2014 m. spalio 30 d., ketvirtadienis

SKAITAU » NIŠA

A. Peškaitis ir K. Simanauskas (III) Kopos 2014-06-11
Kopos
Tokios gyvos kopos.
Lyg kūnas žmogaus
Medžio fone dangus.
A. Peškaitis ir K. Simanauskas (II) Pušys (1) 2014-06-09
Pušys

Tęsiame ciklą „Būties blyksniai“, kuriame gydytojo ir fotografo Kazio Simanausko vaizdai kalbasi su kunigo Arūno Peškaičio žodžiais.

Mykolas Sauka. Regėjimas (1) 2014-06-09
Statula, žmogus

Statulos galva didoka, — konstatavo mergina. — Supranti, turi lyginti galvą su kūnu. Nes kuo mažesnė statulos galva, palyginti su kūnu, tuo, kaip pasakyti, tuo iškilesnis, tarkim, ir, na, didingesnis asmuo, kurį tu ja vaizduoji.

A. Peškaitis ir K. Simanauskas (I) Lyjant 2014-06-04
Lietus

Kai žodis ir vaizdas susitinka...

Indrė Usonytė. Sugrįžusi pavasarį 2014-05-16
patvinusi Neris

Paprastai mudvi šėliojame mieste, tačiau kartais slapta pasiekiame ir miškus.  Tik retsykiais žaidžiame su kitais vaikais. Daugelis jų – žydai. Nesuprantu kodėl, bet su lietuviukais bendrauju daug rečiau.

Jurgita Donėlė. Eilėraščiai 2014-05-06
Jurgita Donėlė

„Niekada negali žinoti, kas tavęs laukia. Nerašymo laikas mane išmokė džiaugtis galėjimu parašyti, nes rašyti, norėti parašyti ir niekaip negalėti išsireikšti yra sunku.“

Goda P. Aukščiau tik dangus 2014-05-03
Greta P.

„Aš įsiutęs. Ateinu šiandien į darbą ir kaip visada varau tiesiai į poilsio kambarį kavos. Kol aparatas gargaliuoja, užmetu akį į Atlantą ir gaunu šoką – „vandenyne“ nepajudėjau iš vietos.“

Paula Urbonaitė. Aira 2014-04-22
Romo Ignatavičiaus nuotr.

„Moteris bėga į mus. Paskui beldžia į virtuvės langą ir rėkia: „Šuo, šuo, šuo!“. Močiutės šuo suinkščia ir slepia snukį jos pažastyje. Moteris bjauriai išsiviepia“.

Donata Gasiūnaitė. Eilėraščiai 2014-04-08
Donata Gasiūnaitė

Šiuo metu esu studentė. Nemėgstu daug kalbėti, mėgstu klausytis ir stebėti. Save ir kitus. Rašau apie tai, ką pastebiu, prisimenu, jaučiu ar susapnuoju.

Tomas Dirgėla. Kaip Šiokiatokia automobilį įsigyti norėjo 2014-03-28
Tomas Dirgėla

Praėjo metai, o raganos svoris nuo nesinaudojimo nuosavomis galūnėmis išaugo iki dviejų šimtų keturiolikos kilogramų (ir dar šiek tiek gramų). Retsykiais trobelėn užsukdavo Raganų rekordų knygos atstovai ir Šiokiątokią išrinkdavo sunkiausia ragana. 

Donata Marčiulionytė. Egzistencializmas naktyje 2014-03-24
Augustino Savicko darbas „Naktis“

„Ji šyptelėjo, lyg iš anksto būtų suplanavusi atsakymą: „Būčiau jūra. Ne, būčiau vandenynas. Aprėpčiau viską, kas tik įmanoma, priimčiau pas save pačias gražiausias žuvis“.

Dominyka Navickaitė. Eilėraščiai 2014-03-24
Dominyka Navickaitė

Jusliški ir savitai pastabūs besikeičiančiam pasauliui abiturientės Dominykos Navickaitės eilėraščiai.

Jurgis Raudys. Mano Klaipėda 2014-03-24
Menai

Vaikystę, paauglystę ir didžiąją dalį jaunystės praleidau gyvendamas savo gimtojo miesto miegamajame rajone. Dėl to iki šiol jaučiu didelius sentimentus miestų paribiams.

Deividas Preišegalavičius. Karpio giesm' 2014-03-17
Algirdas Petrulis. Vanduo

Žuvis sugauta per baltąsias naktis, Nevoje, diktuoja vaizduotė. Protas susyk atstato pusiausvyrą ir tiesos balansą: veidrodinis karpis iš Maksimos ir taškas. 

Viktorija Rimaitė. Eilėraščiai (2) 2014-03-08
Pilis

Kviečiame paskaityti keletą naujų Viktorijos Rimaitės eilėraščių.

Irma Bogdanovičiūtė. Buteliukas per didelis. Išmest? 2014-02-27
nuotrauka

Visiškai aišku, kad išsimiegoti negalėsiu (priežastis žr. aukščiau ir ne tik), be to, gaunu legalaus ir nuo jokių „privalomų“ darbų „nenusukto“ laiko mąstyti. Nemanau, kad kas prieštaraus, jei pasakysiu, jog laikas mąstyti ir reflektuoti yra dovana ir retenybė. 

Kristina Šiošytė. Pasiklydus reikia kartoti 2014-02-25
Marius Liugaila

Girdėjome nemažai istorijų apie žmogų, sugebėjusį rasti išėjimą iš didžiausių klampynių, miškų ir neperžengiamų taigų, tačiau dabar pasiklystame prekybos centre... Ties kuriuo slenksčiu užkliuvę praradome gebėjimą orientuotis aplinkoje?

„Niša“: literatūros dirbtuvių apžvalga ir nugalėtojai 2014-01-24
laiškas

Aptarsime kiekvieno „Nišos“ rubrikoje „Rudens literatūros dirbtuvių“ metu publikuoto autoriaus tekstą. Po aptarimo paskelbsime ir nugalėtojus.

Donata Marčiulionytė. O ką tu mėgsti veikti? 2014-01-20
Donata Marčiulionytė

Suprato, kad jis yra laisvas daryti bet ką, ką tik sugalvoja, nebijodamas jokių pavojų, o būtent tai jis ir mėgsta veikti – būti laisvas.

Viktorija Rimaitė. „Rudens dirbtuvių“ poezijos kūrybos apžvalga 2014-01-17
rašiklis

Kadangi taip jau susiklostė, kad didžioji dalis mano kūrybos visgi buvo ir yra poezija, tai ir pabandysiu pakomentuoti rudens dirbtuvių poezijos kūrėjus. 

Dovydas Paslauskas. Apžvalga: kūriniai, sudominę skaityti n kartų 2014-01-15
Dovydas Paslauskas

Apžvelgti, aptarti ar pabandyti vertinti kitų jaunų autorių kūrinius tikrai nepasirodė lengva, juk tai – didžiulė atsakomybė prieš save ir prieš pačius autorius. 

Aistis Žekevičius. Pažliugusi užsitęsusio rudens pieva (1) 2014-01-14
Aistis Žekevičius

Bernardinai.lt pasiūlė antrus metus dalyvaujantiems kūrėjams parašyti savo įvertinimus Rudens literatūros dirbtuvėse publikuotai kūrybai. Šią savaitę publikuosime tris tekstus-apžvalgas. Pradedame nuo Aisčio Žekevičiaus minčių.

Agnė Stonytė. Imbierinė išpažintis (3) 2014-01-13
Agnė Stonytė

Nemoku kalbėti apie save garsiai. Taip garsiai, kad išgirstų. Dėl to išsirėkiu kurdama. Kūryboje man yra svarbu likti alkanai, likti ištroškusiai. Iki pamišimo. Ir ne duonos, ir ne vandens. Bet gyvenimo...

Laura Švedaitė. Trumpai apie tą patį (ištrauka) 2014-01-06
Kinijos menas

Agota Tru gerai žino, kad pirmasis sakinys turi būti įtraukiantis. Ji sėdi, palinkusi prie stalo, praradusi laiko nuojautą, klausydamasi tylaus savo minčių mikčiojimo. Dabar kiekvienas žodis mažu mažiausiai kelia abejonę.

Elena Briliūtė. Senis ir jūra 2014-01-05
Elena Briliūtė

Rašymas man – būdas atskleisti pasaulį savo akimis ir papasakoti dalykus, kuriuos sunku įdėti į kasdienę, buitinę kalbą. 

Julius Litinskas. Mare nostrum (2) 2014-01-04
Julius Litinskas

Galima būti, arba nebūti visai. Aš renkuosi sprukti nuo pastarojosios būsenos, nesureikšminant pirmosios.

Augustas Kalinauskas. November (1) 2014-01-02
Augustas Kalinauskas

November – dabar November. Rašau November, skaitau November. Tariu November – lėtai, paraidžiui, pabrėždamas kiekvieną skiemenį. NO-VEM-BER! 

Povilas Barasa. Eilėraščiai 2014-01-01
Povilas Barasa

„Bernardinai.lt“ rudens literatūros dirbtuvės jaunimui: Povilas Barasa. Praeitų metų pavasario literatūros dirbtuvių dalyvis. 

Beatričė Juškaitė. Apie dingusią esė, baimę išnykti ir užmarštį (1) 2013-12-30
Beatričė Juškaitė

Šiuo metu studijuoju ir gyvenu Izraelyje. Keliauti, šokti, rašyti – siekiu, kad tokia trejybė dominuotų mano kasdienybėje. Patikusias knygas skaitau po keletą kartų, patikusius fimus žiūriu irgi ne po sykį.

Deima Žuklytė. Gluosnio istorija 2013-12-30
Deima Žuklytė

Mano vardas Deima. Studijuoju II dailėtyros kurse Vilniaus dailės akademijoje. Nors moksluose gilinuosi į dailės sritį,  tačiau mėgstu visas meno rūšis, ypatingai literatūrą.

Akvilė Stančikaitė. Eilėraščiai (1) 2013-12-27
Akvilė Stančikaitė

Esu Akvilė Stančikaitė, baigusi Molėtų gimnaziją ir po ilgų ieškojimų dabar studijuojanti Vilniaus universiteto Kūrybos komunikacijos studijų programoje.

Karolina Sadauskaitė. Eilėraščiai 2013-12-26
Karolina Sadauskaitė

Išmokus rašyti, rašiau žvilgsnius, dienų trupinius. Paaugus surūšiavau, sudėjau į kažkokias formas ir gal kažkas išėjo. 

Edgaras Sinkevičius. Gelmė 2013-12-25
Edgaras Sinkevičius

Šiuo metu gyvenu Kaune, kur studijuoju žurnalistiką. Rašau jau nuo ankstyvos paauglystės, tačiau plačiau skelbti savo tekstus ryžausi tik neseniai. Rašydamas vadovaujuosi principu „rašyk apie tai, ką pats pažįsti“.

Sigita Danilavičiūtė. „Apie Aną ir visas anas“. „Liepa“ 2013-12-24
Sigita Danilavičiūtė

Bažnyčia, mėlynas neonas ir mėnulis svirduliuoja akyse. Kvepia jūra. Visai kaip namie. Nežinau kada, bet aš grįšiu.

Digna Čaplikaitė. Tostas už gyvenimą 2013-12-23
Šviesa, šviesos

Viskas prasidėjo gana anksti, kai dingo tas, kuris neturėjo dingti dar ilgai. Atsirado skylė, traukianti į save kitką. Bet tai supratau tik tada, kai besėdėdama pajutau prasidėjusią žiemą.

Monika Staugaitytė. Eilėraščiai 2013-12-22
Monika Staugaitė

Kūryba man yra žaidimas su tekstu ir raidėmis, man tiesiog įdomu, kaip vienas žodis ar garsas gali atverti dar nepažintas erdves.

Gabrielė Seniut. „Gyventi. Tiesiog gyventi“. „Man nerūpi“ 2013-12-22
Gabrielė Seniut

Istorijos lieka istorijomis, o norėtųsi, kad liktų kažkuo daugiau, tad dabar rašau, nes tikiuosi, kad kažkam mano kūryba atlieps. Mano manymu, tokia yra kūrybos prasmė – dalintis su kitais tuo, ką turi ar atrandi pats. Tad dalinuosi ir aš.

Radvilė Pociūtė. Dvi istorijos 2013-12-19
traukinys

Esu Radvilė Elena Joana. Dažnai juokauju, jog turiu sutrikimą – asmenybės susitrejinimą: Radvilė labai rimta ir tvirtai stovinti ant žemės, Elena gerokai pašėlusi, amžinai laisva ir nevaldoma, o Joana nuolat užsisvajojusi ir atitrūkusi nuo realybės. 

Mantas Vas. Eilėraščiai (1) 2013-12-15
Mantas Vas

...studijavau literatūrą, o paskui ir menus; vėliau keliaudamas (neformaliai) pradėjau Tikrojo Gyvenimo ir Europos studijas (stebėjau žmones, kultūras, gamtą, subkultūras bei ištisą underground‘o pasaulį!).

Vaida Kalkauskaitė. Kitoj laiko pusėj žolė žalesnė 2013-12-13
Vaida Kalkauskaitė

Taip ir neaišku, kas nulėmė tai, jog tas, kur vakar užmigo, yra tas pats, kur šiandien pabudo. Gal tų atsakymų ir ieškom šaly, kur žolė, tikrai sakau, smaragdo žalumo. 

« < 1 - 2 - 3 - 4 - 5 > »

REKOMENDUOJAME

Henrikas Gudavičius. Laiškai iš kaimo

Knygoje publikuojami 2008–2012 m. rašyti dienoraščiai. Įdėmus gamtininko žvilgsnis fiksuoja nepaliaujamą gamtos virsmą, pasakoja paprastų Dzūkijos žmonių istorijas, o kasdienybės apmąstymus papildo kultūros refleksijos.

detalė, spalva, spalvos, įvairovė, vaivorykštė

Spalio pabaiga šalta. Net šviečiant saulei nejučia gūžiesi – ledinio vėjo bangos ritasi per miestą. Einant pavėjui visai pakenčiama. Galima netgi kalbėtis. Truputį apie darbus, truputį apie orą, truputį apie kolegas. Į nugarą pučiant šiauriui daugelis taip daro. 

Henrikas Gudavičius

Henrikas Gudavičius (g. 1943) – tikras Dzūkijos šviesuolis, čia gyvenantis ir dirbantis jau beveik ketvirtį amžiaus, tačiau paklaustas, kuo save laiko, nė nedvejodamas atsako – esu žemaitis.