Skaitau

Pluoštas knygų naujienų ilgiems ir jaukiems rudens vakarams.

Atmintis, išsauganti ne tik individualios patirties vaizdinius, bet ir visos bendruomenės istorijos pėdsakus, memuaruose Iš Vilniaus geto pasirodo kaip ypatinga kūrybinės sąmonės raiškos forma.

Greta Ambrazaitė skaito eilėraštį iš pirmosios knygos „Trapūs daiktai“.

Bažnytinio paveldo muziejus ir Vilniaus dailės akademijos leidykla  kviečia į knygos  pristatymą, kuris vyks lapkričio 21 d., trečiadienį, 17 val.  Bažnytinio paveldo muziejuje. 

Tiek vieniems, tiek kitiems kuriu protu ir širdimi. Vaikui – apdairiau, švelniau, vaizdingiau, o suaugėliui nevengiu įgelti – bala neims…

Keletas rašytojo Sigito Parulskio minčių apie kūrybą ir gyvenimą, nuskambėjusių tarptautiniame literatūros festivalyje „Vilniaus lapai“.

Šių metų gruodžio 7-9 dienomis vyksiančio vienintelio Baltijos šalyse vaikų ir jaunimo literatūros festivalio „Vaikų Kalėdų sala“ metu Vilniaus miesto savivaldybė apdovanos vilnietiškiausių vaikų knygų kūrėjus.

Knyga „Gib a kuk, Žvilgtelėk“ skaitytojams gali būti tas sąžinės taurės lašas, kuris priverčia permąstyti savo gyvenimą sąžinės, etikos ir moralės atžvilgiais. 

Ne tik suaugusieji, bet ir vaikai stebisi, kaip pasaulinio garso rašytoja Astrida Lindgren – tokia pagyvenusi moteris – sugeba taip gerai suprasti vaikus.

Ką ir kaip anuomet lietuviai šventė pasakoja naujas menotyrininkės Rimantės Tamoliūnienės leidinys „100 pakilių akimirkų: tarpukario Lietuvos šventės ir iškilmės“.

Bet štai kokios neramios žinios ateina iš Labanoro sengirės: ten niekadėjai su geležinėmis širdimis, tie visagaliai medkirčiai, plynai kerta Labanoro regioninio parko pušynus.

Kryžius yra raktas, išlaisvinęs spyną nuo nuodėmės, o skląstį – nuo mirties. Tik kryžius, ir niekas kitas, atveria dangaus vartus.

Greitai pralėkė šiltasis ruduo, o žurnalas ,,Bitutė” vėl keliauja į vaikų pašto dėžes, pripildytas jaukių, įdomių tekstų bei pagalvoti priversiančių užduočių.

Literatūra galėtų formuoti tą neišvengiamos pastangos nuostatą ir supratimą, kad lengvai pasiekiami tik nevertingi dalykai, sako rašytojas, filosofas L. Degėsys. 

Henrikas Gudavičius, laiškų iš kaimo autorius, yra stebuklingas pasakotojas, kurio gali klausytis ir klausytis. Taip kalbėta per jo knygos „Klaidžioja kažkas prie Krūčiaus“ pristatymą. 

Tomas Venclova skaito eilėraštį „Silabinės strofos“. Pavadinimą nulėmė eilėdara – tokia kaip Antano Baranausko ar Adomo Mickevičiaus.

Pokalbis su prezidentu Valdu Adamkumi apie naują jo knygą „Esu vienas iš jūsų“ . 

Sigita Pūkienė, leidyklos „Aukso žuvys“ įkūrėja, pasakoja apie tai, kodėl pasirinko leisti knygas vaikams ir paaugliams, ką skaito vaikai ir kaip į Lietuvą ateina naujos knygų mados

Interviu su naujos knygos vaikams „Baubaimė“ autoriumi ir dailininke – apie kūrybą, įkvėpimą, draugstę ir skaitytojus.

Distopinis romanas lyginamas su G. Orwello „Gyvulių ūkiu“ ir M. Atwood „Tarnaitės pasakojimu“. 

Nors Lenkijoje Zbigniewo Herberto kūryba savo svarba prilyginama Miłoszo palikimui, Lietuvoje apie Herbertą dar žinome nedaug.

Aktorė Nijolė Narmontaitė išleido jau ketvirtąją knygą „Aktoriai, aprengėjos ir scenos darbininkai. Ko nematė žiūrovai“. 

Debiutinėje knygoje „Be skaičių“ savo filosofinius, minimalios apimties tekstus Ieva Rudžianskaitė pavadina mažosiomis meditacijomis.

Apie sąžinę anksčiau ar vėliau, daugiau ar mažiau susimąsto visi (ypač – mirties akivaizdoje). Taigi, šioje Artumoje – sąžinės „reikalai“ bei darsyk – popiežiaus vizito Lietuvoje aidai.

„1941 m. birželio 23 d. sukilimo metu Kauno jachtklube keldamas Lietuvos tautinę vėliavą didvyrio mirtimi žuvo Lietuvos totorių bendruomenės narys Aleksandras Tuhan-Baranauskas“.

Ne kiekvienas menininkas piešiniais geba sukurti švelnią, jaukią ir nostalgišką nuotaiką, perteikti tekste vyraujančią atmosferą bei suteikti istorijai ir veikėjams gyvybingumo. 

Yra knygų, į kurias pliumptelėji kaip į vaikystę. Taip ir man nutiko su raizgių paveikslėlių knyga „Pjeras labirintų detektyvas. Dingusio Labirinto akmens pėdsakais“.  

Ištrauka iš spaudai rengiamos pokalbių su Europos Parlamento nare dr. Laima Andrikiene knygos „Europos saulėlydis atšaukiamas“.

Marcelijaus Martinaičio kūrybinis gyvenimas mūsų kultūroje yra išskirtinai suvokiamas kaip visuomenės istorijos dalis. 

Lietuvos knygynus pasiekė viena skambiausių šiandienos literatūros naujienų – debiutinis škotų rašytojos G. Honeyman romanas.

Marija Gimbutienė, popiežius Pranciškus su Dominique Wolton, Vinstonas Čerčilis, Joan Didion, Fulton Sheen, Jun‘ichirō Tanizaki – tokie spalį redakcijos skaitomi autoriai.

„Vaikai visur panašūs, knygose jie nori skaityti apie tuos pačius dalykus“, – sako iš tarptautinio vaikų literatūros festivalio „Mýrin“ grįžęs programos „Vaikų žemė“ vadovas J. Vancevičius.

Knygoje „Kuriame pasaką su aktore Kristina Savickyte“, atsigręžiama į šimtmečių patikrintą kūrybinių gebėjimų ugdymo priemonę – pasakas. 

„O kaip man rodos, Lietuva yra šalis, kurioje žmogus tikrąjį žmoniškumą labai aukštai stato. Todėl ir galima Lietuvos ateitimi tikėti“ rašė Vydūnas 1918 metais. 

Tai anaiptol ne pirma Brazausko biografija, be to, ir pats herojus savo gyvenimą ne kartą apdainavo įvairiuose autoriniuose leidiniuose.

Ikimokyklinio amžiaus vaikams bei jų tėvams išleista pirmoji edukacinė-terapinė knygelė, kuria siekiama mažuosius ugdyti tinkamai rūpintis savo žaislais.

Šventojo Tėvo vizitas mus atgaivino ir įkvėpė. Jo viešnagės reikšmė sunkiai nusakoma, o paliktas įspūdis kelia viltį ir dvasią.

Pasirodė nauja knyga apie sukilimus lageriuose „Gulago partizanai“ apie 1953–1955 metų didžiuosius sukilimus sovietiniuose lageriuose, privedusius prie viso gulago griūties.

Metų knygos rinkimai yra nišinis įvykis / renginys / konkursas, kuris įdomus tik tiems, kurie domisi lietuvių leidyba, tiems, kurie save priskiria literatūros inteligentijai, tiems, kurių knygos patenka į penketukus. Tai yra labai nedaug žmonių.

„Kai kas per radiją vis tvirtina, kad tuoj tuoj sulauksime bobų vasaros, o kiti tikina, kad bobų vasaros saulė šviečia jau dabar. Neaišku, kaip yra iš tikrųjų“, – dienoraštyje rašo H. Gudavičius.

Rašytoja Kate DiCamillo tigro narve uždaro ir paslepia netekties skausmą, baimę, silpnumą, kaustančią nelaisvę ir... ilgesį. Ir čia pat įteikia raktą nuo spynos. 

Knyga „Draugo laiškai“ pasieks visas Lietuvos viešąsias bibliotekas bei mokyklų bibliotekas ir taps prieinamesnė su psichologiniais ir emociniais sunkumais susiduriantiems jaunuoliams.

Šiandien ypač aktualus Navalio filosofinis traktatas „Krikščionybė arba Europa“, kuriame kalbama ir apie popiežiaus būtinybę Europai.

Knyga gerai perteikia jauno brolio gyvenimą, suteikia progą bent „pauostyti“, ką reiškia pirmieji gyvenimo metai pranciškonų bendruomenėje.

Knyga vertinga tradicinio pasakojimo atnaujinimu, įdomiais šiuolaikinės kultūros vaizdiniais, ramiu, sklandžiu ir šiek tiek nostalgišku pasakojimo tonu, ko šiandien neretai gėdijamasi. 

Kūrėjas buvo be galo drąsus. Ieškojo to, ko kiti nedrįso net pagalvoti. G. Petkevičaitė-Bitė Dobilą pavadino dvasios milžinu. 

Kokių naujų knygų žvalgytis knygynuose?

„Visad mėginau tekstą sumedžioti be varovų, tykodamas, laukdamas. Lauki, lauki, o tada – yra arba nėra. Dažniausiai nėra... Mane tai tenkina“, – sako G. Norvilas.

Monika Baltrušaitytė – žurnalistė, buriuotoja, rašytoja. Ne vienus metus dalyvavusi Rašytojų sąjungos leidyklos organizuojamame „Pirmosios knygos“ konkurse šiemet tapo jo laureate.

Günterio Grasso „Skardinis būgnelis“ – kantriam skaitytojui, meno mėgėjui, kuris jos grožį atras sekdamas visomis siužeto simbolių kilpomis.