Premjero Algirdo Brazausko teigimu, įtarimus dėl galimų pažeidimų skirstant Europos Sąjungos (ES) SAPARD programos lėšas dabar aukštas pareigas užimančių pareigūnų įmonėms dar reikia įrodyti.

Valstybės kontrolė parengė audito ataskaitą, pagal kurią įtariama, kad bendrovėms "Krekenavos agrofirma", "Krekenavos mėsa" ir "Kauno grūdai" skirta 10,5 mln. litų daugiau ES paramos SAPARD lėšų nei leidžia teisės aktai.

"Ar yra įtarimų, ar ne - visų pirma reikia juos įrodyti. NMA atstovai tvirtina, kad parengti dokumentai SAPARD gauti yra tvarkingi. Dabar visa medžiaga pasieks Europos Komisiją Briuselyje ir nuo jos sprendimų priklausys tolesni žingsniai", - pirmadienį žurnalistams sakė A. Brazauskas.

Anot jo, jeigu reikės, neteisėtai gautas lėšas privalės grąžinti patys ūkio subjektai.

Teigiama, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) su ūkio ministru bei Darbo partijos lyderiu Viktoru Uspaskichu siejama "Krekenavos agrofirma" ir jos antrinė įmonė "Krekenavos mėsa", pateikusios atskirus projektus, gavo 8,736 mln. litų SAPARD paramos daugiau nei leidžia teisės aktai.

Maždaug dešimtadalį "Krekenavos agrofirmos" akcijų turi ir Seimo vicepirmininkas Alfredas Pekeliūnas.

Tuo tarpu buvusio Prezidento Rolando Pakso rėmėjo, dabartinio Kauno miesto tarybos nario Tautvydo Barščio vadovaujami "Kauno grūdai" per bendrovę "Kauno grūdai ir partneriai" taip pat įtariama gavusi 1,761 mln. litų daugiau SAPARD paramos nei galėjo.

Pasak valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės, kol kas apie SAPARD fondo lėšų galimą "išvaistymą" ar "grobstymą" negalima kalbėti. Tai, ar minėti atvejai iš tiesų vadintini pažeidimais, spręs Europos Komisija, pagal kurios nustatytus reikalavimus ir skirstomos SAPARD lėšos. Europos Komisija savo išvadą turėtų pateikti iki šių metų rugsėjo pabaigos.

R. Budbergytės teigimu, pripažinusi, kad išlaidos yra netinkamos, Europos Komisija turėtų reikalauti, kad 10,5 mln. litų būtų grąžinti. Ši prievolė esą tektų ne ūkio subjektams, kurie pinigus gavo, o valstybei.

Valstybės kontrolė nustatė, jog "Krekenavos agrofirma" galimai dirbtinai suskaidė vieną projektą į kelis siekdama gauti didesnę nei leistina paramos sumą. Pagal su EK pasirašytą sutartį vienas paramos gavėjas vienam projektui gali gauti ne didesnę nei 5 mln. eurų paramą.

Valstybės kontrolė nustatė, jog "Krekenavos agrofirma" galimai dirbtinai suskaidė vieną projektą į kelis siekdama gauti didesnę nei leistina paramos sumą. Pagal su EK pasirašytą sutartį vienas paramos gavėjas vienam projektui gali gauti ne didesnę nei 5 mln. eurų (17,765 mln. litų) paramą.

"Krekenavos agrofirma" parengė projektą "Moderni kiaulių ir galvijų skerdykla", o su šios bendrovės antrinė įmonė, veikianti tose pačiose patalpose "Krekenavos mėsa" parengė dar vieną projektą - "Šiuolaikinė mėsos perdirbimo įmonė".

Pateikusios atskirus du projektus, nors iš esmės tai galėjęs būti vienas investicinis projektas, abi bendrovės iš viso gavo 26 mln. litų, o tai beveik 8,7 mln. litų daugiau nei nustatyta leistina projekto finansavimo riba.

Valstybės kontrolė taip pat nustatė, kad "Kauno grūdai" neatitiko ekonominio gyvybingumo kriterijų SAPARD paramai gauti, todėl galimai įsteigė įmonę, skirtą tik SAPARD paramai gauti - "Kauno grūdai ir partneriai".

Auditorių manymu, netinkamomis išlaidomis gali būti pripažinta "Kauno grūdams ir partneriams" skirta visa 1,761 mln. litų parama.

NMA pareigūnai kaltinimus atmeta.

"Krekenavos agrofirma" pernai pasiekė 132 mln. litų apyvartą - daugiau kaip pustrečio karto didesnę nei 2003-iaisiais (48 mln. litų). Teigiama, kad augimą lėmė SAPARD bei įmonės lėšomis įgyvendintas investicinis projektas.

"Kauno grūdų" grupės, kuriai dar priklauso Vilniaus bei Kaišiadorių paukštynai, nekonsoliduota apyvarta pernai siekė 290 mln. litų - buvo 33,3 proc. didesnė nei 2003 metais, kai ji siekė 217,5 mln. litų.