Niša | Skaitau

Spalio 17 d., 2014
Justinas Dižavičius. Mes, žmonės2

„Žmogus privalėjo nešti akmenį. Kažkokia nematoma galia kalbėjo žmogui per širdį, gal ji ir nepasakydavo, kas tas akmuo ir kam jis kabo ant kaklo, tačiau mokydavo žmogų, kaip su tuo akmeniu elgtis.“

Spalio 15 d., 2014
A. Peškaitis ir K. Simanauskas (XXVII) Dviems

Tęsiame ciklą „Būties blyksniai“, kuriame gydytojo ir fotografo K. Simanausko vaizdai kalbasi su kunigo Arūno Peškaičio žodžiais.

Spalio 14 d., 2014
Ingrida Viluckytė. Muilu kvepiančios močiutės2

„Kartais tokias močiutes gali pamatyti tiesiog sėdinčias lauke ir lupančias obuolius, rišančias puokšteles ir jas parduodančias, besišypsančias ne lūpomis, o akimis.“

Spalio 8 d., 2014
Estetinės užtvankėlės Vilniui

Senamiestis. Saulės principu pastatytas, nieko keisto, kad taip visus žavintis. O mane – ypač. Niekada nežinai, ką rasi už kampo ar aptiksi sienoj. Kaip tą rugsėjo 1-ąją einant siaura gatvele aptikom praviras duris, o už jų – senučiukę prie audimo staklių.

A. Peškaitis ir K. Simanauskas (XXVI) Šešėliai

Mano šešėlis po pievas vaikšto/ šešėlis mano pereina aikštę/ šešėlio mano niekas nemato/ šešėliu mano šliaužia gyvatės

Spalio 1 d., 2014
A. Peškaitis ir K. Simanauskas (XXV) Ilgesys

Tęsiame ciklą „Būties blyksniai“, kuriame gydytojo ir fotografo K. Simanausko vaizdai kalbasi su kunigo Arūno Peškaičio žodžiais.

Rugsėjo 30 d., 2014
Jurgis Raudys. Eilėraščiai

„Eilėraštis, tikriausiai yra vienintelė iš visų literatūros žanro rūšių, kuris nemėgsta jokių suvaržymų. Nes poezija dažniausiai poetą ištinka. Tik reikia mokėti jos išlaukti. 

Rugsėjo 27 d., 2014
Duetai. Vaiva Lanskoronskytė ir Ignas Stanys. „Girgždėjimai iš praeities“

Tęsiame „Duetų“ – dviejų kūrėjų teksto ir vaizdo sambūvio – viešinimą ir džiaugiamės pristatydami Vaivos Lanskoronskytės bei Igno Stanio kūrybą. Jie publikaciją vadina eilėraščio ir nuotraukų ciklu.

Rugsėjo 24 d., 2014
Justinas Dižavičius. Degančioms sieloms

Akimirką stabteliu ir manyje įsižiebia nauja mintis. Tiesą sakant, šį sykį vos uždėjęs delną ant apanglėjusios storos medžio žievės pajutau, jog daugiau bandymų nebebus, krisiu galutinai arba pasieksiu viršūnę.“

A. Peškaitis ir K. Simanauskas (XXIV) Laukimas

kai visos eilės pasitrauks/ o knygos  bus atvertos/ žinok kad Jis vis tiek/
laukia. Čia pat. Už durų.

Rugsėjo 23 d., 2014
Tomas Dirgėla. Petraitiška pasakaitė

Kaip atsakydami abėcėlės tvarka sumanė, taip abu ir padarė: nukeliavo Afrikon, aplankė Australiją, Japoniją, Rumšiškes, Ameriką ir Anykščius, o paskui dar du kartus apkeliavo ir aplink pasaulį... 

Rugsėjo 17 d., 2014
A. Peškaitis ir K. Simanauskas (XXIII) Linijos

Tęsiame ciklą „Būties blyksniai“, kuriame gydytojo ir fotografo K. Simanausko vaizdai kalbasi su kunigo Arūno Peškaičio žodžiais.

Rugsėjo 10 d., 2014
A. Peškaitis ir K. Simanauskas (XXII) Viltis

Ateina laikas, kai kiekvienas saulėlydis tampa pastanga. O saulėtekiai – neįmanomi. / Ateina laikas, kuomet miegas svarbiau už knygą, o sapnai – už tikrovę.

Rugsėjo 3 d., 2014
A. Peškaitis ir K. Simanauskas (XXI) Patekėjimas

Tęsiame ciklą „Būties blyksniai“, kuriame gydytojo ir fotografo K. Simanausko vaizdai kalbasi su kunigo Arūno Peškaičio žodžiais.

Rugpjūčio 30 d., 2014
Uršulė Toleikytė. Akimirkos išmintis

„Visų pirma esu žmogus. Nuo pat vaikystės domėjausi savo bei kitų žmonių vidiniu pasauliu. Tai atvedė mane į rašymo pasaulį bei psichologijos studijas. Manau, jog rašymas yra vienas iš jautriausių būdų leidžiantis geriau save pažinti, priimti ir keisti..."

Rugpjūčio 27 d., 2014
A. Peškaitis ir K. Simanauskas (XX) Laiko motyvas

smėlis pabėga ne tarp pirštų/ jis palieka pėdsakus mažuose/ savo inkliuzuose nes pats/ yra skaidrus ir permatomas

Rugpjūčio 22 d., 2014
A. Peškaitis ir K. Simanauskas (XIX) Kauno motyvas

Tęsiame ciklą „Būties blyksniai“, kuriame gydytojo ir fotografo K. Simanausko vaizdai kalbasi su kunigo Arūno Peškaičio žodžiais.

Rugpjūčio 13 d., 2014
Vytas Drunis. Ilgas kelias namo

Išeidamas iš namų visuomet stengiuosi duris uždaryti tyliai. Ne dėl to, kad ko nors neprižadinčiau. Durimis trinktelėti lengva – tam daug proto nereikia. Daug sunkiau pro jas vėliau sugrįžti.

Rugpjūčio 11 d., 2014
A. Peškaitis ir K. Simanauskas (XVIII) Švenčiausiasis Kūnas ir Kraujas

Vakaras nutyla kai kalbi/ neišgirsi jo nes tavo žodžiai/ garsūs neištarsi vakaro/ nes tarsi užrakintos lūpos

Rugpjūčio 4 d., 2014
A. Peškaitis ir K. Simanauskas (XVII) Prisikėlimas žaliai

Tęsiame ciklą „Būties blyksniai“, kuriame gydytojo ir fotografo K. Simanausko vaizdai kalbasi su kunigo Arūno Peškaičio žodžiais.

Liepos 29 d., 2014
A. Peškaitis ir K. Simanauskas (XVI) Atpirkimas

Tas kryžius smėlyje – tik ženklas,/ kad R. Bacho sukurta Žuvėdra/ tebeskrenda į atrastas ir švytinčias/ erdves.

Liepos 21 d., 2014
A. Peškaitis ir K. Simanauskas (XV) Atostogų metas

Tęsiame ciklą „Būties blyksniai“, kuriame gydytojo ir fotografo K. Simanausko vaizdai kalbasi su kunigo Arūno Peškaičio žodžiais. 

Liepos 18 d., 2014
A. Peškaitis ir K. Simanauskas (XIV) Žuvusiems. In memoriam liepos 17 d. lėktuvo katastrofos aukoms

Tęsiame ciklą „Būties blyksniai“, kuriame gydytojo ir fotografo K. Simanausko vaizdai kalbasi su kunigo Arūno Peškaičio žodžiais. Šį sykį kūrinys skirtas liepos 17 d. ties Ukrainos–Rusijos pasieniu įvykusiai lėktuvo katastrofai.

Liepos 15 d., 2014
A. Peškaitis ir K. Simanauskas (XIII) Projekcija

Tęsiame ciklą „Būties blyksniai“, kuriame gydytojo ir fotografo K. Simanausko vaizdai kalbasi su kunigo Arūno Peškaičio žodžiais.

Juodaodžio gyvenimas

Tai Vasario 16-osios gimnazijoje, Vokietijoje, besimokančių mokinių Igno Sadonio (9 kl) ir Gyčio Milašausko (9 kl.) istorija, kurią jie parašė lietuvių kalbos pamokoje.

 

 
Liepos 10 d., 2014
A. Peškaitis ir K. Simanauskas (XII) Sena tema

Vanduo į akmenį/ pažyra stiklas/ senoj plokštelėj/ tavos mokyklos

Liepos 6 d., 2014
A. Peškaitis ir K. Simanauskas (XI) Ant smėlio

Tęsiame ciklą „Būties blyksniai“, kuriame gydytojo ir fotografo K. Simanausko vaizdai kalbasi su kunigo Arūno Peškaičio žodžiais.

Liepos 4 d., 2014
Deividas Preišegalavičius. Grėsmės nuojauta Bernardinų sode
Šiaurės Atėnai

Pradeda liauno sudėjimo vyriškis žila barzdele. Tai žmogus, kiek man teko girdėti, pažinojęs žmogų, kuris nugalėjo Petrosianą. Jis stumteli baltąjį pėstininką į priekį. Aš pradedu juoduoju pėstininku, taikysiu sicilietišką gynybą.

Liepos 2 d., 2014
A. Peškaitis ir K. Simanauskas (X) Gyvybė ir mirtis

Ji kyla iš smėlio
mirtis mūs iš smėlio
ją smiltys užpusto
nes ji ne sava

Birželio 29 d., 2014
Regina Ragauskaitė. Raktažolių arbata

Mano arbatos puodelyje skleidžiasi raktažolių žiedynai. Užplikyti jie bežiūrint įgauna gyvybės, kurią tarsi buvo suglaudę, suspaudę savyje. Keliasi, pučiasi, pražysta, lyg pavasarį – geltonai, geltonai. 

Birželio 23 d., 2014
A. Peškaitis ir K. Simanauskas (VIII) Laikų pabaiga
Gyvena manimi daiktai
ir upių vandenys manim
srovena tokie laikai tokie
laikai kad viskas gyva
Birželio 19 d., 2014
Kristina Šiošytė. Iš gyvenimo rezervatų ir parkų

„Skaudantis žmogus šiame tekste reiškia ne tik fiziškai sužeistą, bet ir tą, kuriam, rodos, skauda visą savo esybę, skauda gyvenimą ar jo nebuvimą, kai savo egzistenciją jauti kaip didelį randą po brangiu peruku.“

Birželio 18 d., 2014
Jurgis Raudys. Vienas eilėraštis

Kuo toliau, tuo vis aiškiau imu suprasti, kad visi mano kūrybiniai bandymai tėra pastanga užrašyti tą vieną pavykusią eilutę. Kad ir kaip santūriai tai nuskambėjo, reikia suprasti, jog už šios mano kuklumo kaukės slypi kiekvieną poetą kamuojanti...

Birželio 17 d., 2014
A. Peškaitis ir K. Simanauskas (VII) Baltumas

mano sielai tas baltumas tu žiedo ir visų žiedų valdove
ateik į sraunią į tyriausią tokią tylią
tamsią upės srovę sugert savim baltumą trykštantį

Birželio 16 d., 2014
A. Peškaitis ir K. Simanauskas (VI) Ar tu ištarsi savimi gyvybę?

Tęsiame ciklą „Būties blyksniai“, kuriame gydytojo ir fotografo Kazio Simanausko vaizdai kalbasi su kunigo Arūno Peškaičio žodžiais. 

Birželio 15 d., 2014
A. Peškaitis ir K. Simanauskas (V) Šieno aromatas
Viešpatie, kaip kvepia tas šienas.
Viešpatie, kaip noriu namo.
Viešpatie, dovanok tai, ko neturėjau.
Birželio 13 d., 2014
Ieva Ripinskytė. Eilėraščiai

Nuo kiekvieno žingsnio ir tikėjimo keliu, atsiranda energijos, kiekvienas žingsnis nėra atsitiktinis, kiekvienas žengimas prasmingas, minantis ir menantis ką nors iš praeities. Kiekvienas žingsnis turi spalvą.  Šie eilėraščiai gimė iš pasivaikščiojimų.

A. Peškaitis ir K. Simanauskas (IV) Nebylios durys

Tęsiame ciklą „Būties blyksniai“, kuriame gydytojo ir fotografo Kazio Simanausko vaizdai kalbasi su kunigo Arūno Peškaičio žodžiais. Šįsyk apie rudenį, kuris ne tike metų laikas, kiek mūsų kasdienybės dalis.

Birželio 11 d., 2014
A. Peškaitis ir K. Simanauskas (III) Kopos
Tokios gyvos kopos.
Lyg kūnas žmogaus
Medžio fone dangus.
Birželio 9 d., 2014
A. Peškaitis ir K. Simanauskas (II) Pušys1

Tęsiame ciklą „Būties blyksniai“, kuriame gydytojo ir fotografo Kazio Simanausko vaizdai kalbasi su kunigo Arūno Peškaičio žodžiais.

Mykolas Sauka. Regėjimas1

Statulos galva didoka, — konstatavo mergina. — Supranti, turi lyginti galvą su kūnu. Nes kuo mažesnė statulos galva, palyginti su kūnu, tuo, kaip pasakyti, tuo iškilesnis, tarkim, ir, na, didingesnis asmuo, kurį tu ja vaizduoji.

Birželio 4 d., 2014
A. Peškaitis ir K. Simanauskas (I) Lyjant

Kai žodis ir vaizdas susitinka...

Gegužės 16 d., 2014
Indrė Usonytė. Sugrįžusi pavasarį

Paprastai mudvi šėliojame mieste, tačiau kartais slapta pasiekiame ir miškus.  Tik retsykiais žaidžiame su kitais vaikais. Daugelis jų – žydai. Nesuprantu kodėl, bet su lietuviukais bendrauju daug rečiau.

Gegužės 6 d., 2014
Jurgita Donėlė. Eilėraščiai

„Niekada negali žinoti, kas tavęs laukia. Nerašymo laikas mane išmokė džiaugtis galėjimu parašyti, nes rašyti, norėti parašyti ir niekaip negalėti išsireikšti yra sunku.“

Gegužės 3 d., 2014
Goda P. Aukščiau tik dangus

„Aš įsiutęs. Ateinu šiandien į darbą ir kaip visada varau tiesiai į poilsio kambarį kavos. Kol aparatas gargaliuoja, užmetu akį į Atlantą ir gaunu šoką – „vandenyne“ nepajudėjau iš vietos.“

Balandžio 22 d., 2014
Paula Urbonaitė. Aira

„Moteris bėga į mus. Paskui beldžia į virtuvės langą ir rėkia: „Šuo, šuo, šuo!“. Močiutės šuo suinkščia ir slepia snukį jos pažastyje. Moteris bjauriai išsiviepia“.

Balandžio 8 d., 2014
Donata Gasiūnaitė. Eilėraščiai

Šiuo metu esu studentė. Nemėgstu daug kalbėti, mėgstu klausytis ir stebėti. Save ir kitus. Rašau apie tai, ką pastebiu, prisimenu, jaučiu ar susapnuoju.

Kovo 28 d., 2014
Tomas Dirgėla. Kaip Šiokiatokia automobilį įsigyti norėjo

Praėjo metai, o raganos svoris nuo nesinaudojimo nuosavomis galūnėmis išaugo iki dviejų šimtų keturiolikos kilogramų (ir dar šiek tiek gramų). Retsykiais trobelėn užsukdavo Raganų rekordų knygos atstovai ir Šiokiątokią išrinkdavo sunkiausia ragana. 

Kovo 24 d., 2014
Donata Marčiulionytė. Egzistencializmas naktyje

„Ji šyptelėjo, lyg iš anksto būtų suplanavusi atsakymą: „Būčiau jūra. Ne, būčiau vandenynas. Aprėpčiau viską, kas tik įmanoma, priimčiau pas save pačias gražiausias žuvis“.

Dominyka Navickaitė. Eilėraščiai

Jusliški ir savitai pastabūs besikeičiančiam pasauliui abiturientės Dominykos Navickaitės eilėraščiai.