka Kosińska. Keturi dailininkai į Kauną atvežė Užupio–Kristianijos ar tiesiog laisvės dvasią ir gausią spalvų paletę. Kiekvienas žiūrovas, apsilankęs parodoje, čia atras ką nors sau artima, rašo A. Mikuckytė. „Mažosios studijos“ laidoje parodos apie Teofilių Matulionį autorius V. Žukas dalinosi savo įžvalgomis apie naujojo palaimintojo reikšmę Lietuvai bei katalikų bendruomenės gebėjimą juo domėtis. Vilniaus universiteto filosofijos doktorantė Aistė Noreikaitė pristato įkvepiančią I. Kanto laisvės sampratą ir kviečia su šiuo filosofu leistis į įspūdingą ekskursiją po mūsų proto pastatą.

Sekmadienio, liepos 16-osios, skaitiniai

Vienas didžiųjų Bažnyčios žmonių, gyvenęs prieš pat šv. Faustinai duotus apreiškimus ir mokęs apie Dievo gailestingumą, buvo palaimintasis Jurgis Matulaitis. Katalikiškame pogrindyje sovietmečiu svarbi buvo ateitininkų Juozo ir Anelės Brazauskų mokykla. Ramūno Labanausko straipsnis apie šios šeimos darbą su jaunimu. Amžinos atostogos – laimė, o gal spyris į gerą vietą? Tokį klausimą užduoda Indrė Jonušytė. „Manęs neintriguoja tai, kas akivaizdu. Mane įkvepia kosmosas, fantastiniai filmai, egzistenciniai klausimai, miško pelkės, brūzgynai“, – sako menininkas Povilas Gavorka, kurio debiutinė paroda šiuo metu veikia Joniškyje.

Šeštadienio, liepos 15-osios, skaitiniai

Praėjus 600 metams nuo Žalgirio mūšio iki šiol kuriami įvairūs jo vertinimo naratyvai. Naujausios Donaldo Kajoko poezijos rinktinės „Poezija, o gal ne ji“ recenzija. Šv. Komunijos paplotėliai visiškai be kviečių baltymų netinkami Eucharistijai, tačiau leidžiama naudoti mažai gliuteno turinčias ostijas. Augustinas Šulija kalba apie lygtinį paleidimą Lietuvoje ir aiškinasi, kodėl Lietuvoje yra didžiausias kalinių skaičius visoje ES.

Penktadienio, liepos 14-osios, skaitiniai

E. Aleksandravičius rašo apie Vakaruose įsivyraujančią neapykantą politikos biurokratizavimui ir jos atgarsius Lietuvoje. Miestų medžiams nelemta mirti sava mirtimi – iki nuvirs ant praeivio ar pastato: vienus medžius sodinant, kitus tenka šalinti. Miestų medžiams nelemta mirti sava mirtimi – iki nuvirs ant praeivio ar pastato: vienus medžius sodinant, kitus tenka šalinti. Prieš savaitę įvykusio D. Trumpo ir V. Putino susitikimo atgarsiai – spaudos apžvalgoje. Nuo scenos nužengė didis Bažnyčios žmogus. Jis nebuvo tas, kuris slepiasi už rašomojo stalo ar visą laiką leidžia posėdžiaudamas.

Ketvirtadienio, liepos 13-osios, skaitiniai

Su verslininkais, meno globėjais Danguole ir Viktoru Butkais kalbame apie meną, mokslą, Lietuvos ateitį. „Net iš tolo nesilygindama su Leonidu, visgi galiu pasakyti, kad esame vertybiniai dvyniai, tikri bendraminčiai“, – vakare, kurio metu Leonidui Donskui po mirties buvo įteiktas Vilniaus klubo garbės nario vardas, kalbėjo prof. Irena Veisaitė. „Katakombų labirintuose, kur mažai šviesos ir daug tylos, gali nutilti ir išgirsti savo sielą“, – sako Romos Šv. Sebastijono katakombų direktorius pranciškonas tėvas Stefano. Matas Baltrukevičius nagrinėja tai, kodėl pleištą į koaliciją gali įvaryti interesų, o ne vertybių klausimai.

Trečiadienio, liepos 12-osios, skaitiniai

Humanizmo mene tikslas yra skatinti empatiją net ir ažvilgiu tų, kurie gali būti laikomi tavo priešais. Net ir priešas visų pirma yra žmogus, rašo Donatas Puslys. „Visais atvejais šalia esančiojo pažinimas yra tikrojo intelektualaus pažinimo sąlyga. Pirmiausia, studijuodami Lietuvos istorijos ir kultūros procesus, turime pažinti Lenkiją, kuri buvo mūsų bendros istorijos dalyvė, vaidinusi labai įvarius vaidmenis (sąjungininkė, mokytoja, kritikė, konkurentė ir pan.)“, – teigia VU profesorė Dainora Pociūtė-Abukevičienė. Menotyrininkės S. Maslauskaitės-Mažylienės komentaras apie kryžiaus ikonografiją ir jo reikšmę. Šis popiežius pradėjo kai ką nauja ir ne vieną tai erzina.

Antradienio, liepos 11-osios, skaitiniai

Orumas – tai prigimtinė kiekvieno žmogaus didybė ir vertė, net kai jis atmeta kito orumą, rašo Justinas Dementavičius. „Laikais, kai druskos nebuvo kuo pakeisti, Jėzus sakė, kad tie, kurie Jį seka, yra druska. Sakė, kad jų buvimas suteikia „skonį“, kokybę visam kitam buvimui. Ar mes, kurie Jį sekame dabar, turime tą savybę – ar nesame nustelbti kitų prieskonių, nes taip patogiau, lengviau, „dvasingiau“?“ – klausia sesuo Živilė Juozapa. „Artimuosiuose Rytuose nėra su trumpiausia metų naktimi tiesiogiai susijusios šventės. Žinoma, vasarą diena ten pailgėja, tačiau tai nėra taip ryšku kaip mūsų platumose. Ten šventės turi kitus prasminius akcentus... daugelis švenčių yra vienaip ar kitaip susijusios su derliumi ir lietumi“, – rašo Šarūnas Rinkevičius. Minėdami televizijos laidos „Kelias“ 25-metį, kviečiame prisiminti pokalbį su laidos kūrėja ir ilgamete redaktore Ina Drąsutiene.

Pirmadienio, liepos 10-osios, skaitiniai

Kodėl katalikai kunigus vadina tėvais? Argi Jėzus nėra pasakęs: „Nė vieno nevadinkite tėvu“? Videoįraše a. a. Leonidas Donskis pristato tris kūrinius: „Robinzonas Kruzas“, „Faustas“, „Guliverio kelionės“. Giedrius Mackevičius klausia, ar šiandien įmanoma įveikti sovietinį istorinį pasakojimą. Žvelgiant į įspūdingus pastatus ženklus, ne tik dangoraižių, verslo kvartalų, bet ir komiškus ištisų europietiškų miestelių klonus, galima manyti, kad Kinijos vakarietiškos architektūros alkis nepasotinamas.

Sekmadienio, liepos 9-osios, skaitiniai

Dalindamasis studijų Kenijoje patirtimi, t. Eugenijus Markovas SJ dar kartą apmąsto, kas yra tikras misionierius, teologinės studijos, Afrikos Bažnyčia bei šio žemyno kultūra. Vaiko drovumas neretai laikomas yda, ypač visuomenėse, kuriose iškeliama komunikabilumo ir ekstravertiškumo svarba. Tačiau taip manantieji nesuprantama, kad drovumas kyla iš gyvybiškai svarbaus prieraišumo instinkto, saugančio vaiką nuo grėsmės būti išvestam iš jam artimos, saugios bendruomenės. Retai suvokiama, kad drovumas yra gamtos plano dalis, užtikrinanti, kad didžiausią įtaką vaikui darytų artimiausi už jį atsakingi asmenys. Dalia Cidzikaitė pristato vyro šešėlyje ir Kanados literatūros kanono paraštėse likusią rašytoją Magdaleną Raškevičiūtę-Eggleston. Marijampolės veidas keičiasi: mieste atsirado net trys nauji pasaulinio garso menininkų piešiniai. Bernardinai.lt žurnalistas Vytautas Raškauskas lankėsi Marijampolėje ir užfiksavo šiuos nepakartojamus vaizdus.

Šeštadienio, liepos 8-osios, skaitiniai

Lietuvos istorijoje ryškų pėdsaką palikusi kunigaikštienė Julijona, antroji kunigaikščio Algirdo žmona iki šiol vertinama labai kontroversiškai. Sofija Melnikaitė aprašo Elenos Ferantės „Neapolietiškąją sagą“ teigdama, kad ji išskirtinė ir ypatinga, nes šiais socialinių medijų dominavimo laikais visiems nuolat save fragmentiškai konstruojant ir dekonstruojant, ji papasakoja nuoseklią, visapusišką dviejų moterų gyvenimo istoriją. Neseniai grupė arabų sunitų lyderių Rijade priėmė griežtą poziciją šiitiško Irano, vėliau ir Kataro atžvilgiu, kaltindama šalis parama terorizmui. Už šių kaltinimų – ilga ir sudėtinga religinė bei socialinė sunitų bei šiitų priešpriešos istorija. Henrikas Gudavičius skaitytojams siunčia laišką iš kaimo, kuriame rašo apie apie tylos ir senovės ieškojimą.

Penktadienio, liepos 7-osios, skaitiniai

Susipažinkite su Anna Wilczyńska – jauna moteris, katalikė, tinklaraščio, kviečiančio pasikalbėti apie islamą autorė, kuri šiemet lankėsi Alepe ir Damaske. Algirdo Grigaravičiaus knygos „Atsiskyrėlis iš Suvalkijos: Jono Basanavičiaus gyvenimas ir darbai“ recenzija. Atviros Lietuvos fondo diskusijoje – apie emigraciją: gerai ar blogai, kad žmonės emigruoja, ir ką daryti, kad emigruoti nereikėtų. Pokalbis su Jėzaus Draugijos generolo asistentu Centrinės ir Rytų Europos regionui apie struktūrinius pokyčius.

Ketvirtadienio, liepos 6-osios, skaitiniai

Valstybės dienos proga Donatas Puslys klausia, kodėl mums šiandien dar reikalinga sava valstybė. O gal migracijos, globalizacijos ir Europos integracijos procesų akivaizdoje tai jau atgyvena? Brolis kunigas Kazimieras Aurelijus Kasparavičius OFM pasakoja apie „Vilties bėgimą“ ir Toronto Prisikėlimo parapiją, kuri 2018 m. švęs 65 metų įkūrimo sukaktį. Apie, vadinamosios ketvirtosios valdžios įtaką ir tamsiąsias jos puses XFM radijo stoties laidoje „Skaidrumo kaina“ diskutavo Matas Baltrukevičius (portalo bernardinai.lt skilties „Visuomenė“ redaktorius) ir Rugilė Trumpytė („Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovė). Šiemet sukanka lygiai 200 metų nuo tada, kai buvo išrastas dviratis. Ta proga giriamasis žodis humaniškiausiai ir geriausiai laisvę įkūnijančiai transporto priemonei.

Trečiadienio, liepos 5-osios, skaitiniai

Lietuvos jaunimo dienų dalyviai su Emilija Pundziūte Gallois – ilgametė ateitininkė, politikos mokslų doktorantė – diskutavo apie tai, kaip apginti krikščionišką poziciją šiandienėse diskusijose. Apie tai, kas nuveikta ir kas planuojama padaryti, kad Lietuvoje nebeliktų skriaudžiamų vaikų. Tai laikotarpis, kai Lietuvos kine ir kuria jau žinomi savo vardą įtvirtinę režisieriai, ir į kino pasaulį bando žengti nauji vardai, taip pat randasi nemažai kino populiarinimui skirtų iniciatyvų. Lietuvišką visuomenę į bendrą visumą klijuoja disciplina, didaktika ir sentimentalumas. Tokia kritiko išvada, pažiūrėjus ir paklausius sveikinimų laidų.

Antradienio, liepos 4-osios, skaitiniai

Istoriko dr. Dariaus Staliūno tyrinėjimai atskleidžia sudėtingus lietuvių ir žydų santykius XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje. Per porą dienų nuo pareigų nušalinti du kardinolai: G. Pelle’as ir G. Mülleris, atsakingi už esmines Šventojo Sosto institucijas. Kokia Bergoglio „logika“? Sofi Oksanen yra ne tik šiuolaikinė estų kilmės Suomijos rašytoja, savo kūriniuose analizuojanti sovietinę Estijos praeitį, tačiau ir aktyvi veikėja viešojoje erdvėje, dažnai pasisakanti šaliai ir regionui aktualiais nūdienos klausimais. Justinas Dižavičius teigia, kad toks pilietiškas rašytojos elgesys galėtų būti įkvepiantis pavyzdys ir mūsų kūrėjams, kurių pilietinio aktyvumo pasigendama. „Saikai ir galėjimas priimti naujus dalykus kinta iš Dievo malonės – jis atveria širdį, kad samprata keistųsi. Kartais paaugliai labai tiksliai įvardija, kaip kinta – sako, anksčiau mano supratimo apie Dievą indelis buvo kaip stikliukas, o dabar – kaip „slonikas“!“, – savo antradienio komentare apie saikus rašo sesuo Juozapa Živilė Mieliauskaitė SF.

Pirmadienio, liepos 3-iosios, skaitiniai

Kodėl šiandien svarbu aktualizuoti partizanų atminimą ir kaip padaryti, kad jis taptų ne tik proginiu įvykiu, tačiau ir kasdiene savastimi? Seno industrinio pastato aplinką pritaikyti aktyvaus, modernaus ir vis dar tebeaugančio universiteto poreikiams – tokį uždavinį sprendė Kazimiero Simonavičiaus universiteto centrinių rūmų interjerą kūrusi architektė. Amerikiečių profesoriaus žvilgsnis į Bažnyčios socialinio mokymo ištakas ir šiandieną per trijų būtinų bendruomenių — šeimos, valstybės ir Bažnyčios — prizmę. Videoįraše prof. Alvydas Jokubaitis aptaria Immanuelio Kanto politinės filoofijos idėjas.

Pirmojo liepos sekmadienio skaitiniai

Pirmą kartą istorijoje popiežiaus kalba organizacijai, kuri siekia platinti „to vertas“ idėjas, suteikdama tribūną skirtingų kultūrų ir sferų asmenybėms. Manfredas Žvirgždas recenzuoja Jurgio Kunčino eilėraščių rinktinę „Malūnų gatvė be malūnų“, kurią sudarė poeto bendrakarčiai Palmira Mikėnaitė ir Antanas A. Jonynas. Su psichologu, psichoterapeutu Juliumi Kvedarausku keliaujame po pelkes gamtoje ir ir žmogaus gyvenime. Pristatome trijų pastaruoju metu išleistų gražiausių knygų vaikams apžvalgą.

Šeštadienio, liepos 1-osios, skaitiniai

D. Razauskas, mėgaudamasis vasara Dzūkijos kaime, rašo apie „Tropicália“ – įdomų meninį judėjimą, muzikos, poezijos, teatro, vizualiųjų menų revoliuciją Brazilijoje antrojoje septintojo dešimtmečio pusėje. Ką karalienė Elžbieta valgo per pusryčius? Kaip ji atsipalaiduoja po dienos darbų? Ar dažnai vyksta šilti šeimyniniai pietūs, kai susitinka visi karališkosios šeimos nariai? Jonas Ohmanas teigia, kad lietuviai iki galo nesupranta, kokie yra svarbūs ukrainiečiams. Plačiau apie tai – Indrės Daukšaitės interviu su pagalbą Ukrainai organizuojančiu Jonu. 2000–2010 metais dokumentinis kinas mūsų šalyje klestėjo. Kūrė jau žinomi dokumentinio kino atstovai ir atsirado naujų. Be to, šiuo metu į dokumentinį kiną atkeliauja naujos temos ir formos.

Penktadienio, paskutinės birželio dienos, skaitiniai

Apie palaimintojo Teofiliaus Matulionio susidūrimą su bolševikais ir kovą už tikinčiųjų teises Laurynas Peluritis kalbina istoriką Arūną Streikų. Donatas Puslys rašo apie Miloszo poeziją, kuri sugrąžina turinį žodžiams, kurie pokariu, kaip kad liudijo T. Rozewiczius, rodos jau buvo tapę tik tuščiaviduriais skambalais. Jo poezija nėra naujų mokytojų ir meistrų paieška, o veikiau atsigręžimas į centrą, nuo kurio buvo nusigręžta. Sesuo L. Ryliškytė kviečia pažvelgti į eucharistiečių vienuolijos gyvenimą iš arčiau.

Ketvirtadienio skaitiniai

Ketvirtadienį Dalija Epšteinaitė pasakoja apie ypatingo talento mergaitę Esterą Eilinaitę, prie kurios išgelbėjimo prisidėjo arkivyskupas palaimintasis Teofilius Matulionis. Apie lytinio auklėjimo realijas savo šeimose paprašėme pasidalyti dvi sutuoktinų poras – Gražinos bei Jono ir Dariaus bei Laimos – įdomu, kaip jiems sekasi? Armėnijos ambasadorius Lietuvai Tigranas Mkrtchyanas netiki, kad greit išsispręs įšaldyti posovietinės erdvės konfliktai Gruzijoje, Moldovoje, Ukrainoje, taip pat įsisenėjęs karas tarp Armėnijos bei Azerbaidžano dėl Kalnų Karabacho. Sostinės „Titanike“ eksponuoti J. Vaitiekūno piešiniai, smulkioji kūryba suteikė parodai žaismingumo, paroda buvo kupina (auto)ironijos, išradingumo. Nepametant visų šių savybių, Panemunės pilyje J. Vaitiekūno tapyba suskambėjo didingai.

Trečiadienio, birželio 28-osios, skaitiniai

Palaimintojo Teofiliaus Matulionio beatifikacijoje tikintiesiems buvo pristatytas vadinamasis kanoninis naujojo palaimintojo paveikslas. Apie jį pasakoja kun. A. Jurevičius. Kunigo Algirdo Toliato ir aktorės Nijolės Narmontaitės susitikimą inspiravo pačių parašytos knygos ir analogiška patirtis važinėjant po Lietuvą į susitikimus su skaitytojais, dalinant nesuskaitomus autografus. Nuo knygų pokalbis netruko pasisukti link esminių dalykų: kaip gyventi, kad dūšioje būtų šviesiau. Tuo tarpu Vytautas Raškauskas rašo apie santuokos kasdienybės grožį: „Nuostabu atostogos, kelionės, pasimatymai, ateities planai, bet nieko nėra geriau už žinojimą, kad kas vakarą su žmona susitiksime ir kalbėdamiesi gersime arbatą, o ryte nubusiu šalia jos. Ir taip kasdien.” Didžiulis nesusipratimas politinio sprendimo logiką tapatinti su viešojo intereso gynimo principu, rašo Justinas Dementavičius. Autorius siūlo prisiminti bendrojo gėrio sąvoką.

Antradienio, birželio 27-osios, skaitiniai

Kardinolas Angelo Amato šiomis dienomis lankėsi Lietuvoje, atstovaudamas popiežių Pranciškų Teofiliaus Matulionio beatifikacijos iškilmėse. Dalinamės svečio mintimis iš birželio 24 d. vykusios spaudos konferencijos nunciatūroje Vilniuje. Artėjančios ZAPAD 2017 pratybos, kurias organizuoja Rusija ir Baltarusija, kelia nemažą nerimą NATO. LVŽS sprendimų modelis iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip nesibaigiantys atsitraukimai ir pralaimėjimai. Tačiau galbūt tokia yra sąmoninga strategija, siekiant daugiau, klausia M. Baltrukevičius? „Po egzaminų plačiai aptarinėjamos užduotys – ar jos tinkamos, ar atspindi žinias, ar taip buvo ruošiamasi? O gyvenimo egzaminams paruošėm juos?.. Perdavėm esminius principus?“ – savo tekste klausia sesuo Živilė Juozapa.

Pirmadienio, birželio 26-osios, skaitiniai

Lietuvos jaunimo dienose 2017 Gailestingumo vakarą užbaigė žymus šlovintojas iš Jungtinės Karalystės, buvusios grupės „Delirious“ narys Martinas Smithas. Apie rizikas, kylančias priimant sprendimus viešajame sektoriuje, rašo Anita Kiričenko. Apie liturginius drabužius, jų simboliką, istoriją ir spalvas pagal kun. Mozės Mitkevičiaus paskaitą. Kotrynos Petraitytės Bruno Bettelheimo knygos „Kodėl mums reikia stebuklo“ recenzija.

Sekmadienio, birželio 25-osios, skaitiniai

Evangelija ragina nebijoti tų, kurie žudo kūną, bet negali pakenkti dvasiai; įspėja daug labiau bijoti tų, kurie gali išplėšti sielą. Gyvai atnaujinama LJD kronika. Visi, tiek jaunimo dienų dalyviai, tiek miesto gyventojai bei svečiai taps istorinio įvykio – arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos – liudininkais. LJD komunikacijos komanda paaiškina, kas yra beatifikacija. Vasaros pradžios skaitiniai – senos geros knygos.

Šeštadienio, birželio 24-iosios, skaitiniai

Arkiv. T. Matulionio kankinystės kelias atskleidžia, kad gyventi dieviškosiomis dorybėmis – tai ne priklausyti sustingusiai tikrovei, o nuolat judėti, keliauti, kopti Dievop, bręsti. Taip pat skaitiniuose pokalbis su Vytauto Kasiulio dailės muziejaus vadove I. Mažeikiene apie muziejaus gyvenimo šventes ir kasdienybę, parodų politiką ir planus. Kardinolas A. Amato perdavė popiežius Pranciškaus padrąsinimą Bažnyčiai „būti gyva Evangelija. Mylėti tikrovę. Tokią, kokia ji yra“, nes tik šitaip ji perkeičiama į gėrį.

Penktadienio, birželio 23-iosios, skaitiniai

Laukdami Teofiliaus Matulionio paskelbimo palaimintuoju pakalbinome ambasadorę prie Šventojo Sosto Ireną Vaišvilaitę – koks jos santykis su būsimu palaimintuoju Teofiliumi bei kokia šios šventės prasmė. „Šis poetinės improvizacijos spektaklis – mano kaip aktorės žaidimas, mano kaip aktorės malonumas, mano kaip aktorės kontaktas su žmogumi“, – sako V. Bičkutė. Pokalbyje su ja – apie naująjį skaitomojo teatro darbą ir poezijos grožį. Nepagrįstai žema socialinė parama ir prastai išieškomos skolos iš tėvų, vengiančių mokėti vaikams išlaikymą, lėmė, kad nepilnos šeimos tapo didžiausia socialine grupe, gyvenančia skurdo rizikoje.

Ketvirtadienio, birželio 22-osios, skaitiniai

Alvydas Jokubaitis rašo, kad dabartinių reformatorių didžiausia problema yra tai, kad jie paprasčiausiai nežino, ką daro. Ar sugebėsime gyventi pagal Stambulo konvencijos nuostatas, jei pati Vyriausybė ryžtingai nesiims esamų įstatymų tobulinimo ir jų įgyvendinimo? Tuo tarpu Monika Vaičiulienė visus kviečia į Lietuvos jaunimo dienas ir dalinasi labai asmeniška tiesos ieškojimo istorija. Dalyvauti sekmadienio beatifikacijoje kiekvienas turi apsispręsti sąmoningai. Profesorius P. Subačius taip pat ragina lietuvius plėsti savo mąstymą ir Teofiliaus Matulionio „nesisavinti“, bet „dalintis“ juo su visuotine Bažnyčia. Taip pat dalijamės Kotrynos Petraitytės Bruno Bettelheimo knygos „Kodėl mums reikia stebuklo“ recenzija.

Trečiadienio, birželio 21-osios, skaitiniai

Su monsinjoru kun. Žydrūnu Vabuolu, besiremdami keliomis LJD programos pasiruošimo temomis, pasikalbėjome apie tiesą, žmogaus netobulumą, meilę ir gailestingumą sau. Apie sutarties ateitį, lyderystę kovoje su klimato kaita, Vatikano vaidmenį šiame procese kalbėjomės su politologe Margarita Šešelgyte. Simona Merkinaitė rašo apie tai, kad JAV tęsiasi tyrimas dėl Rusijos įtakos ir klausia, kas šiuo atveju pasirūpins respublika. Menininkui Džiugui Palukaičiui tikrai tinka eksponuoti savo darbus M. K. Čiurlionio muziejuje – turbūt ne veltui šiam susidūrimui daro įtaką giminystė su M. K. Čiurlioniu.

Antradienio, birželio 20-osios, skaitiniai

E. Macrono judėjimas parlamento rinkimuose, kurie buvo paženklinti itin žemu aktyvumu, iškovojo tvirtą pergalę, tačiau svarbiems sprendimams jiems gali prireikti gerų santykių su kitomis partijomis. Sesuo Živilė Juozapa šįkart rašo apie meilę ir jos poreikį: „Tenka stebėti, kaip dalis jaunimo karštligiškai bando susirasti antrąją pusę (tendencija labai aiškiai matoma socialiniuose tinkluose). O kita dalis – aštriai šaiposi iš to, pernelyg aštriai, kad tai būtų jiems nesvarbu. Faktas – poreikį būti mylimiems turime visi.“ Šarūnas Rinkevičius šįsyk pasakoja apie išskirtinę šabakų mažumą Irake ir Irane. Su LJD himną įrašiusia „X faktoriaus“ finalininke Paulina kalbėjomės apie muziką, Dievą, kūrybos ir tikėjimo santykį.

Pirmadienio, birželio 19-osios, skaitiniai

Antroje M. Baltrukevičiaus pranešimo dalyje – apie elektroninio balsavimo ir dvigubos pilietybės galimą įtaką rinkiminiam aktyvumui. Artėjant LJD Akademinei dienai, su VU medicinos studente A. Pilkienė kalbėjomės apie buvimą kataliku universitete, tiesą ir laisvę. Videoįraše politinės filosofijos doktorantas Vilniaus universitete Simas Čelutka teigia, kad makiavelizmą dažnai suprantame neteisingai. Pilietinį ir politinį veiksmą visame pasaulyje, įskaitant Lietuvą, irgi sumenkina primityvus mesianizmas. Lietuvoje turime etatinių superherojų, kurie vadina save visuomenininkais. Dovydo Skarolskio komentaras.

Sekmadienio, birželio 18-osios, skaitiniai

Kiekvienas, priimantis Eucharistiją, turėtų prisiminti, kad viduryje šio pasaulio dykumos, jis yra badaujantis žmogus, atsiduodantis visiškai į Dievo rankas ir paleidžiantis bet kokius kitus ramsčius, sako kun. B. Verbickas OP. Nuostabioji, šiltoji „Kultūros naktis“. Austėja Mikuckytė – apie ją! „Kas yra Ikaras? Tai žmogus, kuris nori pažinti aukštybes, nepažindamas nė vieno šalia esančio žmogaus. Tai žmogus, kuriam tegali žiūrėti į nugarą, nes jo akys yra nugręžtos nuo tavęs. Ikaras – tai aš, kai pametu kryptį. Ikaras yra kiekvienam mūsų gresianti pagunda, kurią atsverti gali tik pažinti ir kurti santykį trokštantis žvilgsnis kitam į akis. Kaip kad Krasnogrūdoje“, – svarsto Donatas Puslys.

Šeštadienio, birželio 17-osios, skaitiniai

Biblistės, filosofo ir fiziko mintys apie pasaulio sukūrimą, išsakytos J. Ratzingerio knygos „Pradžioje Dievas sukūrė“ pristatymo renginio metu. Ar žinojimas kas mūsų laukia ateityje gali atnešti džiaugsmo pojūtį? Apie magijos pinkles pasakoja I. Stančikas. Šiandien Domantas Razauskas pasakoja apie genialųjį pamirštą menininką Arthurą Russellą: „Per trumpą laiką jis nupurtė mane savo grožiu tiek kartų ir padarė tokią įtaką, kokią padaro retas kūrėjas.“ Neseniai įkurtas krikščioniškas „Šeimų darželis“ pristato vaiko charakterio (dorybių) ugdymu paremtą modelį, kuriuo siekiama ugdyti mąstantį jauną žmogų, turintį tvirtą charakterį ir vertybes.

Penktadienio, birželio 16-osios, skaitiniai

Matas Baltrukevičius – apie jaunimo politinio (ne)aktyvumo priežastis ir tai, kurias partijas Lietuvoje labiausiai linkusi palaikyti jauniausia rinkėjų grupė. Apie skurdo keliamas problemas bei valstybės vaidmenį, mažinant socialinę atskirtį visuomenėje, kalbamės su socialinių mokslų daktaru, socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėju prof. Romu Lazutka. Pokalbis su aktoriumi Česlovu Stoniu, sukūrusiu jau dvidešimt metų gyvuojančią literatūrinę kompoziciją „Tebūnie Dievo valia“ apie arkivysk. Teofilių Matulionį. Šiandien rašytoja U. Radzevičiūtė švenčia savo 50-metį. Sveikiname! V. Juselytė savo straipsnyje rašo: „Ačiū U. Radzevičiūtei už tai, kad Undinės ne tik gyvena pasakose, bet ir jas kuria.“

Ketvirtadienio, birželio 15-osios, skaitiniai

Apie katalikų situaciją Rusijoje Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje kalbėjomės su italu Maskvos arkivyskupu Paolo Pezzi, F.S.C.B. Tuo tarpu Vaidas Kilpys rašo apie internetinės televizijos Lietuvoje fenomeną ir tradicinės TV problemas. Lietuviška žodžio forma nėra Lietuvos išlikimo, kultūros ir gerovės garantas. Justino Dementavičiaus komentaras. Kaip derinti meną ir tikėjimą? Ar tai dera apskritai? Patarimais ir patirtimi dalijasi muzikantas, Šv. Kristoforo kamerinio orkestro altininkas Mintautas Kriščiūnas.

Trečiadienio, birželio 14-osios, skaitiniai

Filmas „Choras“ – tris vasaras kurtas pasakojimas apie vienos stalinistines represijas išgyvenusių žmonių bendruomenės dabartį, sąmoningą aukos vaidmens atmetimą, vilties ir atvirumo svarbą. Remdamasis įvairių pasaulio šalių pavydžiais, kunigas Antanas Saulaitis perteikia įsitikinimą, kad šiandien neįmanoma veiksmingai perteikti Evangelinės žinios be sutelktų pastangų. Lietuvoje daug žmonių tėvais tapo apie tai nesusimąstę, o galbūt niekas jų nepamokė, kaip būti žmogumi – svarsto ses. Daiva Kuzmickaitė MVS bandydama suprasti, kodėl tiek daug lietuvių vaikų auga globos namuose. Interviu su aktoriumi Andriumi Žebrausku – apie mokytojo pašaukimą, vedlio poreikį teatre ir mokytojus kenkėjus kuriančią sistemą.

Antradienio, birželio 13-osios, skaitiniai

Skaitiniuose Marija Antanavičiūtė – apie skurdą ir besikeičiantį jo suvokimą visuomenėje. „Ypač jaunimas gražiai užsidega aistra kitiems pasakyti, paskelbti – kad visi žinotų, kaip Dievo tikrovė perkeičia gyvenimą, į kokią laisvę ir laimę veda“, – rašo sesuo Juozapa. Taip pat teologas, Gerosios Naujienos centro projektų vadovas Gabrielius Edvinas Klimenka supažindina su Dereko Princo knyga „Palaiminimas ar prakeikimas: tu gali pasirinkti!“. Per patirtį ir vaizduotę amžinosios Europos istorijos temos šiuolaikiniame kūrinyje gali įgyti savitą formą, regimą pavidalą ir perteikti religinės kilmės žinią. S. Maslauskaitės-Mažylienės komentaras.