Kartą gyvena du pikti broliai. Jie daug skriaudų pridarė savo artimiesiems, buvo godūs ir kerštingi. Tačiau jie visada norėjo pasirodyti viešumoje gerais krikščionimis ir uoliai lankė bažnyčią. Tiesa, kunigas juos perprato ir nuolat primindavo jų dviveidystę.

****

Vieną dieną vyresnysis brolis mirė. Kitas brolis atėjo pas kunigą tartis dėl palydėtuvių.

–Gerai, jei jūs mano brolį per pamokslą pavadinsite bent kartą šventuoju, aš paaukosiu bažnyčiai solidžią auką.

Kunigas pažiūrėjo į sunykusį bažnyčios stogą, kiek pagalvojo ir sutiko.

Pamokslas, kurį kunigas sakė per šv. Mišias, skirtas velionio atminimui, buvo labai gražus ir ilgas. Jo gale kunigas tarė keletą žodžių ir apie asmenines velionio savybes:

„Jis buvo piktas žmogus. Mušė žmoną, vaikus, buvo godus ir šiurkštus aplinkiniams. Tačiau, palyginti su savo broliu, jis yra ŠVENTASIS.“