Kūrėjų portretai | Skaitau

Ištikima kūrybos procesui. Prozininkę D. Opolskaitę kalbina N. Butnoriūtė

Rašydamas novelę, pasak D. Opolskaitės, išmėgini aukščiausio kalibro instrumentiką ir taikai sau griežčiausius reikalavimus.

Kodėl verta rašyti dienoraštį? Žymių rašytojų mintys

„Niekada niekur nekeliauju be savo dienoraščių. Traukinyje visuomet reikia turėti skaityti ką nors tikrai pritrenkiančio.“

Rašytoja J. Herlyn: „Knygų rašymas išgelbėjo mane nuo besiartinančios depresijos“
Silvija Stankevičiūtė - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Koks J. Herlyn santykis su Lietuva, lietuvių literatūra ir kultūra? Kodėl aktyviai viešojoje erdvėje veikusi, įvairialypę profesinę veiklą plėtojusi moteris nutarė kardinaliai pakeisti gyvenimo būdą?

Ankstyvieji S. Gedos pėdsakai Dzūkijos krašto žemėje

„Vaikiškom rankom išskleistos burės“ – knyga apie poeto S. Gedos ankstyvuosius gyvenimo metus Veisiejų krašte, Dzūkijoje.

Rašytoja J. Noak: „Prieš baltą, tuščią popieriaus lapą visi esame lygūs“
Silvija Stankevičiūtė - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Kaune gimusi, tačiau jau kelis dešimtmečius Vokietijoje gyvenanti ir kurianti gydytoja, rašytoja J. Noak (Vaitkienė) nuo Lietuvos neatitolsta.

Poeto mūza – Savoldo angelas

Kartu su A. Nykos-Niliūno vardu į Lietuvos kultūros istoriją įrašoma ir talentinga išeivių menininkė, tapytoja, poeto žmona – A. Laucevičiūtė-Čipkienė, draugų ir artimųjų švelniai vadinta Sandra.

Rašytojas A. Šileika: „Į Lietuvą aš ateinu per užpakalines duris“
Silvija Stankevičiūtė - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Angliškai kuriantis lietuvių kilmės Kanados rašytojas R. Šileika, gimęs ir užaugęs ne Lietuvoje, savo kūryboje savitai interpretuoja įvairialypę lietuvišką tematiką. Interviu su juo.

„Mažoji studija“: gyvas ir gražus Jono Juškaičio (1933–2019) portretas
Mažoji studija

Pagerbiamas poetas J. Juškaitis. Vos atsiradus katalikų radijui, pasakoja laidos vedėjas kun. J. Sasnauskas, J. Juškaitis entuziastingai puolė klausytis ir pats kalbėtis.

Nubudo upėje akmuo. Su S. Čipkumi, poeto A. Nykos-Niliūno broliu, kalbasi G. Šmitienė
Giedrė Šmitienė - Šiaurės Atėnai

Poeto A. Nykos-Niliūno gyvenimo ir kūrybos tyrinėtoja G. Šmitienė: „Ilgai nesupratau, kiek mažai žinom apie Nykos-Niliūno gyvenimo pradžią.“

Kuo J. Erlicko filosofija nustebino dailininkę M. Smirnovaitę?

Juozas Erlickas – absoliutus filosofas. Jo tekstuose viskas ne tik per dantį pertraukta, bet ir per širdį, sako dailininkė.

Rašytojui Liudui Gustainiui – 75
Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius

L. Gustainis jį pažinojusiųjų atmintyje išliko kaip savyje paniręs, dažniausiai mažakalbis, tačiau įdėmiai į kitus įsiklausantis, nevengiantis santūriai, draugiškai šyptelėti žmogus.

Rašytojas O. Pamukas: „Bandau į gyvenimą žiūrėti kitų žmonių akimis“

„Rašytojo užduotis – nekaltinti žmonių neetiškumu. Galų gale – tai mano principas“, – teigia Nobelio premijos laureatas.

K. Sabaliauskaitė: literatūra suklesti santykyje su pasauliu, o ne su kaimyno gryčios tvora
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Rašytoja prisipažįsta visuomet matanti ne bendruomenes, o individualius žmones, jų savybes, požiūrius, intelektą. „Ir man nesvarbu jų profesija“, – teigia K. Sabaliauskaitė.

Poetė A. Halberstadt: „Tekstuose privalo glūdėti atskiras pasaulis“
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

„Poezija ir proza, kuri sutelkta tik į tavo gyvenimą ir tavo vieno jausmus, gali būti neįdomi kitiems“, – sako Lietuvoje gimusi, užaugusi ir Niujorke gyvenanti poetė.

12 faktų, kurių nežinojote apie Juozą Erlicką

J. Erlickas šventadieniais laikosi celibato, o kitomis dienomis – celiulito. Centro kairės – niekados!

Poetė V. Palčinskaitė: „Rašytojui joks potyris nepraeina pro šalį“

Rašytoja V. Palčinskaitė dalydamasi įspūdžiais iš kūrybinės kelionės po Ameriką sakė, dar niekada gyvenime jai neteko duoti tiek autografų.

Romanai apie S. Nėrį ir V. Mačernį – autentiško balso ir kūrybos sintezė

Inspiracijos šaltiniu gali tapti ne tik menininkų kūrybos vaisiai, bet ir jų asmenybės. Tai atsiskleidžia A. Ruseckaitės knygose „Padai pilni vinių“ apie S. Nėrį ir „Dūžtančios formos“ apie V. Mačernį.

„Vilnius Review“: Gintaras Grajauskas
Vilnius Review

Poetas Gintaras Grajauskas skaito eilėraštį „Maža kas ką šneka, svarbu, kaip yra“. 

„Vilnius Review“: Donaldas Kajokas
Vilnius Review

Poetas, nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Donaldas Kajokas skaito eilėraštį „Apie gyvenimą“.

Teatro fokusuotojas Juozas Budraitis

J. Budraitis – ne vien galingas aktorius, jis yra didžiulės mūsų teatro sistemos, tam tikro aukso amžiaus pabaigos įrodymas.

„Vilnius Review“: Kornelijus Platelis
Vilnius Review

Poetas Kornelijus Platelis skaito eilėraštį „Pasija pagal Pilotą“.

K. Navakas: „Nei aš svajojau tuo poetu būti, nei planavau“

K. Navakas mūsų literatūros lauke unikali figūra ne tik savo kūryba, bet ir laikysena, amplua, pačios biografijos dinamika ir horizontais.

Aktorė A. Vilutytė: „Vyresniam aktoriui svarbiausia neįsitaisyti ant pjedestalo“

Pokalbis su A. Vilutyte, žinoma aktore, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja, radijo laidų vedėja, profesionalia filmų dubliuotoja ir viešojo kalbėjimo trenere.

Romano „Sostinė“ autorius R. Menasse – kas jis?

Pasak rašytojo R. Menasse, mums reikia romanų, kurie pasakotų apie dabartį, apie pasaulį, kuriame gyvename.

Ignas Šeinius: „Kiekvienas gyvas žmogus yra kūrėjas“

Minime 130-ąsias rašytojo, politiko ir diplomato Igno Šeiniaus (tikroji pavardė Jurkūnas) metines. 

Mirė menininkas Auris Radzevičius-Radzius

Kovo 23 d. mirė menininkas (poetas, dailininkas, scenografas, muzikantas…) Auris Radzevičius-Radzius (1965 08 03–2019 03 23), rašoma Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus svetainėje.

Monospektaklių meistrės jubiliejus. Aktorei Birutei Mar – 50

Birutė Mar – šiuo pavardės trumpiniu aktorė, režisierė ir poetė Birutė Marcinkevičiūtė gerai žinoma ne tik Lietuvos, bet pasauliniame teatro kontekste, kovo 23 dieną jai sukanka 50 metų.

Keletas potėpių Eugenijaus Matuzevičiaus biografijai
Algirdas Butkevičius - Šiaurietiški atsivėrimai

Poeto E. Matuzevičiaus biografijos „Mes esam Šiaurės krašto...“ pavadinimas taikliai atskleidžia glaudžius poeto ryšius su gimtąja žeme, jo gyvenimo ir kūrybos esmę.

Dešimt klausimų dešimčiai dramaturgų (II)
Teatro žurnalas

Į „Teatro žurnalo“ klausimus atsako dramaturgai R. Ribačiauskas, D. Statkevičienė, I. Bručkutė, A. Jevsejevas, S. Čižaitė-Rudokienė.

Dešimt klausimų dešimčiai dramaturgų (I)
Teatro žurnalas

Į „Teatro žurnalo“ klausimus atsako dramaturgai G. Grajauskas, G. Labanauskaitė-Diena, M. Nastaravičius, T. Kavtaradzė, B. Kapustinskaitė.

Teatrinis likimas: J. Budraičio kelionė Krepo link

„Juozo Budraičio teatrinis likimas“ – knyga apie kino ir teatro aktorių, fotografą, diplomatą, tačiau leidinio dėmesio centre – teatras – gyvenimas jame.

„Vilnius Review“: Daiva Čepauskaitė
Vilnius Review

Daiva Čepauskaitė skaito eilėraštį iš rinkinio „Nereikia tikriausiai būtina“.

Antano Strazdo pėdsakai Pasvalio krašte
Algimantas Krinčius - Šiaurietiški atsivėrimai

Faktai, praplečiantys kunigo ir poeto A. Strazdo-Drazdausko kelionių žemėlapį ir kartu nuvalantys dulkes nuo užmirštų jo pėdsakų.

Józefas Mackiewiczius: „Tik tiesa yra įdomi“
Aleksander Radczenko - Šiaurės Atėnai

Kas gi toks buvo Józefas Mackiewiczius? Rašytojas, publicistas, žurnalistas, gamtininkas, politinis veikėjas, o gal tiesiog paskutinis LDK pilietis?

Leonui Zaleckiui – 90
Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius

Pluoštas atsiminimų apie L. Zaleckį ir novelė iš rašytojo kūrybą apibendrinusios rinktinės „Vieno pavasario svečias“.

„Vilnius Review“: Gintaras Bleizgys
Vilnius Review

Gintaras Bleizgys skaito eilėraštį „kamera 326, lukiškės“ iš knygos „Jonas Krikštytojas“ (2010 m.).

Dvidešimtoji Vieno lito premija – poetei Dovilei Zelčiūtei

Dovilė Zelčiūtė Vieno lito premija įvertinta už egzistencinius ieškojimus ir autentiškus atsivėrimus eilėraščių rinkinyje „Prieglaudos miestai“ (Kaunas: „Kauko laiptai“, 2018 m.).

Rašytoja K. Sabaliauskaitė: „Neturiu karjeros“
Justina Gedgaudaitė - Šiaurės Atėnai

„Neturiu karjeros. Kūryba man atrodo karjeros priešingybė, nes karjeros daromos strateguojant ir į viską atsižvelgiant, o kuriama nepaisant nieko“, – teigė „Silva rerum“ autorė.

Aldonos Ruseckaitės Salomėja: kančia ir nušvitimas
Gediminas Jankus - Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius

Apie sudėtingą poetės S. Nėries likimą, nevienareikšmius pasirinkimus ir naująjį A. Ruseckaitės biografinį romaną „Padai pilni vinių“.

Daugialypis Witkacy portretas

Ištrauka iš knygos „Witkacy. Plėšrūniškas protas“, kuri pristato vieną ryškiausių tarpukario lenkų menininkų Stanisławą Ignacy Witkiewiczių-Witkacy.

Poetas V. Braziūnas: poezija turėtų šnibždėti drąsinimus nebijoti savo kalbos
Structum

Apie poeziją, kalbos grožį ir Anykščius kalbinamas poetas V. Braziūnas prabyla eilėraščių eilutėmis, taip dar labiau pabrėždamas esantis gilios dvasios žmogus.

Rašytojai Ritai Klingaitei-Vinciūnienei – 75-eri
Dovilė Zelčiūtė, Aldona Ruseckaitė - Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius

„Rita – žmogus, kuris man kaip sąžinės lakmusas“, – šviesaus atminimo rašytoją R. Klingaitę-Vinciūnienę prisimena poetė D. Zelčiūtė.

Vaikų knygų rašytojas Virgis Šidlauskas: auga smalsi ir drąsi karta

Pokalbis su trijų knygų vaikams autoriumi Virgiu Šidlausku. Pasak jo, dabartiniai vaikai turi daug žingeidumo ir fantazijos. 

Apie poetę O. Baliukonę: pagarba didiesiems, kurie neužgožia mažųjų

„Žinot, jūs nepaisykit tų savo baimių ir kurkite toliau. Nes kas nori kažką tikra užčiuopti – turi eiti tolyn, nežiūrėdamas savęs.“

M. Ivaškevičius: Lietuva suskaldyta ir pasidalijusi

Turėtume labiau mylėti vieni kitus. Tai nėra sunkus uždavinys. Tuo įsitikinęs prozininkas ir dramaturgas M. Ivaškevičius.

Thomas Mertonas: ačiū Dievui, esu toks pat kaip kiti žmonės

Šiemet minėtos 50-osios vieno skaitomiausių XX a. religinių rašytojų Thomo Mertono mirties (gimimo dangui) metinės.

Ernstas Jungeris – karys ir rašytojas, 101-erių tapęs kataliku

Vieno žymiausių savo kartos vokiečių rašytojo Ernsto Jungerio portretas.

Satyrikui Vytautui Eidukaičiui – 100
Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius

Pažymime satyriko V. Eidukaičio, kurį pažinojusieji prisimena kaip draugišką, linkusį pajuokauti ir pabendrauti, 100-ąsias gimimo metines.

Eseistas L. Jonušys: užmojis literatūroje nušviesti visuomenės aktualijas – rizikingas
Metai

Vertėjas, eseistas L. Jonušys mano, kad per šimtą metų patirtas lietuvių literatūros kokybinis šuolis yra akivaizdus, ir netiki, kad jis virs nuosmukiu.

Dramaturgo studija. Birutė Kapustinskaitė: semti iš savo šulinio
Akvilė Melkūnaitė - menų faktūra

„Norisi kurti ir teatrui, ir kinui, nes vienas kitam labai padeda“, – interviu teigia B. Kapustinskaitė, apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi kaip geriausia dramaturgė – už pjesę „Terapijos“.