Kūrėjų portretai | Skaitau

Novalis: vieno vokiečių poeto nostalgija Romai

Šiandien ypač aktualus Navalio filosofinis traktatas „Krikščionybė arba Europa“, kuriame kalbama ir apie popiežiaus būtinybę Europai.

Edeno sodai paženklinti ilgesiu Tėvynei
Rasa Kazlas - Draugas

Pokalbis su Šveicarijoje gyvenančia rašytoja Janina Survilaite. 

„Vilnius Review“: Giedrė Kazlauskaitė
Vilnius Review

Giedrė Kazlauskaitė skaito eilėraštį „Singer Serenade“ iš knygos „Singerstraum“. 

Virginijus Gasiliūnas: literatūra ne gerėja, tik keičias
Metai

Iš šalies žvelgdamas matau vieną labai didelę gerybę – beveik išnyko kultūrinės kraujomaišos pavojus, būdingas uždaroms visuomenėms. Toks buvo sovietmečiu. 

(Ne)lietuviški karpiniai
Elzė Gerdvilienė - KnyguKurejai.lt

Elena Selena – jaunosios kartos vaikų knygų kūrėja, jau ketverius metus gyvenanti ir kurianti Paryžiuje. Lietuvoje jos pamėgtas „pop-up“ žanras – retenybė.

Gintarė Adomaitytė: visada mėgau lietuvių literatūrą
Metai

Visada mėgau lietuvių literatūrą. Niekada nelaikiau jos pavargėle, prastuole. Nemanau, kad privalome taikytis prie to, ano, kažko... Kalba kinta. Vertybės lieka.

Prieš 75 metus mirė Simone Weil

Kas ji – šventoji, mistikė, komunistė, eretikė, anarchistė? Visi šie skirtingi apibūdinimai jai taikomi. Sutariama tik dėl vieno – jos talento arba genijaus.

Poetė Dalia Saukaitytė: „Tokių žmonių kaip V. Kernagis mano gyvenime buvo nedaug“

Nauja poetės D. Saukaitytės knygelė, tikina autorė, yra jos pagarbos ženklas Vytautui Kernagiui ir tuo pačiu vardu pavadintam festivaliui.

Birutės Pūkelevičiūtės jaunystė nuotraukose

Minime 95-ąsias rašytojos Birutės Pūkelevičiūtės gimimo metines. Ši autorė vienas savičiausių ir stipriausių poetinių balsų tiek išeivijos, tiek Lietuvos literatūrinėje terpėje.

Flannery O’Connor gerbėjų akimis

Amerikiečių rašytoja Flannery O’Connor (1925–1964) ) gerbėjai žavisi ne tik dėl groteskiškų, tačiau apie dievišką malonę kalbančių apsakymų.

Paulas Claudelis: „Akimirksniu mano širdis buvo paliesta ir aš įtikėjau“

Kuo mums šiandien svarbios Claudelio dramos bei poezija? Galbūt tuo, jog savo kūryba atkuria pasidalijusio, nebeįstengiančio tikėti XX a. žmogaus (o juo labiau XXI a.) vientisumą?

Pažintis su kaimynų baltarusių literatūros klasikais

Dažnai taip jau susiklosto, kad labiau pažįstame tolimesnių mums šalių literatūras nei kaimynų. Ne išimtis ir baltarusių literatūra, kuri, beje, yra glaudžiai susijusi su Vilniumi, ypač tarpukario laikotarpiu.

Rašytojas Antanas Šileika – nė dienos be Lietuvos
Ramūnas Čičelis - Draugas

Tarp inteligentų Lietuvoje pastebiu bandymą vengti nacionalizmo, nes tai – blogis. Man atrodo, kad jie nueina per toli: pradeda neigti lietuvybę. 

D. Kalinauskaitė: „Valstybė prasideda tada, kai atkeli nuo lovos užpakalį“
Metai

Prozininkės Danutės Kalinauskaitės Šimtmečio anketa – apmąstymai apie mūsų kultūros raidą.

Rašytojui Vytautui Čepliauskui – 85
Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius

Prisimenant rašytoją Vytautą Čepliauską. Visada tvarkingas, elegantiškas, Vytautas su kolegomis bendravo pabrėžtinai kultūringai, kiekvienam surasdamas gerą žodį.

Poetui Gintarui Gutauskui – 50
Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius

Prisimindami poetą Gintarą Gutauską, kuriam šiemet būtų sukakę penkiasdešimt.

Indų kilmės rašytojas Rohintonas Mistry: „Vienos emigracijos gyvenime – per akis“

Naujausias indų kilmės Kanados rašytojo Rohintono Mistry romanas „Šeimos reikalai“ puikus – nuoširdus, šeimyniškas, artimas kiekvienam ir kupinas egzotiškų kvapų.

Susitikimas su Kristina Sabaliauskaite Kaune

Birželio 1 d. 14.15 val. Kauno gyventojai sulauks neeilinės viešnios: Lietuvos aklųjų bibliotekos Kauno padalinyje įvyks susitikimas su rašytoja Kristina Sabaliauskaite, kuriame bus kalbama apie visą autorės kūrybą.

Literatūrinio festivalio vaikams organizatorius: pamirškime visus „reikia“

„Vaikų žemės“ kūrėjų įsitikinimu, skaitymas yra kiekvienos išsilavinusios tautos pamatas.

Rašytoja Vaiva Rykštaitė: „Vaikai pakeitė ne tik mane, bet ir mano rašymą“

Į šių metų Knygų mugę rašytoja Vaiva Rykštaitė atkeliavo iš Havajų.

M. P. E. Martynenko: turime dvi supergalias – gebėjimą dėkoti už tai, kas nutinka, ir gebėjimą juoktis

„Šitame kely, kuriame dabar esu, aš randu paguodą. Dar vienuolyne man yra sakę: mąstyk apie kelią, kuris tau teikia paguodą“, – sako vienas ryškiausių Lietuvos slemo poezijos atlikėjų.

(Ne)mano arbatos puodelis. Pokalbis su dalininke Egle Gelažiūte-Petrauskiene
Elzė Gerdvilienė - KnyguKurejai.lt

Su Egle kalbamės ne tik apie kūrybinius, bet ir svetimoje šalyje gyvenant kylančius iššūkius.

„Pirmosios knygos“ konkursas: kūrybai įtaką daro visi – net ir tie, kurie jau seniai nebepatinka

Pokalbis su šių metų „Pirmosios knygos“ konkurso, kurį skelbia Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, nugalėtojomis – poete Greta Ambrazaite ir prozininke Monika Baltrušaityte.

Ir dabar, kai laikai rankoje kiaušinį, mūsų visas išmanymas atrodo visai kitaip

„Net sunkiausiais laikais šita šventė būdavo šviesi, lyg Kažkas visiems už viską atleisdavo. Tarsi dingdavo visokios to meto bjaurastys, nuoskaudos, lyg ir nelikdavo sovietinės valdžios“, – rašė poetas Marcelijus Martinaitis.

Žemininkų bendražygis
Prof. Kęstutis Nastopka - Šiaurietiški atsivėrimai

„Iš karo žaizdų, rūsčios akistatos su epocha E. Matuzevičiaus lyrikoje pajuntame XX amžiaus svorį ir skonį, sunkią kasdienę jo duoną“, – rašo prof. K. Nastopka.

Pasaulyje yra teisybės angelas ir tiesos angelas

M. Martinaičiui rūpėjo ne tik literatūros ir jos kūrėjų padėtis kintančioje visuomenėje. Kelių kartų sąmonėje Marcelijus Martinaitis – ne tik poetas, bet ir kultūrininkas, Vilniaus universiteto dėstytojas. 

Laikas ir laikrodžiai

„Jeigu kalbėsime apie žmogaus vietą laike – jis gana trumpas ir trapus. Toks, kaip viename savo eilėraštyje „Žiedas vėjuotą rudens dieną“ yra įprasminęs vienas žymiausių mūsų poetų Jonas Strielkūnas“, – rašo eseistas Č. Skaržinskas.

G. Grušaitė: mokykla išmoko bijoti lietuvių literatūros

Jurgos Ivanauskaitės premijos laureatė Gabija Grušaitė stebisi, kad J. Ivanauskaitės nėra mokyklų literatūros programose, o jų sudarymą lygina su šešiolikmečių prievartiniu maitinimu kraujiniais vėdarais.

E. Martynenko: skausmas kūrybai nebūtinas – taip tik mistifikuojami menininkai

„Kiekvienas sutiktas žmogus gali būti autoritetu. Ne tik gali, bet ir yra. Man norisi linkti prie kraštutinumų, kad autoritetai yra arba visi, arba niekas“, – kalba poetas ir prozininkas Marius Povilas Elijas Martynenko.

Rašytoja Selja Ahava: „Skaitytojai, tik jie įpučia mano knygoms gyvybės“

„Skaitymo ir knygų grožis, o drauge ir didžiausias iššūkis, yra tai, kad tai veiksmas, reikalaujantis lėtumo. Tai lėtas malonumas“, – sako į Knygų mugę atvykstanti suomių rašytoja Selja Ahava.

Sigitas Geda: didis poetas, gyvenimo diletantas

Geriausiuose S. Gedos eilėraščiuose pasiekta pati poezijos esmė – lietuvių kalba dar niekad nebuvo pražydusi taip prašmatniai ir dosniai.

Greimas Vilniuje

Netrukus garsi prancūzų aktorė Dominique Frot pristatys spektaklį pagal Algirdo Juliaus Greimo tekstus. Pokalbis apie viešnagę su literatūrologais, semiotikais K. Nastopka ir S. Žuku.

V. Mykolaičio-Putino kūryba – aktuali krizę išgyvenančiai Europai

V. Mykolaičio-Putino kūryba labai universali ir aktuali kiekvienam iš mūsų. Ji tokia visada buvo, yra ir bus. Ypač dabar, kai išgyvename vertybių krizę, visa Europa sutrikusi, kuriuo keliu eiti.

Kad ir viena diena, valanda...

Labai atsargiai, pagarbiai reikia vertinti kiekvieną knygą. Kiekvienai jų būtina rasti kad ir kuklią, bet pagarbią vietą. Kartu sudėlioti ne tik į knygų, bet ir atminties lentynas, rašo Česlovas Skaržinskas.

K. Saja: Lietuva – slystelėjusi, bet nenurašyta

„Lietuviai panašūs į garą. Kai reikia, mes sugebame taip susispausti, kad tas garas sprogdina net imperijos katilą. Ir susprogdino. O kai esame laisvi, nebespaudžiami, mes išsisklaidome kaip rūkas virš pievų“, – mano rašytojas Kazys Saja.

Kelionė su poetu Viktoru Rudžiansku

Poetas Viktoras Rudžianskas nepataikauja, nesistengia patikti ar įtikti, visa, apie ką jis kalba – išgyventa, išskaudėta. Būdamas sąžiningas su klausytoju, to paties reikalauja ir iš kito.

„Buvau tarsi jo pameistrė“

Czesławo Miłoszo asmeninė sekretorė Renata Gorczyńska prisimena: „Iš karto buvo man pateiktas visas sąrašas draudimų: jokių asmeninių klausimų, pokalbių negaliu publikuoti, nebent tik pasinaudosiu jais rašydama apie jo kūrybą.“

Brodskio Vilnius
Donatas Puslys , Kostas Kajėnas - Bernardinai.TV

Donato Puslio videopasakojimas apie Nobelio literatūros premijos laureato Josifo Brodskio apsilankymus Vilniuje ir jų atspindžius poezijoje.

Esu gyvybės ir aistros pusėje1

2017 metų Jotvingių premijos laureatas, poetas, eseistas Gytis Norvilas sako: „Būtų mano valia, panaikinčiau visas premijas, visą kultūrinę spaudą. Ir ne todėl, kad jų nereikia, o todėl, kad jų reikia.“

2018-ieji Lenkijoje paskelbti Z. Herberto metais

Lenkijos Seimas 2018-uosius paskelbė poeto Zbigniewo Herberto (1924–1998) metais.

Partizaninis karas iš arti: 3 knygos, 3 filmai4
Vytautas Raškauskas - „Apžvalga“

Kokias knygas ir kokius filmus partizaninio karo tema vertėtų susirasti ar prisiminti ilgais tamsiais rudens vakarais?

Pasakykite Lietuvai – pasiilgome, pasakykite Lietuvai – negrįšime38

„Pabaiga – liūdnas akordas? Pradžia, net liūdna, – geriau už džiaugsmingiausią pabaigą? Kartais pradžia gali būti pabaiga, o pabaiga – tiktai pradžia“, – taip baigiasi Icchoko Mero romanas „Lygiosios trunka akimirką“. 

Šokiruoti žadanti poetė L. Buividavičiūtė – apie išlikti padėjusią kūrybą2

„Geras eilėraštis – jaudinantis eilėraštis, provokuojantis emocijas. Labai žaviuosi kolegų eilėraščiais, kuriuose viskas labai tiksliai sukalta, nėra nereikalingų priemaišų“, – prisipažįsta L. Buividavičiūtė.

Kristina Sabaliauskaitė paskelbta kitų metų Londono knygų mugės Dienos autore3

Rašytoja ir meno istorikė Kristina Sabaliauskaitė atstovaus Lietuvai kaip viena skaitomiausių šiuolaikinių Lietuvos rašytojų.

Dėl anšlago susitikimas su rašytoja H. Wassmo perkeliamas į LNDT Didžiąją salę

Herbjørg Wassmo po 11 metų pertraukos vėl atvyksta į Lietuvą – ji lapkričio 11 d. susitiks su gerbėjais ir literatūros mėgėjais literatūros festivalyje „Vilniaus lapai“.

T. Venclova: Nesakyti nė žodžio, kuris skatintų tamsos amžiaus artėjimą23

Šią kalbą savo aštuoniasdešimtmečio proga poetas Tomas Venclova sakė rugsėjo 13 dieną Vilniaus rotušėje vykusio iškilmingo vakaro metu.

T. Venclova: universitete suvokiau, kad reikia gyventi nemeluojant1

Rugsėjo 14 d., konferencijos, organizuojamos Vilniaus universiteto ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, skirtos Jeilio profesoriaus emerito Tomo Venclovos kūrybai, metu profesoriui įteiktos Vilniaus universiteto Doctor Causa Honoris regalijos.

Tomas Venclova kaip paribio žmogus18

Paribio žmogus – tai kategorija, kuri, man regis, geriausiai tinka siekiant apibūdinti Tomo Venclovos tapatybę.

T. Venclova: atsiskyrusi nuo ES, Lietuva būtų panaši į Šiaurės Korėją ar Iraną8

„Yra geras kultūros apibrėžimas: žmogus daug skaitė, daug matė ir visa tai pamiršo, bet kažkas liko. Tai, kas liko, yra kultūra. Vadinasi, žmogus kultūringas, bet reikia daug skaityti ir daug matyti“, – teigia T. Venclova, šiandien minintis 80-metį.

Tomo Venclovos 80-mečio vakaras1

Jubiliejinis vakaras „Apie laiką, viltį ir poeziją. Dialogas su Tomu Venclova“ Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.