Skaitau

„Pavydas – hidra, kuri turi daug galvų. Tų, kurios kapojamos nuolat atauga“, – rašo R. Šerelytė.

Muziejininkas A. Pakėnas supažindina su P. Širvio eilėraščių rinkiniu „Žygio draugai“.

Tekstas iš „Šiaurės Atėnų“ archyvų, kuriame J. Ivanauskaitė aprašo kodą, kaip kalbėti apie G. Beresnevičiaus romaną „Paruzija“.

Naujienos knygynų lentynose.

Ateizmas, religinis fundamentalizmas ir entuziastingas, pernelyg lengvas tikėjimas yra labai panašūs tuo, kaip greit įstengia susidoroti su slėptimi, kurią vadinam Dievu. 

Tokie pasakymai kaip „viskas bus gerai” labiau slegia nei padeda, kadangi sergantis pradeda jaustis taip, tarsi jo niekas nesupranta. 

Kaip daug metų iki išgarsėjimo praktikavęs psichoterapeutas, Petersonas į visas problemas žiūri praktiškai.

Jeigu jau pavyksta „užmegzti ryšį“ su Išpažinimais, sunku išvengti itin asmeniško santykio su šia knyga. 

„Mažutė Salomėja“ – taip poetę V. Kumpikevičiūtę pavadino lituanistas V. Alekna.

Ištrauka iš J. P. Calame'o knygos „Atpažinti sandoros Dievą. Susitikti prisikėlusį Kristų: dvasinis palydėjimas, vidinis gijimas, žmogaus augimas“.

Kas M. Martinaičiui rūpėjo išeinant? Ką jis norėjo paliudyti? Tokių klausimų kilo pristatant naująją, pomirtinę, poeto rinktinę „Lyrika“, sudarytą G. Bleizgio.

Sabaliauskaitė rado beveik tuščią lietuvių literatūros nišą – istorinį nuotykinį romaną – ir entuziastingai ėmėsi ją pildyti.

Christopheris Tolkienas mirė sulaukęs 95-erių.

Pokalbis su žurnaliste B. Davidonyte, architektu A. Kaušpėdu ir reklamos specialistu P. Senūta apie tai, kodėl turintieji profesijas rašo knygas.

K. Lesniewskio knygos Hesichastinis žmogaus gydymo metodas: „Ne sveikiesiems reikia gydytojo…“ ištrauka.

Atrodo, kad žinome apie Darių ir Girėną bei jų skrydį, bet ką tikro mes žinome?

Keletas ištraukų iš 2019 m. Nobelio literatūros premijos laureato P. Handke's skaitytos paskaitos, kuri visų su juo susijusių skandalų fone nuskambėjo labai lyriškai ir jautriai.

„Augustino „Išpažinimai“ man yra laisvo, brandaus žmogaus pokalbis su Dievu, širdis į širdį, veidas į veidą. Ir, žinoma, dar tas prašymas: „Pasakyk taip, kad išgirsčiau.“

Nuo didžiulių verslų, megapolių, beprotiškų turtų iki didžiulio skurdo, nežmoniškų sąlygų fabrikuose – visa tai šiuolaikinė Kinija.

Kunigo Juliaus Sasnausko OFM atsiminimai apie kunigą Vaclovą Aliulį.

Pradėkime dėlioti įvairiaspalvį poeto portreto vitražą. Atidžiau pažvelkime į jo randuotą veidą, visą vėjuotą P. Širvio gyvenimą ir atlapą sielą. Į liūdnas šio rudens vaiko akis.

Antroji istoriko Tomo Balkelio monografija yra šiokia tokia balta varna šimtmečio istorinių knygų kontekste.

Romane „Moteris raudonais plaukais“ vienas žymiausių šių laikų turkų rašytojų O. Pamukas savaip interpretuoja Karaliaus Oidipo mitą.

Bebaimis klajūnas ir jautrus stebėtojas W. Whitmanas savo eilėmis skelbia laisvę ir lygybę, pastebi tai, dėl ko kiekvienas gyvenimas tampa išties ypatingas.

Nors 77 proc. Lietuvos gyventojų save įvardina katalikais, tik kas dešimtas nuolat eina į bažnyčią.

Pavydžiu skaitytojams, kurie, pirmą kartą atsivertę Augustino Išpažinimus, su juo išsiruoš į nežinia kur nuvesiančią kelionę.

Poetė R. Juškūnė skaito eilėraštį „Liekanos“ iš poezijos rinktinės „Perikonas“ („Kauno laiptai“, 2018 m.).

Trisdešimt trys portretai, pokalbiai su menininkais – tokia reprezentatyvios G. Kajėno knygos metrika.

Nerijos Putinaitės knyga plečia ir gilina mūsų supratimą apie sovietinę tikrovę, pasikasa po pačiais sovietinės mąstysenos ir jos implikacijų praktiniam gyvenimui pamatais.

Poetas, vertėjas R. Užgiris skaito savo eilėraštį „Eppur Si Muove“.

Supanašėti su Kristumi – tai nereiškia atsisakyti savojo „aš“. Ištrauka iš Zdzisławo Józefo Kijaso OFM Conv. knygos „Radau perlą.“

Kaip rašytojas, aš kiekvieną kartą sau turiu įrodinėti, kad aš rašytojas, ir man kiekvieną kartą atrodo, kad aš – joks rašytojas, kad aš nieko nemoku, nieko nesugebu.

Pažvelkime į Lietuvos fotografijos periodinėje spaudoje raidą ir pamėginkime atsakyti į klausimą – kuri data laikytina mūsų fotožurnalistikos pradžia?

Šiais metais minimos 465-osios pirmojo Adomo Šrėterio poemos „Giesmė apie Lietuvos upę Nemuną“ leidimo metinės. Joms pažymėti skirta nauja poemos publikacija.

Kaip pradžiuginti, kai nemoka džiaugtis? Ką dovanoti, kai viską turi? Ko palinkėti, kai visko palinkėta?

Per šv. Kalėdas minime Jėzaus gimimą, kuris buvo pradėtas Šventosios Dvasios veikimu ir gimė iš Mergelės Marijos. Ar tai – realus, istorinis įvykis, ar vis dėlto pamaldi legenda?

Magiškasis teatras yra tas, kuris levituoja, kurio magiškumas išlieka ir be garso, kūno, dekoro atramų. Ar G. Grajauskui pjesių rinkiniu „Kas prieš mus“ pavyko tokį sukurti?

Kokia Mergelės Marijos vieta krikščionio gyvenime ir maldoje? Ištrauka Jeano-Marie Lustigerio knygos „Pirmieji žingsniai į maldą“.

Šis žurnalas skirtas nuoširdumo pasiilgusiai moteriai. Straipsniai ir mūsų herojai nuo kitų leidinių skiriasi paprastumu, nuoširdumu ir kartais atviru nuogumu. 

„Stebuklas įvyksta ir išsipildo mūsų rūpinimusi vienais dėl kitų, įsižiebus ir liepsnojant žvakei meilės, kuria, tikiu, degame per adventą.“

Perskaičius Alvydo Jokubaičio „Politinis idiotas: Apie neišvengiamą politikos kvailybę“, neliko aišku, ko autorius siekia. Knyga lyg ir apie viską, bet ir apie nieką.

Ką tik pasirodžiusi knyga „Lietuvos vizionierės“ – tai dešimt subjektyvių pasakojimų apie moteris, kurios įėjo į Lietuvos bei pasaulio istoriją kaip novatorės ir vizionierės.

Esu palaimintas, nes Dievulis į mano gyvenimo kelią pribarstė nepaprastai puikių žmonių, vadinu juos savo angelais žemėje.

Augustinas tikrai kalba apie žmogaus prigimtį. Nors šiandien galbūt tai nepopuliarus žodis, tačiau tai, kas juo nusakoma, nedingo.

Komiksai vaikams Lietuvoje vis labiau populiarėja. O ar įmanoma rasti gilesnio turinio, istorinių, vertybes perteikiančių komiksų vaikams? 

Praėjo 30 metų nuo tada, kai pasirodė R. Gavelio „Vilniaus pokeris“ – romanas, apdovanotas visais įmanomais epitetais ir metaforomis, nusakančiomis galingą sprogimą ar lūžį.

I. Šeinius yra vienas pirmųjų mokslinės fantastikos pradininkų Lietuvoje ir vienas aršiausių to meto nacionalsocializmo kritikų europietiškos literatūros padangėje.

M. Foucault – vienas reikšmingiausių XX a. prancūzų filosofų ir istorikų, padaręs didžiulę įtaką filosofijos, literatūros kritikos, istorijos, politikos, sociologijos srityse.

„Štai ką sakau savo studentams: skaitykite, kas jums patinka, skaitykite tai, kas nepatinka, ir sąmoningai stenkitės taip nerašyti. Rašymas turi būti iš tikrųjų svarbus.“

„Kitos knygos“ sukūrė dovanų gidą patiems sudėtingiausiems personažams ir tipažams.