Skaitau

„Šlepikas – žmogus orkestras; to nežino nebent tie, kurie nėra su juo asmeniškai susidūrę. Proza, poezija, teatras, kinas, serialai“, – rašo G. Kazlauskaitė A. Šlepiko knygos „Mano tėvas žūsta“ recenzijoje.

Pluoštas A. Nykos-Niliūno (tuomet dar A. Čipkaus) laiškų, rašytų namiškiams iš Vilniaus 1942–1943 m.

Pokalbis su jaunu kunigu, rašytoju, poetu, kuris feisbuko socialiniame tinkle yra žinomas kaip Benas Lyris.

„Dažnai pasvarstau: ar esu aktorė, užklydusi į literatūrą, ar rašto žmogus, ilgai klaidžiojęs po teatrą?“ – savęs ne kartą klausė rašytoja ir aktorė B. Pūkelevičiūtė. 

„Katalikų pasaulio leidiniai“ vasarą išleido naujų knygų.

Rašydamas novelę, pasak D. Opolskaitės, išmėgini aukščiausio kalibro instrumentiką ir taikai sau griežčiausius reikalavimus.

Apie nepelnytai pamiršto mokslininko, gamtininko, biologo, entomologo ir ichtiologo, žemaičių bajoro Mykolo Kazimiero Girdvainio biografiją. 

„Niekada niekur nekeliauju be savo dienoraščių. Traukinyje visuomet reikia turėti skaityti ką nors tikrai pritrenkiančio.“

Koks J. Herlyn santykis su Lietuva, lietuvių literatūra ir kultūra? Kodėl aktyviai viešojoje erdvėje veikusi, įvairialypę profesinę veiklą plėtojusi moteris nutarė kardinaliai pakeisti gyvenimo būdą?

„Vaikiškom rankom išskleistos burės“ – knyga apie poeto S. Gedos ankstyvuosius gyvenimo metus Veisiejų krašte, Dzūkijoje.

Paskelbus apie romano išankstinę prekybą, rašytoją ir leidyklą užtvindė šimtai skaitytojų elektroninių laiškų, prašančių autografų, vos tik pasirodys knyga.

Ar gali būti, kad gyvenimo vidurys yra mums visiems duota dvasinė užduotis? 

Kaune gimusi, tačiau jau kelis dešimtmečius Vokietijoje gyvenanti ir kurianti gydytoja, rašytoja J. Noak (Vaitkienė) nuo Lietuvos neatitolsta.

Knygynų naujienos – ko žvalgytis?

Su Vilniumi glaudų ryšį jaučiantys kūrėjai prabilo reklamų stenduose. Kokią sostinę mato P. Pukytė, M. P. E. Martynenko ir dar 20 tekstų autorių?

Suomių rašytoja S. Enoranta kritikų vertinama kaip „fantasy“ romanų autorė. Fantastiniai siužetai jai padeda nagrinėti kebliausias mūsų dienų temas.

Kartu su A. Nykos-Niliūno vardu į Lietuvos kultūros istoriją įrašoma ir talentinga išeivių menininkė, tapytoja, poeto žmona – A. Laucevičiūtė-Čipkienė, draugų ir artimųjų švelniai vadinta Sandra.

Tris savaites iki rugpjūčio 18-osios Vilnių puoš autoriniai tekstai ant tripusių lauko reklamos stendų. 22 autoriai projektui „Vilniaus kontekstai“ sukūrė tekstus, esė, eilėraščius ar sentencijas.

Angliškai kuriantis lietuvių kilmės Kanados rašytojas R. Šileika, gimęs ir užaugęs ne Lietuvoje, savo kūryboje savitai interpretuoja įvairialypę lietuvišką tematiką. Interviu su juo.

Ekspresyvūs paveikslai, didžiulės skulptūros, šaudymas į savo kūrinius, išdavystės ir nuolatinė kova už moterų teises – dailininkės gyvenimas.

Pagerbiamas poetas J. Juškaitis. Vos atsiradus katalikų radijui, pasakoja laidos vedėjas kun. J. Sasnauskas, J. Juškaitis entuziastingai puolė klausytis ir pats kalbėtis.

Poeto A. Nykos-Niliūno gyvenimo ir kūrybos tyrinėtoja G. Šmitienė: „Ilgai nesupratau, kiek mažai žinom apie Nykos-Niliūno gyvenimo pradžią.“

Tarp Lietuvos grožinės literatūros autorių bibliotekose 2018 m. nepralenkiama buvo romanų kūrėja I. Buivydaitė, vaikų ir jaunimo literatūros kategorijoje – L. Žutautė.

Buvo 1969 metų liepos 20 d. vakaras. Netikėtai šokio viduryje muzika nutilo, ir diskžokėjas pasveikino visus su nuostabiu žmonijos pasiekimu.

Šio sąrašo tikslas – parodyti, kad spontaniškos kelionės vadovu gali tapti ne tik įprasta enciklopedinė informacija, bet ir vietoje buvusių, gyvenusių ar vietą tyrusių žmonių kūryba.

Raskite sau tinkamas vasaros knygas tarp būsimų, esamų ir ankstesnių, galbūt nepastebėtų, bet vertų jūsų dėmesio.

Juozas Erlickas – absoliutus filosofas. Jo tekstuose viskas ne tik per dantį pertraukta, bet ir per širdį, sako dailininkė.

Mitas, kad atostogoms skaitytojai renkasi tik lengvesnio turinio knygas. Tarp „Baltų lankų“ naujienų – intelektualūs ir aktualūs, šių dienų problemas gvildenantys kūriniai.

Su A. Nykos-Niliūno kūrybos, gyvenimo, palikimo tyrinėtoja G. Šmitiene kalbamės, ką gimtosios poeto vietos mums šiandien gali papasakoti apie jį.

Romane atveriamas niūrus ir neguodžiantis uždaros, nutildytos, traumuotos Latvijos vaizdas, regėtas 1969–1989 m.

„Vis dėlto žmogus nuolatos galvoja, kad visa tai iš jo. O reikia save pamiršti norint būti geru menininku“, – įsitikinęs K. Zanussi.

L. Gustainis jį pažinojusiųjų atmintyje išliko kaip savyje paniręs, dažniausiai mažakalbis, tačiau įdėmiai į kitus įsiklausantis, nevengiantis santūriai, draugiškai šyptelėti žmogus.

Pasak Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Lietuvos skyriaus pirmininkės I. Mitunevičiūtės, paauglių literatūra pas mus turi tendenciją judėti kalneliais.

Skaitytojų mylimas rašytojas, scenaristas, signataras S. Šaltenis šiuo metu dirba prie naujo romano „Geležiniai gyvatės kiaušiniai“.

Aktyvus tikėjimas į Dievą arba aktyvus netikėjimas daugiau lemia mūsų vertybes bei santykius nei kuri nors kita pažiūrų sritis.

„Rašytojo užduotis – nekaltinti žmonių neetiškumu. Galų gale – tai mano principas“, – teigia Nobelio premijos laureatas.

Rašytoja prisipažįsta visuomet matanti ne bendruomenes, o individualius žmones, jų savybes, požiūrius, intelektą. „Ir man nesvarbu jų profesija“, – teigia K. Sabaliauskaitė.

Vasariškai dvigubame „Artumos“ numeryje pristatome ir dvigubą temą, ir dvi naujas skiltis.

Nepaisant kai kurių trūkumų, šios knygos skaitymas yra neblogas būdas laikytis vienos iš 12 Petersono siūlomų taisyklių – siekti to, kas prasminga.

Pokalbis su individualiosios psichologijos konsultantu Algirdu Brukštumi apie vaikų naudingumo jausmą, išankstinius nusistatymus ir skaitymą.

Rašyti apie Alfonsą Bieliauską man yra tikrai didelis iššūkis. Pernai mirusio vieno žymiausių vyriausiosios kartos rašytojų kūrybinis palikimas – daugiau nei dvidešimt knygų.

Vabalai žurnalistai dalijasi istorijomis ne tik iš Lietuvos – savo mažais sparneliais jie šį kartą nuplasnojo net iki tolimojo Tailando. 

Kokių naujienų vasarą žvalgytis knygynuose?

„Poezija ir proza, kuri sutelkta tik į tavo gyvenimą ir tavo vieno jausmus, gali būti neįdomi kitiems“, – sako Lietuvoje gimusi, užaugusi ir Niujorke gyvenanti poetė.

Romanas skaitomas lengvai, greitai ir įtraukiai. Laiko ir įvykių kaleidoskopas tik iš pažiūros atrodo kaip aklagatvis, bet iš tiesų suteikia knygai ypatingą žavesį.

J. Erlickas šventadieniais laikosi celibato, o kitomis dienomis – celiulito. Centro kairės – niekados!

Knygos vertė slypi jos turinyje. Man asmeniškai vertinga knyga, kuri verčia susimąstyti, sužadina kūrybines idėjas arba padeda įgyti papildomų žinių.

M. Toločkos knygos užmojis – įvaldyti klasikinę poezijos technē, padedančią žodžiams susijungti pagal jų ritminius derinius ir suskambėti naujomis prasmėmis. 

Šv. Jokūbas laiške tvirtina: „Kiekvienas yra gundomas, savo geismo pagrobtas ir suviliotas“, bet demonas naudojasi proga ir didina gundymo jėgą.

Laimos Laučkaitės knygos „Vilniaus dailė Didžiojo karo metais“ recenzija.