Skaitau

Yra aišku, kokiai mokyklai priklauso Mindaugas Nastaravičius, tačiau su šia knyga išryškėja ir jo autentiškas braižas.

Knygoje „Dienų piramidės“ taupia ir stilinga kalba parašytose novelėse autorė meistriškai skrodžia žmonių santykius.

Kovo 23 d. mirė menininkas (poetas, dailininkas, scenografas, muzikantas…) Auris Radzevičius-Radzius (1965 08 03–2019 03 23), rašoma Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus svetainėje.

Birutė Mar – šiuo pavardės trumpiniu aktorė, režisierė ir poetė Birutė Marcinkevičiūtė gerai žinoma ne tik Lietuvos, bet pasauliniame teatro kontekste, kovo 23 dieną jai sukanka 50 metų.

Apie Sašą Sokolovą, vieną mįslingiausių šiuolaikinės rusų literatūros rašytojų, ir jo romaną „Durnių mokykla“ – pokalbis su vertėja G. Grigolyte-Lučiūniene.

Grožinės, publicistinės, mokslo literatūros naujienos knygynuose – ko žvalgytis?

Naujos knygos apie mindfulness praktiką pristatymo atgarsiai.

V. Kulvinskaitės knyga „Kai aš buvau malalietka“ – įvykis, gal net šioks toks lūžis, o tradicinei prozai – kone katastrofa. Šmaikštu, geras humoras, lakoniški, neperkrauti sakiniai.

Tarptautinę vaikų knygos dieną kovo 30 d. Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje bus iškilmingai apdovanoti geriausių 2018-ųjų vaikų ir paauglių knygų kūrėjai.

Poeto E. Matuzevičiaus biografijos „Mes esam Šiaurės krašto...“ pavadinimas taikliai atskleidžia glaudžius poeto ryšius su gimtąja žeme, jo gyvenimo ir kūrybos esmę.

Į „Teatro žurnalo“ klausimus atsako dramaturgai R. Ribačiauskas, D. Statkevičienė, I. Bručkutė, A. Jevsejevas, S. Čižaitė-Rudokienė.

Į „Teatro žurnalo“ klausimus atsako dramaturgai G. Grajauskas, G. Labanauskaitė-Diena, M. Nastaravičius, T. Kavtaradzė, B. Kapustinskaitė.

Apie aktualiu ir pavojingu vadinamą XIX a. ispanų mąstytoją, kurio knyga „Esė apie katalikybę, liberalizmą ir socializmą“ neseniai pasirodė ir lietuvių kalba.

„Juozo Budraičio teatrinis likimas“ – knyga apie kino ir teatro aktorių, fotografą, diplomatą, tačiau leidinio dėmesio centre – teatras – gyvenimas jame.

Trumpai apie kiekvieną iš šių metų „Man Booker“ (Bukerio) premijos ilgojo sąrašo nominantų. 

Knygoje greta Ilonos Lewandowskos tekstų spausdinamos jaudinančios Bartoszo Frątczako fotografijos. 

Pasirodė pirmoji lietuviškai garsaus prancūzų rašytojo, diplomato Paulio Claudelio meditacijų knyga „Kryžiaus kelias“. 

Knygoje „Dabar tau skaudės: slapti jaunesniojo gydytojo dienoraščiai“ sugulė trumpos istorijos, pasakojančios apie darbą sveikatos sistemoje.

Knyga „Mano sesė ir aš“ yra ne tik apie mažyčius dviejų mergaičių džiaugsmus ir šviesų liūdesį.

Žurnalistė ir istorikė Gražina Sviderskytė š.m. Knygų mugėje pristatė knygą „Lituanica. Nematomoji pusė“.

Kelias į Dievą yra meilė, kurios dėka po truputėlį galime prasiskverbti per tą „nepažinimo debesį“, kad regėtume Tą, kurio alksta mūsų siela.

„Norėčiau, kad apie praeitį kalbėtume kuo įvairiau, drąsiau ir plačiau“, – sako kultūros istorikė S. Šulcė, išleidusi knygą „Vilniaus istorijos. Gidas po XVIII amžiaus miestą“.

„Motinos pienas“ nėra romanas apie sovietmetį, tai romanas apie moterį, kurią kankina demonas, rašo G. Kazlauskaitė.

Daiva Čepauskaitė skaito eilėraštį iš rinkinio „Nereikia tikriausiai būtina“.

Italų kultūros puoselėtojos L. Limantaitės knyga „Umbrija. Žalioji Italijos širdis“ sujudina prisiminimų klodus, o pažintį su regionu tik pradedantiesiems ją patartina skaityti atsargiai.

Kovo-balandžio numeryje vaikai atras ir pavasario gamtos, spalvų, ir šiam metų laikui svarbių švenčių, ir, žinoma, smagių užduočių bei linksmų nuotykių. 

Pranciškonas nebūtų pranciškonas, jeigu pasakodamas net pačius rimčiausius dalykus nešyptelėtų ir šelmiškai nepamerktų akies.

Faktai, praplečiantys kunigo ir poeto A. Strazdo-Drazdausko kelionių žemėlapį ir kartu nuvalantys dulkes nuo užmirštų jo pėdsakų.

Kovo Artumoje kviečiama atsigręžti į kasdienybę ir atpažinti, kurie kasdieniai mūsų darbai veda į šventumą, o kurie ne.

Kas gi toks buvo Józefas Mackiewiczius? Rašytojas, publicistas, žurnalistas, gamtininkas, politinis veikėjas, o gal tiesiog paskutinis LDK pilietis?

Naujos knygos apie Dariaus ir Girėno skrydį pristatymo atgarsiai.

Brėždama glaudžią paralelę tarp egzistencialistų biografijų ir idėjų, S. Bakewell knygoje parodo, kaip filosofija gali būti esminga gyvenamo pasaulio dalis.

Pokalbis su Pauliumi ir Jurga Jurkevičiais, įsimintinus susitikimus su diplomato Stasio Lozoraičio šeima aprašiusius naujausioje knygoje „Romanas su Italija”. 

Revoliucijoje G. Le Bonas nemato nieko didingo, tai griovimo ir laužymo, minios siautėjimo metas. 

Vilniaus knygų mugėje buvo pristatyta „Magnificat leidinių“ išleista amerikiečio brolio pranciškono Casey Cole OFM knyga „Pašaukimas. Kas nutinka pasakius Dievui taip“. 

Platono dialogas „Filebas“ – vienas mįslingiausių, įdomiausių ir sunkiausiai interpretuojamų Vakarų filosofo tekstų. Teksto vertimas neseniai pasirodė lietuviškai.

Vilniaus universiteto leidykla kviečia susipažinti su Filologijos fakulteto docentės dr. Dalios Čiočytės sudaryta kolektyvine monografija „Krikščionybė ir šiuolaikinė lietuvių literatūra“.

Knygų mugėje rašytoja, kritikė V. Kulvinskaitė (Cibarauskė) pristatė savo antrąją knygą – šiandieninio romano žanro kūrinį „kai aš buvau malalietka“ („Kitos knygos“).

Knygoje „Žmonės, kurie saugo Europą“ – penkiolika trumpų istorijų apie pašaukimą ir nekasdienišką kasdienį darbą – saugoti. 

Pluoštas atsiminimų apie L. Zaleckį ir novelė iš rašytojo kūrybą apibendrinusios rinktinės „Vieno pavasario svečias“.

Gintaras Bleizgys skaito eilėraštį „kamera 326, lukiškės“ iš knygos „Jonas Krikštytojas“ (2010 m.).

G. Jankus įtaigiai, šmaikščiai aprašo dvi poeto K. Navako prozos knygos – romanus „Vyno kopija“ ir „Privatus gyvulėlių gyvenimas“.

Pokalbis su vertėja Jurate Micevičiūte apie knygą „Dievo patirtis gyvenimo viduryje“.

XX a. ketvirto dešimtmečio graikų poetų karta įžengė į literatūrą po krizės, ieškojo naujų kelių, įsiliejo į Europos literatūrinius procesus ir rado modernią kalbą, neatsisakydama tradicijų.

Prasideda jubiliejinė, 20-oji, Vilniaus knygų mugė.

Prabėgus beveik ketveriems metams po pastarojo A. Tapino romano „Maro diena“ pristatymo, autorius kūrybines jėgas išbando naujame žanre.

Dovilė Zelčiūtė Vieno lito premija įvertinta už egzistencinius ieškojimus ir autentiškus atsivėrimus eilėraščių rinkinyje „Prieglaudos miestai“ (Kaunas: „Kauko laiptai“, 2018 m.).

Pokalbis su Jono Pauliaus II piligrimų centro vadovu Mantu Kuraičiu apie piligrimystę į Šventąją Žemę ir Liongino Virbalo SJ kelionių vadovą „Šventoji Žemė“.

„Neturiu karjeros. Kūryba man atrodo karjeros priešingybė, nes karjeros daromos strateguojant ir į viską atsižvelgiant, o kuriama nepaisant nieko“, – teigė „Silva rerum“ autorė.

Pokalbis su knygos „Laiškai hipokampui“ autore Lina Laura Švedaite.