Tai oficialiai patvirtino Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Orhuso konvencijos valstybių šalių 3-iasis susitikimas, įvykęs birželio 11–13 dienomis Rygoje. Priimtas bendras sprendimas dėl Konvencijos taikymo ir jį papildantys sprendimai dėl atskirų šalių neatitikimo Konvencijai. Konvencijos nuostatų neįgyvendino Albanija, Armėnija, Kazachstanas, Turkmėnistanas, Ukraina ir ... Lietuva. Išvados dėl jų neatitikimo pagrįstos Konvencijos priežiūros komiteto 2005–2008 metų tyrimais.

Sprendime teigiama, jog Konvencijos neatitinka kai kurie „bendrieji Lietuvos teisinės sistemos ypatumai“. Lietuva nėra įteisinusi aiškaus reikalavimo informuoti visuomenę tinkamai, laiku ir veiksmingai. Kitas trūkumas – pernelyg trumpas ir fiksuoto dydžio laikotarpis dokumentacijai peržiūrėti bei pastaboms pateikti. Be to, Konvencijai prieštarauja Lietuvos įstatymų nuostata, kad už visuomenės dalyvavimą, įskaitant atitinkamos informacijos visuomenei pateikimą ir jos teikiamų pastabų surinkimą bei įvertinimą atsako ne valstybės institucijos, o projektų vykdytojai (paraiškų teikėjai). Pagaliau Konvencijai iš esmės prieštarauja Lietuvos įstatymų reikalavimas būtinai „motyvuoti“ teikiamas pastabas ir didelės dalies visuomenės teisių apribojimas, leidžiant teikti pastabas tik „suinteresuotai visuomenei“.

Todėl Lietuvai rekomenduojama imtis būtinų įstatyminių, kontrolės, administracinių bei kitų priemonių ir užtikrinti keletą esminių dalykų.

Pirma, Lietuva įstatymais turi aiškiai nustatyti tinkamus, laiku ir veiksmingus būdus visuomenei informuoti apie sprendimo priėmimo procesus.

Antra, visuomenė turi atitinkamai dalyvauti rengiant visus su aplinka susijusius planus bei programas. Taip pat būtina užtikrinti aiškią kiekvieno visuomenės nario galimybę teikti įvairių pastabų, net jeigu jos nėra „motyvuotos“.

Trečia, valdžios institucijos, o ne vystytojai (prašantys leidimų siūlomai veiklai) turi atsakyti už visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus procesą. Siekiant užtikrinti Konvencijos reikalaujamo visuomenės dalyvavimo galimybes, įskaitant informacijos pateikimą ir pastabų surinkimą, būtina aiškiai nustatyti atitinkamų valstybės institucijų atsakomybę. Kiekvienu atitinkamo sprendimo priėmimo procedūros atveju privalu paskirti valstybės instituciją, iš kurios visuomenė galėtų gauti atitinkamą informaciją ir kuriai galėtų pateikti pastabų bei klausimų.

Ketvirta, visuomenei būtina suteikti pakankamai laiko siūlomiems valdžios sprendimams įvertinti ir priimtiems sprendimams apskųsti. Todėl skirtingiems visuomenės dalyvavimo etapams turi būti skirtas ne standartinis, bet realiai pagrįstas laikotarpis, priklausantis nuo sprendimų priėmimo stadijos ir siūlomos veiklos pobūdžio, masto bei sudėtingumo. Be to, reikia aiškiai susieti laikotarpius, skirtus visuomenei informuoti apie konkretų sprendimą, ir šio sprendimo tekstui (drauge su sprendimą grindžiančiomis motyvacijomis bei sumetimais) pateikti. Pastarųjų terminų negalima perkelti į kitus procedūrų laikotarpius, kai visuomenė turi teisę kreiptis į teismus dėl priimtų sprendimų peržiūros.

Sprendime Lietuvai siūloma, dalyvaujant suinteresuotai visuomenei, parengti šių Orhuso konvencijos nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę veiksmų planą ir pateikti jį Konvencijos priežiūros komitetui iki 2008 m. gruodžio 31 d.

Kita vertus, šįkart ištirtas tik vienas – šeštasis – Konvencijos straipsnis. Lietuvos spaudoje nemažai rašyta apie daugelio kitų Konvencijos nuostatų pažeidimus, net apie klaidingą jos teksto vertimą. Viso to nepataisiusi Lietuva toliau bus linksniuojama tarptautinėje arenoje. Juk prie Orhuso konvencijos ji prisijungė laisva valia. Kodėl gi mūsų politikams ir administratoriams nuolatos stinga noro įgyvendinti tarptautinius valstybės įsipareigojimus?

Bernardinai.lt