Skaitau

Lietuvos kelias, baltų tapatybė, sunki kultūros padėtis ir vaikystės svajonė tapti ornitologu. Apie tai – su poetu ir vertėju Vladu Braziūnu.

„Norint išsiugdyti gerą literatūrinį skonį, reikia skaityti poeziją“, – yra sakęs Nobelio literatūros premijos laureatas J. Brodskis, kuriam šiandien būtų sukakę 80-dešimt.

Apie savo knygą „Atpažinti sandoros Dievą“ pasakoja Šveicarijos reformatų kunigas Jeanas Phillipe'as Calame'as.

J. Ivanauskaitės premijos laureatė, prozininkė J. Tumasonytė pristato ketvirtą savo knygą.

Šiemet į lietuvių kalba išversta ir išleista tėvo Iaino Matthew knyga „Dievo įsiveržimas“ apie dvasinę kelionę su šv. Kryžiaus Jonu.

Pasak Nacionalinės premijos laureatės, tapome vakarietiška visuomene su privalumais ir trūkumais, kartu išlaikydami „slaviškai mužikišką“ gerovės suvokimą.

Norėjosi tokios knygos, kuri uždegtų jaunimą ir parodytų, kad tikėjimas nėra nuobodus reikalas, kuris susideda tik iš to, jog atsisėdi bažnyčioje, atkenti pamokslą ir tuo viskas pasibaigia. 

„Knygiukas“ – tai rašytojo ir iliustruotojo dueto sukurta istorija, skirta 4–9 metų vaikams. Ją parsisiųsti, išsispausdinti ir susilankstyti galės bet kuris namuose esantis vaikas.

Naujos A. Bubnio ir S. Buchavecko knygos „Lietuvos žydai Štuthofo koncentracijos stovykloje 1943–1945 m.“ pristatymas.

Skulptorė K. Jaroševaitė: knyga „Saugokis šuns“ palieka viltį, kad teisingumas vis dėlto nugalės.

Ištrauka iš Rašytojų sąjungos leidyklos išleistos V. Juknaitės pokalbių su įvairiais žmonėmis knygos.

K. Pikūno sudaryta brolių Mekų knyga „Gyvenimo lai(š)kai“ leidžia artimiau pažvelgti ne tik į J. Meko gyvenimą, bet ir visą jo šeimos istoriją.

L. Logothečio „Gerumo dienoraštis“ skirtas tiems, kurie nori išsiaiškinti, kas jie yra ir kas nėra, kurie trokšta keistis, tobulėti, gyventi, pažinti save ir kitus iš naujo.

Interviu su rašytoju ir dailininku Kęstučiu Kasparavičiumi.

Po daugybės tylių metų šviesi diena rašytojos V. Juknaitės gerbėjams.

Savąją tradiciją reikia studijuoti, išmanyti, bet ji neturi tapti kurpaliumi, ant kurio žūtbūt reikia tempti šiuolaikinius ir būsimus lietuvių rašytojus.

Dėl savo universalumo Grožio ir blogio biblioteka ne tik pasakoja apie praeities epochos dekadansą, bet ir suaktualina dabarties pasaulio tendencijas.

„Jei reikėtų rasti raktinį žodį, apibūdinantį J. Sasnausko „Kraujomaišą“, tai būtų „atmintis“, – „Šiaurės Atėnuose“ rašo I. Rudžianskaitė.

Lietuvių liaudyje maras, nepaisant žodžio vyriškos giminės, dažniausiai buvo įsivaizduojamas turintis moterišką išvaizdą.

„Sunkiausia – kai turi idėją ar keletą, bet negali įvilkti į jokį kūną“, – prisipažįsta R. Una.

Broliai Gabrielius ir Eduardas Klimenkos tikisi, kad šis naujas žodynėlis praskaidrins jūsų pandeminę kasdienybę!

„Sugalvojau kultūros apibūdinimą: kultūra yra sugebėjimas būti tokiam, šalia kurio gera kitiems“, – „Šiaurės Atėnuose“ protingauja grafikas M. Vilutis.

Pokalbis su Indre Dalia Klimkaite, išvertusia vokiečių rašytojos Mirjam Pressler romaną „Natanas ir jo vaikai“. 

Balandžio 29-ąją sukanka 87 metai nuo kanauninko ir rašytojo J. Tumo-Vaižganto (1869 09 08–1933 04 29) mirties.

L. Kromalcaitės eilėraščių rinkinį „Mūsų čia niekad nebuvo“ ir S. Vasiliausko prozos knygą „Dabar aš ramiai papietausiu“ Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleis dar šiais metais.

Radauskas yra vienas iš nedaugelio poetų, apie kuriuos kalbant šalia pavardės knieti pridėti trumpą žodelį „mano“. Mano Radauskas.

Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos išleisti romanai suaugusiesiems, kuriuose istorijas pasakoja vaikai.

Rašytoja, mokytoja D. Lipčiūtė-Augienė, šiuo metu gyvenanti Pal. J. Matulaičio slaugos namuose Putname, Konektikuto valstijoje, balandžio 1-ąją atšventė 106-ąjį gimtadienį.

Atokvėpį nuo pandeminės tikrovės redakcijos darbuotojai ir bendradarbiai ir toliau randa knygose.

Kovo 11 d. poetė, prozininkė, eseistė, vertėja, muziejininkė, žurnalistė M. Macijauskienė šventė savo 90-mečio jubiliejų.

Įstabiausias metų laikas Henrikui Radauskui (1910–1970) buvo pavasaris ir ne tik todėl, kad pats kartu su broliu dvyniu Bruno gimė šiuo gražiuoju metu – balandžio 23 dieną.

Rašytojo V. Bako svarstymai apie H. Radausko kūrybą publikuojami poeto gimimo dieną, kai M. Mažvydo bibliotekoje turėjo vykti jam skirtas vakaras.

„Šiais laikais nesu sutikęs žmogaus, kuris būtų pasakęs, kad jam Henriko Radausko poezija nepatinka, kad jos nesupranta, kad ji, jo manymu, turi kokių nors trūkumų“, – svarsto poetas K. Platelis.

Balandžio 22 d. K. Smoriginas švenčia gimtadienį, kurį šiemet pasitinka su knyga „Kostas“.

Klimato kaita keičia įvairias kasdienio gyvenimo sritis: pradedant požiūriu į vartotojiškumą, baigiant technologiniais pokyčiais.

Didžiulio dėmesio pasaulyje sulaukęs romanas Mūsų čia nebuvo tikrais įvykiais paremtas pasakojimas apie neblėstantį tikėjimą, kad menas gali pakeisti pasaulį.

Leidykla „Odilė“, įsikūrusi 2016-aisiais, pasak jos vadovės, atsirado kaip jos sugalvotos knygų serijos „Ad se ipsum“ („Sau pačiam“; pagal Marką Aurelijų) savotiškas tęsinys.

J. Tumo-Vaižganto giminaičių prisiminimuose atsiskleidžia jo mokslui teikta svarba, meilė rašytam žodžiui ir net istorija apie numylėtąjį šunelį Kauką.

„Kai vartau savo sutrintus lotyniškus brevijorius, prisimenu, kaip kadaise juos pirkau naujus; vėl atgyja tai, ką kažkada netikėtai supratau, tūkstantąjį kartą melsdamasis tą pačią psalmę.“

O. Tokarczuk istorinis romanas „Jokūbo knygos, arba Didžioji kelionė per septynias sienas, penkias kalbas ir tris didžiąsias religijas, neskaitant mažųjų“ – jos „opus magnum“.

Velykų vaizdas tarpukario Kaune, kurį dėlioja istorikė I. Jakubavičienė knygoje „Portretas. Juozas ir Jadvyga Tūbeliai“.

Tiberiados bendruomenės sesers Amandinos pasakojimas apie Prisikėlimo džiaugsmą ir... bliaunančią staigmeną Velykų rytą. 

„Mamerto Indriliūno raštai“ yra toks ne tik jo kartos, bet ir visos lietuvių kultūros, jos kritikos istorijos suvokimą ir mąstymą koreguojantis įvykis.

„Gal ir nėra smagu, kad aktorius Kostas, tas generolas, nueina į atsargą. Kita vertus, man žiauriai gražu, jei „Paukščius“ vaikai dainuoja per mokyklos išleistuves“, – prisipažįsta aktorius.

Grafikas M. Vilutis tęsia savo protingavimus „Šiaurės Atėnuose“.

D. Pancerovo ir B. Davidonytės knygos „Kabinetas 339“ recenzija. 

Kviečiame skaityti knygos „Kaip miršta demokratijos. Istorijos pamokos ateičiai“ ištrauką.

Drauge su muziejininku A. Pakėnu giliau pažinę poeto P. Širvio gyvenimą ir kūrybą, pasiekiame ir liūdną atsisveikinimą.

Gegužę katalikų bendruomenė švenčia gražią Pirmosios Komunijos šventę. Kaip jai pasiruošti, ką iš tiesų reiškia ši šventė, skaitykite pagrindinėje naujo numerio temoje.

Žmogus gyvas ne vien duona, o jėgų bei vilties semiasi ne karantino apribojimais, bet dvasią keliančiais dalykais.