Naujausias žurnalo „Kelionė su Bernardinai.lt“ numeris kviečia apmąstyti laisvės sampratą šiandieniame žmogaus, bendruomenės bei tautos gyvenime.

Puikus lenkų mąstytojas, teologas ir kunigas Josephas Tichneris dar pačioje pokomunistinių pertvarkų pradžioje rašė: „Ilgainiui labai nepastebimai laisvės kaltė tampa didesnė nei komunizmo. Laikas nutrina baisiausius prisiminimus, o mūsų vaizduotė linkusi dirgintis apokaliptinėmis vizijomis. Galbūt esu neteisus, tačiau dažnai, labai dažnai regiu, jog laisvės imama bijoti labiau nei prievartos.“
Pokomunistinėse visuomenėse suvešėjusią laisvės baimę galima aiškinti ir tuo, kad, totalitarinio režimo kalėjimui atvėrus duris, apsvaigome nuo atsivėrusių galimybių ir paauglišką šėliojimą, įgeidžių tenkinimą, gyvenimą be taisyklių pradėjome vadinti laisve. Pradėjome panašėti į minią, kurią galima suvaldyti tik rimbu ar meduoliu, o ne laisvų žmonių bendruomenę. Šiandien tenka kęsti tariamos laisvės siautulio pagirias. Mokytis, kad sąžiningas sutartų taisyklių laikymasis yra svarbus laisvos bendruomenės bruožas, jog vertybės nokina laisvę, kad, kaip rašo Marcelijus Martinaitis, valstybė nėra restoranas.
Kita vertus, nors taisyklės ne paneigia, bet brandina laisvę, neteisinga laisvę sutapatinti su „teisingu taisyklių rinkiniu“. Laisvė neatsiejama nuo tiesos, tačiau pati tiesa yra kelias, meilės kelionė, pranokstanti visokias taisykles. Tikra laisvė visada yra išbandymas ir kartu dalyvavimas Kūrėjo veikloje.

Žurnale apie laisvės paradoksus – stačiatikių teologo Aleksandro Šmemano, kunigo Arūno Peškaičio OFM, poeto Marcelijaus Martinaičio mintys. Šią temą pratęsia ir kunigas Mindaugas Sabonis kalbėdamas apie santuoką – kaip visišką savęs atidavimą kitam, popiežiaus Jono Pauliaus II mintys apie ištikimybę, kuri brandina laisvę bei Anne Marie Zanzucchi straipsnis apie vaikų religinį auklėjimą.

Rubrikoje „Sielogyda“ laisvės tema pratęsiama pokalbyje su Minesotos programos vadove Zita Skardinskaite, kuriame pašnekovė dalijasi darbo patirtimi su priklausomybę turinčiais žmonėmis.

Tradicinėje „Asmenybės“ rubrikoje susitikimas su chirurgu Kęstučiu Vitkumi bei mokytoja, disidente Audrone Zavadskyte-Sabaliauskiene, kuri būdama dar mokinė dalyvavo pogrindinės organizacijos „Atžalynas“ veikloje, dėl to buvo persekiota, kalinama, engiama, tačiau ir šiandien prisipažįstanti, kad jai laisvė – „yra buvimas lietuve. Yra sąžinės laisvė, yra tikėjimo laisvė, bet visa tai apima lietuvybė.“

Pašnekesiuose apie kultūrą susitikimai su trimis asmenybėmis – dirigentu Modestu Pitrėnu, dailininku Vaidotu Žuku bei vertėju Vytu Dekšniu.

Rubrikoje „Žiniasklaida“ – pokalbis su amerikiečiu Bryanu Bradley, kuris jau ne vienus metus gyvena Lietuvoje ir dirbo užsienio spaudos agentūroms, ilgą laiką rašydamas straipsnius apie Lietuvą bei Baltijos regioną. Pašnekesyje „Žurnalistika, kaip ir gyvenimas, yra tiesios paieška“ kalbamasi apie žiniasklaidą Lietuvoje ir pasaulyje, slidžias temas spaudoje ir krikščionišką požiūrį į nutylimas temas.

Teminėje žurnalo rubrikoje „Motina ir Mokytoja Bažnyčia“ apie bendruomeniškumą ir siekį drauge su kitais išgyventi Dievo artumą – kardinolo Josepho Ratzingerio (Benedikto XVI) tekstas „Už Bažnyčios sienų nėra išganymo?“, metropolito Antonijaus iš Surožo straipsnis „Bažnyčia nėra vien žmonių bendrystė“. Savo straipsnyje ortodoksų dvasininkas ir teologas klausia „Kam eiti į bažnyčią, jei Dievas – mano sieloje?“, o žymus jėzuitų teologas kardinolas Avery Dulles svarsto apie ortodoksijos problematiką šiandieniame pasaulyje, kur pati ortodoksijos sąvoka kelia nuostabą ir nepasitikėjimą, o žodis „erezija“ prarado neigiamą, paniekinamą atspalvį.

Taip pat žurnale tradicinė rubrika „Aštuntoji diena“ su Gendručio Morkūno, Zigmo Vitkaus ir Gražinos Sviderskytės esė.

Skyrelyje „Skanaus“ – iš pavasarinių žalumynų improvizuotos salotos, kurias paruošė sesuo Gertrūda Jakelaitytė SJE.

Galite pasklaidyti žurnalo viršelį ir turinį >>