Skaitau

Vasaros pradžios skaitiniai – senos geros knygos.

Pristatome naujausių knygų vaikams apžvalgos 3-iąją dalį.

Romano tema – skandalinga, tačiau pasakojimas labai subtilus. Išvengiant bet kokio vulgarumo autorei pavyksta atskleisti įdomų, nestandartinį kūniškos meilės trokštančios moters portretą.

„Sirakūzai“ – psichologinis romanas apie santuoką, apie apgavystes, kuriomis maitiname kitus ir save, apie tai, ką padarome, norėdami santuoką išardyti, ir ko griebiamės, norėdami ją išsaugoti.

Pristatome naujausių „Alma littera“ knygų vaikams apžvalgos 2-ąją dalį.

Pristatome naujausių „Alma littera“ knygų vaikams apžvalgą.

Teologas, Gerosios Naujienos centro projektų vadovas Gabrielius Edvinas Klimenka supažindina su Dereko Princo knyga „Palaiminimas ar prakeikimas: tu gali pasirinkti!“ 

Apie senovės Egiptą, jo papročius, tradicijas, prabangą ir skurdą Mika Waltari pasakoja Sinuhės egiptiečio lūpomis taip įtaigiai, kad Egipto praeitis iškyla prieš akis gyvesnė nei mūsų dabartis.

Knyga „Didžiosios tvoros paslaptis“ – tai istorija apie dviejų vaikų, Martyno ir Marijos, draugystę.

„Mums nereikia imituoti Šv. Pranciškaus ir jo veiklos, nes laikai yra skirtingi. Tačiau mums tikrai reikia jo dvasios užsidegimo, jo tikėjimo“, – taip per pašnekesį man bylojo Prancūzijos pranciškonų provincijolas.

Kas Gamtoje yra smulkmena, o kas – stambmena? Tokia diskusija gali būti be pabaigos. Vertinimas priklauso ne nuo žvėries ar augalo dydžio, o nuo vertintojo interesų ir pasaulėjautos.

Nuostabus pokalbis su rašytoju O. Pamuku, prieš keletą dienų šventusiu savo 65-ąjį gimtadienį. Jo naujausią romaną „Tos keistos mano mintys“ visai neseniai išleido „Tyto alba“.

„Čilberio moterų choras“ grindžiamas autorės močiutės prisiminimais apie kaukiančias sirenas, bombonešių antskrydžius, skausmą ir atsakomybę, kurią įgijo moterys per karą netekusios vyrų.

Tiek suaugusieji, tiek jaunimas turėtų  domėtis originaliais didžiųjų Bažnyčios dokumentų tekstais ir savo veiklą kreipti pagal tiesos, teisingumo ir meilės maksimas. 

Siūlome paskaityti ištrauką iš Wiesławo Myśliwskio knygos „Akiratis“. Tai bene vienintelis epinės prozos pavyzdys XX a. paskutinio dešimtmečio lenkų literatūroje, kuriame išsipildo nostalgiška svajonė – grįžti į prarastą praeitį.

Autorės teigimu, ašis, aplink kurią sukasi romanas – tai paprastų žmonių širdyse gimstantys kilniausi jausmai ir tamsios paslaptys, nepaklusnios jokiems režimams ar valdžioms.

Antrojoje P. Šklėriaus knygoje sutinkame tą patį pasakotoją iš pirmojo jo romano, šį kartą atsigręžiantį į savo nesėkmių su merginomis priežastį, ir sūnaus bei tėvo santykį.

Literatūros kritikas dr. Ramūnas Čičelis pristato Agnės Gintalaitės romaną „Bloga veganė“ ir Saros Poisson eseistikos knygą „Grožio mašina“.

Nuo pat mažų dienų 1914 m. gimęs I. Juutilainenas žavėjosi knygose aprašytais įvairių šalių aviatorių žygdarbiais. Tai ir paskatino jį pasirinkti nelengvą karo lakūno kelią.

Talentingo rašytojo plunksna sudėtingą, prieštaringą XX a. istoriją pavertė intriguojančiu trileriu.

Prisimenate Domą ir Tomą? Miestamiesčio mokyklos 4b klasės mokinius? Pačius kiečiausius detektyvus pasaulyje? Jų nuotykiai tęsiasi!

DOCAT yra populiariai perteiktas socialinis ir visuomeninis Katalikų Bažnyčios mokymas, nuo popiežiaus Leono XIII plėtojamas pagrindiniuose dokumentuose.

Ištrauka iš neseniai į lietuvių kalbą išverstos Henrio Nouweno knygos „Laiškai Markui apie Jėzų“.

Tai, kas dabar vyksta Europoje, prancūzų sociologas, arabistas ir islamo ekspertas Gilles Kepelis laiko šio manifesto realizacija.

Ši knyga – tikra sensacija, kurios žymė „#WTFthatending“ pasaulyje jau tapo beveik antruoju knygos pavadinimu.

Orhanas Pamukas vėl stato paminklą mylimiausiam Stambului. Tai romanas, kurį galima pavadinti ir šeimos saga, ir liūdnu, poetišku, bet tiksliu miesto portretu.

Ar mokate pasakoti? Ar mokate užkrėsti savo idėjomis kitus, kaip tai sugeba padaryti iškiliausi pasaulio protai – išradėjai, profesoriai, aktoriai, rašytojai? Kaip jie to išmoko?

Gegužės mėnesį redakcija skaitė klasikinius romanus, partizanų laiškus, naujus katalikiškus leidinius. O ką skaitėte jūs?

Pokalbis su rašytoju Garthu Steinu, kurio naujausią labai populiarią knygą visai neseniai išleido leidykla „Tyto alba“.

Rašytojas sapne pasijunta esąs autobuse, kursuojančiame tarp pragaro ir dangaus. Tai išeities taškas nepaprastam apmąstymui apie gėrį ir blogį. 

Nuoširdūs ir įžvalgų turtingi Henrio Nouweno laiškai aštuoniolikamečiam sūnėnui Markui, kuris sunkiai bando rasti tikrąjį kelią sumaišties ir abejingumo kupiname pasaulyje.

Šunys kartais atrodo protingesni už žmones, tik jie nekalba. Bet mąsto! Jei kada nors norėjote išgirsti, ką jie galvoja, jums reikėtų pasiklausyti, ką apie gyvenimą pasakoja Enzas.

O. Pamukas vėl stato paminklą mylimiausiam Stambului: romane susipina nenumaldomai modernėjančio didmiesčio, klaidžių jo gatvių vaizdai, prekeivių šūksniai, paprastų žmonių likimai.

„Formos požiūriu rinkinio eilėraščiai įvairūs: nuo fonetinių eksperimentų matematiškai tiksliu ritmu iki per keletą puslapių nusidriekiančių aštrių satyrinių eilėraščių“, – apie B. Januševičiaus poeziją rašo J. Dobiliauskaitė.

G. Norvilas išleido ketvirtą eilėraščių ir vizualios grafikos knygą. Pasak poeto, poezija turi būti aitri, nepatogi, turi erzinti, neduoti ramybės.

„Kaip išsigelbėjimo laukdamas kitos dienos, pagrindinis personažas nedrįsta, o gal nenori pripažinti, kad kita diena, į kurią dėjo visas viltis, jau buvo – vakar“, – recenzijoje rašo K. Petraitytė.

G. Greeno knygoje „Monsinjoras Kichotas“ dera rimtas ir humoristinis pasakojimo tonas, o iš pažiūros kvailose situacijose gimsta rimtos įžvalgos.

G. Grasso romanas „Katė ir pelė“ – antra „Dancigo trilogijos“ dalis – buvo išleistas 1961 m., praėjus dvejiems metams po „Skardinio būgnelio“ pasirodymo. Skaitykite ištrauką.

Teologas, Gerosios Naujienos centro projektų vadovas Gabrielius Edvinas Klimenka supažindina su Kerby Rials knyga „Trys didžiosios bažnyčios. Katalikų, protestantų ir ortodoksų tikėjimų palyginimas“.

„Nerimas: klajonės po modernųjį Aš“ – tai visuomenės ir kiekvieno mūsų sielos studija, paremta ir autoritetais, ir autoriaus pacientų išgyvenimais. Studija, padedanti pažvelgti į nerimo gelmes.

Ištrauka iš neseniai į lietuvių kalbą išversto Leo Strausso politinės filosofijos veikalo „Prigimtinė teisė ir istorija“. 

„Žodis „Prancūzija“ – tai kultūros židinys, etiketas, istorija, virtuvė, mokslas, politika. Tai šalis, kurioje puoselėjamas mandagumas, elegancija, rafinuotumas“, – sako prancūzų kalbos mokytoja ir vertėja V. Šaulytė-Bukauskaitė.

Neseniai į lietuvių kalbą išversta Leo Strausso knyga „Prigimtinė teisė ir istorija“ padeda išlaisvinti mąstymą iš reliatyvizmo tironijos ir susigrąžinti į Lietuvą filosofiją. 

Tarpusavio santykiai – vieni svarbiausių gyvenimo komponentų, o nuo jų kokybės priklauso, kiek žmonės jaučiasi laimingi.

Knyga „1984-ieji“ tiesiog triuškina skaitytoją su kiekvienu siužeto posūkiu. Ne veltui ji yra įkvėpimo šaltinis ne tik kitiems rašytojams, bet ir kino, muzikos kūrėjams, socialinių bei politikos mokslų tyrinėtojams.