Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas ketvirtadienį pranešė atsistatydinąs iš pareigų.

Tai konservatorių deleguotas ministras pareiškė kitą dieną po to, kai šalies vadovė pareiškė jam nepasitikėjimą.

"Atsižvelgdamas į susidariusią situaciją, pareiškiu apie savo atsistatydinimą (...). Atsistatydinimo pareiškimą parašiau ir šiandien įteiksiu ministrui pirmininkui", - per spaudos konferenciją ketvirtadienį sakė V.Ušackas.

Drauge su ministru iš pareigų trauksis ir jo komanda - trys viceministrai bei keli patarėjai.

"Esu įsitikinęs, kad nepriklausomai nuo personalinių pokyčių Lietuvos diplomatinė tarnyba pateisins žmonių lūkesčius ir užtikrins Lietuvos nacionalinių interesų raišką. Tęstinė, sutelkta ir vieninga Lietuvos užsienio politika buvo ir bus tvirta Lietuvos valstybingumo atrama", - sakė ministras.

Jis pabrėžė, kad šiuo metu Lietuvai yra ypač svarbus sklandus ir nuoseklus Vyriausybės darbas kartu su prezidente ir Seimu, padedant Lietuvos žmonėms kopti iš ekonominių ir finansinių sunkumų.

Į klausimą, kokie tolesni karjeros planai, V.Ušackas neatsakė.

Prezidentė trečiadienį paragino premjerą imtis veiksmų, kad V.Ušacką būtų galima atleisti.

Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad valstybės užsienio politika "negali tapti ministro politinės savireklamos įkaite", o "ministras negali turėti asmeninės užsienio politikos ir vykdyti jos, nederindamas su valstybės vadove".

Tuo metu pats V.Ušackas trečiadienį sakė asmeniškai negavęs atsakymo į klausimą, kodėl prarado prezidentės pasitikėjimą.

Pastarąjį mėnesį prezidentė ir užsienio reikalų ministras viešai išsakė skirtingas pozicijas kai kuriais klausimais, įskaitant skirtingas interpretacijas dėl parlamentinio tyrimo, kurio metu aiškintasi, ar Lietuvoje veikė slaptas CŽV kalėjimas.

45 metų karjeros diplomatą V.Ušacką 2008 metų pabaigoje į užsienio reikalų ministro postą delegavo Seimo rinkimus laimėjusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

Prezidento rinkimus pernai laimėjus D.Grybauskaitei, ji liepos mėnesį vėl patvirtino V.Ušacką Užsienio reikalų ministerijos vadovu.

V.Ušackas ketvirtadienį sakė, kad jam "buvo didele garbė ir malonumas dirbti ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus vadovaujamoje vyriausybėje".

"Asmeniškai dėkoju Andriui Kubiliui, visiems kabineto nariams, koalicijos partneriams, ir pirmiausia - mane delegavusiai konservatorių partijai už išreikštą pasitikėjimą, paramą ir bendradarbiavimą. Dėkoju visiems URM ir diplomatinių atstovybių darbuotojams už profesionalumą, atsidavimą tarnaujant žmonėms ir Lietuvos valstybei", - sakė V.Ušackas.

Ministras viešos prezidentės kritikos sulaukė praėjusių metų pabaigoje. Gruodžio pabaigoje šalies vadovė kritiškai įvertino ministro interpretacijas dėl parlamentinio tyrimo, kurio metu aiškintasi, ar Lietuvoje veikė slaptas CŽV kalėjimas. Gruodžio pabaigoje prezidentė pareiškė, kad "jeigu ponas Ušackas geriau žino už komisijos tyrimą ir taip rimtai yra įsitikinęs", ji jam "nuoširdžiai link asmeninės sėkmės".

V.Ušackas svarbiausia parlamentinio tyrimo žinia pavadino tai, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nenustatė, jog Lietuvos teritorijoje buvo pervežami ar į Lietuvos teritoriją buvo atvežti, išvežti CŽV sulaikyti asmenys, ar kad Lietuvos teritorijoje buvo CŽV kalėjimai.

Tuo metu prezidentė akcentavo, kad jos netiesioginiai įtarimai dėl galimai veikusio CŽV sulaikymo centro pasitvirtino, nes "komiteto atliktas tyrimas nustatė, kad specialūs pastatai buvo pastatyti, egzistavo ir galėjo buvo pritaikyti sulaikytųjų laikymui".

Sausį prezidentė pareiškė, kad užsienio reikalų ministras ją "ne visuomet girdi". Tai šalies vadovė sakė komentuodama buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Mečio Laurinkaus atšaukimo iš ambasadoriaus Gruzijoje klausimą - esą ministras teikimą dėl ambasadoriaus atšaukimo jos prašymu turėjęs pateikti greičiau.

Dar po kelių dienų prezidentė sakė, kad "niekada nesu teigusi", jog V.Ušackas turi jos paramą.

Neoficialiomis žiniomis, šalies vadovė, neseniai žadėjusi tęsti politinį dialogą su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka dėl Minsko atsisakymo išduoti įtariamuosius Sausio 13-osios byloje, kritiškai įvertino ir Užsienio reikalų ministerijos sprendimą dėl šio klausimo įteikti Baltarusijai notą šių metų sausio 13 dieną.

Prezidentės atstovas, trečiadienį vardydamas nepasitikėjimo ministru motyvus, tiesiogiai šio atvejo nenurodė, bet kalbėjo apie "ultimatyvius reikalavimus", kai prezidentė tuo metu siūlė tęsti politinį dialogą.

"Galima turbūt būtų prisiminti kai kuriuos ultimatyvius pareiškimus kaimyninėms valstybėms, kai buvo klausimai sprendžiami iš ministro pusės ultimatumo forma, tuo metu prezidentė ragino politiniam dialogui", - sakė prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys.

Sausio mėnesį V.Ušacką sukritikavo ir Seimo pirmininkė konservatorė Irena Degutienė, kuri viešai pareiškė, jog "turbūt palaikytų" galimą siūlymą keisti V.Ušacką.

Politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius teigė, kad užsienio reikalų ministras, viešai išsakęs kitokią poziciją nei prezidentė, metė jai savotišką iššūkį.

"Per pastaruosius du mėnesius pozicijos pradėjo ryškiai skirtis, ypač ministro nutarimas taip aiškiai, kritiškai pasisakyti dėl CŽV kalėjimo buvimo, kai buvo visiškai akivaizdu, kad prezidentė mano, kad čia rimtas reikalas, tai čia jis faktiškai metė savotišką iššūkį prezidentei, ir į jį reagavo", - BNS sakė K.Girnius.

Teisininko išsilavinimą turintis V.Ušackas diplomatinę karjerą pradėjo 1991 metais. 2000-2001 metais jis buvo vyriausiasis derybų dėl įstojimo į Europos Sąjungą derybininkas, 2001-2006 metais buvo Lietuvos ambasadorius JAV, 2006-2008 metais vadovavo Lietuvos diplomatinei misijai Jungtinėje Karalystėje.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.