Skaitau

Rašytojas A. Šlepikas skaito eilėraštį „Užkalbėjimas“ iš poezijos rinktinės „Tylos artėjantis“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003 m.).

JAV vyskupas Robertas Barronas aiškina Švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo dogmą. Ištrauka iš autoriaus knygos „Katalikybė“.

Nobelio premijos laureatė O. Tokarczuk yra žinoma savo šalyje ir užsienyje ne tik kaip rašytoja, bet ir kaip maištaujanti lenkų intelektualė su dredais.

Augustinas visada buvo ir liko tikėjimo vyras, ieškantis atsakymų, ieškantis tiesos ir į ją vedančių kelių. Jam labai aišku, kad vienintelė ir nesikeičianti Tiesa – pats Dievas. 

Pirmosios knygos konkurse 2019 m. pirmąją vietą prozos kategorijoje užėmė V. Rožėnas su romanu „Viskas gerai, aš dar jaunas“.

Skaitymas yra prabanga, privilegija, malonumas, dovana. Redakcijos žmonės pristato savo skaitomas knygas. 

Paprastai po Kalėdų džiaugsmų, mūsų namuose ir širdyse įsikuria ramybė. 

Yra bent penkios priežastys, kodėl skaitymas vis tiek lieka nuostabiu būdu praleisti laiką ir gali būti fantastiškas hobis.

„Siegfried Immerselbe atsijaunina“ yra artimiausias lietuviškos literatūros atitikmuo G. Orwello kūrybai, teigia populiariosios tarpukario Lietuvos kultūros tyrinėtojas A. Dambrauskas.

Flamandų jėzuitas t. Nicolaas Sintobinas pasakoja, kaip gimė jo knygelė „Apie jėzuitus – ir nerimtai. Humoras ir dvasingumas.

Šventėms RS leidykla siūlo pasirinkti ir visai naujų, ką tik išleistų knygų, ir truputį palūkėti šį mėnesį pasirodysiančių.

Literatūros kritika prasideda ne tada, kai visus teksto sumanymus ir lygmenis transliuoji, bet kai juos vertini ir esi laisvas savarankiškai bei profesionaliai juos kvestionuoti viešumoje.

Ištrauka iš knygos „Tiberiada. Pašaukimo žemė“. Joje – Tiberiados bendruomenės brolių ir seserų tikėjimo liudijimai ir smagios istorijos.

Šiame žurnalo numeryje ir itin atviras žvilgsnis į depresiją, baisų šios ligos šešėlį, ir sykiu padrąsinimas apie tai kalbėtis, užuot slėpus.

Apie Vaižgantą: „Šnekus, greitakalbis, smarkiai gestikuliuojantis. Jo dikcija buvo ypatinga, kietai kir­čiuodavo, balsą kaitaliodavo, vaizdus skardžiu juoku perpindavo.“

Augustinas neabejotinai turėjo būti muzikalus žmogus. Jis neabejotinai mąstė apie muziką ir jos vietą žmogaus gyvenime. 

Leidykla „Baltos lankos“ metų pabaigą pasitinka solidžiai – knygynus pasiekė net 10 naujienų.

Žinios iš leidyklos „Kitos knygos“.

Advento rytais, prieš prašvintant, skubama į šv. Mišias, aukojamas Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos garbei.

Jeigu jau dairotės kalėdinių dovanų ar ieškote, kaip prasmingai praleisti žiemos vakarus, leidykla „Tyto alba“ dalijasi rekomendacijomis.

Artėjančios mugės tema tapo J. Meko žodžiai „Gyventi reikia be formulių, reikia būti atviram“.

„Čia kalbama apie kiekvieno žmogaus mirtį – tokią, kuri nėra didvyriška ar kuo nors ypatinga“, – apie Ph. Rotho „Kiekvieną žmogų“ teigia vertėjas.

„Bitutės“ redakcija pristato paskutinįjį šių metų žurnalo numerį, kuris su skaitytojais sveikinasi atsinaujinęs savo turiniu. 

Dangiro Mačiulio ir Ērikso Jēkabsonso monografijos „Lietuviai Latvijos Respublikoje 1918–1940 metais“.

„Šiemet rašytojai Vandai Juknaitei nenusikalsime. Nes nebus jokių visuotinių susiėjimų ir viešųjų oracijų jos jubiliejaus proga“, – rašo D. Petrošius „Šiaurės Atėnuose“.

Kauną knygoje matome tarpukario valdininko, gyvenančio Klaipėdoje ir į gimtąjį miestą atvykusio sutvarkyti reikalų, akimis. 

Knyga „Ypatingas“ išsiskiria savo vizualine raiška – akį traukia ryški oranžinė spalva ir originalūs piešiniai. 

„Petro imperatorė“ – dar vienas istorinio romano užmojis, sakyčiau, feministinis, nors taip ir neatrodo perskaičius pavadinimą, „Metuose“ rašo D. Kuzminskaitė.

Pateikiamos įvairių kūrinių ištraukos, kuriose aprašomi Lietuvos dvarai trumpam nukels į praeitį.

Piligrimystės metu keliauji, nes tiki, kad būtent toje vietoje įsikūnijo Dievo Sūnus. Tokioje piligrimystėje patys svarbiausi du dalykai – tai Biblija ir malda.

Viliuosi, kad Tomo Venclovos „Lietuvos istorija visiems“ taps atspirties tašku visiems, kurie nori ieškoti dialogo, o ne konflikto dėl prieštaringai vertinamų istorijos įvykių.

Vidujybės atradimas ir jos subtili analizė sudaro šio teksto išskirtinai turtingą prasmių konfigūraciją ir jo besitęsiantį reikšmingumą.

Ištrauka iš dailės istorikės G. Jankevičiūtės baigiamos rengti knygos „Nekenčiu sumaišties. Rimantas Sakalauskas: skulptūros, objektai, indai“.

Lapkričio 18-ąją kanadiečių rašytojai, poetei, eseistei M. Atwood sukako 80-dešimt. Pokalbis su ja, publikuotas Ajovos universiteto literatūros studijų žurnale ir įrašytas 1985-aisiais.

Nuo mirties praėjęs dešimtmetis patvirtina, kad J. Strielkūno kūryba reikalinga, jo eilėraščiai skaitomi, pagal jų tekstus kuriamos dainos, prisimenamas ir pats poetas.

Antanavičiūtės knyga atskleidžia tai, kiek daug Vilniaus istorijos esame praradę per pakankamai neilgą laiko tarpą.

„Tegu Lukiškių aikštėj stovi tik žirgas, o raitelius keičiam: ant balno sodinamas labiausiai nusipelnęs.“

„Gyvybingumas ir žaismė – bene svarbiausi vaikiško būvio elementai. Kaip gera rašant linksmintis, tarsi šokinėtum šokdyne, spardytum kamuolį, žaistum klases“, – sako D. Gintalas.

Augustinas padarė tai, ko nepadarė joks didis (o ir mažesnis) graikų filosofas – pats papasakojo savo dvasinę ir intelektualinę biografiją. 

Šiame straipsnyje atskleidžiama nedidelė ir labai konkreti spalvingo veikėjo darbų sritis – Vaižganto leidybinė veikla Žemaitijoje.

„Jis mirė kaip popiežininkas“, – taip apie Williamą Shakespeare’ą rašė jo amžininkas, XVII a. gyvenęs anglikonų dvasininkas R. Daviesas.

Gegužės 1-ąją gražiai dekoruotu automobiliu Vaižganto palaikai buvo atlydėti į Vytauto bažnyčią. Visas liūdnos eisenos kelias buvo nubarstytas eglių šakomis. Grojo keli orkestrai.

Šių metų programoje ne tik bus įvairių literatūrinių siurprizų, neformalių diskusijų, koncertų, bet ir iki tol Lietuvoje negirdėtų autorių pasirodymų.

Vaikams skirtos knygos „Įdomioji Biblija: Skaityk ir žaisk visus metus“ apžvalga.

Katalikų pasaulio leidiniai pristato naują sutrumpintą Valandų liturgijos leidimą, parengtą pagal „Liturgia Horarum“ antrąjį pavyzdinį leidimą.

Lapkričio 7-ąją literatūros festivalio „Vilniaus lapai“ metu rašytoją K. Sabaliauskaitę Šv. Kotrynos bažnyčioje kalbino teatro režisierius G. Varnas. Siūlome paskaityti keletą jųdviejų pokalbio dialogų.

„Rašydamas dainų tekstus jaučiuosi tarsi matematikas, ieškantis teisingos formulės, o prozoje viskas kitaip – esu astronautas, tyrinėjantis nežinomus pasaulius“, – sako A. Kaušpėdas.

Šią filosofinę pasaką, išleistą Antrojo pasaulinio karo metais, tapusią viena populiariausių knygų pasaulyje, iki pat šiol noriai skaito tiek vaikai, tiek suaugę.

Knygos „Vakaro istorijos Lietuvos mergaitėms“ kūrėjos labiausiai norėjo atskleisti profesijų, svajonių, tikslų įvairovę.

Pokalbis su K. Sabaliauskaite apie naująjį jos romaną, meno kūrinių patirtį, skirtumus tarp „genialių“ ir „vidutinių“ kūrinių.