Gyvename neaiškiame miesto pasaulyje. Uždaro, nedidelio ir jaukaus polio laikai pasibaigę, nebent kur Italijos ar Anglijos miesteliuose prisimenami.

Lietuviškos socialinės reklamos vis dar yra pernelyg neutralios, jas kuriant nedirbama su psichologais, todėl dažnai jos taip ir neatskleidžia problemos esmės.

Apie Lietuvos lietuvišką būtį – pašnekesys su kultūros istorike Inge Lukšaite.

Apie Lietuvą kalba, rašo ir galvoja – kas tik netingi. Laisvė žodžiui ar minčiai išreikšti – viena demokratijos pagrindų.

„Seniausia pasaulio profesija garbingesnė už žurnalistiką”, – ironiškai tvirtina Zenonas Butkevičius, vadinantis save žurnalistu – diletantu – gamtininku. Jis apgailestauja, kad šiandien pateikiama „žaliąja“ informacija dažnai siekiama saugoti ne gamtą, bet interesus.

Svarbu, kad mes suvoktume save lietuviais ir, nors ir būdami labai skirtingi, galėtumėme vienas kitam paduoti ranką, sako Pitsburgo universiteto socialinės antropologijos dėstytoja Neringa Klumbytė.

Įžeidžių interneto komentarų rašytojai tapo interaktyvaus žiniasklaidos bendrovių verslo partneriais.

Jau geras dešimtmetis nenutyla ginčai, kaip Lietuvoje išduodamuose dokumentuose pateikti nelietuviškus, svarbiausia lenkų, asmenvardžius. Pagal valstybinės kalbos statusą visų Lietuvos piliečių pagrindiniai asmenvardžių įrašai asmens dokumentuose turi būti lietuviški.

Tarsi po žiemos miego atkutusi Vilniaus miesto savivaldybės taryba pirmąją kalendorinio pavasario dieną nutarė pavadinti keliolika iki šiol bevardžių Vilniaus gatvių ir skverų.

Prisiminiau garsųjį Ticiano paveikslą ,,Dangiškoji ir žemiškoji meilė‘‘, kuriame pavaizduotos dvi alegorinę prasmę turinčios  figūros – stebuklingai gražios moterys, dėl kurių dailėtyrininkai, o ir šiaip dailės mylėtojai nesutaria – kuri gi čia ta dangiškoji, o kuri žemiškoji.

Už nuopelnus mokslui, kultūrai ir Vytauto Didžiojo universitetui nuspręsta VDU garbės daktaro vardus suteikti prof. Birutei Galdikas, prof. Tomui Venclovai, prof. Andreas F. Kelletat, o universiteto garbės profesoriaus vardą – prof. Bronislavui Genzeliui.

Švietimo ir mokslo ministerija surengė apskritojo stalo diskusiją, skirtą aktualiai temai „Socialinis emocinis ugdymas ir patyčios Lietuvos mokyklose“.

Baigėsi savaitę trukusi programos „Renkuosi mokyti!“ iniciatyva, kurios metu skirtingose šalies mokyklose pamokas vaikams vedė iškilūs žmonės, neabejingi mokyklos ateičiai.

Bėgant laikui aukštųjų mokyklų studentų akademinių įvertinimų vidurkis auga. Tačiau didžiausią nuostabą sukelia grafiškai pavaizduotas šių pažymių kitimas.

Lietuvos švietimo sistemos darbuotojų profesinė sąjunga numatė kryptis, kaip padidinti mokinių, pažeidusių viešąją tvarką, atsakomybę.

Svarstydami, kaip reikėtų supažindinti vaiką su malda, sakramentais ir liturgija, pastebėjome kokios asmeniškos ir skirtingos gali būti pastarosios patirtys.

Reikėtų, atrodo, tik džiaugtis, kad kažkas kažkur gausėja, nes kone kasdien girdime apie „mažėjimą“, „tuštėjimą“ ir panašiai. Vieni „tuštėjimai“ buvo priverstiniai Lietuvai, kurių vargu ar galima buvo išvengti.

Su kokiomis kliūtimis dažniausiai susiduria kitataučiai studijuodami Lietuvos aukštosiose mokyklose? Kodėl šios problemos atsirado Lietuvos aukštosiose mokyklose? Kokiu būdu efektyviausiai galima būtų spręsti kitataučių problemas ne tik aukštajame moksle, bet ir visuomenėje?

Lietuvoje vykstančiam slėnių steigimo procesui, mokslo institutų  jungimuisi ir jų veiklos plėtrai naują pagreitį suteiks Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama, pasieksianti asociacijas ir draugijas, stiprinančias ryšius tarp mokslo institucijų ir mokslo bei technologijų sektorių viduje.

„KTU Karjeros dienos“ – tradicinis KTU Karjeros centro organizuojamas renginys, kasmet sulaukiantis didelio įmonių ir studentų susidomėjimo.

Richard Watson knygoje „Ateities failai. Kaip gyvensime po 50 metų“ bandoma pavaizduoti kaip pasikeis mums šiandien pažįstamas pasaulis iki 2050 m. Vienas leidinio skyrelis skirtas žiniasklaidos ateičiai.

Lietuviškos socialinės reklamos vis dar yra pernelyg neutralios, jas kuriant nedirbama su psichologais, todėl dažnai jos taip ir neatskleidžia problemos esmės.

„Seniausia pasaulio profesija garbingesnė už žurnalistiką”, – ironiškai tvirtina Zenonas Butkevičius, vadinantis save žurnalistu – diletantu – gamtininku. Jis apgailestauja, kad šiandien pateikiama „žaliąja“ informacija dažnai siekiama saugoti ne gamtą, bet interesus.

Įžeidžių interneto komentarų rašytojai tapo interaktyvaus žiniasklaidos bendrovių verslo partneriais.

Taigi „žurnalistų padėtis“ yra kritinė. Bet kol neskelbiama, kad beviltiška, dar yra prasmės atsikvošėti, nustoti bliauti ir sėstis prie to apskrito stalo. Jei tik yra noro ir... reikalo valgyti sprangią, užtat savos duonos kriaukšlę.

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas organizuoja viešą diskusiją „Krikščioniškosios žiniasklaidos aspektai ir vieta Lietuvos viešojoje erdvėje“, kuri vyks 2010 m. kovo 8 d. (pirmadienis) 17.00 val. Kaišiadorių vyskupijos Sielovados centre (Birutės g. 9, Kaišiadorys)

2010-ieji Lietuvos Vyskupų Konferencijos paskelbti padėkos už laisvę metais. Ne vieną dieną per metus turime progą pamąstyti apie laisvės dovaną, jos reikšmę valstybei ir kiekvienam asmeniškai. Viena tų dienų – sausio 13-oji.

Skaitytojams pristatome pokalbį su garsia CNN žurnaliste Christiane Amanpour, dvidešimt metų dirbusia karo korespondente, o šiuo metu vedančią autorinę laidą „CNN International“. Pokalbis apie karo žurnalisto darbą, objektyvumą genocido akivaizdoje, baimę ir naująjį darbą studijoje.

Brangųjį Nepriklausomybės dvidešimtmetį ARTUMOS redakcija ir autoriai nori švęsti drauge su skaitytojais ir tikisi, kad tarp iškilmių, minėjimų, džiaugsmo dainų ir fejerverkų jie atras laiko ir ARTUMAI.

Viename Kauno simbolių - Rotušėje - žadama rengti mokamas ekskursijas. Iki šiol pastatas plačiajai visuomenei uždaras, čia patenka tik jaunavedžiai ir oficialių iškilmių dalyviai, rašo "Lietuvos žinios".

Kovo 29-ąją simboliniais konkurso „Lietuvos kaimo spindulys 2009“ Pavasario angelais bus apdovanoti vienuolika laureatų.

Dieveniškių istoriniame regioniniame parke lankėsi Valstybinė kultūros paveldo komisija. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas medinio kultūros paveldo išsaugojimui.

Artimiausiu metu Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos Tinklo narius kvies teikti paramos paraiškas projektiniuose pasiūlymuose pateiktiems 45 projektams įgyvendinti.

Į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) kreipiasi ne vienas kaimo gyventojas, planuojantis statyti vėjo jėgainę ir norintis sužinoti, kokie yra jų statybų reikalavimai, kokia parama gali būti skiriama.

Siekiant plėsti nestacionarias socialines paslaugas, Biržų mieste numatoma įkurti savarankiško gyvenimo namus, kurie taptų viešosios įstaigos Biržų rajono socialinių paslaugų centro padaliniu.

Sekmadienio popietę Vilniuje baigiasi tris dienas trukusi Kaziuko mugė. Pasak sostinės vicemero Gintauto Babravičiaus, jai pasibaigus bus svarstoma galimybė kreiptis į UNESCO dėl Kaziuko mugės įtraukimo į nematerialaus pasaulio paveldo objektų sąrašą.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino Universalių daugiafunkcių centrų kaimo vietovėse steigimo aprašą, kuris skatina kurti ir plėtoti modernią švietimo, kultūros ir socialinių paslaugų kaime sistemą.

Sostinės centrą okupavo amatininkai, ūkininkai ir šiaip prekeiviai, o miestelėnai ir miesto švečiai jau nuo penktadienio vidudienio trynė rankas ir ruošėsi po darbų bėgti į mugę.

Apie išeivių tapytojo Česlovo Janušo kūrybinį palikimą Kristina Stančienė klausinėja dailininko Saulių Janušą.

Neseniai įsikūrusi Anglia Ruskin universiteto lietuvių studentų bendruomenė (ARULS) Kembridže, Anglijoje, jau pradėjo projekto ,,Aš + Tu = kmLT“ (Aš + Tu = karšta meilė Lietuvai) pasiruošimo darbus.

Šeštadienį, vasario 27 d. Hüttenfelde (Vokietija), Rennhofo pilyje įrengtoje lietuviškoje fotogalerijoje buvo atidaryta Europos lietuvių kultūros centro Vokietijoje (ELKC) surengta fotografijų paroda „Aš esu čia“ („Ich bin hier“

Artimiausią savaitę Jungtinėje Karalystėjė vyks renginiai skirti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui.

 Prieš 3 metus prieš parapijiečių valią JAV, Niujorke buvo uždaryta prieš šimtametė lietuvių Aušros Vartų bažnyčia Niujorke. Ją, kaip ir dar kelioliką JAV lietuvių bažnyčių, yra numatyta nugriauti.

Romos lietuviai šv. Kazimiero – Lietuvos ir ypač lietuvių jaunimo globėjo šventę pažymėjo Mišiomis Šventojo Petro bazilikos lietuvių koplyčioje ir šventiniu susitikimu Lietuvos šventajam dedikuotoje Popiežiškojoje lietuvių kolegijoje.

Esu vienas iš tų, kuris, būdamas dešimties metų, sėdėjau vieno mažo šėmo ir kito, didesnio, bėrio arklio traukiamame vežime ir pro ašaras akyse žiūrėjau į tolstančią Lietuvą, ir galvojau: „Sudiev, brangi tėvyne".

Neseniai įsikūrusi Anglia Ruskin universiteto lietuvių studentų bendruomenė (ARULS) Kembridže, Anglijoje, skelbia dviračių žygio-akcijos ,,Aš + Tu = kmLT“ (Aš  + Tu = karšta meilė Lietuvai) pradžią.

„Diskusijai ir svarstymui apie vertybes, kuriomis kursime Lietuvos ateitį, labai tinkamas laikas. Projektas „Lietuva“ šiuo metu yra kryžkelėje: vertybinis diskursas senka ir jį keičia vadybinis diskursas.

Šiomis dienomis Shenandoah miestelyje Pensilvanijoje griaunama pirmoji Amerikoje lietuvių statyta Šv. Jurgio (St. George) bažnyčia. Prieš keletą savaičių aplankėme Jim ir Dot Setcavage, šios bažnyčios parapijiečius, kurie apie šią tragediją papasakojo plačiau.

Komunizmo padaryta žala skaudžiai ir giliai įsirėžė Rytų europiečių sąmonėje, kova už laisvę ir tautinį tapatumą padėjo išgyventi, bet ta era jau baigėsi. Laikas žvelgti į priekį. 

Pirmą kartą žymus britų karikatūristas Nicholas Withycombe’as Garlandas iš totalitarinės sistemos besivadavusioje Lietuvoje apsilankė 1989 metais. Pagrindinis akstinas čia atvykti buvo jo noras sužinoti, kas vyksta Lietuvoje, ir tai pavaizduoti popieriaus lape. 

Kas vyko prieš 20 metų, 1990 metų kovo 10 dieną, Vilniuje prasidėjusios naujai išrinktos Lietuvos TSR (LTSR) Aukščiausiosios Tarybos (AT) dvyliktojo šaukimo pirmosios sesijos antrąją dieną.

Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-metį, Genocido aukų muziejuje veikia fotoparoda, kurioje pirmą kartą eksponuojamos sovietų saugumo - KGB - darbuotojų darytų nuotraukų paroda.

Šiandien Vidurio ir Rytų Europa įsitraukia į nesukančių galvos dėl istorijos, apatiškų valstybių klubą. Istoriniai ginčai čia, kaip ir Vakarų Europoje, jau yra tapę išimtimi.

Maskvos pasiūlymas renovuoti Žaliojo tilto skulptūras Lietuvoje atgaivino diskusijas dėl sovietinės visuomenės simbolių likimo. Kaip pasielgti su savo istorija? Išmesti į sąvartyną, išvežti į Grūto parką ar priimti tokią, kokia ji yra – nevienareikšmiška?

 Prieš 3 metus prieš parapijiečių valią JAV, Niujorke buvo uždaryta prieš šimtametė lietuvių Aušros Vartų bažnyčia Niujorke. Ją, kaip ir dar kelioliką JAV lietuvių bažnyčių, yra numatyta nugriauti.

Prancūzų teisininkas Yves`as Plasseraud labai anksti susidomėjo Baltijos šalimis ir žydų kultūra. Pirmąkart čia apsilankė 1968 metais. Parašė daug veikalų apie Lietuvą ir Baltijos šalis, yra vienas geriausių šio regiono specialistų.

Manoma, kad Raudonajai armijai įsiveržus į Vokietiją, čia buvo išpievartauta apie 2 milijonai moterų. Tik dabar jos ryžtasi prabilti, ką patyrusios...

Trečiajai Respublikai – dabartinei Lietuvai – greit 20 metų. Kaip ir Antrajai, prieškario Lietuvai, jei skaičiuotume nuo 1918 iki 1938-ųjų, paskutiniųjų ramaus gyvenimo metų.

Kiek daugiau nei 500 nacionalistiškai nusiteikusių jaunuolių ketvirtadienio vakarą Vilniuje eitynėmis pažymėjo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį.

Teisininko ir visuomenės veikėjo Kęstučio Čilinsko vadovaujamas judėjimas su pareigūnų profsąjunga ketvirtadienio popietę Vilniuje ant Tauro kalno surengė alternatyvų Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio minėjimą.

Kovo 29-ąją simboliniais konkurso „Lietuvos kaimo spindulys 2009“ Pavasario angelais bus apdovanoti vienuolika laureatų.

Į ministerijos "Karštąją liniją" paskambinusi moteris informavo apie teršiamą gamtą ir užkirto kelią tolimesniam jos niokojimui.

Siekiant plėsti nestacionarias socialines paslaugas, Biržų mieste numatoma įkurti savarankiško gyvenimo namus, kurie taptų viešosios įstaigos Biržų rajono socialinių paslaugų centro padaliniu.

Teatro režisieriaus Jono Jurašo paatviravimai, kaip jam teko rinktis tarp miško ir teatro.

Akmė. Šis žodis ne kartą grįžo atmintin susitinkant su abiem akademikais. Akme (viršūne) senovės graikai vadino žmogaus pilnos protinės brandos amžių – apie keturiasdešimt metų.

Kai pirkau instrumentą nujaučiau, kad pianinus derinantys meistrai turi būti kažkokie išskirtiniai žmonės. Neapsirikau. Juose puikiai sugyvena itin skirtingos sąvybės: gebėjimas įsiklausyti į muzikos garsą ir paprastas, žemiškas nagingumas.

Jai buvo suteikta Pakistano pilietybė, taip tarsi pripažįstant, kad jos darbas, motyvuotas krikščioniškos meilės artimui, yra indėlis į visos Pakistano valstybės ir visuomenės bendrąjį gėrį.

Kaip neįgalieji švenčia sakramentus, priklauso nuo jų šeimos, institucijos ar bendruomenės, kur gyvena, taip pat nuo parapijos pasirengimo.