2012 m. gegužės 21 d., pirmadienis

ES siekia išeiti iš aklavietės dėl branduolinės sintezės reaktoriaus

2004-11-17
Rubrikose: Politika » Europos Sąjunga 

Briuselis tikisi pasiūlyti Japonijai "palankias sąlygas" ir taip užbaigti nesutarimus, kur statyti tarptautinį branduolinės sintezės reaktorių, skelbia tinklalapis "EUpolitix".

Antradienį Europos Komisija pareiškė, jog lapkričio 26 dieną vyksiančiame ministrų susitikime paprašys nacionalinių vyriausybių suteikti jai naujus įgaliojimus. Šie turėtų padėti išeiti iš aklavietės, į kurią patekta derybose su kitais penkiais Tarptautinio termobranduolinio eksperimentinio reaktoriaus (ITER) projekto partneriais.

Briuselis patvirtino nekeičiantis pozicijos dėl planų statyti reaktorių Prancūzijoje, tačiau nurodė sieksiąs bendro visų šešių pusių sutarimo.

"Svarbiausias bendro sutarimo aspektas gali būti Europos Sąjungos (ES) ir Japonijos "tikra partnerystė", – sakoma Europos Komisijos pranešime. – Japonija gali užsitikrinti palankias sąlygas, kurios atspindėtų jos ypatingą indėlį į ITER projektą".

ES gali pasiūlyti, kad Japonijoje būtų statomos medžiagų ir mažesnių sintezės įrenginių bandymo patalpos.

Nesibaigiant ginčams dėl reaktoriaus vietos, ITER projektas, kuriame dalyvauja Japonija, Rusija, Pietų Korėja, Prancūzija, JAV ir Kinija, įstrigo. ES, kurią remia Rusija ir Kinija, ragina statyti reaktorių Kadaraše, Pietų Prancūzijoje. Tuo tarpu Jungtinių Valstijų ir Pietų Korėjos palaikoma Japonija aktyviai siekia statyti reaktorių šiauriniame savo miestelyje Rokaše.

Branduolinė sintezė, kurios metu jungiami vandenilio ir kiti atomai, užtikrina švarią elektros energiją. Tikimasi, jog ateityje branduolinė sintezė gali padėti išvengti tarptautinės energetinės krizės.

ITER statybos ir veiklos bendros sąnaudos per 35 metus turėtų sudaryti apie 10 mlrd. eurų.

ELTA

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Timothy Snyderis

Galite sakyti, kad Vakarai visiškai nesupranta apie Rytų Europą, ir didžia dalimi tai tiesa, nors jie ir supranta kai kuriuos dalykus, tokius kaip Holokaustas, kurį vadinu Rytų Europos įvykiu.

Kęstas Kirtiklis

Greiti diplomai kaip ir greitas maistas, kai pastarojo nevirškina – griebiesi piliulės. Kai pirmieji nelenda į galvą – griebiesi... dabar jau ausinių ir mikrofono. Arba kieno nors kito disertacijos.

Sarajevo apsiausties dvidešimtmečio minėjimas

Nuo Bosnijos karo pradžios prabėgo lygiai dvidešimt metų, bet laikas nepadėjo atsakyti į painius ir skausmingus klausimus: kodėl kaimynas atsigręžė prieš kaimyną?

Zygmunt Bauman

Tenka konstatuoti, kad turime realistiškai vertinti situaciją ir suprasti, jog kiekvienam režimui naujosios komunikacijos technologijos atveria vis geresnių galimybių skleisti savo propagandą ir pasiekti norimus taikinius per internetą.

Kalantinės

1972-ųjų laisvės šauksmas: paskutinis Vytauto Kaladės žodis baudžiamojoje byloje dėl „kalantinių“ įvykių 1972 m. spalio 9 d.