Niša | Skaitau

Rugpjūčio 27 d., 2014
A. Peškaitis ir K. Simanauskas (XX) Laiko motyvas

smėlis pabėga ne tarp pirštų/ jis palieka pėdsakus mažuose/ savo inkliuzuose nes pats/ yra skaidrus ir permatomas

Rugpjūčio 22 d., 2014
A. Peškaitis ir K. Simanauskas (XIX) Kauno motyvas

Tęsiame ciklą „Būties blyksniai“, kuriame gydytojo ir fotografo K. Simanausko vaizdai kalbasi su kunigo Arūno Peškaičio žodžiais.

Rugpjūčio 13 d., 2014
Vytas Drunis. Ilgas kelias namo

Išeidamas iš namų visuomet stengiuosi duris uždaryti tyliai. Ne dėl to, kad ko nors neprižadinčiau. Durimis trinktelėti lengva – tam daug proto nereikia. Daug sunkiau pro jas vėliau sugrįžti.

Rugpjūčio 11 d., 2014
A. Peškaitis ir K. Simanauskas (XVIII) Švenčiausiasis Kūnas ir Kraujas

Vakaras nutyla kai kalbi/ neišgirsi jo nes tavo žodžiai/ garsūs neištarsi vakaro/ nes tarsi užrakintos lūpos

Rugpjūčio 4 d., 2014
A. Peškaitis ir K. Simanauskas (XVII) Prisikėlimas žaliai

Tęsiame ciklą „Būties blyksniai“, kuriame gydytojo ir fotografo K. Simanausko vaizdai kalbasi su kunigo Arūno Peškaičio žodžiais.

Liepos 29 d., 2014
A. Peškaitis ir K. Simanauskas (XVI) Atpirkimas

Tas kryžius smėlyje – tik ženklas,/ kad R. Bacho sukurta Žuvėdra/ tebeskrenda į atrastas ir švytinčias/ erdves.

Liepos 21 d., 2014
A. Peškaitis ir K. Simanauskas (XV) Atostogų metas

Tęsiame ciklą „Būties blyksniai“, kuriame gydytojo ir fotografo K. Simanausko vaizdai kalbasi su kunigo Arūno Peškaičio žodžiais. 

Liepos 18 d., 2014
A. Peškaitis ir K. Simanauskas (XIV) Žuvusiems. In memoriam liepos 17 d. lėktuvo katastrofos aukoms

Tęsiame ciklą „Būties blyksniai“, kuriame gydytojo ir fotografo K. Simanausko vaizdai kalbasi su kunigo Arūno Peškaičio žodžiais. Šį sykį kūrinys skirtas liepos 17 d. ties Ukrainos–Rusijos pasieniu įvykusiai lėktuvo katastrofai.

Liepos 15 d., 2014
A. Peškaitis ir K. Simanauskas (XIII) Projekcija

Tęsiame ciklą „Būties blyksniai“, kuriame gydytojo ir fotografo K. Simanausko vaizdai kalbasi su kunigo Arūno Peškaičio žodžiais.

Juodaodžio gyvenimas

Tai Vasario 16-osios gimnazijoje, Vokietijoje, besimokančių mokinių Igno Sadonio (9 kl) ir Gyčio Milašausko (9 kl.) istorija, kurią jie parašė lietuvių kalbos pamokoje.

 

 
Liepos 10 d., 2014
A. Peškaitis ir K. Simanauskas (XII) Sena tema

Vanduo į akmenį/ pažyra stiklas/ senoj plokštelėj/ tavos mokyklos

Liepos 6 d., 2014
A. Peškaitis ir K. Simanauskas (XI) Ant smėlio

Tęsiame ciklą „Būties blyksniai“, kuriame gydytojo ir fotografo K. Simanausko vaizdai kalbasi su kunigo Arūno Peškaičio žodžiais.

Liepos 4 d., 2014
Deividas Preišegalavičius. Grėsmės nuojauta Bernardinų sode
Šiaurės Atėnai

Pradeda liauno sudėjimo vyriškis žila barzdele. Tai žmogus, kiek man teko girdėti, pažinojęs žmogų, kuris nugalėjo Petrosianą. Jis stumteli baltąjį pėstininką į priekį. Aš pradedu juoduoju pėstininku, taikysiu sicilietišką gynybą.

Liepos 2 d., 2014
A. Peškaitis ir K. Simanauskas (X) Gyvybė ir mirtis

Ji kyla iš smėlio
mirtis mūs iš smėlio
ją smiltys užpusto
nes ji ne sava

Birželio 29 d., 2014
Regina Ragauskaitė. Raktažolių arbata

Mano arbatos puodelyje skleidžiasi raktažolių žiedynai. Užplikyti jie bežiūrint įgauna gyvybės, kurią tarsi buvo suglaudę, suspaudę savyje. Keliasi, pučiasi, pražysta, lyg pavasarį – geltonai, geltonai. 

Birželio 23 d., 2014
A. Peškaitis ir K. Simanauskas (VIII) Laikų pabaiga
Gyvena manimi daiktai
ir upių vandenys manim
srovena tokie laikai tokie
laikai kad viskas gyva
Birželio 19 d., 2014
Kristina Šiošytė. Iš gyvenimo rezervatų ir parkų

„Skaudantis žmogus šiame tekste reiškia ne tik fiziškai sužeistą, bet ir tą, kuriam, rodos, skauda visą savo esybę, skauda gyvenimą ar jo nebuvimą, kai savo egzistenciją jauti kaip didelį randą po brangiu peruku.“

Birželio 18 d., 2014
Jurgis Raudys. Vienas eilėraštis

Kuo toliau, tuo vis aiškiau imu suprasti, kad visi mano kūrybiniai bandymai tėra pastanga užrašyti tą vieną pavykusią eilutę. Kad ir kaip santūriai tai nuskambėjo, reikia suprasti, jog už šios mano kuklumo kaukės slypi kiekvieną poetą kamuojanti...

Birželio 17 d., 2014
A. Peškaitis ir K. Simanauskas (VII) Baltumas

mano sielai tas baltumas tu žiedo ir visų žiedų valdove
ateik į sraunią į tyriausią tokią tylią
tamsią upės srovę sugert savim baltumą trykštantį

Birželio 16 d., 2014
A. Peškaitis ir K. Simanauskas (VI) Ar tu ištarsi savimi gyvybę?

Tęsiame ciklą „Būties blyksniai“, kuriame gydytojo ir fotografo Kazio Simanausko vaizdai kalbasi su kunigo Arūno Peškaičio žodžiais. 

Birželio 15 d., 2014
A. Peškaitis ir K. Simanauskas (V) Šieno aromatas
Viešpatie, kaip kvepia tas šienas.
Viešpatie, kaip noriu namo.
Viešpatie, dovanok tai, ko neturėjau.
Birželio 13 d., 2014
Ieva Ripinskytė. Eilėraščiai

Nuo kiekvieno žingsnio ir tikėjimo keliu, atsiranda energijos, kiekvienas žingsnis nėra atsitiktinis, kiekvienas žengimas prasmingas, minantis ir menantis ką nors iš praeities. Kiekvienas žingsnis turi spalvą.  Šie eilėraščiai gimė iš pasivaikščiojimų.

A. Peškaitis ir K. Simanauskas (IV) Nebylios durys

Tęsiame ciklą „Būties blyksniai“, kuriame gydytojo ir fotografo Kazio Simanausko vaizdai kalbasi su kunigo Arūno Peškaičio žodžiais. Šįsyk apie rudenį, kuris ne tike metų laikas, kiek mūsų kasdienybės dalis.

Birželio 11 d., 2014
A. Peškaitis ir K. Simanauskas (III) Kopos
Tokios gyvos kopos.
Lyg kūnas žmogaus
Medžio fone dangus.
Birželio 9 d., 2014
A. Peškaitis ir K. Simanauskas (II) Pušys1

Tęsiame ciklą „Būties blyksniai“, kuriame gydytojo ir fotografo Kazio Simanausko vaizdai kalbasi su kunigo Arūno Peškaičio žodžiais.

Mykolas Sauka. Regėjimas1

Statulos galva didoka, — konstatavo mergina. — Supranti, turi lyginti galvą su kūnu. Nes kuo mažesnė statulos galva, palyginti su kūnu, tuo, kaip pasakyti, tuo iškilesnis, tarkim, ir, na, didingesnis asmuo, kurį tu ja vaizduoji.

Birželio 4 d., 2014
A. Peškaitis ir K. Simanauskas (I) Lyjant

Kai žodis ir vaizdas susitinka...

Gegužės 16 d., 2014
Indrė Usonytė. Sugrįžusi pavasarį

Paprastai mudvi šėliojame mieste, tačiau kartais slapta pasiekiame ir miškus.  Tik retsykiais žaidžiame su kitais vaikais. Daugelis jų – žydai. Nesuprantu kodėl, bet su lietuviukais bendrauju daug rečiau.

Gegužės 6 d., 2014
Jurgita Donėlė. Eilėraščiai

„Niekada negali žinoti, kas tavęs laukia. Nerašymo laikas mane išmokė džiaugtis galėjimu parašyti, nes rašyti, norėti parašyti ir niekaip negalėti išsireikšti yra sunku.“

Gegužės 3 d., 2014
Goda P. Aukščiau tik dangus

„Aš įsiutęs. Ateinu šiandien į darbą ir kaip visada varau tiesiai į poilsio kambarį kavos. Kol aparatas gargaliuoja, užmetu akį į Atlantą ir gaunu šoką – „vandenyne“ nepajudėjau iš vietos.“

Balandžio 22 d., 2014
Paula Urbonaitė. Aira

„Moteris bėga į mus. Paskui beldžia į virtuvės langą ir rėkia: „Šuo, šuo, šuo!“. Močiutės šuo suinkščia ir slepia snukį jos pažastyje. Moteris bjauriai išsiviepia“.

Balandžio 8 d., 2014
Donata Gasiūnaitė. Eilėraščiai

Šiuo metu esu studentė. Nemėgstu daug kalbėti, mėgstu klausytis ir stebėti. Save ir kitus. Rašau apie tai, ką pastebiu, prisimenu, jaučiu ar susapnuoju.

Kovo 28 d., 2014
Tomas Dirgėla. Kaip Šiokiatokia automobilį įsigyti norėjo

Praėjo metai, o raganos svoris nuo nesinaudojimo nuosavomis galūnėmis išaugo iki dviejų šimtų keturiolikos kilogramų (ir dar šiek tiek gramų). Retsykiais trobelėn užsukdavo Raganų rekordų knygos atstovai ir Šiokiątokią išrinkdavo sunkiausia ragana. 

Kovo 24 d., 2014
Donata Marčiulionytė. Egzistencializmas naktyje

„Ji šyptelėjo, lyg iš anksto būtų suplanavusi atsakymą: „Būčiau jūra. Ne, būčiau vandenynas. Aprėpčiau viską, kas tik įmanoma, priimčiau pas save pačias gražiausias žuvis“.

Dominyka Navickaitė. Eilėraščiai

Jusliški ir savitai pastabūs besikeičiančiam pasauliui abiturientės Dominykos Navickaitės eilėraščiai.

Jurgis Raudys. Mano Klaipėda

Vaikystę, paauglystę ir didžiąją dalį jaunystės praleidau gyvendamas savo gimtojo miesto miegamajame rajone. Dėl to iki šiol jaučiu didelius sentimentus miestų paribiams.

Kovo 17 d., 2014
Deividas Preišegalavičius. Karpio giesm'

Žuvis sugauta per baltąsias naktis, Nevoje, diktuoja vaizduotė. Protas susyk atstato pusiausvyrą ir tiesos balansą: veidrodinis karpis iš Maksimos ir taškas. 

Kovo 8 d., 2014
Viktorija Rimaitė. Eilėraščiai2

Kviečiame paskaityti keletą naujų Viktorijos Rimaitės eilėraščių.

Vasario 27 d., 2014
Irma Bogdanovičiūtė. Buteliukas per didelis. Išmest?

Visiškai aišku, kad išsimiegoti negalėsiu (priežastis žr. aukščiau ir ne tik), be to, gaunu legalaus ir nuo jokių „privalomų“ darbų „nenusukto“ laiko mąstyti. Nemanau, kad kas prieštaraus, jei pasakysiu, jog laikas mąstyti ir reflektuoti yra dovana ir retenybė. 

Vasario 25 d., 2014
Kristina Šiošytė. Pasiklydus reikia kartoti

Girdėjome nemažai istorijų apie žmogų, sugebėjusį rasti išėjimą iš didžiausių klampynių, miškų ir neperžengiamų taigų, tačiau dabar pasiklystame prekybos centre... Ties kuriuo slenksčiu užkliuvę praradome gebėjimą orientuotis aplinkoje?

Sausio 24 d., 2014
„Niša“: literatūros dirbtuvių apžvalga ir nugalėtojai
Antanas Šimkus

Aptarsime kiekvieno „Nišos“ rubrikoje „Rudens literatūros dirbtuvių“ metu publikuoto autoriaus tekstą. Po aptarimo paskelbsime ir nugalėtojus.

Sausio 20 d., 2014
Donata Marčiulionytė. O ką tu mėgsti veikti?

Suprato, kad jis yra laisvas daryti bet ką, ką tik sugalvoja, nebijodamas jokių pavojų, o būtent tai jis ir mėgsta veikti – būti laisvas.

Sausio 17 d., 2014
Viktorija Rimaitė. „Rudens dirbtuvių“ poezijos kūrybos apžvalga

Kadangi taip jau susiklostė, kad didžioji dalis mano kūrybos visgi buvo ir yra poezija, tai ir pabandysiu pakomentuoti rudens dirbtuvių poezijos kūrėjus. 

Sausio 15 d., 2014
Dovydas Paslauskas. Apžvalga: kūriniai, sudominę skaityti n kartų

Apžvelgti, aptarti ar pabandyti vertinti kitų jaunų autorių kūrinius tikrai nepasirodė lengva, juk tai – didžiulė atsakomybė prieš save ir prieš pačius autorius. 

Sausio 14 d., 2014
Aistis Žekevičius. Pažliugusi užsitęsusio rudens pieva1

Bernardinai.lt pasiūlė antrus metus dalyvaujantiems kūrėjams parašyti savo įvertinimus Rudens literatūros dirbtuvėse publikuotai kūrybai. Šią savaitę publikuosime tris tekstus-apžvalgas. Pradedame nuo Aisčio Žekevičiaus minčių.

Sausio 13 d., 2014
Agnė Stonytė. Imbierinė išpažintis3

Nemoku kalbėti apie save garsiai. Taip garsiai, kad išgirstų. Dėl to išsirėkiu kurdama. Kūryboje man yra svarbu likti alkanai, likti ištroškusiai. Iki pamišimo. Ir ne duonos, ir ne vandens. Bet gyvenimo...

Sausio 6 d., 2014
Laura Švedaitė. Trumpai apie tą patį (ištrauka)

Agota Tru gerai žino, kad pirmasis sakinys turi būti įtraukiantis. Ji sėdi, palinkusi prie stalo, praradusi laiko nuojautą, klausydamasi tylaus savo minčių mikčiojimo. Dabar kiekvienas žodis mažu mažiausiai kelia abejonę.

Sausio 5 d., 2014
Elena Briliūtė. Senis ir jūra

Rašymas man – būdas atskleisti pasaulį savo akimis ir papasakoti dalykus, kuriuos sunku įdėti į kasdienę, buitinę kalbą. 

Sausio 4 d., 2014
Julius Litinskas. Mare nostrum2

Galima būti, arba nebūti visai. Aš renkuosi sprukti nuo pastarojosios būsenos, nesureikšminant pirmosios.

Sausio 2 d., 2014
Augustas Kalinauskas. November1

November – dabar November. Rašau November, skaitau November. Tariu November – lėtai, paraidžiui, pabrėždamas kiekvieną skiemenį. NO-VEM-BER!