Kūrėjų portretai | Skaitau

Odė vijokliui

K. Navakas apie J. Ivanauskaitę: „Ji išmokė įveikti net mirtį, pasakydama ir parodydama, jog mirštantysis gali gyventi visavertį gyvenimą. Žinau, kad kada nors man tai labai padės.“

A. Aleksandravičiaus fotografijose – gyvasis lietuvių literatūros klasikas A. Baltakis

„Niekad nemaniau, kad gyvensiu taip ilgai ir savo devyniasdešimtmečiui parengsiu naują knygą“, – sako poetas, garbingą gimtadienį minintis vasario 15-ąją.

Poeto P. Širvio 100-mečiui: iškirsti Pauliaus sielos beržai (III)
Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius

Apie skurdžią vaikystę, troškimą mokytis, karą, tėviškę, merginas ir gerus draugus – trečioji prisiminimų apie Paulių Širvį dalis.

70-metį švenčiantis muzikologas V. Gerulaitis – apie gyvenimą kaip arką

Po visa muzikine patirtimi, pasakoja Viktoras Gerulaitis, slepiasi jo neblėstantis domėjimasis istorija, kelionėmis, menais. Tokia jo laidų vedėjo ir koncertų pranešėjo populiarumo paslaptis.

S. Parulskis: Žemaitei būdingi stiprūs kontrastai, tuo ji man artima

„Klasika universali, nes padeda mums suprasti, iš kur atėjome“, – teigia S. Parulskis.

30 metų be poetės J. Degutytės
Albina Protienė - Maironio lietuvių literatūros muziejus

Poetė J. Degutytė mirė 1990 m. vasario 8 d., nors daug kur minima ir kita jos mirties diena – vasario 6-oji. Iki Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo buvo telikęs mėnuo.

„Ačiū Tau, Janina, ačiū, mieloji, už viską“

L. Bedarfaitės-Žukauskienės, J. Degutytės pusseserės, atsiminimai apie poetės gyvenimą ir paskutines jo akimirkas. Spausdinta žurnale „Metai“ 2015 m.

Džiaugsmas skaityti B. Radzevičių

Rašytojo B. Radzevičiaus (1940–1980) gimimo 80-metis skatina prisiminti kūrinius, kurie pastūmėdavo mus reflektuoti įvairias kasdienybės ar nekasdienybės grimasas.

Poeto P. Širvio 100-mečiui: iškirsti Pauliaus sielos beržai (II). Apie „Žygio draugus“
Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius

Muziejininkas A. Pakėnas supažindina su P. Širvio eilėraščių rinkiniu „Žygio draugai“.

V. Kumpikevičiūtė. Sugrįžtanti į poezijos lauką
Alfas Pakėnas - Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius

„Mažutė Salomėja“ – taip poetę V. Kumpikevičiūtę pavadino lituanistas V. Alekna.

Ką iš anapus savo lyrika mums sako M. Martinaitis?

Kas M. Martinaičiui rūpėjo išeinant? Ką jis norėjo paliudyti? Tokių klausimų kilo pristatant naująją, pomirtinę, poeto rinktinę „Lyrika“, sudarytą G. Bleizgio.

Mirė J. R. R. Tolkieno sūnus Christopheris Tolkienas

Christopheris Tolkienas mirė sulaukęs 95-erių.

Poeto P. Širvio 100-mečiui: iškirsti Pauliaus sielos beržai (I)
Alfas Pakėnas - Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius

Pradėkime dėlioti įvairiaspalvį poeto portreto vitražą. Atidžiau pažvelkime į jo randuotą veidą, visą vėjuotą P. Širvio gyvenimą ir atlapą sielą. Į liūdnas šio rudens vaiko akis.

10 faktų apie lietuvių ir švedų rašytoją I. Šeinių

I. Šeinius yra vienas pirmųjų mokslinės fantastikos pradininkų Lietuvoje ir vienas aršiausių to meto nacionalsocializmo kritikų europietiškos literatūros padangėje.

Iš žmogaus patirčių paraštės: O. Tokarczuk
Metai

Nobelio premijos laureatė O. Tokarczuk yra žinoma savo šalyje ir užsienyje ne tik kaip rašytoja, bet ir kaip maištaujanti lenkų intelektualė su dredais.

Baltai pražydusiam: moterys apie Vaižgantą (II)
Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius

Apie Vaižgantą: „Šnekus, greitakalbis, smarkiai gestikuliuojantis. Jo dikcija buvo ypatinga, kietai kir­čiuodavo, balsą kaitaliodavo, vaizdus skardžiu juoku perpindavo.“

Apie V. Juknaitę ir ekstremalias situacijas
Donatas Petrošius - Šiaurės Atėnai

„Šiemet rašytojai Vandai Juknaitei nenusikalsime. Nes nebus jokių visuotinių susiėjimų ir viešųjų oracijų jos jubiliejaus proga“, – rašo D. Petrošius „Šiaurės Atėnuose“.

M. Atwood – 80. „Romanai yra apie laiką, o poezija – apie amžinybę…“
Metai

Lapkričio 18-ąją kanadiečių rašytojai, poetei, eseistei M. Atwood sukako 80-dešimt. Pokalbis su ja, publikuotas Ajovos universiteto literatūros studijų žurnale ir įrašytas 1985-aisiais.

J. Strielkūnui – 80. Kauno rašytojų prisiminimai
Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius

Nuo mirties praėjęs dešimtmetis patvirtina, kad J. Strielkūno kūryba reikalinga, jo eilėraščiai skaitomi, pagal jų tekstus kuriamos dainos, prisimenamas ir pats poetas.

Ištikimas Tėvynės sargas
Tomas Petreikis - Žurnalas „Tarp knygų“

Šiame straipsnyje atskleidžiama nedidelė ir labai konkreti spalvingo veikėjo darbų sritis – Vaižganto leidybinė veikla Žemaitijoje.

Ar W. Shakespeare’as galėjo būti katalikas?

„Jis mirė kaip popiežininkas“, – taip apie Williamą Shakespeare’ą rašė jo amžininkas, XVII a. gyvenęs anglikonų dvasininkas R. Daviesas.

Baltai pražydusiam... Vaižganto mirtis
Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius

Gegužės 1-ąją gražiai dekoruotu automobiliu Vaižganto palaikai buvo atlydėti į Vytauto bažnyčią. Visas liūdnos eisenos kelias buvo nubarstytas eglių šakomis. Grojo keli orkestrai.

Rašytoja ir režisierius

Lapkričio 7-ąją literatūros festivalio „Vilniaus lapai“ metu rašytoją K. Sabaliauskaitę Šv. Kotrynos bažnyčioje kalbino teatro režisierius G. Varnas. Siūlome paskaityti keletą jųdviejų pokalbio dialogų.

A. Kaušpėdas: kaip matematikas tapo astronautu

„Rašydamas dainų tekstus jaučiuosi tarsi matematikas, ieškantis teisingos formulės, o prozoje viskas kitaip – esu astronautas, tyrinėjantis nežinomus pasaulius“, – sako A. Kaušpėdas.

I. Šeinius – (ir) aistringas fotografas
Mindaugas Kavaliauskas - Žurnalas „Tarp knygų“

Šiandien Šeinių šeimos nariai negali nurodyti tikslios datos, kada I. Šeinius įsigijo fotoaparatą, tačiau žinoma, kad jis tą padarė Stokholme tarp 1920 ir 1922-ųjų.

Baltai pražydusiam... Jubiliejiniams Vaižganto metams baigiantis: moterys apie Vaižgantą
Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius

„Žilaplaukis, iškelta galva, giedriu veidu, ei­davo dideliais skubiais žingsniais. Be jo neapsieidavo joks susi­rinkimas, joks minėjimas ar spektaklis, jokios iškilmės.“

R. M. Rilke A. Šliogerio tekstuose

Kodėl A. Šliogerio filosofiniuose tekstuose, nutolusiuose per daugiau nei tris dešimtmečius, pasikartoja kelios R. M. Rilke's eilutės?

Sodininkas, grybautojas, plunksnos meistras. Nobelio literatūros premijos laureatas P. Handke

P. Handke – ryškus, įdomus. Išskyrus Jugoslavijos istoriją, jo darbai ne publicistiniai, o filosofiniai – tai bandymas kontempliatyviai, sąmoningai priimti pasaulį, gamtą, poeziją, dailę.

A. Ruseckaitės sugautos dienos

Pokalbis su prozininke, muziejininke A. Ruseckaite apie didžiąsias lietuvių literatūros ir kultūros asmenybes Maironį, Žemaitę, V. Mačernį, S. Nėrį.

J. Tumas-Vaižgantas – lietuvių kultūros „spiritus movens“

J. Tumo-Vaižganto veikimo stilius, judrus gyvensenos būdas, gebėjimas dirbti daugybę darbų vienu metu gali būti svarbus Tumą prie dabarties priartinantis veiksnys.

Netapatūs tapatumai: kraštovaizdžio metaforos A. Nykos-Niliūno poezijoje

Pastebima grakšti A. Nykos-Niliūno poezijos linkmė kraštovaizdžiais perteikti būsenas, užšifruoti tam tikrus kompleksus.

Cz. Miłoszas kaip jungiamasis daugiasluoksnis audinys. Pokalbis su vertėju V. Dekšniu

Trečioji Cz. Miłoszo premija teikta V. Dekšniui už A. Franaszeko knygos „Miłoszas. Biografija“ vertimą iš lenkų kalbos. 

Rašytoją K. Dryžą į Lietuvą sugrįžti traukia jos gamta ir žaluma
Dalia Cidzikaitė - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Pokalbis apie rašytojo amatą, pirmąją knygą ir būsimus kūrybinius planus su Australijos lietuve K. Dryža.

Dramaturgas G. Grajauskas: „Mums nereikia naujo Nekrošiaus – reikia tiesiog talentingų režisierių“

Pokalbis su Klaipėdos dramos teatro meno vadovu G. Grajausku apie dramos rašymo ir statymo meną, jo pjesių knygą „Kas prieš mus“ ir tai, kaip užsiauginti publiką, kuri neieškotų teatre komercinių spektaklių.

Pogrindis egzistuoja visur ir visada. Rašytoją, vertėją A. Fominaitę kalbina A. Jakučiūnas

Pogrindis yra žmogiškesnis ir, man atrodo, nuoširdesnis nei oficialioji mainstryminė kultūra, teigia A. Fominaitė.

Pokalbis su Milanu Kundera
Šiaurės Atėnai

Interviu su pasaulinio garso čekų rašytoju M. Kundera, rengtas 1985-aisiais. Stebėtina, bet daugiau kaip trijų dešimčių metų senumo įžvalgos tebeaktualios.

Gyvenimo kūrimo gramatika pagal J. Tumą-Vaižgantą

Koks buvo linų ir kanapių dievo vardą pasirinkęs J. Tumas? Ką apie jo asmenybę byloja kūrybinis palikimas? Kodėl turėtume iš naujo mokytis skaityti ir perskaityti Vaižgantą?

Vaižgantas ir Jakštas: du bičiuliai idealistai, ginčijęsi dėl literatūros

Kai Vaižgantas aplanko savo draugą Jakštą, kaimynystėje gyvenantis kun. poetas Mykolas Vaitkus išgirsta didelį triukšmą. Vadinasi – prelatas kažką garsiai bara...

A. Vaitiekūnienė – ištikimoji Vaižganto ginklanešė

Kai kurių literatūrologų vardai tiesiog suaugę su pasirinktų tyrinėti rašytojų vardais: šalia Maironio – V. Zaborskaitė, šalia B. Sruogos – A. Samulionis, šalia Vaižganto – A. Vaitiekūnienė.

Rašytoja D. Staponkutė: „Niekur kitur nenoriu ir negaliu būti įvertinta taip kaip gimtajame krašte“
Silvija Stankevičiūtė - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Kelis dešimtmečius Kipre gyvenanti rašytoja: „Tapatybė, kaip ir namai – virsmų kupina sąvoka, o tautybę nešiojiesi savyje kaip širdies tatuiruotę.“

Mylimiausia vaikų rašytoja: 10 faktų, kuriuos turėtumėte žinoti apie A. Lindgren
Ieva Klimaitė - Vilniaus galerija

Visų laikų mylimiausia vaikų rašytoja Astrida Lindgren galėtų pasigirti ne tik unikaliais ir žaismingais personažais, bet ir ne mažiau spalvingu savo pačios gyvenimu.

Rašytoja A. Cicėnaitė-Charles: „Kai rašau, esu savimi labiau nei tuomet, kai atlieku kitus savo vaidmenis“
Silvija Stankevičiūtė - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Sidnėjuje gyvenanti rašytoja teigia, kad Vilniaus negalima vertinti, jį galima tik mylėti: „Sidnėjuje tyrinėju pasaulį, o Vilniuje sugrįžtu į save.“

Ar galėtų E. Mieželaitis pasirodyti „Gyvosios poezijos“ serijoje?

E. Mieželaitis galėtų pasirodyti „Gyvosios poezijos“ serijoje, bet neišvengtume komplikacijų – jas keltų ne tiek ideologinis sovietmečio kontekstas, o jo modernistinės poetikos specifika.

Debiutuojanti prozininkė M. Baltrušaitytė: „Kiekviena novele tarsi bandžiau pastatyti paminklą kažkam, kas buvo reikšminga“

Pernai lietuvių literatūros žvaigždyne suspindo nauja pavardė – prozininkės Monikos Baltrušaitytės. Kultūros bendruomenei jaunoji kūrėja buvo žinoma ir anksčiau.

Rašytoja L. Vincė: „Man rašymas yra menas, išraiška, o ne verslas“
Silvija Stankevičiūtė - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Nors didelę gyvenimo dalį praleido dirbdama JAV, Kinijoje, L. Vincė nuolat domėjosi Lietuvos istorija, skausmingais išgyvenimais ir tai savitai interpretuoja savo kūryboje.

Namai visuomet lieka namais: A. Nykos-Niliūno laiškai namiškiams
Metai

Pluoštas A. Nykos-Niliūno (tuomet dar A. Čipkaus) laiškų, rašytų namiškiams iš Vilniaus 1942–1943 m.

„Buvau svetimas akmenukas, nukritęs iš kito pasaulio...“ Rašytoją B. Pūkelevičiūtę prisimenant

Dažnai pasvarstau: ar esu aktorė, užklydusi į literatūrą, ar rašto žmogus, ilgai klaidžiojęs po teatrą?“ – savęs ne kartą klausė rašytoja ir aktorė B. Pūkelevičiūtė. 

Ištikima kūrybos procesui. Prozininkę D. Opolskaitę kalbina N. Butnoriūtė

Rašydamas novelę, pasak D. Opolskaitės, išmėgini aukščiausio kalibro instrumentiką ir taikai sau griežčiausius reikalavimus.

Kodėl verta rašyti dienoraštį? Žymių rašytojų mintys

„Niekada niekur nekeliauju be savo dienoraščių. Traukinyje visuomet reikia turėti skaityti ką nors tikrai pritrenkiančio.“

Rašytoja J. Herlyn: „Knygų rašymas išgelbėjo mane nuo besiartinančios depresijos“
Silvija Stankevičiūtė - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Koks J. Herlyn santykis su Lietuva, lietuvių literatūra ir kultūra? Kodėl aktyviai viešojoje erdvėje veikusi, įvairialypę profesinę veiklą plėtojusi moteris nutarė kardinaliai pakeisti gyvenimo būdą?