Arvydas Lebeliūnas daugeliui teatro mėgėjų žinomas režisierius, kuris (nekalbant apie ankstesnius pastatymus) vien praėjusiais metais susilaukė didelio žiūrovų dėmesio su spektakliais „Viskas apie vyrus“ (Klaipėdos dramos teatre) ir „Žalias žalias obuoliukas“ (spektaklis visai šeimai, sukurtas Kauno lėlių teatre). Šiuo metu režisierius yra susidomėjęs ankstyvąja A. Čechovo dramaturgija, Kaune jis stato komediją „Prie barjero“, kurios premjera pažymės kūrybinės organizacijos „Laimingi žmonės“ veiklos pradžią.

Kokios problemos gvildenamos spektaklyje „Prie barjero“?

Mažų žmonių didelės problemos. Tai keturi pasakojimai: vodevilyje „Meška“ atsiskleidžia moters ir vyro santykių subtilumai. „Piršlybos“ – apie tai, kaip per smulkmeniškumą žmonės nepastebi esminių dalykų. „Piktadarys“ - apie teisinę sistemą, kurioje iš adatos priskaldomas vežimas malkų. Tai pasakojimas apie žmogų, kuris yra kaltas be kaltės. „Jubiliejus“ – apie banko veiklos jubiliejaus paminėjimą, kuris sklandžiai tikrai nepraeis. Kiekvienoje ištraukoje žiūrovas atpažins situaciją, kurią teko patirti, situacijoje atras save.

Kodėl pasirinkote A. Čechovo ankstyvosios kūrybos vodevilius?

Ankstyvoji A. Čechovo dramaturgija smarkiai skiriasi nuo brandžiosios, ji lengvai suprantama, „atpažįstama“ kiekvienam žmogui. Žiūrovai, kurie jau yra susipažinę su Čechovo kūryba – atras jį iš naujo, o kas nesusipažinę – turės progą pažinti dramaturgą nuo ankstyvosios jo kūrybos.

Toks Čechovas „iššauna“ pirmą kartą, nes tokios dramaturgo kūrybos dar niekas nematė didžiojoje scenoje.

Ką galite pasakyti apie spektaklio pavadinimą „Prie barjero“?

Kaip minėjau, spektaklis – tai keturios istorijos, kuriose kaip mažytėje ringo aikštėje personažai rungiasi dėl idėjų, ambicijų, principų. Vienoje iš scenų personažas net iškviečia oponentą prie barjero - dvikovai šaudytis.

Taip pat ir pačiam A. Čechovui „mažosios komedijos“ buvo kaip barjeras, per kurį jis turėjo perlipti: toliau rašyti teatrui pjeses ar ne. Tai buvo jo apsisprendimo laikotarpis, jo sustojimas prie barjero.

Kokią reikšmę būtent šiam spektakliui turi scenografija?

Scenografiją ir kostiumus šiam spektakliui kūrė Auksinio scenos kryžiaus laureatė, dailininkė Vilma Gleckaitė–Dabkienė. Scenoje – keletas autentiškų baldų, aktorių kostiumai labai artimi vaizduojamojo laikotarpio kostiumo tradicijai, ir tai yra scenografijos dalis.

Taigi, galima sakyti, kad scenoje – minimalizmas. Scenografija neužgožia aktoriaus personažo ir aktorius neturi už ko pasislėpti. Norint sukurti situaciją, nereikalinga gausi scenografija. Esminis dalykas yra aktoriniai darbai: intriga, susikalbėjimas, istorijos pasakojimas.

O ką galėtumėte pasakyti apie spektaklio garsą?

Muziką spektakliui kūrė Saulius Šiaučiulis – žinomas, talentingas teatro kompozitorius ir džiazo atlikėjas. Kompozicijos, kurios bus girdimos spektaklio metu, nėra autentiška to laikotarpio muzika, tačiau adaptuota šitam laikotarpiui, todėl suteikia spektakliui šiuolaikiškumo. Beje, yra ir specialiai šiam spektakliui Sauliaus sukurtų kūrinių.

Gal užsimintumėte, kaip prie spektaklio scenografijos prisidės Danielius Sodeika?

Danielius Sodeika žinomas ne tik kaip skulptorius ar teatro scenografas, bet ir kaip novatoriškų idėjų kūrėjas bei įgyvendintojas. Šiam spektakliui D. Sodeika sukūrė vieną iš scenografijos detalių: „čechovišką“ pensnė, kurio dydis yra 6 x 4 m.

Dirbate su „Laimingų žmonių“ kūrybine grupe. Gal galėtumėte apie juos šiek tiek papasakoti?

„Laimingi žmonės“ – tai kūrėjų komanda, pradedant techniniais, baigiant meniniais darbuotojais. Nes laimingas yra tas žmogus, kuris gali kurti savo darbe, nesvarbu, kad ir koks darbas būtų. Toks yra mūsų tikslas. Kas bus toliau, parodys laikas.

Šis spektaklis - pirmasis „Laimingų žmonių“ sambūrio darbas. Tikimės, kad kuriant vis naują projektą „Laimingų žmonių“ komanda vis didės.

Kodėl premjeriniam „Laimingų žmonių“ spektakliui pasirinkote būtent A. Čechovo dramaturgiją?

Todėl, kad šita medžiaga rodome tolesnį požiūrį į teatrą. Nesirenkame banalių komedijų. Mūsų ambicijos – išlaikyti kokybę teatre. Taip pat tai iššūkis atskleisti tokį Čechovą, kokio dar nematė didžioji scena.

Į kokią publiką orientuotas spektaklis?

Spektaklis skirtas visai šeimai: ir vyresnio, ir jaunesnio amžiaus žiūrovams. Jis tikrai bus universalus. Nuogybių čia nebus, bet tikrai kviečiu ateiti žiūrovą, pasiilgusį tikros aistros ir aktorinio gaivalo, priversiančio verkti iš juoko ir juoktis iš gyvenimo.

Premjeriniai spektakliai bus rodomi spalio 17, 18 ir 24 d., o vėliau jis bus rodomas ir visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Kalbino ir parengė Dovilė Stirbytė

Nuotraukos iš asmeninio A. Lebeliūno archyvo

Bernardinai.lt