Skaitau

Pirmą kartą lietuvių kalba publikuojama rusų literatūros klasiko ankstyvoji kūryba.

Teatras siūlo klausytis savo trupės aktorių skaitomus W. Shakespeare‘o sonetus.

Zofija (Zosė) Kuzmienė (g. 1920 Dusetų vlsč.) vasario antrąją sulaukė savo 100-mečio. Iki šiol ji išlaikė įprotį tyliai prisiartinti, atsisėsti šalia ir staiga imti kalbėti.

Nors rašytoja M. Stepnova labai nemėgsta viešumos ir interviu, dalijamės fragmentais iš puikaus pašnekesio laidoje „Litclub TV“.

Pristatęs leidyklos „Alma littera“ išleistą savo naują romaną „Babelis“, A. Navickas buvo suplanavęs intensyvų laiką. „Tačiau žmogus planuoja, o Dievas juokiasi“, – primena seną tiesą.

Kviečiame skaityti Romain Gary biografijos skyriaus „Parijo jaunystė“ ištrauką.

Italų fizikas ir rašytojas C. Rovelli savo knygoje „Laiko tvarka“ leidžiasi į unikalią kelionę, skirtą bene didžiausiai Visatos paslapčiai – laikui.

Ką dauguma žmonių iš tiesų žino apie Nietzschę, išskyrus ūsus, piktą žvilgsnį ir užsitęsusį siejimą su nihilizmu bei fašizmu?

Broliai Gabrielius ir Eduardas Klimenkos tikisi praskaidrinti karantino metu subjurusią nuotaiką – ir siūlo ekstremaliosios naujakalbės principais pagrįstus pandemžodžius.

Ramybe pridengti gilūs klodai – taip galima apibūdinti Z. Mažeikaitės poeziją. Raktinis žodis – rinkinio pavadinimas – „Esanti“.

Azijoje šiandien sugeneruojami turtai neturi precedento pasaulio istorijoje, įsitikinęs romano „Beprotiškai turtingi“ autorius K. Kwanas.

„Neturėkite iliuzijų, kad turėdami laisvo laiko jūsų vaikai apguls namų bibliotekos lentynas“, – teigia mokytoja ekspertė J. Blažienė.

Pabėgusi nuo viešumos ir teatro legendinė aktorė pesimistiškai žvelgia į neramumų pilną pasaulį.

Teatras siūlo klausytis savo trupės aktorių skaitomus W. Shakespeare‘o sonetus.

Galbūt dėl karantino turite daugiau laiko skaityti ir ieškote knygų rekomendacijų? Kaip įprasta, redakcijos žmonės pasakoja apie skaitomas knygas. 

Laukiant naujojo romano, norėjosi „kažko panašaus“ į „Petro imperatorę“ arba bent šiek tiek susijusio su romano tematika ir laikmečiu.

Turistinės knygos ir yra štai toks keliavimas siela. Vis dėlto panašūs virtualūs iškeliavimai dažnai būna įvadas į vėlesnes realias keliones.

Kokia Lietuva nepriklausomybės pradžioje atrodė britų diplomatui K. J. Lynchui?

2020-ieji turėtų būti ir poeto, pedagogo K. Zupkos-Keciorio (1910 12 31–1999 06 19) metai.

Garsaus rusų teatro pedagogo J. Vasiljevo „Paveikus žodis“ – jau ir lietuviškai.

„Kiek jį atsimenu, visuomet buvo įsimylėjęs.“

Pasninkas turi teigiamo poveikio kūno sveikatai, palaiko pusiausvyrą, be to, tiesiogiai ar netiesiogiai veikia proto bei dvasios būseną.

Šūdmala – kalbėjimas ir veikimas nesirūpinant dėl tiesos.

Laikotarpis, kupinas kontrastų ir kardinalių permainų, paliko skausmingą žymę iraniečių, niekada nepaliovusių tikėti laisvės idėja, gyvenimuose.

„Kas atsitinka, kai prozos imasi poetas? Ogi sulaukiame ne eilinio, bet būsenų romano, kurį išlukštenti – ne ką paprasčiau, nei „nulaužti“ da Vinčio kodą“, – įsitikinęs G. Jankus.

Poilsis per šabą išties svarbus, tačiau kalbama apie turiningą poilsį, atsitraukimą nuo savaitės darbų, kai laikas skiriamas šeimai ir Dievui. 

Prof. V. Daujotytė: „Taip, Justinas Marcinkevičius buvo daugiau negu poetas. Virš jo kūrybos ir asmens buvo susidariusi ypatinga aura – slaptojo lietuviškumo prasmės ją kėlė ir laikė.“

„Vaga“ – seniausia Lietuvos grožinės literatūros leidykla, įkurta 1945 metais, kaip Valstybinė grožinės literatūros leidykla.

Šiandien – Keturiasdešimties parlėkusių paukščių diena. Šiandien – Keturiasdešimties kankinių diena. Ir poeto Just. Marcinkevičiaus gimtadienis – jam 90 metų.

 Tapatybė yra grindžiama visuotiniu žmogaus troškimu įgyti savo orumo pripažinimą.

Mikalojus Vilutis protingauja „Šiaurės Atėnuose“.

Apie poeto P. Širvio žmogiškąsias dorybes ir ydas – penktoji A. Pakėno perengta prisiminimų dalis.

Ši knyga – dar viena paskata artėti prie pažinimo ir būti ištikimam daugiakultūrio Vilniaus idealui.

Ištrauka iš knygos „Bernadetos giesmė“.

„Melancholija“ – estų rašytojo M. Friedenthalio romanas apie žmogų ir jį griaunančią ligą valstybei lemiamų įvykių išvakarėse.

„Soter“ yra didelis pasirinkimas straipsnių, kurie apima įvairias temas, kurios nuolat reikalauja atsakymų. 

Šv. Klaros sesuo Pranciška dalinasi mintimis apie neseniai lietuvių kalba pasirodžiusią M. Sticco knygą „Šventasis Pranciškus Asyžietis.“

Ketvirtoje prisiminimų apie P. Širvį dalyje prieš akis iškyla vaizdingos poeto gimtinės apylinkės, iš arčiau susipažįstame su lyriko šeima.

Šiemet į lietuvių kalba išversta ir išleista tėvo Iaino Matthew knyga „Dievo įsiveržimas“ apie dvasinę kelionę su šv. Kryžiaus Jonu.

Mes visi turėtume dabar vietoj žodžio „vakaras“ vartoti „navakaras“, nes turėjome tokį poetą.

„Iš literatūros nyksta absoliuti vaizduotė“, – sako rašytojas, vertėjas, keistų darbų dirbėjas V. Morkūnas.

Vaikų ugdymo ir literatūros specialistai pataria, kaip ir kada vaikams sakyti „ne.“

Knygos „Arvydo Šliogerio palikimas: žvilgsnis į Lietuvos ir filosofijos ateitį“ pristatyme buvo kalbama apie vos prieš porą mėnesių mus palikusio garsaus filosofo idėjas.

Apie naujausią kūrinį, literatūrines kūrybos ir žaidimo plotmes, besikeičiančią vaikų kartą, pokalbis su A. Jurašiumi.

Maironio lietuvių literatūros muziejus kviečia iki mėnesio pabaigos aplankyti parodą „Grįžimo šventė verta viso gyvenimo“, skirtą poeto A. Nykos-Niliūno 100-osioms gimimo metinėms.

Knyga yra pasakojimas apie skirtingu metu į Australiją emigravusių lietuvių patirtis: viltis ir lūkesčius, patirtą netoleranciją, praradimus ir pasimetimą bandant suvokti, kur yra tikrieji namai.

„Dvigubo dugno keleiviai“ – nauja S. Parulskio knyga, kurios tekstai jam primena šuolius su slidėmis nuo tramplino.

Jei esate cholerikas, esminis iššūkis jums yra nuolankumas, jei melancholikas – ryžtingumas, jei sangvinikas – toks kaip aš – ištvermingumas, jei flegmatikas – didžiadvasiškumas.

Tebūnie tai renginys be ašarų – taip šviesaus atminimo K. Navako kolegos ir bičiuliai užvadino naujosios rinktinės kartu su kompaktine plokštele pristatymą Knygų mugėje.

Poeto P. Širvio 2020-ųjų lyrikos rinktinę sudarė dr. E. Baliutytė, išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas serijoje „Gyvoji poezija“.