Skaitau

Inspiracijos šaltiniu gali tapti ne tik menininkų kūrybos vaisiai, bet ir jų asmenybės. Tai atsiskleidžia A. Ruseckaitės knygose „Padai pilni vinių“ apie S. Nėrį ir „Dūžtančios formos“ apie V. Mačernį.

K. Donelaičio „Raštų“ leidimo adresatu numatoma filologų bendruomenė – tekstologai, lingvistai, literatūrologai, literatūros istorikai, redaktoriai, kultūros istorikai.

Pokalbis su visame pasaulyje žinomu vaikų rašytoju J. Flanaganu.

Skaityti T. Vaisetos „Vasarnamį“ buvo taip pat šiurpu, kaip ir paauglystėje B. Sruogos „Dievų mišką“ – apžvelgdama knygą rašo G. Kazlauskaitė.

Poetas Gintaras Grajauskas skaito eilėraštį „Maža kas ką šneka, svarbu, kaip yra“. 

Keletas naujienų, pasirodžiusių knygynų lentynose.

„Baltų lankų“ pavasaris išsiskiria žanrų ir temų įvairove. Leidykla išleido dešimt naujienų.

Rašytojas J. Brodskis šį viešą laišką paskutiniam Čekoslovakijos ir pirmajam Čekijos Respublikos prezidentui V. Havelui paskelbė žurnale „The New York Review of Books“ 1994 m.

„Tai yra knyga, parašyta iš širdies“, – savo debiutinę esė ir dokumentinės prozos knygą „Laiškai hipokampui“ pristato vilnietė vertėja L. L. Švedaitė.

„Įpratome galvoti ir kalbėti, kad kiekvienas pavasaris vis kitoks, todėl ir šiemet neturėtume verkšlenti – kiekvienas dirbkime tai, ką tokį pavasarį galime dirbti“, – rašo H. Gudavičius.

Gegužės-birželio „Bitutės” numeris – apie šv. Velykų džiaugsmą, artėjančias vasaros atostogas ir, žinoma, draugystę.

Kantrybė. Ir nuolankumas. Tik tai gali sušvelninti puikybės proveržius.

„Šiame rašinyje yra tikro liūdesio. O liūdesys yra tiesos brolis ir bet kurios meno rūšies pradžių pradžia.“, – apie abiturientės G. Smaižytės novelę atsiliepė rašytojas Grigorijus Kanovičius.

Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos dešimtokės Gabijos Cialkevičiūtės rašinys, apdovanotas tradiciniame rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus premijos konkurse.

Klasikinės vokiečių filosofijos raidoje J. G. Fichte išsiskiria kovinga dvasia, kritikos patosu, aistringu žmogaus vertės teigimu.

Tie, kurie dabar stoja prie valdžios vairo, įsivaizduoja, kad įstatymai yra tik priemonės, skirtos valdyti tuos kitus, kurie dar ne valdžioje arba jau ne valdžioje. O taip būti neturėtų.

Poetas, nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Donaldas Kajokas skaito eilėraštį „Apie gyvenimą“.

Šiltos gegužės žurnalo numeris skirtas drąsai, kurią popiežius Pranciškus įvardija kaip vieną iš penkių šiuolaikinio šventumo požymių.

Šiandien reta kūrėjų, tokių kaip XX a. Kazys Bradūnas, Jonas Juškaitis, Aldona Elena Puišytė, kurių kūrybos visuma būtų krikščioniška, tačiau esama krikščioniškų kūrinių.

Vieni knygą „12 gyvenimo taisyklių: Chaoso priešnuodis“ laiko gyvenimo vadovu, kiti negailestingai ją kritikuoja, tačiau, akivaizdu, kad ši knyga tapo reiškiniu ir abejingų nepalieka.

Gydytojas anesteziologas-reanimatologas, haiku stiliumi rašantis poetas A. Luneckas dalijasi įžvalgomis apie spalvingą haiku rašytojo ir mediko pasaulį.

Kunigo J. Sasnausko knyga „Kraujomaiša“ visa kuo tiršta, joje daug visko, bet daugiausia turbūt Bernardinų.

Metų pradžioje dienos šviesą lietuvių kalba išvydo iškilaus estų klasiko A. H. Tammsaare (1878–1940) penkiatomio epinio romano „Tiesa ir teisingumas“ (1926–1933) ketvirtoji knyga.

Su poetės V. Palčinskaitės eilėmis yra užaugusi ne viena skaitytojų karta. Pasak jos, vaikams rašyti – dar sunkiau, nes jiems reikia rašyti geriau.

J. Budraitis – ne vien galingas aktorius, jis yra didžiulės mūsų teatro sistemos, tam tikro aukso amžiaus pabaigos įrodymas.

Poetas Kornelijus Platelis skaito eilėraštį „Pasija pagal Pilotą“.

Lietuvoje didžiulio populiarumo sulaukęs R. Kmitos romanas „Pietinia kronikas“ pasirodė ukrainiečių kalba. Kaip pavyko išversti, atrodo, sunkiai išverčiamą romaną?

„Nailono uždangos“ metafora suteikė galimybę pažvelgti į žmonių ryšius. Nesistengta aprėpti visų procesų ir įvykių, o bandyta atkurti emocinį klimatą, kuris vertė žmones veržtis pro sienas ir užtvaras. 

„Folklorinė politologija“ – taip Mažvydas Jast­ramskis neseniai pasirodžiusioje monografijoje apibūdina politologines banalybes, kurių apstu mūsų portaluose, radijo ir televizijos laidose. 

Džiaugsmas, graudulys, saldus Viešpaties pergalės išgyvenimas ir šiurpulingas į kryžiaus mirtį vedančios meilės didybės suvokimas vienaypėje poetinėje vizijoje – visa tai žada knyga Pasaulio širdis.

Begalinių pasaulių pajūryje susitinka vaikai. Jie tik prisirenka akmenėlių ir vėl juos išbarsto.

K. Navakas mūsų literatūros lauke unikali figūra ne tik savo kūryba, bet ir laikysena, amplua, pačios biografijos dinamika ir horizontais.

Keletas naujienų knygynų lentynose.

Lenino biografija netikėta tuo, kad daug dėmesio skiria to meto Rusijai. Autorius išsamiai atskleidžia šalyje vyravusį chaosą: revoliucija vyko be jokio pasipriešinimo.

Pasakojimo „Istorija kaip upė“ moterų gyvenimai, troškimai ir patirtis kalba, kad Pažadėtoji žemė – vyro kūnas, mylintis neprievartos vyras.

Išleistas naujas papildytas Aurimo Švedo knygos „Irena Veisaitė: Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ trečiasis leidimas . 

Tai yra šiuolaikiškas, patrauklus savistabos dienoraštis pradinukams ir vyresniesiems. 

Pokalbis su A. Vilutyte, žinoma aktore, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja, radijo laidų vedėja, profesionalia filmų dubliuotoja ir viešojo kalbėjimo trenere.

Pasak rašytojo R. Menasse, mums reikia romanų, kurie pasakotų apie dabartį, apie pasaulį, kuriame gyvename.

Minime 130-ąsias rašytojo, politiko ir diplomato Igno Šeiniaus (tikroji pavardė Jurkūnas) metines. 

Nuo nardymo su rykliais iki pilotavimo pamokų, nuo pasirodymo komikų vakare iki Kilimandžaro – nuotykiai padeda autorei suvokti, kas ji yra ir kuo gali būti.

Kasdien patenkame į kryžkelę, kasdien priimame šimtus sprendimų ir, net juos priėmę abejojame, ar pasielgėme teisingai. 

Šiuolaikiniai vaikai iš esmės skiriasi nuo ankstesnių kartų. Jie iš tiesų turi mažiau savikontrolės. 

Ar tiesa, kad šėtonas, kaip tyčia, labiausiai nemėgsta humoro? Kaip suderinti džiaugsmą su skausmu? Ką daryti, kai sielvartas mumyse, rodos, nugali? 

Jau ankstyvojoje savo poemoje Maironis pasirodo ryžtingas lietuvybės gynėjas.

„Mes nenorime būti alkani, tai vargina, tai atima saugumo jausmą, todėl statome namus, užpildome šaldytuvus, perkame minkštas lovas ir nugrimztame jose“, – svarsto A. Toliatas.

Yra aišku, kokiai mokyklai priklauso Mindaugas Nastaravičius, tačiau su šia knyga išryškėja ir jo autentiškas braižas.

Knygoje „Dienų piramidės“ taupia ir stilinga kalba parašytose novelėse autorė meistriškai skrodžia žmonių santykius.

Kovo 23 d. mirė menininkas (poetas, dailininkas, scenografas, muzikantas…) Auris Radzevičius-Radzius (1965 08 03–2019 03 23), rašoma Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus svetainėje.

Birutė Mar – šiuo pavardės trumpiniu aktorė, režisierė ir poetė Birutė Marcinkevičiūtė gerai žinoma ne tik Lietuvos, bet pasauliniame teatro kontekste, kovo 23 dieną jai sukanka 50 metų.