Skaitau

Šių metų programoje ne tik bus įvairių literatūrinių siurprizų, neformalių diskusijų, koncertų, bet ir iki tol Lietuvoje negirdėtų autorių pasirodymų.

Vaikams skirtos knygos „Įdomioji Biblija: Skaityk ir žaisk visus metus“ apžvalga.

Katalikų pasaulio leidiniai pristato naują sutrumpintą Valandų liturgijos leidimą, parengtą pagal „Liturgia Horarum“ antrąjį pavyzdinį leidimą.

Lapkričio 7-ąją literatūros festivalio „Vilniaus lapai“ metu rašytoją K. Sabaliauskaitę Šv. Kotrynos bažnyčioje kalbino teatro režisierius G. Varnas. Siūlome paskaityti keletą jųdviejų pokalbio dialogų.

„Rašydamas dainų tekstus jaučiuosi tarsi matematikas, ieškantis teisingos formulės, o prozoje viskas kitaip – esu astronautas, tyrinėjantis nežinomus pasaulius“, – sako A. Kaušpėdas.

Šią filosofinę pasaką, išleistą Antrojo pasaulinio karo metais, tapusią viena populiariausių knygų pasaulyje, iki pat šiol noriai skaito tiek vaikai, tiek suaugę.

Knygos „Vakaro istorijos Lietuvos mergaitėms“ kūrėjos labiausiai norėjo atskleisti profesijų, svajonių, tikslų įvairovę.

Pokalbis su K. Sabaliauskaite apie naująjį jos romaną, meno kūrinių patirtį, skirtumus tarp „genialių“ ir „vidutinių“ kūrinių. 

81-ąjį gimtadienį draugų meiliai Jurgučiu vadinamas humoristas sutinka aukštybėse… Tačiau ant rašytojo darbo stalo tebeguli jo kasdieniai užrašai.

Šiandien Šeinių šeimos nariai negali nurodyti tikslios datos, kada I. Šeinius įsigijo fotoaparatą, tačiau žinoma, kad jis tą padarė Stokholme tarp 1920 ir 1922-ųjų.

Knyga bando nepagražintą ir nemitologizuotą žydiškojo Vilniaus legendą grąžinti namo, į Lietuvą. 

Pranciškus apaštališkajame paraginime apie šventumą „Būkite linksmi ir džiūgaukite“ mums kalba apie tokius subtilius šventumo priešus, kad dažnai mes jų savyje net nepastebime. 

„Žilaplaukis, iškelta galva, giedriu veidu, ei­davo dideliais skubiais žingsniais. Be jo neapsieidavo joks susi­rinkimas, joks minėjimas ar spektaklis, jokios iškilmės.“

Kodėl A. Šliogerio filosofiniuose tekstuose, nutolusiuose per daugiau nei tris dešimtmečius, pasikartoja kelios R. M. Rilke's eilutės?

Knyga „Berniukas nuryja visatą“ – apie brolystę, meilę ir draugystę. Čia persipina šventumas ir šventvagystės, aukšti idealai ir žemiausi nuopuoliai.

Moterys yra geresnės menininkės, bet vyrai padaro geresnius paveikslus. Kol kas.

P. Handke – ryškus, įdomus. Išskyrus Jugoslavijos istoriją, jo darbai ne publicistiniai, o filosofiniai – tai bandymas kontempliatyviai, sąmoningai priimti pasaulį, gamtą, poeziją, dailę.

Galima pastebėti tam tikrus tėvų auklėjimo įpročius, kurie gali pakenkti tarpusavio, tėvų ir vaikų, ryšiui bei prieraišumui. 

Kokių naujų knygų žvalgytis knygynų lentynose.

„Hello – My name is Teofilius“, – į viso pasaulio anglakalbius nuo šiol kreipiasi palaimintasis Teofilius Matulionis.

„Susitaikyk su savimi. Susitaikysi su gyvenimu“, – knygoje teigia kun. A. Toliatas.

Pokalbis su prozininke, muziejininke A. Ruseckaite apie didžiąsias lietuvių literatūros ir kultūros asmenybes Maironį, Žemaitę, V. Mačernį, S. Nėrį.

Daug dažniau viešai prisimename, kaip mums trūksta L. Donskio, o G. Beresnevičius tarsi prisimenamas rečiau. Trūksta abiejų.

Tačiau nė vienas nesame blogesnis už kitus, teturime išmokti mylėti save ir rasime gyvenimo pilnatvę, mat rojus ir pragaras slypi mūsų protuose.

V. Žvirdauskui spalio 15 dieną būtų sukakę 90 metų. Prisimindami talentingą, dramatiško likimo rašytoją, skelbiame jo bendražygio ir kolegos A. Mikutos prisiminimus ir Vito kūrybos pluoštelį.

Gyvenkite Dievo Žodžiu spręsdami užduotis, kurdami savo maldeles, vartydami komiksus ir juokelius.

Vedami baimės, stengiamės šalia savęs išlaikyti net visiškai netinkamus žmones ar įsisukame į laikinų pažinčių rutiną.

Apie „Poetinį Druskininkų rudenį“: „Atrodytų, ką poetai gali suorganizuoti – išgertuves ir skaitymus. Tačiau jau trisdešimt metų gyvuojantis festivalis įrodo, kad išradingumo jiems netrūksta.“

Vakarų vokiečiui „Pietinia kronikas“ turėtų būti įdomu kaip egzotika. Taip mano R. Kmitos romaną į slengizuotą bendrinę vokiečių kalbą išvertęs M. Roduneris.

Pokalbis su vertėja, dula Asta Žukaite apie kūdikio netektį ir pagalbą su tokia situacija susidūrusioms šeimoms. 

Gerdos Jord grafiniame romane „Daugiabutis“ – daug kas ligi skausmo pažįstama iš gyvenimo blokiniuose namuose.

Mažosios studijos laidoje „Kultūra ir religija“ – pokalbis apie O. Tokarczuk knygą „Bėgūnai“. Tai knyga skaityti ne vienu prisėdimu, teigiama laidoje.

Vėl išleista sisteminė, pagauliai ir su didele intriga parašyta G. Beresnevičiaus knyga „Lietuvių religija ir mitologija“.

J. Tumo-Vaižganto veikimo stilius, judrus gyvensenos būdas, gebėjimas dirbti daugybę darbų vienu metu gali būti svarbus Tumą prie dabarties priartinantis veiksnys.

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla siūlo jau išleistus naujus romanus ir pristato būsimas knygas.

V. Grainytės poezijos rinkinio „Gorilos archyvai“ recenzijoje M. Žvirgždas rašo, kad iš karto pastebimas V. Grainytės eilėraščių bruožas – improvizacija, sulydanti niekaip nesuderintus įvaizdžius.

Pastebima grakšti A. Nykos-Niliūno poezijos linkmė kraštovaizdžiais perteikti būsenas, užšifruoti tam tikrus kompleksus.

Katalikų interneto tarnyba išleido popiežiaus Pranciškaus posinodinį apaštališkąjį paraginimą jaunimui ir visai Dievo tautai „Christus vivit“.

Trečioji Cz. Miłoszo premija teikta V. Dekšniui už A. Franaszeko knygos „Miłoszas. Biografija“ vertimą iš lenkų kalbos. 

Šv. Pranciškus Asyžietis – populiarus ir mylimas Lietuvoje. Tik ar užtektinai pažįstamas? Ką apie šv. Pranciškų galime perskaityti lietuviškai?

„Kiekvienas pakrikštytasis ir pakrikštytoji yra misija. Nė vienas nėra nenaudingas ar nesvarbus Dievo meilei.“ 

Trokšdamas užmegzti pokalbį su kiekvienu žmogumi, kad ir kur jis būtų, popiežius Pranciškus nuo 2013 m. kasdien rašo tviterio žinutes apie tai, kas svarbiausia.

„Kartais tos eilės būdavo labai asmeniškos, ir jas rodyti kitiems nebuvo noro. Tačiau, kai paaiškėjo, jog ir kitus žmones sujaudina mano eilėraščiai, supratau, kad jie nebepriklauso vien tik man.“

Pokalbis apie rašytojo amatą, pirmąją knygą ir būsimus kūrybinius planus su Australijos lietuve K. Dryža.

„Baltos lankos“ siūlo naujienas nuo autobiografinių, visame pasaulyje įvertintų romanų ir išmintingų, paprasto gyvenimo grožį atskleidžiančių knygų.

Pokalbis su Klaipėdos dramos teatro meno vadovu G. Grajausku apie dramos rašymo ir statymo meną, jo pjesių knygą „Kas prieš mus“ ir tai, kaip užsiauginti publiką, kuri neieškotų teatre komercinių spektaklių.

Sovietmečiu vykdytas tariamas nutautinimas yra mitas: sovietmetis stengėsi ne nutautinti, bet veikiau išimti arba panaikinti tam tikras tautiškumo formas ir įtvirtinti kitas.

Vasario 20–23 d. vyksiančios 2020 metų Vilniaus knygų mugės tema – Jono Meko ištarti žodžiai „Gyventi reikia be formulių, reikia būti atviram“.

Akcija „Metų knygos rinkimai“ vėl kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas suaugusiesiems ir vaikams.

Pogrindis yra žmogiškesnis ir, man atrodo, nuoširdesnis nei oficialioji mainstryminė kultūra, teigia A. Fominaitė.