Skaitau

Tai ne tik mūsų rekomendacijos jums, mieli skaitytojai, ne tik liudijimas, kad XXI a. žmonės skaito ir nemažai. Drauge tai galimybė mus, bernardinų redakciją, truputį pažinti. 

Rašytinė Mykolo Römerio pavardės versija įvairuoja nuo „Romerio“, „Riomerio“ iki „Römerio“.

Visų laikų mylimiausia vaikų rašytoja Astrida Lindgren galėtų pasigirti ne tik unikaliais ir žaismingais personažais, bet ir ne mažiau spalvingu savo pačios gyvenimu.

Poetas M. Nastaravičius skaito eilėraštį iš poezijos rinktinės „Bendratis“ (leidykla „Tyto alba“, 2018 m.).

Įžangoje teigiama, kad nepatogių tiesų nagrinėjimas politkorektiškumo epochoje išmintingus žmones paverčia marginalais.

Bitutė pasitinka naujus mokslo metus ir tiki, kad jie bus kupini džiaugsmo ir nuotykių, vaikai išmoks daug naujų dalykų, o tamsėjančius vakarus praskaidrins spalvingi žurnalo puslapiai.

Tocqueville’is, skelbdamas tuo metu progresyvių bei modernių idėjų svarbą, nepamiršta ir kai kurių senesnėse visuomenėse svarbių principų. 

„Mylima Ly“ – taip švelniai kreipėsi laiškuose į žmoną Emiliją rašytojas V. Mykolaitis-Putinas, pasirašydamas „Tavo Vy“.

Kokiomis prielaidomis remdamasis J. Petersonas mąsto, kokį pasaulį šios prielaidos siūlo, ir ar iš tiesų norėtumėte tokiame pasaulyje gyventi?

Sidnėjuje gyvenanti rašytoja teigia, kad Vilniaus negalima vertinti, jį galima tik mylėti: „Sidnėjuje tyrinėju pasaulį, o Vilniuje sugrįžtu į save.“

Per pastaruosius metus atsirado kokybiškos literatūros, vaizduojančios nelengvą ir daugiareikšmį Lietuvos istorijos periodą nuo vėlyvojo sovietmečio iki maždaug dutūkstantųjų.

Knygų spektras tikrai platus: nuo tarptautinės sėkmės sulaukusios knygos, puikiai žinomų autorių poezijos bei prozos iki ryškių biografijų ir debiutų.

Ar žinote, kad šiemet 30-metį švenčia ne tik Baltijos kelias, bet ir lietuviškasis Caritas nuo savo atsikūrimo?

E. Mieželaitis galėtų pasirodyti „Gyvosios poezijos“ serijoje, bet neišvengtume komplikacijų – jas keltų ne tiek ideologinis sovietmečio kontekstas, o jo modernistinės poetikos specifika.

A. Toliato knygoje sudėtos metaforiškos miniatiūros ragina susimąstyti, kas gi mes esame sau, ką mums reiškia kitas, dėl ko gyvename ir koks tas mūsų gyvenimo kelias. 

Gebėjimas pasijuokti iš savo ar kito silpnybių, jo neįskaudinant, galėtų būti laikomas jei ne dorybe, tai bent puikia asmenybės savybe. Gerą humoro jausmą turintis – palaima bendruomenei.

Pernai lietuvių literatūros žvaigždyne suspindo nauja pavardė – prozininkės Monikos Baltrušaitytės. Kultūros bendruomenei jaunoji kūrėja buvo žinoma ir anksčiau.

„Tyto alba“ kviečia susitikti „Sostinės dienose“, dalyvauti kunigo A. Toliato naujos knygos sutiktuvėse ir susipažinti su leidyklos naujienomis.

Nors didelę gyvenimo dalį praleido dirbdama JAV, Kinijoje, L. Vincė nuolat domėjosi Lietuvos istorija, skausmingais išgyvenimais ir tai savitai interpretuoja savo kūryboje.

„Ar galima rašyti eilėraščius esant ne sumaišties, o laimingos ramybės būsenos?“ – naujoje poezijos knygoje klausia poetė A. Žagrakalytė ir atsako: „Reikia. Siužetų turime visą pasaulį.“

„Šlepikas – žmogus orkestras; to nežino nebent tie, kurie nėra su juo asmeniškai susidūrę. Proza, poezija, teatras, kinas, serialai“, – rašo G. Kazlauskaitė knygos „Mano tėvas žūsta“ recenzijoje.

Pluoštas A. Nykos-Niliūno (tuomet dar A. Čipkaus) laiškų, rašytų namiškiams iš Vilniaus 1942–1943 m.

Pokalbis su jaunu kunigu, rašytoju, poetu, kuris feisbuko socialiniame tinkle yra žinomas kaip Benas Lyris.

„Dažnai pasvarstau: ar esu aktorė, užklydusi į literatūrą, ar rašto žmogus, ilgai klaidžiojęs po teatrą?“ – savęs ne kartą klausė rašytoja ir aktorė B. Pūkelevičiūtė. 

„Katalikų pasaulio leidiniai“ vasarą išleido naujų knygų.

Rašydamas novelę, pasak D. Opolskaitės, išmėgini aukščiausio kalibro instrumentiką ir taikai sau griežčiausius reikalavimus.

Apie nepelnytai pamiršto mokslininko, gamtininko, biologo, entomologo ir ichtiologo, žemaičių bajoro Mykolo Kazimiero Girdvainio biografiją. 

„Niekada niekur nekeliauju be savo dienoraščių. Traukinyje visuomet reikia turėti skaityti ką nors tikrai pritrenkiančio.“

Koks J. Herlyn santykis su Lietuva, lietuvių literatūra ir kultūra? Kodėl aktyviai viešojoje erdvėje veikusi, įvairialypę profesinę veiklą plėtojusi moteris nutarė kardinaliai pakeisti gyvenimo būdą?

„Vaikiškom rankom išskleistos burės“ – knyga apie poeto S. Gedos ankstyvuosius gyvenimo metus Veisiejų krašte, Dzūkijoje.

Paskelbus apie romano išankstinę prekybą, rašytoją ir leidyklą užtvindė šimtai skaitytojų elektroninių laiškų, prašančių autografų, vos tik pasirodys knyga.

Ar gali būti, kad gyvenimo vidurys yra mums visiems duota dvasinė užduotis? 

Kaune gimusi, tačiau jau kelis dešimtmečius Vokietijoje gyvenanti ir kurianti gydytoja, rašytoja J. Noak (Vaitkienė) nuo Lietuvos neatitolsta.

Knygynų naujienos – ko žvalgytis?

Su Vilniumi glaudų ryšį jaučiantys kūrėjai prabilo reklamų stenduose. Kokią sostinę mato P. Pukytė, M. P. E. Martynenko ir dar 20 tekstų autorių?

Suomių rašytoja S. Enoranta kritikų vertinama kaip „fantasy“ romanų autorė. Fantastiniai siužetai jai padeda nagrinėti kebliausias mūsų dienų temas.

Kartu su A. Nykos-Niliūno vardu į Lietuvos kultūros istoriją įrašoma ir talentinga išeivių menininkė, tapytoja, poeto žmona – A. Laucevičiūtė-Čipkienė, draugų ir artimųjų švelniai vadinta Sandra.

Tris savaites iki rugpjūčio 18-osios Vilnių puoš autoriniai tekstai ant tripusių lauko reklamos stendų. 22 autoriai projektui „Vilniaus kontekstai“ sukūrė tekstus, esė, eilėraščius ar sentencijas.

Angliškai kuriantis lietuvių kilmės Kanados rašytojas R. Šileika, gimęs ir užaugęs ne Lietuvoje, savo kūryboje savitai interpretuoja įvairialypę lietuvišką tematiką. Interviu su juo.

Ekspresyvūs paveikslai, didžiulės skulptūros, šaudymas į savo kūrinius, išdavystės ir nuolatinė kova už moterų teises – dailininkės gyvenimas.

Pagerbiamas poetas J. Juškaitis. Vos atsiradus katalikų radijui, pasakoja laidos vedėjas kun. J. Sasnauskas, J. Juškaitis entuziastingai puolė klausytis ir pats kalbėtis.

Poeto A. Nykos-Niliūno gyvenimo ir kūrybos tyrinėtoja G. Šmitienė: „Ilgai nesupratau, kiek mažai žinom apie Nykos-Niliūno gyvenimo pradžią.“

Tarp Lietuvos grožinės literatūros autorių bibliotekose 2018 m. nepralenkiama buvo romanų kūrėja I. Buivydaitė, vaikų ir jaunimo literatūros kategorijoje – L. Žutautė.

Buvo 1969 metų liepos 20 d. vakaras. Netikėtai šokio viduryje muzika nutilo, ir diskžokėjas pasveikino visus su nuostabiu žmonijos pasiekimu.

Šio sąrašo tikslas – parodyti, kad spontaniškos kelionės vadovu gali tapti ne tik įprasta enciklopedinė informacija, bet ir vietoje buvusių, gyvenusių ar vietą tyrusių žmonių kūryba.

Raskite sau tinkamas vasaros knygas tarp būsimų, esamų ir ankstesnių, galbūt nepastebėtų, bet vertų jūsų dėmesio.

Juozas Erlickas – absoliutus filosofas. Jo tekstuose viskas ne tik per dantį pertraukta, bet ir per širdį, sako dailininkė.

Mitas, kad atostogoms skaitytojai renkasi tik lengvesnio turinio knygas. Tarp „Baltų lankų“ naujienų – intelektualūs ir aktualūs, šių dienų problemas gvildenantys kūriniai.

Su A. Nykos-Niliūno kūrybos, gyvenimo, palikimo tyrinėtoja G. Šmitiene kalbamės, ką gimtosios poeto vietos mums šiandien gali papasakoti apie jį.

Romane atveriamas niūrus ir neguodžiantis uždaros, nutildytos, traumuotos Latvijos vaizdas, regėtas 1969–1989 m.