2014 m. liepos 30 d., trečiadienis

SKAITAU » NIŠA

Agnė Stonytė. Imbierinė išpažintis (3) 2014-01-13
Agnė Stonytė

Nemoku kalbėti apie save garsiai. Taip garsiai, kad išgirstų. Dėl to išsirėkiu kurdama. Kūryboje man yra svarbu likti alkanai, likti ištroškusiai. Iki pamišimo. Ir ne duonos, ir ne vandens. Bet gyvenimo...

Laura Švedaitė. Trumpai apie tą patį (ištrauka) 2014-01-06
Kinijos menas

Agota Tru gerai žino, kad pirmasis sakinys turi būti įtraukiantis. Ji sėdi, palinkusi prie stalo, praradusi laiko nuojautą, klausydamasi tylaus savo minčių mikčiojimo. Dabar kiekvienas žodis mažu mažiausiai kelia abejonę.

Elena Briliūtė. Senis ir jūra 2014-01-05
Elena Briliūtė

Rašymas man – būdas atskleisti pasaulį savo akimis ir papasakoti dalykus, kuriuos sunku įdėti į kasdienę, buitinę kalbą. 

Julius Litinskas. Mare nostrum (2) 2014-01-04
Julius Litinskas

Galima būti, arba nebūti visai. Aš renkuosi sprukti nuo pastarojosios būsenos, nesureikšminant pirmosios.

Augustas Kalinauskas. November (1) 2014-01-02
Augustas Kalinauskas

November – dabar November. Rašau November, skaitau November. Tariu November – lėtai, paraidžiui, pabrėždamas kiekvieną skiemenį. NO-VEM-BER! 

Povilas Barasa. Eilėraščiai 2014-01-01
Povilas Barasa

„Bernardinai.lt“ rudens literatūros dirbtuvės jaunimui: Povilas Barasa. Praeitų metų pavasario literatūros dirbtuvių dalyvis. 

Beatričė Juškaitė. Apie dingusią esė, baimę išnykti ir užmarštį (1) 2013-12-30
Beatričė Juškaitė

Šiuo metu studijuoju ir gyvenu Izraelyje. Keliauti, šokti, rašyti – siekiu, kad tokia trejybė dominuotų mano kasdienybėje. Patikusias knygas skaitau po keletą kartų, patikusius fimus žiūriu irgi ne po sykį.

Deima Žuklytė. Gluosnio istorija 2013-12-30
Deima Žuklytė

Mano vardas Deima. Studijuoju II dailėtyros kurse Vilniaus dailės akademijoje. Nors moksluose gilinuosi į dailės sritį,  tačiau mėgstu visas meno rūšis, ypatingai literatūrą.

Akvilė Stančikaitė. Eilėraščiai (1) 2013-12-27
Akvilė Stančikaitė

Esu Akvilė Stančikaitė, baigusi Molėtų gimnaziją ir po ilgų ieškojimų dabar studijuojanti Vilniaus universiteto Kūrybos komunikacijos studijų programoje.

Karolina Sadauskaitė. Eilėraščiai 2013-12-26
Karolina Sadauskaitė

Išmokus rašyti, rašiau žvilgsnius, dienų trupinius. Paaugus surūšiavau, sudėjau į kažkokias formas ir gal kažkas išėjo. 

Edgaras Sinkevičius. Gelmė 2013-12-25
Edgaras Sinkevičius

Šiuo metu gyvenu Kaune, kur studijuoju žurnalistiką. Rašau jau nuo ankstyvos paauglystės, tačiau plačiau skelbti savo tekstus ryžausi tik neseniai. Rašydamas vadovaujuosi principu „rašyk apie tai, ką pats pažįsti“.

Sigita Danilavičiūtė. „Apie Aną ir visas anas“. „Liepa“ 2013-12-24
Sigita Danilavičiūtė

Bažnyčia, mėlynas neonas ir mėnulis svirduliuoja akyse. Kvepia jūra. Visai kaip namie. Nežinau kada, bet aš grįšiu.

Digna Čaplikaitė. Tostas už gyvenimą 2013-12-23
Šviesa, šviesos

Viskas prasidėjo gana anksti, kai dingo tas, kuris neturėjo dingti dar ilgai. Atsirado skylė, traukianti į save kitką. Bet tai supratau tik tada, kai besėdėdama pajutau prasidėjusią žiemą.

Monika Staugaitytė. Eilėraščiai 2013-12-22
Monika Staugaitė

Kūryba man yra žaidimas su tekstu ir raidėmis, man tiesiog įdomu, kaip vienas žodis ar garsas gali atverti dar nepažintas erdves.

Gabrielė Seniut. „Gyventi. Tiesiog gyventi“. „Man nerūpi“ 2013-12-22
Gabrielė Seniut

Istorijos lieka istorijomis, o norėtųsi, kad liktų kažkuo daugiau, tad dabar rašau, nes tikiuosi, kad kažkam mano kūryba atlieps. Mano manymu, tokia yra kūrybos prasmė – dalintis su kitais tuo, ką turi ar atrandi pats. Tad dalinuosi ir aš.

Radvilė Pociūtė. Dvi istorijos 2013-12-19
traukinys

Esu Radvilė Elena Joana. Dažnai juokauju, jog turiu sutrikimą – asmenybės susitrejinimą: Radvilė labai rimta ir tvirtai stovinti ant žemės, Elena gerokai pašėlusi, amžinai laisva ir nevaldoma, o Joana nuolat užsisvajojusi ir atitrūkusi nuo realybės. 

Mantas Vas. Eilėraščiai (1) 2013-12-15
Mantas Vas

...studijavau literatūrą, o paskui ir menus; vėliau keliaudamas (neformaliai) pradėjau Tikrojo Gyvenimo ir Europos studijas (stebėjau žmones, kultūras, gamtą, subkultūras bei ištisą underground‘o pasaulį!).

Vaida Kalkauskaitė. Kitoj laiko pusėj žolė žalesnė 2013-12-13
Vaida Kalkauskaitė

Taip ir neaišku, kas nulėmė tai, jog tas, kur vakar užmigo, yra tas pats, kur šiandien pabudo. Gal tų atsakymų ir ieškom šaly, kur žolė, tikrai sakau, smaragdo žalumo. 

Lukas Arlauskas. Pasakos 2013-12-07
Lukas Arlauskas

Gimiau ir gyvenu Šilutėje. Tik pravėrus Žibų pradinės mokyklos duris, mano kelias koridoriais vesdavo tiesiai į biblioteką.

Ieva Ripinskytė. Eilėraščiai 2013-12-05
Ieva Ripinskytė

Būtų visai paprasta gyventi šiame „levelyje“, kurį stengiamės tinkamai pereiti, jei ne sunkumai, nuolatiniai nerimai, laukimai, tąsios it medus nemigos. Apie tai ir mano tekstai.

Viktorija Rimaitė. Apie nepatogią meilę 2013-11-30
meilė

Nors akies krašteliu stebėdamas tai, kas vyksta viešojoje erdvėje, imi ir tikėtai ar netikėtai susimąstai apie tinkamų matų pasirinkimą. Ką išmatuoti pirma: vyro ir moters ar žmogaus ir žmogaus santykį?

Aistis Žekevičius. Poezija 2013-11-29
Šv. Jokūbo keliu. Piligrimų kelias

„Bernardinai.lt“ rudens literatūros dirbtuvėse jaunimui dalyvauja poetas Aistis Žekevičius.

Bernardinai.lt kviečia jaunimą dalyvauti rudens literatūros dirbtuvėse (1) 2013-11-26
Dokumentas, raštas, popierius, deklaracija, parašas

Taigi – nuo spalio 23 iki gruodžio 20 dienos laukiame jaunų žmonių (vyresnių klasių moksleivių ir studentijos) originaliosios kūrybos – poezijos, prozos, esė ir kitų žanrų.

Goda Alsytė. Kam iš tiesų skirta mirtis? 2013-11-25
Saulėlydis

Kodėl rašau... Esu tiesiog paprastas žmogus. Rašymas kartais – pabėgimas nuo kasdienybės ar rutinos, tačiau kol kas nelabai jas jaučiu, todėl šiuo metu rašymas – tai minutės pertraukėlė, tam tikra prasme, pabuvimas su savimi ir tik sau.

Brigita Pečiulienė. Apie bendravimo drąsą ir baimę 2013-11-19
mikrofonas

Į universiteto biblioteką atėjau atsiimti knygų, priešais mane stovėjo nepažįstamas vaikinas. Laukė, kol sistema atliks savo darbą (šiandien lėtai dirba kompiuteriai). Matyt, jam buvo taip linksma laukti knygų, kad nutarė pakalbinti. 

Kristina Šiošytė. Emigrantės dienoraščio atplaiša (2) 2013-11-13
keliautoja

Taigi, žinau, kad Lietuvoje sunku. Žinau, kad nuveikti dar reikia, rodos, neįmanomai daug. Žinau, jog kiekvienas turime žengti didelius žingsnius į priekį dėl šalies ateities, nors ir kaip norėtųsi viską tiesiog stebėti iš šono.

Agnė Beresnevičiūtė. Minties paralyžius (1) 2013-11-08
Agnė Beresnevičiūtė

Matote, nėra lengva prisistatyti, jei nenori skambėti nenatūraliai ar kvailai. Tai lai mane pristato mano tekstas.

Dovydas Paslauskas. Eilėraščiai (1) 2013-10-31
Dovydas Paslauskas

Poezija srūva iš manęs naktimis. Kartais vienišomis, kartais kvepiančiomis mėtomis. Bet visada skausmingai liejasi rašalu ant popieriaus. Visada neprašyta.

Paulius Aušra. Kaip trys su puse veikėjo apkeliavo tris su puse pastraipos istorijos 2013-10-25
Paulius Aušra

Bernardinai.lt rudens literatūros dirbtuvės jaunimui pristato kūrėjo Pauliaus Aušros prozos tekstą. 

Ineta Žymančiūtė. Poezija (1) 2013-10-24
Ineta Žymančiūtė

Poetė Ineta Žymančiūtė pasiūlė savo eilių į „Nišos“ rubriką. Publikuojame jos eilėraščių ciklą „Vilktakės“.

Vaida Kalkauskaitė. Tarp nevilties ir palaimos: žmogiškosios šerdies beieškant 2013-10-23
Medžiai

Šiame teste norėčiau apžvelgti pagrindinius pavojus, kuriuos svajonių siekėjai patiria eidami link savo tikslų.

Donata Marčiulionytė. Mano gyvenimas – nematoma laimė 2013-10-22
Šviesos menų paroda Japonijoje

Rytas. Tamsu. Jaučiu kaip po truputį merkiasi akys. Su nežmoniška jėga blakstienos keliasi į viršų ir akys pradeda savo kasdieninę kelionę po spalvotąjį pasaulį. 

Elena Štombergaitė. Miniatiūros 2013-09-18
Elena Štombergaitė

Pro langą matau jūrą jau aštuoniolika metų. Myliu gūdžius miškus, prancūziškus murmesius, Murakamį, jo avis, kitas šiaip-sau knygas ir nepatogų lotusą.  Kartais būna, kai parašau ką nors mandro, vaikštau po namus ir maivaus. Šypt.

Rasa Murauskaitė. Apie Degančių laiškų puotą, arba Kaip Genijus ir Šizofrenikas Dievą bandė išmesti 2013-07-25
Rasa Murauskaitė

Susirinkome į degančių laiškų puotą, kad sunaikintume viską, kas mums buvo brangu. Atėjo Jis, kad išmestų Meilę. Atėjo Ji, kad išmestų Tikėjimą. Atėjau Aš, nes man liepė išmesti Dievą.

Donata Marčiulionytė. Sapnuose mes gyvenam 2013-07-23
rasa ant žolės

Vos tik įžengusi į šį pasaulį supratau, kad kažkur egzistuoja ir kitas: geresnis, ramesnis, taikesnis. Sugaudavau save bemaž siekiančią tą kitą realybę, kai kas nors būtinai tam sutrukdydavo ir suplėšydavo mano kurtus iliuzinius vartus. 

Greta Sirvydaitė. Reikia nedaug 2013-07-08
Algimantos Sirvydaitės nuotrauka

Sekmadienis. Įeinu į dažais kvepiančią šventovę. Sienos mirguliuoja taikia spalva, aplink būriuojasi žmonės. Išvydusį šventorių klupteliu ant kelio, persižegnoju ir vėl išsitiesiu.

Rūta Urbonavičiūtė. Nedaryti nieko dėl nieko 2013-06-29
V. Aukštaičio fotografijų paroda „Kelias“

Didžiuojuosi šiais žmonėmis, jie įkvėpė mane kurti, aktyviai veikti visuomenėje. Tačiau kaip veikti? Reikia kalbėti apie tai, kaip ir ką iš tikrųjų veikia žmonės.

Emilija Gaivenytė. Sudušiu 2013-06-20
Emilija Gaivenytė

Jei nežinočiau, kaip gali tu nemylėt atbundančio pavasario, aš nenorėčiau tau surinkt visų pasaulio pakalnučių, kurias glėbiais atneščiau tau prie durų ir laukčiau, kol kiekvienai jų surastum vardą.

Ieva Ripinskytė. Eilėraščiai (1) 2013-06-15
Ieva Ripinskytė

Esu Ieva Ripinskytė. Šiaulietė. Apibūdinti ar paaiškinti to, ką užslepiu tekstuose, negaliu – kiekvienas skaitantis žmogus savotiškai perrašo žodžius, pasiima to, ko ieško, suranda tai, kas gydo, tonizuoja, pralinksmina, nuskausmina, iš... 

„Bernardinai.lt“ pavasario literatūros dirbtuvės jaunimui: antroji apžvalga ir konkurso nugalėtojai 2013-06-07
rašytojo stalas

Vasarai įsibėgėjant, metas apžvelgti antrąją konkurso metu publikuotą dalį ir skelbti nugalėtojus.

« < 1 - 2 - 3 - 4 - 5 > »

REKOMENDUOJAME

Nadine Gordimer

Šiose rašytojos kalbos, pasakytos atsiimant Nobelio premiją, ištraukose svarstoma apie rašymo ir būties santykį, rašytojo pareigą visuomenei ir Nadine likimo draugus – tuos, kurie dėl savo veiklos ir/ar kūrybos buvo ujami gimtosiose šalyse. 

Francois Mauriac

Žinomo prancūzų rašytojo François Mauriaco (1885-1970) kalba, atsiimant Nobelio literatūros premiją 1952 metais už „puikų dvasinio pasaulio pažinimą ir meninį vaizdingumą, romanuose atskleidžiant žmogaus gyvenimo dramą“.

R. Stankevičius

Man visada atrodo, kad aš esu stebintis ir kad visada aprašau tai, kas iš tikrųjų įvyko. Bet paprastai ir visi mano draugai, ir visi, kas mane skaito, mano atvirkščiai – kad tikrovė nelabai panaši į mano aprašymus. Bet specialiai aš nieko nedarau.