2014 m. rugsėjo 2 d., antradienis

Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai 2011 – Dievo Gailestingumo metais

2011-07-13
Rubrikose: Religija » Naujienos 
Zemaiciu Kalvarija atlaidai 1995-2007

ŠiųmetiniųDidieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai tradiciškai ir šiemet prasidėjo už 10 km nuo Žemaičių Kalvarijos esančiame Panų kalne. Nuo ryto čia rinkosi Marijos legiono nariai, vyko konferencija, pabendravimas ir agapė, o 16 val. – šv. Mišios. Šv. Mišioms vadovavo Telšių vyskupo vikaras apašt. protonot. jubil. J. Pr. Gedgaudas. Kartu koncelebravo nemažas būrys kunigų, meldėsi gausiai susirinkę tikintieji. Po šv. Mišių vyko maldinga eisena į Žemaičių Kalvarijos Šventovę. Čia 19 val. buvo iškilmingai giedami mišparai, einama eucharistinė procesija – viskam vadovavo Telšių vyskupas J. Boruta SJ.

Liepos 2 d. – jaunimo ir Klaipėdos dekanato dieną buvo meldžiamasi už jaunimą. Keletas šimtų jaunuolių į Šventovę visą dieną praleido piligriminėje kelionėje. Jie ėjo iš Kęstaičių, per Alsėdžius į Žemaičių Kalvariją. Kelionės metu vyko katechezės darbas grupėse, agapės, buvo giedama, meldžiamasi, apmąstoma piligrimystės esmė ir prasmė.

Tos dienos 12 val. šv. Mišioms vadovavo ir pamokslą pasakė Telšių vyskupas J. Boruta SJ. Giedojo jungtinis Klaipėdos dekanato choras, vadovaujamas prof. G. Purlio ir vargonininko M. Gudžiūno.

Vakaro 19 val. šv. Mišioms vadovavo ir pamokslą pasakė Vilniaus arkivyskupijos augziliaras vyskupas A. Poniškaitis. Sakydamas pamokslą vyskupas kalbėjo, jog Marijos ėjimas pas Elzbietą yra piligriminė kelionė, ir jos pavyzdžiu tikintis žmogus turi būti toks pat piligrimas, nešančtis kitiems džiaugsmą taip kaip Marija. Į jaunimą kreipdamasis vyskupas priminė, jog tikintis žmogus šiandien yra „pasaulio šviesa“ ir „žemės druska“.

Po šv. Mišių jaunimas išėjo į Kalnus su žvakėmis rankose, juos lydėjo ir didįjį šv. Kryžiaus relikviją nešė vyskupas A. Poniškaitis, o grįžusius iš Kalnų procesijos Bazilikoje pasitiko ir atsisveikinimo žodį tarė Telšių vyskupas J. Boruta SJ. Jau vidurnaktį vyskupai palaimino jaunimą ir palinkėjimo laimingai grįžti į savo namus ir atsisveikino iki kitų metų.

Liepos 3 d. – pagrindinę atlaidų dieną, sekmadienį buvo meldžiamasi už šeimas. Tą dieną rinkosi Mažeikių dekanato tikintieji. Pagrindinėms šv. Mišioms, kurias tiesiogiai transliavo LRT, vadovavo ir pamokslą pasakė Kauno arkivyskupas metropolitas S. Tamkevičius. Jis prieš šv. Mišias pašventino prie Propedeutinio kurso pastato pastatytą, tautodailininko A. Vaškio iš ąžuolo išdrožtą vyskupui kankiniui skirtą paminklą. Sakydamas pamokslą, arkivyskupas išryškino šiandienos visuomenėje esančius iššūkius krikščioniškai šeimai ir kvietė visada savo akis nukreipti į Mariją, kuri yra pavyzdys šeimoms. Šv. Mišių metu giedojo Mažeikių dekanato jungtinis choras.

Liepos 4 d. buvo meldžiamasi už ūkininkus bei žemdirbius. Tą dieną atstovavo Palangos dekanatas. 12 val. šv. Mišioms vadovavo ir gausiai susirinkusiems tikintiesiems pamokslą pasakė Šiaulių vyskupas E. Bartulis. Šv. Mišių metu giedojo Palangos dekanato jungtinis choras. Įžanginį žodį tarė ir visus susirinkusius žemdirbius, ūkininkus bei atvykusius maldininkus pasveikino Telšių vyskupas J. Boruta SJ. Vyskupas E. Bartulis kalbėjo apie ūkininko misiją šioje žemėje – auginti duoną ir maitinti žmones. Jis priminė, jog ūkininkui labai svarbi Dievo palaima, nes nuo to priklauso derlius ir gyvenimo lygmuo. Vyskupas ragino sunkiai dirbančius žemdirbius švęsti sekmadienį, malda garbinti Dievą ir taip vykdyti savo kaip krikščionių priedermes, kurios labai svarbios kiekvieno žmogaus gyvenime.

Liepos 5 d. buvo skirta maldoms už katechetus, tikybos mokytojus bei visus pedagogus. Tą dieną atstovavo Skuodo dekanatas. 10 val. Žemaičių Kalvarijos kultūros centre vyko šiai dienai skirta konferencija, į kurią susirinko daugiau kaip 200 pedagogų iš visos Telšių vyskupijos. Konferencijoje dalyvavo ir savo įžvalgomis dalinosi svečias vyskupas Lietuvos kariuomenės ordinariato ordinaras, LVK generalinis sekretorius G. Grušas, Telšių vyskupas J. Boruta SJ, TVKC direktorius mons. R. Gudlinkis, TVKC metodininkė M. Petrauskaitė. Konferenciją pradėjo Klaipėdos kantičkų giedotojai, vadovaujami V. Budrecko. Konferencijos metu buvo pagerbti nusipelnę tikybos mokytojai, apdovanoti kvalifikaciją pasikėlusieji. Buvo aptarti metų darbai, pasidalinta aktualijomis, džiaugsmais bei rūpesčiais. Tos dienos 12 val. šv. Mišioms vadovavo ir pamokslą pasakė svečias vyskupas G. Grušas. Šv. Mišiose giedojo Skuodo parapijos bažnytinis choras, grojo Skuodo miesto pučiamųjų orkestras. Kalbėdamas maldininkams bei pedagogams, vyskupas priminė, jog kiekvienas krikščionis savo gyvenimu, ištikimybe Dievui ir Bažnyčiai yra pašauktas būti mokytoju pasaulyje – Evangelijos liudytoju kitiems. Vyskupas linkėjo visiems pedagogams sekti tikruoju Mokytoju – Kristumi. Po šv. Mišių pedagogai ėjo giedodami Kalnus, po kurių grįžę pabendravo nuotaikingoje agapėje Žemaičių Kalvarijos parapijos namuose.

Liepos 6 d. – Karaliaus Mindaugo karūnavo dieną – buvo meldžiamasi už kunigus bei ministrantus. Tą dieną atstovavo Šilalės dekanatas. 12 val. šv. Mišioms vadovavo ir pamokslą pasakė Vilkaviškio vyskupas R. Norvila. Kartu su juo meldėsi Telšių vyskupas J. Boruta SJ ir 100 iš įvairių vyskupijų atvykusių kunigų. Sakydamas pamokslą vyskupas R. Norvila padėkojo kunigams už jų vykdomą misiją ir tarnystę žemėje. Linkėjo kunigams dvasinės tvirtybės, o jaunuoliams atsiliepti į Kristaus kvietimą sekti paskui jį tampant kunigais. Tą dieną šv. Mišių metu giedojo Šilalės dekanato jungtinis choras.

Liepos 7 d. melstasi už „Carito“, Maltos organizacijas, už senelių namų darbuotojus bei gyventojus. Tą dieną atstovavo Šilutės dekanatas. 10 val. Telšių vyskupas laikė šv. Mišias Žemaičių Kalvarijos parapinių senelių koplyčioje. Jis čia kartu su seneliais bei darbuotojais meldėsi, po šv. Mišių su visais pabendravo. 12 val. Šv. Mišioms vadovavo ir pamokslą pasakė Kaišiadorių vyskupas J. Matulaitis. Šv. Mišiose giedojo Šilutės choras. Sakydamas pamokslą vyskupas kalbėjo apie labdaringų darbų būtinumą tikinčio žmogaus gyvenime. Dvi šventos moterys – Elzbieta ir Marija, susitikusios dalinasi savo džiaugsmu bei rūpestingumu ir taip parodo, kaip svarbu mokėti dalintis ir tokiu būdu kurti meilės bendruomenes.

Liepos 8 d. kartu su Lietuvos politikais, savivaldybių vadovais, seniūnijų darbuotojais bei policininkais už juos visą dieną meldėsi maldininkai. Tą dieną atstovavo Tauragės dekanatas. Politikai, savivaldybių merai Bazilikoje meldėsi jau ir votyvos šv. Mišiose, o 12 val. šv. Mišiose gausiai dalyvavo savivaldybių bei Lietuvos policijos atstovai. Meldėsi policijos poskyrių viršininkai bei vyriausiasis vadas. Prieš 12 val. šv. Mišias LR vidaus reikalų ministerijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras pagal scenarijų mokė susirinkusiuosius saugaus eismo. Tai puikus projektas, ugdantis žmonių sąmoningumą kelyje. Tos dienos 12 val. šv. Mišioms vadovavo ir pamokslą pasakė Panevėžio vyskupas J. Kauneckas. Šv. Mišiose giedojo Tauragės bažnytinis choras, grojo Vidaus reikalų ministerijos reprezentacijos pučiamųjų orkestras. Sakydamas pamokslą vyskupas kvietė tikinčiuosius melstis už savo išsirinktą valdžią ir priminė, jog žmogus su Dievu ar be Dievo – esminis klausimas šiandien. Kas jis su Dievu ir kas be Dievo? Kvietė atrasti nuoširdžią draugystę santykyje su Dievu ir artimu, tik tada kelsis mūsų valstybė, atgims Lietuva, drąsino vyskupas. Po šv. Mišių gausus būrys policininkų, politikų bei tikinčiųjų išėjo į Kalnus, kur eidami kryžiaus kelią apmąstė Dievo meilę žmogui ir kartu meldėsi už Tėvynę Lietuvą.

Tos pačios dienos vakarinėse 19 val. šv. Mišiose kartu su maldininkais meldėsi atvykęs LR Ministras pirmininkas A. Kubilius su žmona. Vakaro šv. Mišioms vadovavo ir pamokslą pasakė Telšių vyskupas J. Boruta SJ. Po vakaro šv. Mišių garbūs svečiai ėjo Kryžiaus kelią, kartu su visais maldininkais meldėsi.

Liepos 9 d. – brolių latvių dieną, buvo meldžiamasi už juos. Tą dieną atstovavo Telšių dekanatas. Iš kaimyninės Latvijos tą dieną rinkosi gausus latvių būrys. 12 val. šv. Mišiose meldėsi Rygos arkivyskupas metropolitas Zbignevas Stankevičius ir Liepojos vyskupas Vilhelmas Lapelis OP. Šv. Mišioms vadovavo Telšių vyskupas J. Boruta SJ, kuris šv. Mišių pradžioje latviškai pasveikino atvykusius iš Latvijos. Sumos metu giedojo Telšių katedros sumos didysis choras. Pamokslą sakė Rygos arkivyskupas, o iš latvių kalbos vertė Telšių vyskupijos kunigas M. Šlaustas. Arkivyskupas susirinkusiesiems kalbėjo, jog šiandien esame mokomi pasitikėti Dievu tai darė Marija. Mes šių dienų galilėjiečiai ir mus – latvius ir lietuvius – jungia bendrystė ir tikėjimas bei priklausymas Katalikų Bažnyčiai. Dievas veda žmogų, užtikrindamas jam savo meilę bei paguodą. Nešti džiaugsmą vienas kitam – sekti Marijos tikėjimo ir tarnystės pavyzdžiu. Ir taip mūsų gyvenimuose leisti veikti Šv. Dvasiai. Po šv. Mišių broliai latviai kartu su visais maldininkais išėjo į Kalnus apmąstyti Kristaus kančią. Kalnų maldas išsivertę į latvių kalbą jas kalnuose giedojo latviškai. Ši glaudi draugystė per Žemaičių Kalvarijos Šventovę tampa gražia tikėjimo bendrystės tradicija.

Liepos 10 d. buvo meldžiamasi už Lietuvos akademines bendruomenes – seminarijas, universitetus, katechetikos katedras, VDU Teologijos fakultetą. Ta diena buvo skirta Gargždų dekanatui, o šv. Mišiose giedojo Gargždų didysis bažnytinis sumos choras. Tą dieną šv. Mišioms vadovavo apaštalinis nuncijus Lietuvai arkivyskupas Luigi Bonazzi, kartu meldėsi Kauno arkivyskupas metropolitas, LVK pirmininkas S. Tamkevičius SJ, Telšių vyskupas J. Borutas SJ, KU Katerchetikos katedros vedėjas mons. prof. A. Ramonas, kiti kunigai, dėstytojai. Kartu meldėsi nemažai akademinės bendruomenės narių. Pamokslo metu, kurį iš italų kalbos vertė Telšių Vyskupo V. Borisevičiaus kunigų seminarijos vicerektorius kun. V. Ačas, apaštalinis nuncijus susirinkusiesiems kalbėjo apie tai, jog grūdas, išbertas į žemę, turi duoti derlių ir būtinai iš tokio grūdo išauga tokios pat rūšies derlius. Arkivyskupas pabrėžė, jog kiekvienam žmogui duota misija žemėje, ir mes tą misiją pašaukti įvykdyti. Dievo valia renkamės gyvenimo kelią ir svarbiausia – tą Dievo valią įvykdome. Po šv. Mišių apaštalinis nuncijus, Kauno arkivyskupas bei didelis būrys maldininkų ėjo Kryžiaus kelią apmąstydami Kristaus kančią, tą maldą aukodami už Lietuvos akademinę bendruomenę.

Liepos 11 d. – vienuolių ir maldų už pašaukimus į vienuolynus diena. Tą dieną rinkosi vienuoliai dominikonai, jėzuitai, pranciškonai, marijonai, saleziečiai, Šv. Šeimos seserys, Kauno benediktinės, Marijos tarnaitės, Motinos Teresės seserys, Misionierės ir kitų kongregacijų atstovai. Ta diena taip pat buvo skirta Akmenės dekanatui. 12 val. Šv. Mišioms vadovavo Kauno arkivyskupijos vyskupas augziliaras J. Ivanauskas. Kartu šv. Mišias koncelebravo atvykę ordinų atstovai vienuoliai kunigai. Sakydamas pamokslą vyskupas pabrėžė, jog kiekvienam žmogui Dievas yra numatęs pašaukimą bei planą. Dievas pašaukia vyrus ir moteris vienuoliniam gyvenimui ir tokiai tarnystei, kad, būdami tarp žmonių, Dievo tautoje taptų amžinojo gyvenimo ženklu. Jaunus žmones vyskupas kvietė atsiliepti vienuoliniam pašaukimui. Po šv. Mišių, kurių metu giedojo jungtinis Akmenės dekanato choras, po Kalnų maldos vyko agapė, kurioje vienuoliai dar galėjo pabendrauti ir pasidalinti savo patirtimis.

Paskutinė Atlaidų diena – liepos 12-oji, buvo skirta maldoms už parapines bendruomenes. Buvo melstasi už Žemaičių Kalvarijos, Barstyčių, Alsėdžių, Sedos, Platelių, Gegrėnų parapijas. Diena buvo skirta Žemaičių Kalvarijos dekanatui. Tą dieną 10 val. šv. Mišioms vadovavo, pamokslą sakė ir daugiau nei 40-čiai  Žemaičių Kalvarijos ir Barstyčių parapijų jaunuolių sutvirtinimo sakramentą suteikė Telšių vyskupas J. Boruta SJ. Votyvos šv. Mišiose giedojo Rietavo parapijos bažnytinis choras.

Paskutinės dienos 12 val. pagrindinėms šv. Mišioms vadovavo ir pamokslą pasakė Telšių vyskupas J. Boruta SJ. Giedojo šv. Mišiose Šateikių parapijos bažnytinis choras. Sakydamas pamokslą vyskupas J. Boruta SJ tikintiesiems priminė Žemaičių Kalvarijos Šventovės istoriją, šios maldingumo praktikos atsiradimą bei prasmę. Po šv. Mišių ir paskutinės šiais metais Didžiųjų Žemaičių Kalvarijos atlaidų iškilmingos procesijos, sugiedojus padėkos Dievui himną „Tave Dieve garbinam...“ Telšių ganytojas atsisveikindamas kvietė ir toliau neužmiršti šios Šventovės, į ją nuolat atvykti, ypač per kasmėnesinius atlaidus. Linkėjo atsinaujinus šiais Dievo Gailestingumo metais gyvai ir intensyviai gyventi dvasinį gyvenimą.

Su maldininkais, šiais metais ypač gausiai lankiusiais Šventovę, atsisveikinta iki š. m. rugpjūčio 2 d. Šiais Dievo Gailestingumo metais ypač džiugino Didžiuosiuose Žemaičių Kalvarijos atlaiduose gausūs maldininkų būriai, jaunų šeimų buvimas. Šiais metais „Marijos radijas“ šv. Mišias iš Šventovės transliavo nuo liepos 2 iki 10 imtinai. Dėkojame Marijos radijui, LRT, XXI a. ir visiems, savo malda ir palaikymu prisidėjusiems prie Didžiųjų Žemaičių Kalvarijos atlaidų dvasios kūrimo ir sklaidos. Ir šiais metais, jau tapo tradicija, Žemaičių Kalvarijos miestelio prekybininkai – verslininkai savaitgalių dienomis nuo 8 val. vakaro neprekiavo alkoholiniais gėrimais, taip padėdami kurti atlaidų rimties atmosferą. Šias metais Žemaičių Kalvarijos miestelio centre per visus atlaidus veikė puikių nuotraukų iš pal. Jono Pauliaus II gyvenimo paroda, padėjusi dar kartą prisiliesti prie šio švento žmogaus, taip pat daug dėmesio skyrusio Žemaičių Kalvarijos Šventovei, gyvenimo.

Tegul visus geros valios žmones globoja Žemaičių Kalvarijos Dievo Motina – Krikščioniškų Šeimų Karalienė, laukianti savo vaikų ištisus metus Žemaičių Kalvarijos Šventovėje.

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Betliejus drožinėtojas

„Kai gyveni kančioje, visad šypsaisi. Tiems, kurie kentėjo, bet kuri krizė bus niekniekis, nes jie išgyvenę daug blogiau, – sako Jackas, paklaustas, kodėl šypsena nuo jo veido neatlėgsta net ir kalbant apie sunkumus. – Aš pats galėjau mirti bent tris kartus.“

Betanija, socialinio centro atidarymas

Į „Caritas“ kreipimąsi dalyvauti dienos centro veikloje atsiliepė apie 17 parapijiečių bei bažnytinių judėjimų grupių, kurios skirs laiko centro lankytojams, organizuos įvairius renginius.

Šiluva

Garsi ne tik Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų, Šiluvos šventovė ir šiemet tęs jau nuo XV a. piligrimų pamėgtąją Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidų tradiciją. Per visas Šilinių oktavos dienas kasmet apsilanko apie 50–100 tūkst. maldininkų.

Nojaus arka

Dėmesys Bažnyčios istorijai teologiniu požiūriu gana naujas, nes taip peržengiama statiška vizija, kurioje Bažnyčia matyta kaip amžina ir nekintanti tikrovė, apibrėžta iš aukščiau.

meilė

Bet kas gi ta meilė? Apie ką čia kalbama? Šiuolaikinėje kalboje meilė — tai emocija, šiltas jausmas, kurį mes jaučiame kitam žmogui. Kaip ir kitas emocijas, mums sunku ją kontroliuoti, ir todėl meilės įsakymas skamba keistai.