2012 m. gegužės 21 d., pirmadienis

Siūloma ES paslaugų direktyva sukiršino verslininkus ir profsąjungas

2004-11-12
Rubrikose: Politika » Europos Sąjunga 

Ketvirtadienį profsąjungos ir verslo asociacijos susikirto dėl prieštaringai vertinamų Europos Komisijos pasiūlymų atverti konkurencijai paslaugų rinką, skelbia tinklalapis "EU Observer".

Pasiūlymais, dar vadinamais paslaugų direktyva arba, pagal juos parengusio komisaro pavardę, Bolkešteino direktyva, siekiama "Europoje liberalizuoti visą paslaugų sektoriaus veiklą ir mažinti su ja susijusią valstybės priežiūrą".

Siūloma direktyva apims įvairiausias paslaugas – nuo konsultacijų iki reklamos, kelionių ir sveikatos apsaugos paslaugų. Todėl ant kortos pastatyta labai daug. Darbdavių federacijos UNICE skaičiavimais, su paslaugų sektoriumi yra susiję 66 proc. Europos bendrojo vidaus produkto ir 75 proc. darbo vietų.

Europos Komisijos nuomone, siūloma direktyva labai padės baigti kurti bendrą paslaugų rinką ir išnaudoti jos potencialą.

Tačiau ketvirtadienį, per svarstymą Europos Parlamente, paaiškėjo, kad profsąjungos, verslo asociacijos ir kitos suinteresuotos šalys siūlomą teisės aktą vertina labai skirtingai.

Labiausiai nesutariama dėl dviejų aspektų.

Pirma, nesutariama dėl vadinamojo "kilmės šalies" principo. Pagal jį paslaugų teikėjams būtų taikomi jų kilmės šalies įstatymai, o ne valstybių, kuriose paslaugos yra teikiamos, taisyklės. Jei šis pasiūlymas būtų įgyvendintas, Slovakijoje įsikūrusi bendrovė galėtų teikti paslaugas visoje Europos Sąjungoje (ES), vadovaudamasi Slovakijos įstatymais.

Profsąjungos, kurių poziciją pristatė Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC), nerimauja, kad dėl "kilmės šalies" principo vidaus rinkas užplūs pigi darbo jėga. Be to, esą bus pakenkta darbuotojų ir vartotojų teisėms.

Savo ruožtu verslo asociacijos direktyvą iš esmės vertina palankiai. Verslininkų požiūriu, direktyva atvers rinkas konkurencijai ir paskatins ūkio augimą.

Amerikos verslo rūmai paragino ES šalis kaip įmanoma greičiau pritarti pasiūlymams. "Priėmus pasiūlymus smarkiai sumažėtų verslo Europoje sąnaudos, – teigiama Amerikos verslo rūmų pranešime. – Šių sąnaudų sumažinimas padidintų Europos konkurencingumą bei būtų naudingas vartotojams ir verslui".

UNICE taip pat nurodė, kad iš esmės palankiai vertina direktyvą, tačiau atkreipė dėmesį į tai, jog tam tikrose srityse trūksta aiškumo.

Antrasis nesutarimų aspektas yra susijęs su sveikatos apsaugos paslaugomis. Kelių šalių gydytojai nerimauja, kad priėmus direktyvą nukentėtų sveikatos apsaugos paslaugų kokybė. Taip pat nuogąstaujama, jog direktyva paskatintų sveikatos apsaugos sektorių skirti pernelyg didelį dėmesį verslo aspektams.

Nepaisant minėtų ir kitų prieštaravimų, direktyvos nežada atsisakyti ir naujos kadencijos Europos Komisija. Paskirtasis vidaus rinkos komisaras Čarlis Makryvis (Charlie McCreevy) per jo kandidatūros svarstymą Europos Parlamente sakė, kad paslaugų direktyva yra labai svarbus teisės aktas.

ELTA

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Timothy Snyderis

Galite sakyti, kad Vakarai visiškai nesupranta apie Rytų Europą, ir didžia dalimi tai tiesa, nors jie ir supranta kai kuriuos dalykus, tokius kaip Holokaustas, kurį vadinu Rytų Europos įvykiu.

Kęstas Kirtiklis

Greiti diplomai kaip ir greitas maistas, kai pastarojo nevirškina – griebiesi piliulės. Kai pirmieji nelenda į galvą – griebiesi... dabar jau ausinių ir mikrofono. Arba kieno nors kito disertacijos.

Sarajevo apsiausties dvidešimtmečio minėjimas

Nuo Bosnijos karo pradžios prabėgo lygiai dvidešimt metų, bet laikas nepadėjo atsakyti į painius ir skausmingus klausimus: kodėl kaimynas atsigręžė prieš kaimyną?

Zygmunt Bauman

Tenka konstatuoti, kad turime realistiškai vertinti situaciją ir suprasti, jog kiekvienam režimui naujosios komunikacijos technologijos atveria vis geresnių galimybių skleisti savo propagandą ir pasiekti norimus taikinius per internetą.

Kalantinės

1972-ųjų laisvės šauksmas: paskutinis Vytauto Kaladės žodis baudžiamojoje byloje dėl „kalantinių“ įvykių 1972 m. spalio 9 d.