2014 m. lapkričio 1 d., šeštadienis

Šv. Kirilas ir Metodijus, Europos globėjai

2008-02-14
Rubrikose: Religija » Liturginis kalendorius 

Šventieji broliai Kirilas (Konstantinas) ir Metodijus gimė Graikijoje prieš daugiau kaip tūkstantį metų, tai yra dar tais laikais kai Bažnyčia nebuvo pasidalinusi. Teigiama, kad Kirilas ir Metodijus buvo kilę iš žinomos ir garbingos šeimos, kuri gyveno Tesalonikų mieste. Kirilas gimė 827 m., Metodijus buvo 7–10 metų už jį vyresnis.

Kirilas ir Metodijus gerai žinomi kaip slaviškosios abėcėlės autoriai. Kirilas sukūrė senąjį bažnytinį slavišką raštą – glagolicą, paskui – kirilicą, kuri iki šiol vartojama Rusijoje, Bulgarijoje, Serbijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, taip pat – rusų ir graikų stačiatikių bažnyčiose. Kirilo ir Metodijaus dėka į senąją slavų kalbą buvo išversta Evangelija ir kitos krikščioniškos knygos.

Per apeigas slavų kalbą pavartoję apaštalai susidūrė su didžiuliu vokiečių vyskupų pasipriešinimu – pastarieji nesutiko, kad bažnyčiose skambėtų „barbarų kalba“. Broliams teko ieškoti užtarimo Romoje, kur popiežius Adrianas, gavęs jų prašymą, leido vesti pamaldas slaviškai. Iš Romos, Popiežiaus palaiminti, broliai išvyko apaštalauti tarp slavų genčių. Savo apaštalinį darbą pradėję Balkanuose, pasiekė Didžiosios Moravijos (dab. Čekija ir Slovakija) valstybę. Šventųjų brolių skelbtas Kristaus mokslas greit išplito visoje pietryčių Europoje; netrukus pasiekė Kijevo kunigaikštystę ir Maskvą.

Kirilas mirė 869 m. Beje, vardu, kuriuo yra žinomas dabar, šventasis pasivadino prieš pat mirtį. Kirilui mirus, brolis Metodijus tapo Moravijos vyskupu. Teigiama, kad grižusį į ši kraštą, vokiečių vyskupai jį uždarė į kalėjimą iš kurio, įsikišus popiežiui Jonui VIII, Metodijus išėjo tik po pustrečių metų. Patirtos kančios ir įtemptas darbas palaužė jo sveikatą – 885 m. Metodijus mirė.

Katalikų Bažnyčios liturginiame kalendoriuje vasario 14-ąją minimų šių dviejų brolių šventę Rytų Bažnyčia mini gegužės 24 dieną.

Popiežius Jonas Paulius II 1980 metais šventuosius brolius Kirilą ir Metodijų paskelbė Europos globėjais. Europos ir krikščionybės Europoje ateitis buvo viena svarbiausių Jono Pauliaus II pontifikato temų. Vieningos Europos vizija nesiribojo vien tais aspektais, kuriuos šiandien bando įkūnyti Europos Sąjunga. Popiežius kalbėjo apie abiem plaučiais ateityje alsuosiančią Europą ir ši alegorija tinka ir politinei vienybei, ir Europos krikščionių vienybei. Būtent dėl to popiežiaus Jono Pauliaus II sprendimu Europos globėjais buvo paskelbti slavų tautų apaštalai šv. Kirilas ir Metodijus.

„Kelyje, kurį nuėjome nuo Vatikano II Susirinkimo, reikia paminėti bent du įvykius, ypač reikšmingus bei ekumeniškai labai svarbius santykiams tarp Rytų ir Vakarų. Pirmiausia – tai 1984 m. jubiliejus, skirtas šventųjų Kirilo ir Metodijaus evangelizacinės veiklos 1100-osioms metinėms paminėti, davęs man progą paskelbti abu šventuosius slavų apaštalus ir tikėjimo šauklius Europos globėjais“, – 1995 m. paskelbtoje enciklikoje apie ekumeninę pareigą rašė popiežius Jonas Paulius II. 1964-aisiais, per Susirinkimą, popiežius Paulius VI Europos globėju jau buvo paskelbęs šv. Benediktą. „Abu brolius iš Tesalonikų pastatant greta didžiojo Vakarų vienuolystės steigėjo, norėta netiesiogiai pabrėžti dvilypę bažnytinę ir kultūrinę tradiciją, tokią reikšmingą per du tūkstančius krikščionybės metų, ženklinusių Europos žemyno istoriją. Todėl naudinga priminti, kad Kirilas ir Metodijus buvo kilę iš anuometinės Bizantijos Bažnyčios, kai ji dar nebuvo atsiskyrusi nuo Romos aplinkos. Paskelbdamas juos Europos globėjais greta Benedikto, norėjau ne tik patvirtinti istorinę tiesą apie krikščionybę Europos žemyne, bet ir pasiūlyti svarbią temą Rytų bei Vakarų dialogui, po Susirinkimo suteikusiam tiek daug vilčių.

Europos dvasinės šaknys kyla ne tik iš šv. Benedikto, bet lygiai taip pat ir iš šv. Kirilo bei Metodijaus. Dabar, baigiantis antrajam tūkstantmečiui nuo Kristaus gimimo, jie visi turi būti gerbiami kaip mūsų praeities globėjai ir kaip šventieji, kuriems Europos žemyno bažnyčios ir tautos patiki savo ateitį“ (Enciklika apie ekumeninę pareigą Ut unum sint, 1995).

Šv. Kirilui ir Metodijui taip pat skirta viena Jono Pauliaus II enciklika, pavadinta „Slavorum Apostoli“, kurioje sakoma, kad Rytų evangelizacijos pirmtakų Kirilo ir Metodijaus reikšmė Bažnyčiai ypatingai ryški ir svarbi mūsų dienomis. Jie įdėjo iškilų indėlį formuojant krikščioniškas Europos šaknis, kurios savo jėga ir gyvybingumu yra vienas svarbiausų atskaitos taškų siekiant kontinento vienybės. Praėjus vienuolikai amžių po krikščionybės paplitimo slavų kraštuose, aiškiai matyti, jog brolių iš Tesalonikų palikimas yra gilesnis ir stipresnis nei skilimas. Abi krikščioniškos tradicijos – tiek Rytų, ateinanti iš Konstantinopolio, tiek Vakarų, ateinanti iš Romos, gimė vienos Bažnyčios širdyje,  nepaisant skirtingų kultūrų įtakų ir skirtingų tų pačių problemų sprendimo būdų. Skirtumai, jei jų šaknys tinkamai suprantamos, praturtina Europos kultūrą ir jos religijos tradiciją bei skatina dvasinį atsinaujinimą. Esame kviečiami atsiverti kitiems, ieškoti bendrystės ir noriai dalintis kultūriniais bei dvasiniais turtais.

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Vėlinės

Viešpatie, gaivink ir stiprink mano tikėjimą, neleisk užgesti vilčiai ir mokyk mane taip mylėti gyvenimą, kad galėčiau ne tik lūpomis, bet ir širdimi tarti: „Viešpatie, esu pasiruošęs priimti Tavo dovaną – Sesę Mirtį.“

Vėlinės, kapinės

Amerikietis kunigas Steve'as Grunow, analizuodamas labiau Vakarų Europos ir JAV kontekstą, atkreipia dėmesį, jog Helovino šventė turi gilias katalikiškas šaknis.

Artuma 1411

„Negeisk svetimo vyro ir svetimos moters“ – skelbia devintasis Dievo įsakymas, o naujausias „Artumos“ numeris savo skaitytojus kviečia šį žvarbų lapkritį praleisti drauge diskutuojant tokia karšta tema.

Žvakės, ugnis

Artėjant mirusiųjų pagerbimo dienoms, tikriausiai daugelis iš mūsų susimąstome apie natūralią žmogaus egzistencijos baigtį, prisimename išėjusius artimuosius. Tomis dienomis panašių klausimų kyla ir mūsų vaikams: kodėl pagerbiame mirusiųjų atminimą, ar su mirtimi viskas baigiasi, ar visi mes mirsime...

Kelionė į Medžiugorję

Ar jie šioje vietoje, „kur Dangus paliečia žemę“ (mačiau tokį vokišką užrašą ant vieno senyvo maldininko nešiojamos Marijos vėliavėlės), tikisi patirti ypatingų dvasinių įžvalgų, Dievo ir Jo Motinos palytėjimų? Ką žinai – negali to nuvertinti.