2014 m. lapkričio 26 d., trečiadienis

S. T. Kondroto „Žalčio žvilgsnis“

2006-10-18
Rubrikose: Skaitau » Lentyna 

Saulius Tomas Kondrotas. Žalčio žvilgsnis: romanas. – Vilnius: Tyto alba, 2006. – 262 p.

Saulius Tomas Kondrotas (g. 1953 Kaune), be „Žalčio žvilgsnio“, parašė romaną „Ir apsiniauks žvelgiantys pro langą“, apsakymų rinkinius „Pasaulis be ribų“, „Įvairių laikų istorijos“, „Kentauro  herbo giminė“, „Meilė pagal Juozapą“. Skiriamieji kūrybos bruožai – „filosofinės ir mitologinės asociacijos, taupus, į archetipinius motyvus orientuotas pasakojimas, iracionalios lemties dvelksmas“ (Laimantas Jonušys). Daugelis vertintojų akcentuoja – ne tik lietuvių literatūros kontekste – virtuozišką S. T. Kondroto stilių.

1986 metais, kai tuometėje Sovietų Sąjungoje negaliojo teisė laisvai išvykti į užsienį, S. T. Kondrotas pasitraukė iš Lietuvos į Vakarus. Sovietų valdžios nurodymu jo knygos buvo pašalintos iš knygynų ir bibliotekų, uždrausta viešai minėti autorių ir jo kūrybą.

Šiuo metu gyvena Kalifornijoje (JAV).

Rašant „Žalčio žvilgsnį“ man ėmė atsiverti neregėtos laisvės erdvės. Šis kūrinys net nebuvo sumanytas kaip romanas. Nežinau, ar ir dabar jį reikėtų vadinti romanu. „Žalčio žvilgsnis“ buvo savotiški vartai į laisvę, išsivadavimas iš daug įvairiausių gniaužtų.

Ligtoliniai mano apsakymai tebuvo pasibučiavimai kur nors po medžiais, atokiau nuo žmonių. O ši knyga – visiškas nekaltybės praradimas aikštėje vidury dienos.

S. T. Kondrotas

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

REKOMENDUOJAME

Gilbert Keith Chesterton „Šventasis Pranciškus iš Asyžiaus“

Šį tekstą rašau ne kaip literatūros mokslų atstovė, bet pirmiausia kaip tikintis žmogus, todėl nusižengsiu vienai svarbiausių literatūros analizės taisyklių ir pažeisiu teksto pasaulio bei realaus pasaulio ribas.

Henrikas Gudavičius. Laiškai iš kaimo

„Gyvenime reikia užimti kuo mažiau vietos ir į jokį viešesnį šurmulį net su patikimiausiu dviračiu nesiveržti be reikalo“ – sako sudzūkėjęs žemaitis H. Gudavičius. Beje, jis ne tik taip sako, bet taip ir gyvena įsuptas Saulės sukimosi ratu, nepailstančio Gamtos ritmo bei atsikartojančių Žemės darbų...

Donatas Petrošius

Tęsiame poeto ir eseisto Donato Petrošiaus rašinių ciklą „Tėvynės ieškojimo sumaištys“. Pirmąją dalį galima perskaityti čia.