Šiandien

Penktadienio, rugsėjo 28-osios, skaitiniai

Kokį pavedima Pranciškus paliko Lietuvos, Latvijos ir Estijos katalikams? Apie tai Saulenos Žiugždaitės pamąstymai. A. a. teologo Valdo Mackelos mintys apie daugiausiai dėmesio sulaukusią Šventojo Rašto knygą – Giesmių giesmę. Įspūdžiais apie rugsėjo 6 d. Seime vykusią konferenciją translyčių asmenų teisių tema dalinasi Arūnas Peškaitis OFM. Marijampolė gali didžiuotis turinti profesionalų, išskirtinį meno kūrinį – Jūratės Kadusauskaitės-Preikšienės sukurtą instaliaciją „Šviesos bokštai“, kuri ne tik puošia miestą, bet ir savotiškai jį pakelia į aukštesnį lygį.

Ketvirtadienio, rugsėjo 27-osios, skaitiniai

Jurgitos Jačėnaitės pokalbis su režisiere Giedre Beinoriūte apie naująjį jos filmą „Kvėpavimas į marmurą“, sukurtą pagal to paties pavadinimo Lauros Sintijos Černiauskaitės romaną. Kretingiškis Edvinas Jurgutis, davęs pirmuosius įžadus ir tapęs jauniausiu broliu pranciškonu Lietuvos šv. Kazimiero provincijoje, dalijasi savo istorija. Pokalbis su tinklaraščio „Švelni tėvystė“ autore, sveikatos psichologe Milda Kukulskiene, teigiančia, kad žodį „ne“ vaikams galima sakyti kur kas rečiau nei įprasta. Pasak dominikono Sauliaus Rumšo, popiežiaus vizitas – svarbus įvykis, bet ne pabaiga, o laiptelis, nuo kurio atsispyrę, turime eiti toliau, prisimindami, tai, ką jis mums sakė.

Trečiadienio, rugsėjo 26-osios, skaitiniai

Popiežius baigė savo apaštališkąją kelionę į Baltijos šalis, grįždamas jis davė interviu drauge skridusiems žurnalistams iš viso pasaulio. Prieš 63 metus, sovietų režimo ištremta, Chabarovske mirė Dievo tarnaitė Adelė Dirsytė – mokytoja, ateitininkė, katalikių moterų draugijos vedlė. Lauros Sintijos Černiauskaitės romano „Šulinys“ recenzija. Zita Vasiliauskaitė rašo apie tai, kas yra charizma ir kokie charizmatiškos asmenybės, kokia dažnai įvardijamas popiežius Pranciškus, bruožai.

Antradienio, rugsėjo 25-osios, skaitiniai

Doc. dr. Nerijos Putinaitės pranešimas „Ar tikrai europietiškumas trukdo nacionalumui? Europa kaip tarpusavio kolonizacija“. Režisieriaus Artūro Areimos spektaklio „Aklieji“ pagal José Saramago romaną Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre recenzija. Daug stipriau nei Lietuvoje, Pranciškaus vizitas Latvijoje paženklintas ekumenizmo žyme. Dar viena dermė, papildanti pagrindinį leitmotyvą. Dalykams, kuriuos mes girdime kasdien, popiežius suteikė simbolinę reikšmę, komentuodamas popiežiaus vizitą Lietuvoje teigia kun. Marius Talutis.

Pirmadienio, rugsėjo 24-osios, skaitiniai

Šiandien popiežius lankosi Latvijoje, ar jam pavyks išjudinti latvių katalikų potencialą? Trys pagrindinės Šventojo Tėvo žinios Lietuvos gyventojams, nuskambėjusios praėjusį savaitgalį. Kartu su popiežiumi Pranciškumi ir su šeimomis, globojančiomis ar įvaikinusiomis vaikus, meldėsi ir iš JAV atvykusi viena žymiausių pasaulio socialinio darbo ekspertų prof. Katherine Tyson McCrea. Krzysztofas Trzcińskis, visiems geriau žinomas kaip Krzysztofas Komeda – viena ryškiausių Lenkijos džiazo asmenybių, džiazo genijus iš Poznanės.

Sekmadienio, rugsėjo 23-iosios, skaitiniai

Lietuvoje vieši popiežius Pranciškus. Šio sekmadienio Ką jaunimas išgirdo ir kokias mintis išsineša iš susitikimo su Šventuoju Tėvu? Evangelija mus užklumpa neįprastais žodžiais, įteikia mums tris Jėzaus vardus, einančius prieš srovę. Minime Vilniaus geto likvidavimo sukaktį.

Šeštadienio, rugsėjo 22-osios, skaitiniai

Praktinė informacija besirengiantiems susitikti su popiežiumi Vilniuje ir Kaune. Pokalbis su Šveicarijoje gyvenančia rašytoja Janina Survilaite. Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios architektūra labai iškalbinga: jos fasadas – delnų, apkabinusių kryžių, metafora. Tapytojo darbas yra labai vienišas, sako jaunoji dailininkė G. Šermukšnytė: „Visą laiką būni akistatoje su savimi ir savo paveikslu.“

Penktadienio, rugsėjo 21-osios, skaitiniai

Vilniaus ir Kauno arkivyskupai ragina žmones gyvai pasveikinti popiežių. Vilniaus universiteto profesoriaus, istoriko Rimvydo Petrausko pranešimas „Europietiškumo ilgesys ir integracijos baimė: Lietuva ir Europa istorinėje perspektyvoje“. Nusileidus uždangai ant Lietuvos nacionalinio dramos teatro mūzų, paskelbta oficiali šio teatro rekonstrukcijos pradžia ir naujo sezono veikla bei pokyčiai. Simonos Merkinaitės komentaras apie akistatą su blogiu ir žydiškąją viltį.

Ketvirtadienio, rugsėjo 20-osios, skaitiniai

Vyskupas R. Barronas teigia, jog lytiškumo ugdymas savo esme yra meilės ugdymas. Režisierius Gintaras Varnas autentiškoje buvusio Vilniaus geto teatro vietoje pristatė naują Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklį. Istoriko dr. Liudo Jovaišos straipsnis apie ilgaamžę popiežių ir Lietuvos ryšių istoriją. Kęstučio Girniaus komentaras apie tautinę valstybę.

Trečiadienio, rugsėjo 19-osios, skaitiniai

Visuomenė laimi, kai į vaikų priežiūrą įsitraukia vis daugiau tėčių. Per dažnai galvojame, kad Dievas turi ypatingą planą mūsų gyvenimui ir kad mūsų tikslas yra rasti tą vienintelį teisingą Dievo nutiestą kelią tarp daugybės neteisingų kelių, sako pranciškonas Casey Cole. Eugenijus Žmuida rašo, kad po idėja apie Lietuvišką pasą slypi sovietinio mąstymo rudimentai. Mano šalis gali atrodyti anachronistiška, bet tai, kas čia vyksta, gali padėti mums suprasti Europą kamuojančios migrenos priežastis, rašo prof. Bogdanas Szlachta.

Antradienio, rugsėjo 18-osios, skaitiniai

Moteris, atspindėdama įvairiausius Biblijos moterų bruožus, realizuoja juos kiekvienai artimu, išskirtiniu, jai dovanotu pavidalu bei gyvybės dvasia. Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia ir vienuolynas iki popiežiaus Pranciškaus vizito atsivers naujomis spalvomis. Istorikė Rasa Čepaitienė kalbina disidentą kunigą Robertą Grigą. Apie pirmadienį prie Vyriausybės rūmų surengtą kultūros darbuotojų protestą dėl nekeliamų atlyginimų – ramų, taikingą ir su užstalių dainomis. Gedimino Šulco fotoreportažas.

Pirmadienio, rugsėjo 17-osios, skaitiniai

Kaip jaunimas ruošiasi popiežiaus atvykimui ir ką jie mąsto apie viltį, tikėjimą ir Bažnyčią. Paulius Subačius apie švietimo Lietuvoje padėtį ir jos neigiamą sąveiką su asmens orumu. Pokalbis su spektaklio „Getas“ (rež. G. Varnas) kostiumų dailininke Aleksandra Jacovskyte. Petronėlė Gerlikienė talento prigimtimi, temų pasirinkimu, raiškos laisve ir jėga yra viena ekspresyviausių, originaliausių ir dramatiškiausių lietuvių tapytojų. Žurnalas „Liaudies kultūra“ rašo apie kūrėją.

Sekmadienio, rugsėjo 16-osios, skaitiniai

Jėzus mokė klausdamas, klausimais ugdė tikėti, nuo pat pirmųjų savo žodžių: ko ieškote? Šie požymiai - tai penkios didelės meilės Dievui ir artimui apraiškos, kurias laikau itin svarbiomis dėl tam tikrų šiandienės kultūros grėsmių bei trūkumų. Kokią įtaką mūsų bendravimui daro socialiniai tinklai? Stepas Eitminavičius rašo apie lituanisto paslaptį.

Šeštadienio, rugsėjo 15-osios, skaitiniai

Nors Varputėnų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia architektūriškai nėra įdomi, stovėdama kapinių viduryje ji visuomet pulsuoja gyvybe, gerumu ir šiluma. O. Koršunovo ir M. Ivaškevičiaus tandemas yra tapęs lūžtančių nuo žiūrovų salių sinonimu. Juodu pristato ilgiau kaip dvejus metus brandintą naują darbą Lietuvos rusų dramos teatre. Devynmečiai kalbina kunigą pranciškoną Julių Sasnauską OFM.

Penktadienio, rugsėjo 14-osios, skaitiniai

Britams poetas Davidas Jonesas yra vienas svarbiausių karo metų literatūros klasikų. Trys profesoriaus Vytauto Landsbergio klausimai kitą savaitgalį į Lietuvą atvykstančiam Šventajam Tėvui. ES ir Vengrijos santykius komentuoja prof. Gediminas Vitkus ir Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Kaip atsirado geltona-žalia-raudona Lietuvos trispalvė ir herbas su Vyčiu? Videoreportaže pasakoja parodos „Daiktų istorijos. Lietuvos dizainas 1918–2018“ kuratoriai Giedrė Jankevičiūtė ir Ernestas Parulskis.

Ketvirtadienio, rugsėjo 13-osios, skaitiniai

Pokalbis su knygos „Istoriniai Vilniaus reliktai 1944 -1990, I dalis" autoriumi Dariumi Pocevičiumi. Pokalbis su psichologe Monika Matonyte apie tai, kaip ugdyti 3–7 metų vaiko empatijos gebėjimus. Sibiro paštalinio administratorius kun. Julijonas Gronskis drauge su pal. Teofiliumi Matulioniu pagal 1933 m. Lietuvos vyriausybės ir sovietinių kalinių pasikeitimo sutartį buvo sugrąžintas į gimtinę. Lenkų režisieriaus Krystiano Lupos pranešimas, perskaitytas Jaunimo teatro surengtoje konferencijoje „Pasipriešinimo teatras“ šių metų pradžioje.

Trečiadienio, rugsėjo 12-osios, skaitiniai

„Noriu pasakyti… Būkite geri visiems žmonėms, ir jeigu matote, kad kas nors kažką negera daro, pirmiausia išsiaiškinkite, o tik po to teiskite. Taip reikia gyvenime daryti“, – teigia Holokaustą išgyvenęs Efraimas, perkrikštytas Kazimieru. Lietuvos nacionalinė filharmonija 78-ąjį koncertų sezoną – kontrastingą, spalvingą ir tikrai įdomų – pristatė pasirinkusi intriguojantį pasimatymo įvaizdį ir šūkį „Aklas pasimatymas su muzika“. Pokalbis su vargdienė seserimi Igne apie pal. J. Matulaitį, vargdienių vienuoliją ir viltį šiandieninės Bažnyčios situacijos kontekste. Apie pasirengimą popiežiaus Pranciškaus vizitui pasakoja jo organizatorės ir Bažnyčios atstovės spaudai Latvijoje ir Estijoje.

Antradienio, rugsėjo 11-osios, skaitiniai

Š.m. rugpjūčio 20 d. minėjome 105 -ąsias garsios edukologės, lietuvių literatūros tyrinėtojos Meilės Lukšienės gimimo metines. Apie ją rašo Rasa Baškienė. XFM radijo stoties laidoje „Jaunimui X“ viešėjo krikščioniško progresyvaus roko grupės NUTEKI vokalistas ir lyderis iš Baltarusijos Miša. Svečias laidoje glaustai papasakojo savo ir grupės istoriją. Mariaus Buroko poezijos knygą „Švaraus buvimo“ aptaria Manfredas Žvirgždas. Vyskupas Roberto Barron kalba apie šeimą kaip dorybių ugdymo ir tinkamo naudojimosi laisve mokyklą.

Pirmadienio, rugsėjo 10-osios, skaitiniai

Jono Malinausko laiškas „Naujojo Židinio-Aidų“ redaktoriui. Simona Merkinaitė klausia, ar įmanoma konservatoriaus ir liberalo diskusija. Į mėnraščio „Metai“ šimtmečio anketos klausimus atsako filologas tinklaraštininkas Virginijus Gasiliūnas. Doc. dr. Vaidotas Vaičaitis svarsto apie referendumo sampratą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.

Sekmadienio, rugsėjo 9-osios, skaitiniai

Keletas anonimais likusių žmonių atveda pas Jėzų kurčią nebylį. Pranašų tradicijoje kurtumas arba aklumas būdavo pasitelkiami pavaizduoti pasipriešinimą Dievo žiniai. Geriausias būdas, kaip atpažinti, ar mūsų maldos kelias autentiškas, yra stebėti, kokiu mastu mūsų gyvenimas keičiasi gailestingumo šviesoje. Pokalbis su Elena Selena, jaunosios kartos vaikų knygų kūrėja, jau ketverius metus gyvenančia ir kuriančia Paryžiuje. Aptemo mums Popiežiaus vizitas. Mūsų Bažnyčią krečia tokia krizė, kokios ji tikriausiai neregėjo kelis šimtus metų, rašo Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė.

Šeštadienio, rugsėjo 8-osios, skaitiniai

Redakcijos nariai dalinasi skaitomų knygų rekomendacijomis. Marijos gimtadienio proga kviečiame pasidomėti jos vardo reikšme. Nėra vaikystės, kuri nebūtų susijusi su obuolių istorijomis. Ir dažniausiai tos istorijos sukdavosi apie obuolių pyragus. Keletas jų receptų iš močiutės sąsiuvinio. Švęsdami Mergelės Marijos gimimo dieną (Šilinę), kviečiame skaityti Kun. Novello Pederzini meditaciją apie Marijos vardą. Taip pat rašome apie dailininką Alfredą Lukštą.

Penktadienio, rugsėjo 7-osios, skaitiniai

Apie parodą „Daiktų istorijos. Lietuvos dizainas 1918–2018“ pasakoja kuratoriai Giedrė Jankevičiūtė ir Ernestas Parulskis. „Mūsų naujas sezonas yra jautrus ir, atvirai pasakius, pavojingas. Šitas sezonas yra apie ją. Apie moterį“, – taip naująjį, 19-ąjį, OKT teatro sezoną pristatė režisierius Oskaras Koršunovas. Dalinamės ištrauka iš Michaelo Wolfo knygos „Ugnis ir įniršis Donaldo Trumpo Baltuosiuose rūmuose“. Ambasadorė, menotyrininkė prof. Irena Vaišvilaitė pristato Trakų Dievo Motinos atvaizdo karūnavimo 1718 metais istorinį ir kulto kontekstą.

Ketvirtadienio, rugsėjo 6-osios, skaitiniai

Milda Vitkutė klausia, ar galime sau leisti svarstyti buvusio JAV nuncijaus Vigano popiežiui Pranciškui pateiktus kaltinimus. Ar žinojote apie kanauninką Adolfą Sabaliauską-Žalią Rūtą? Jis – tautosakininkas, rašytojas, kanauninkas, aktyvus visuomenės veikėjas, kultūros puoselėtojas, didelį dėmesį skyręs lietuvių liaudies dainų ir instrumentų tyrinėjimams ir į lietuvių kalbą išvertęs suomių tautos epą „Kalevala“. Pokalbis su „Chatham House“ ekspertu Jamesu Sherru apie Ukrainą, Turkiją, Rusiją ir Vakarų vienybės klausimus. Į mėnraščio „Metai“ šimtmečio anketos klausimus atsako rašytoja Gintarė Adomaitytė.

Trečiadienio, rugsėjo 5-osios, skaitiniai

Apie istorinį Šv. Jono Pauliaus II vizitą Lietuvoje Donatas Puslys kalbasi su prof. Vytautu Landsbergiu. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir jo meno vadovas G. Rinkevičius po atviru dangumi vilniečiams įteikė dovaną – M. K. Čiurlionio kūrinį, su kuriuo orkestras debiutavo prieš 30 metų. Apie perdegimo sindromą diskutuoja psichoterapeutas Robertas Petronis, sveikatos psichologė Ieva Vasionytė ir labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ vadovė Deimantė Žebrauskaitė. Simona Merkinaitė rašo apie paskutinę senatoriaus Johno McCaino dovaną Amerikai ir pasauliui.

Antradienio, rugsėjo 4-iosios, skaitiniai

Rugsėjo 4 d. prieš 25-erius metus popiežiaus Jono Pauliaus II atvyko į Lietuvą. Arūnas Streikus išskiria tris nūdien aktualias sovietmečio memų grupes: paminklotvarką, kolaborantus ir naujų herojų paiešką. Donatas Puslys pristato litvakų dailininko Rafaelio Chvoleso kūrybą, kuri nukelia į pradingusį Vilnių. Festivalyje „Karklė live music beach 2018“ dėmesys skirtas ne tik muzikai – čia surengtas pleneras, žemės menas ir akcija tapo kūrybingu nuotykiu ir menininkams, ir festivalio dalyviams.

Pirmadienio, rugsėjo 3-iosios, skaitiniai

Apie šiuolaikinio cirko festivalyje debiutuojančią Mariją Baranauskaitę su spektakliu, kurį žiūri sofos, ir tai, kaip „Naujojo cirko savaitgaliui“ per ketverius metus pavyko tapti tokiam populiariam. Ar politikai ir valdininkai išgirs švelnų, mandagų, diplomatišką, subtilų humanitarų balsą? Tą kol kas tyruose šaukiančiojo balsą… Šį klausimą užduoda Rasa Čepaitienė. 1963 m. sūnui Michaelui rašytame laiške Tolkienas kalba, kad yra daug prisikentėjęs dėl netikusių kunigų, tačiau negalvoja palikti Katalikų Bažnyčios. Kartu su Jaunųjų konservatorių lyga tęsiame konservatyvių mąstytojų pristatymus. Šįkart Lukas Kačiušis rašo apie Michaelą Oakeshottą.

Sekmadienio, rugsėjo 2-osios, skaitiniai

Didysis visų laikų tikinčiųjų pavojus – gyventi savo religija su nutolusia širdimi arba visai be jos. Negalime pritarti šventumo idealui, ignoruojančiam neteisingumą šiame pasaulyje. Pokalbis su psichologu-psichoterapeutu Zenonu Streikumi apie perfekcionizmą. Pokalbis su Lietuvos virtualiojo choro – unikalaus projekto, skirto chorinės muzikos mėgėjams – pradininke Ingrida Alondere.

Rudenį pasitinkant – rugsėjo 1-osios skaitiniai

Pal. Teofiliaus Matulionio gimnazijoje, kuri laikosi nuostatos, kad negabių vaikų nėra, kartu su sveikais vaikais mokosi ir neįgalūs. Kurtuvėnų Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia reta tuo, kad nusileidus į jos požemius, apipintus legendomis – ten, kur ilsisi grafų giminės palaikai, veriasi reikšmingi praeities ženklai. Ištrauka iš Simone Weil knygos „Dievo laukimas“ apie dėmesio sukaupimą. Vasaros pabaiga šiek tiek panaši į pavasarį – kasdien kas nors netikėta atsiranda, reikia sustoti ir pabandyti prisiminti, ar kada nors šitaip yra buvę, dienoraštyje rašo H. Gudavičius.

Paskutinės vasaros dienos skaitiniai

Rugsėjo pirmosios išvakarėse istorikas Algis Bitautas klausia, kas blogai yra su istorijos dėstymu mokyklose. Visais laikais žmonės ieškojo būdų įveikti psichologines kančias. Graužatis apnuodija vidinį gyvenimą, pakerta pasitikėjimą savimi ir kitais. Ar įmanoma atleisti ir išsilaisvinti? Amerikietė Kristin Boutross pasakoja apie gyvenimą benediktinų vienuolyno pašonėje.

Ketvirtadienio, rugpjūčio 30-osios, skaitiniai

Ką šiandienos kontekste gali pasakyti, ką duoti, o tiksliau, kaip gali gyvuoti Bažnyčia? Kaip ji tampa Dievo įrankiu būtent mūsų, o ne kitiems laikams? Diskusija dėl „LRT Kultūros“ kanalo pavadinimo keitimo atskleidė, kad nelabai turime bendrą supratimą apie tai, kas yra kultūra. Esame pasimetę įtampose tarp masinės ir elitinės kultūros, tarp kultūros kaip ideologijos ir kultūros kaip asmens tobulėjimo. „Mano vienos maldų neužtenka“, – taip savo pasakojimą pradeda 4-erių mažylės Bazilės, kuriai netikėtai smogė vėžys, močiutė Nina. Videoreportažas apie stebuklą, dovanojamą maldos. Šarūnas Rinkevičius klausia, ko mus moko miškų gaisrai Graikijoje.

Trečiadienio, rugpjūčio 29-osios, skaitiniai

1953 m. Sibiro gulaguose slaptai išleistos maldaknygės autorė Adelė Dirsytė į Tėvynę nebesugrįžo. Pokalbis su dviejų vaikų mama ir IT mokslų daktare Egle Radvile. Apie Marcelio Prousto „Prarasto laiko beieškant“ – svarbiausią modernizmo kūrinį pasaulio literatūroje. Kardinolą Audrį Juozą Bačkį kalbina Vytautas Ališauskas.

Antradienio, rugpjūčio 28-osios, skaitiniai

Psichologas G. Vaitoška svarsto apie homoseksualių žmonių integraciją į Bažnyčią.„Jeigu vien užsidarai, krenta kūrybingumas ir produktyvumas; o jeigu per daug išeini į viešumą – irgi negerai, išsisklaido energija“, – įsitikinusi rašytoja, dramaturgė V. Grainytė. Jėzuitas Jamesas Martinas SJ klausia, kaip parapijos galėtų priimti LGBT kaalikus. Istorikas Jaroslavas Hrycakas byloja apie šiandieninius Ukrainos iššūkius.

Pirmadienio, rugpjūčio 27-osios, skaitiniai

Su literatūros kritike Virginija Cibarauske kalbamės apie moterų – rašytojų ir poečių – vietą mūsų literatūros lauke. Skelbiame ištrauką iš naujos popiežiaus Pranciškaus knygos „Dievas yra jaunas“. Onkologine liga sergančios paauglės mamos videoliudijimas. Darius Indrišionis svarsto apie Baltijos kelias – ar verta liūdėti, kad jo nepavyksta pakartoti.

Sekmadienio, rugpjūčio 26-osios, skaitiniai

Baigėsi išorinių praktikų ir pareigų religija. Kuo ji bus kitokia? Sekmadienio Evangelijos ištrauką komentuoja kun. Ermes Ronchi. Kasdien žengti Evangelijos keliu nepaisant dėl to kylančių problemų – štai šventumas.Mokytojo Stepo Eitminavičiaus mintys keliaujant po Rytų Aukštaitiją. Jorunduras Hilmarsonas, pirmasis Lietuvos garbės konsulas Islandijoje, lietuviams atvėrė vartus į islandiškąją kultūrą.

Šeštadienio, rugpjūčio 25-osios, skaitiniai

Pokalbis su perspektyvia Lietuvos karilioniere apie pasirinkimą groti karilionu ir artėjantį Tarptautinį Kauno kariliono festivalį. Sovietinių metų rezistento Benedikto Navicko-Barzdelės tautosakinio pobūdžio rašto darbas – anų dienų santvarkai neįtikusio jaunuolio būties ir buities aprašymas. Videoreportažas apie dramatišką Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios istoriją, kurios skaudžiausioji dalis – Kražių skerdynės. Britų autoriaus M. Kneale'o knyga „Anglai keleiviai“ pelnė „Withbread“ premiją ir pateko į „Man Booker“ literatūros premijos trumpąjį sąrašą. Apdovanojimai naudingi, nes skatina domėtis gera literatūra, interviu sako rašytojas.

Penktadienio, rugpjūčio 24-osios, skaitiniai

Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė rašo apie Pensilvanijos skandalą ir jo atgarsius Lietuvoje. Milda Vitkutė analizuoja, kodėl kalbantys lytiškumo ugdymo temomis visada rizikuoja įsivelti į ideologines kovas. Keliais instrumentais grojantis naujasis Lietuvos ganytojas Algirdas Jurevičius sako, kad nors vadinamės „dainuojančia tauta“, Bažnyčioje esame „tylinti tauta“. Gintarė Žemaitaitienė rašo apie kelionę po Izraelį.

Ketvirtadienio, rugpjūčio 23-iosios, skaitiniai

Kun. V. Vaškelis Evangelijos kontekste komentuoja dvasininkų seksualinio nuopuolio situaciją. Antra literatūros kritiko dr. Marijaus Šidlausko teksto apie „aušrininkų“ kartą dalis. Vakarų Lietuvos regiono vizualinio meno situacija – įvairi ir perspektyvi. Apie tai – meno apžvalgininkė A. Mikuckytė-Mateikienė. 1987 m. rugpjūčio 23-ioji – diena, kai sovietinėje Lietuvoje ėmė sklaidytis baimė, teigia amerikiečių žurnalistė, dalyvavusi mitinge prie A. Mickevičiaus paminklo.

Trečiadienio, rugpjūčio 22-osios, skaitiniai

Milda Vitkutė rašo apie popiežių vizitus, palikusius žymų pėdsaką pasaulio istorijoje. Lietuvoje gyvenantis amerikietis brolis dominikonas Davidas Minot rašo apie dvasininkų lytinės prievartos prieš nepilnamečius Pensilvanijoje ataskaitą. Literatūros kritikas dr. Marijus Šidlauskas nagrinėja „aušrininkų“ kartą – jos archetipus ir stereotipus. Lukiškių aikštėje nuo šiol veikia Afrikos literatūros bibliotekėlė. Ką žinome apie šio žemyno literatūrą, nuo ko geriausia pradėti savo pažintį ir kuo ten nagrinėjamos temos gali būti aktualios ir mus čia, Lietuvoje. Apie visa tai – pokalbyje su bibliotekėlę įrengusios organizacojos „AfriKo“ atstovėmis.

Antradienio, rugpjūčio 21-osios, skaitiniai

Donatas Puslys prisimena Prahos pavasarį, kai prieš pusę amžiaus į Čekoslovakiją įsiveržę sovietiniai tankai sugriovė viltis sukurti komunizmą žmonišku veidu. Atsiliepdamas į Pensilvanijos seksualinio išnaudojimo skandalą popiežius Pranciškus parašė „Laišką Dievo tautai“. Rekomendacijos mąsliesiems filmų mėgėjams, ko nepraleisti Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje, kuris vyks Vilniuje, Kaune ir Ukmergėje. Gintarė Adomaitytė klausia, kur dingsta knygos, kai skaitytojų širdys sušąla į ledą.

Pirmadienio, rugpjūčio 20-osios, skaitiniai

Kodėl Aspergerio sindromą turinčiam jaunuoliui nepavyksta susirasti darbo? Popiežių vizitai, palikę pėdsaką istorijoje. Siūlome keletą kard. V. Sladkevičiaus užrašytų minčių ir pastebėjimų. Bernardinai.lt bendraautorė E. Baužaitė, dėl ligos nepakylanti iš lovos, pokalbyje sako: „Rašo smegenys, rašo siela. Tai ir yra žmogus.“ VU Teisės fakulteto docento Vaidoto Vaičaičio pastebėjimai apie incidentą Turgelių bažnyčioje per Žolinę.

Sekmadienio, rugpjūčio 19-osios, skaitiniai

Šios dienos skaitiniuose įsiterpusi psalmė nustebina klausdama: ar yra norinčiųjų gyventi, norinčiųjų mėgautis gyvenimu? Saugoti širdį nuo visko, kas suteršia meilę – štai šventumas. Vaizdo pokalbyje „We Connect Lithuania“ programos dalyvis Lukas Dumašius pasakoja, kaip išsaugoti lietuvybę Amerikoje ir ką jis atrado lankydamasis Lietuvoje.

Šeštadienio, rugpjūčio 18-osios, skaitiniai

Palangiškis publicistas, vertėjas, asmeninio tinklaraščio „Pasaulis pagal Tomą“ autorius Tomas Viluckas šią vasarą išleido knygą „Popiežiaus Pranciškaus tiltai“. Apie Vasario 16-osios Akto signataro Prano Dovydaičio gyvenimą ir pasiekimus. „Įpratome, ir mūsų jau nebegąsdina svogūnų formos gumbai. Įpratome matyti Dievą širdimi, bet ne vizualiai“, – svarsto V. Puronas pasakodamas Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčios istoriją. Vaidas Šadzevičius rašo apie tai, kodėl tapo Kolumbo riteriu ir ką rado šioje brolijoje.

Penktadienio, rugpjūčio 17-osios, skaitiniai

Donatas Puslys kalbina Czeslawo Miloszo ir Zbigniewo Herberto biografijų autorių Andrzejų Franaszeką. Atlikus tyrimą šešiose Pensilvanijos vyskupijose paskelbta, jog per 70 metų užfiksuota per 300 atvejų, kai dvasininkai buvo apkaltinti vaikų seksualiniu išnaudojimu. Ištrauka iš Fultono Sheeno knygos „Pirmoji pasaulio meilė: Marija, Dievo Motina“. Apie priešmokyklinio ugdymą reikšmę ir tėvų požiūrį bei sprendimus rašo socialinių mokslų daktarė Audronė Allan.

Ketvirtadienio, rugpjūčio 16-osios, skaitiniai

Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebono Vydo Juškėno mintys apie pašaukimą, kunigystę, parapiją. Mūsų kultūroje vyrai nuo mažens mokomi nerodyti savo jausmų. Apie tokio auklėjimo pasekmes kalbamės su Vyrų krizių ir informacijos centro psichologu V. Varkaliu. Rengiantis 9-ajam Pasaulio šeimų susitikimui, pateikiame katechetinį kelią, paremtą popiežiaus Pranciškaus posinodiniu apaštališkuoju paraginimu „Amoris laetitia“. Šventinė Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo iškilmės nuotaika vakar subjuro, pamačius tiesiogiai režisieriaus Emilio Vėlyvio transliuotą videomedžiagą „Mišios“ socialiniame tinkle „Facebook“, rašo Rosita Garškaitė.

Žolinės, rugpjūčio 15-osios, skaitiniai

S. Marija Dovydė Weill apie Marijos Dangun ėmimo slėpinį. Pokalbis su dr. Dalia Cidzikaite, liepos 6-ąją apdovanotą už nuopelnus Lietuvai ir jos vardo garsinimą pasaulyje. Kai Vatikano muziejuose Barbara Jatta veda ekskursiją pasaulio lyderiams ar vietiniams moksleiviams, ji nepamokslauja apie tikėjimą, o aiškina meną. Tačiau tai yra ir tikėjimo pamoka. Turkijoje žodžiai gali skaudžiai atsiliepti. Kiekvienas žurnalistas, rašytojas, poetas, akademikas tai žino, įsitikinusi garsi turkų rašytoja. Jos naujasis romanas pasirodė ir lietuvių kalba.

Antradienio, rugppjūčio 14-osios, skaitiniai

Labanoro kun. J. Kazlauskas, atstatęs sudegusią bažnyčią, svajoja visus Lietuvos šv. Jurgius eksponuoti muziejuje. „Būti priverstam palikti savo šeimą, šalį, namus ir gelbėtis yra siaubinga, daugelis iš mūsų to negali net įsivaizduoti“, – sako JAV rašytoja Rūta Šepetys. Politologas Ivanas Krastevas rašo apie liberalizmo ir nacionalizmo konfliktą. Toliau keliaujame po Latviją su Vaidotu Žuku pal. Teofiliaus Matulionio pėdomis.

Pirmadienio, rugppjūčio 13-osios, skaitiniai

Klaipėdoje buvo prisimintas tėvas Stanislovas. Arūnas Spraunius rašo apie pienburnį, kuriam pasisekė. Kai tik Petras pradeda remtis ne Kristumi, o savo akiračiu ir žmogišku supratimu, jis greitai iš uolos, remiančios Bažnyčią, tampa papiktinimo ir suklupimo akmeniu. Kalbėdamas 136-ajame Kolumbo riterių konvente ir duodamas interviu leidiniui „Aleteia“ Kijevo ir Haličo didysis arkivyskupas S. Ševčiukas prašė riterių visame pasaulyje ir Amerikos visuomenės padėti ginti Ukrainą nuo Rusijos agresijos.

Sekmadienio, rugpjūčio 12-osios, skaitiniai

Pasaulyje paslėpta džiugi paslaptis, ir Dievas tau ją atskleidžia. Ermes Ronchi apmąsto šio sekmadienio evangelinę ištrauką. Atsidėti teisingumui to alkstant bei trokštant – štai šventumas. Pažintis su eufonininku Algirdu Matoniu. Jo valdomas varinis pučiamasis instrumentas eufonija – retai sutinkamas, bet garsui suteikiantis ypatingą spalvą. Iš naujosios kun. A. Toliato knygos: „Kartais paklausome Dievo žodžio, bet neįkūnijame. Mums trūksta tai duonos, tai mėsos arba vandens, ir mes gręžiojamės atgal arba pasidarome aukso veršį, kuriam galime melstis.“

Šeštadienio, rugpjūčio 11-osios, skaitiniai

Rugpjūčio 9 d. Vilniuje įvykusi diskusija dėl Reformatų skvero atnaujinimo atskleidė ydingus viešųjų erdvių tvarkymo užkulisius. Donatas Puslys rašo apie tai, kodėl būtų svarbu, jog popiežius Pranciškus Lietuvoje pagerbtų Holokausto aukas. Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje ypatingų dalykų apstu. Vienas jų – kad šalia jos savo paskutinį gyvenimo tarpsnį praleido palaimintasis vyskupas Teofilius Matulionis. Interviu su estų dirigentu Jaaneku Eiku-Tulve.

Penktadienio, rugpjūčio 10-osios, skaitiniai

Nors du jo pirmtakai – vokietis Benediktas XVI ir lenkas Jonas Paulius II ypač rūpinosi Europa, o Pranciškus pabrėžia Bažnyčios universalumą ir pirmenybę rinkdamasis keliones teikia kitiems žemynams, europiečiams jis tikrai turi ką pasakyti. Jo pastabos – neretai kritiškos. Trakų Dievo Motinos reikšmingumo priežastys glūdi praeityje – laike, kai šio atvaizdo kultas įgijo valstybinę reikšmę. Agnė Grinevičiūtė kalbina signataro Jono Vileišio dukterį, o Donatas Puslys – Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro meno vadovą.