Skaitau

„Mes dedame tašką“ – tai jautrus pasakojimas apie meilę ir pasitikėjimą, apie smurtą šeimoje ir tėvų sprendimus, kurie gali nulemti vaikų gyvenimą.

Šioje užburiančioje alegorijoje subtiliai nagrinėjami esminiai klausimai: kaip suaugti, ką reiškia būti tėvu ar motina, kodėl intelektas ir emocijos nuolatos grumiasi tarpusavyje ir kaip mes pasirenkame gyventi savo gyvenimą.

Knyga „Motyvuoti paprasta“ – tai nepamainoma pagalba visų lygių vadovams ir specialistams, kuriems tenka vadovauti projektams ir spręsti su darbuotojų motyvacijos stoka susijusias problemas.

Knyga „Kas yra dvasinis gyvenimas ir kaip jam nusiteikti" – šv. Teofano Atsiskyrėlio laiškai dvasios dukrai, jaunai merginai, kuri nenori tekėti, bet į vienuolyną eiti taip pat nėra nusiteikusi. 

Žmonės, kurie nežino – auditorija, kurią jis nuoširdžiai ir galbūt labiausiai mėgo. Būtent jai skirta dauguma Greimo essai (arba „bandymų“, kaip patikslindavo pats autorius) apie poeziją. 

Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos darbuotoja Eglė Baliutavičiūtė pristato dvi knygas – Kimberly Brubaker Bradley istorinę apysaką „Karas, išgelbėjęs mano gyvenimą“ ir Majos Lunde romaną „Bičių istorija“.

Williamo Faulknerio romanas „Absalomai, Absalomai!“ išsiskiria sudėtingos sandaros sakiniais, keistoku pasakojimo būdu. Čia galima rasti ir vieną ilgiausių sakinių anglų literatūroje.

Šiais metais lietuviškai išleista italų žurnalisto Giovannino Guareschio knyga „Don Kamilis. Mažasis pasaulis“ Apie ją ir ekranizacijas pasakoja kino kritikas.

Aktorė, trijų vaikų mama Kristina Savickytė-Damanskienė pasakoja apie vaikų skaitymą, įdomias knygas ir tai, kas svarbu renkantis knygą.

Regimanto Dimos knygos „Gyvenimo stebėtojo memuarai“ recenzija. Nežinomi arba primiršti dalykai apie sovietmetį ar pirmųjų nepriklausomybės metų laukinį kapitalizmą – linksmai, nuoširdžiai ir asmeniškai.

„Turime savo kryptį, savo autorius. Manau, „Kitos knygos“ dabar yra kaip tam tikras kokybės ženklas: leidžiame ne tik tai, ką perka, bet ir tai, kas yra įdomu, aktualu, vertinga“, – sako šios leidyklos redaktorė A. Niauronytė.

Ką tik pasirodė literatūros žurnalo „Metai“ 2017 m. jungtinis 8–9 (rugpjūčio–rugsėjo) numeris. Trumpai pristatome jo turinį.

Pasakos ir skubėjimas – nesuderinami dalykai. Šiandien visi skubame, ir kai skaitome knygas, ne laviname protą, o vartojame informaciją, tikina leidyklos „Nieko rimto“ vadovas A. Vereckis.

Ištrauka iš Hannah Kent knygos „Gerieji žmonės“. Tai tikrais faktais paremtas pasakojimas, kuriame atsiveria paslaptinga, kartais baugi ir nepažini, bet traukianti kaip magnetas XIX a. pradžios Airijos panorama.

Knygoje „Tėve mūsų“ Milano arkivyskupas Carlas Maria Martinis rašo, kaip pasiekti maldos, kurią mus išmokė Jėzus, širdį ir dvasią. 

Progą pamėginti sulipdyti Japonijos paveikslą suteikė leidyklos „Baltos lankos“ dvi išleistos knygos: R. Flanagano „Siauras kelias į tolimąją šiaurę“ ir R. Ozeki „Knyga laiko būčiai“.

„Maironis buvo tikras vyras, neabejingas moterų grožiui ir ne vieną iš jų įsimylėjęs. Bet pareigos jausmas, ištikimybė duotai priesaikai neleido jam peržengti tam tikrų ribų“, – pabrėžia knygos „Maironis: laiškai. Atsiminimai“ sudarytojas Eugenijus Žmuida.

Gyvi, jaudinantys, priverčiantys stabtetelėti ir susimąstyti pasakojimai knygoje „Vakarienė rojuje“.

Peterio Kreefto pratarmė Scotto ir Kimberly Hahnų knygai „Roma – mieli namai“.

Literatūros kritikė Elžbieta Banytė pristato tris leidinius: Reino Raudo „Rekonstrukcija“, Camillos Grebe „Meilužis ir drugys“, Victoro Sebestyeno „1989. Revoliucija“.

„Gerieji žmonės“ – tikrais faktais paremtas pasakojimas, kuriame atsiveria XIX a. pradžios Airijos panorama: žmonių galvose įsišaknijęs besąlygiškas tikėjimas ir prietarai, žūtbūtinis noras pritapti ir meilė.

Literatūros kritikė dr. Jūratė Čerškutė pristato šiuolaikinės prancūzų rašytojos Leilos Slimani romaną „Lopšinė“.

Vadovas, kuriame miego trūkumo iškankinti tėvai ras patarimų, kaip sureguliuoti miegą nuo pirmos naujagimio dienos iki mokyklinio amžiaus.

Jeigu „Vilniaus kontekstų“ autorius suvestum į vieną kambarį, diskusija tarp jų tęstųsi porą parų, įsitikinusi S. Jokštytė. Šiuos žmones jungia nuoširdūs pasipasakojimai Vilniui, nuoširdus noras padovanoti savo tekstą miestui.

Mylėjo dzūkai žemaitį Juozą Aputį. Ir toji meilė niekur nedingo, net ir po rašytojo mirties.

Maja Lunde pasakoja apie praradimą ir viltį, apie patirtį ir žinias, perduodamas iš kartos į kartą, ir apie nematomas gijas, siejančias žmonių istoriją su bičių istorija.

Redakcija skaito, net ir per atostogas. 

Romane pasakojama trijų Nordensonų giminės kartų istorija, kurios centre – painus pagrindinio veikėjo Sidnerio likimas.

Biografinis pasakojimas apie rašytoją Algį Budrį, kuris visada atrodė artimas tarp fantastų užsienietiškomis pavardėmis, lietuvis tarp daugelio amerikiečių ir britų.

„Ponas Zy“ – tai tikra istorija, nutikusi tarpukario Vilniuje, o jos herojus – lenkų armijos majoras Zygmuntas Šelinga-Šafranskis, tuo metu tarnavęs Ulonų 4 pulko intendantu.

„Savaitė Paryžiuje“ – jaudinantis romanas apie motiną ir dukterį, apie karą, tamsias šeimos paslaptis ir meilę, kuri rusena dešimtmečius, laukdama, kol ją suras.

Poetas ir vertėjas Marius Burokas pristato įdomesnes negrožinės, dokumentinės ir mokslinės literatūros knygas bei knygas, kurios dar tik pasirodys iki šių metų pabaigos.

„Kaladėlių berniukas“ – pasakojimas apie autistą berniuką, kitokį, todėl nepatogų ir atstumiantį vadinamuosius normaliuosius. Knygą apžvelgia K. Petraitytė.

„Baltosios žynės“ autorę nuo pat mažumės domino senovės mitologija ir jos pritaikymas fantastikos pasaulyje.

Neseniai lietuvių kalba buvo išleistas ir debiutinis rašytojo kūrinys – „Kovos lauko išplėtimas“.

J. Dižavičius pristato Lauros Sintijos Černiauskaitės knygą „Kvėpavimas į marmurą“.

Leidykla „Briedis“ pradeda leisti naują knygų seriją „I pasaulinis karas“ ir pristato pirmąją šios serijos knygą „Kaizerio kareivis Lietuvoje: Ivero Henningseno laiškai ir piešiniai“.

Literatūros kritikas dr. Ramūnas Čičelis aptaria Linos Buividavičiūtės eilėraščių rinkinį „Helsinkio sindromas“ ir poetės Onos Jautakės knygą „Sekmadienį lengva nešti“.

Naujausios Donaldo Kajoko poezijos rinktinės „Poezija, o gal ne ji“ recenzija. 

Naujausiame romane Nobelio premijos laureatas Mario Vargas Llosa ironiškai žvelgia į paskutinį XX a. dešimtmetį Limoje valdant Albertui Fudžimoriui ir Vladimirui Montesinosui.

Kęstučio Navako „Gero gyvenimo kronikas“ sudaro ir esė įprasta prasme, ir daugybė itin bohemiškos memuaristikos, ir humoreskos 1994–1996 m. realijomis.

Jaudinanti ir įspūdinga Mannų saga: tviskanti ir garsi, kur sėkmė ir nesėkmė, laimė ir tragedija, prieštaravimai ir kančia nuolat šalia.

Literatūros apžvalgininkė A. Grinevičiūtė aptaria naujosios rašytojo P. Šklėriaus knygos pristatymą.

Skaitykite jaunojo rašytojo Povilo Šklėriaus antrojo romano ištrauką.

Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos specialistė Eglė Baliutavičiūtė pristato dvi knygas – Jeano-Marie Gustave'o Le Clezio „Bado šokį“ ir Kelly Barnhill „Raganos sūnų“.

„Vitražų meistro dukra“ – romanas, kupinas paslapčių. Ir visos jos sukasi apie vitražų dirbtuvę, angelus ir vienos šeimos istoriją.