2012 m. gegužės 21 d., pirmadienis

Ispanija patars Lenkijai, kaip leisti ES lėšas

2004-11-18
Rubrikose: Politika » Europos Sąjunga 

Ispanija, gaunanti daugiausiai finansinės paramos iš Briuselio, ketina patarti kitoms šalims, kaip šią paramą geriausia išleisti, skelbia tinklalapis "EU Observer".

Ispanija paskelbė norinti patarti Lenkijai, kaip panaudoti Europos Sąjungos (ES) lėšas infrastruktūros projektams. Pasak leidinio "Handelsblatt", Ispanijos transporto ministrė Magdalena Alvarez pareiškė, kad jos šalis gali tapti pavyzdžiu ES naujokėms.

Ispanija iš ES gauna labai daug lėšų infrastruktūrai. 2002 ir 2003 metais grynosios Ispanijos įplaukos sudarė 8 mlrd. eurų ir viršijo mokėjimus bet kuriai kitai valstybei narei. Tačiau Ispanijos padėtis pablogėjo, kai gegužės 1 dieną prie ES prisijungė dešimt naujų narių, kurių dauguma yra skurdesnės.

Anot "Handelsblatt", M. Alvarez iniciatyvą paskatino Ispanijos statybų sektoriaus atstovų spaudimas. Struktūriniams fondams tekant į Vidurio ir Rytų Europą, Ispanijos statybų sektorius nori įsitvirtinti naujose rinkose.

Ispanijos vyriausybė siekia, kad struktūrinių fondų lėšos šaliai būtų mokamos iki 2015 metų, o ne iki 2007–ųjų. Todėl derybose dėl 2007–2013 metų ES biudžeto Ispanija siūlo, jog biudžeto riba siektų 1,24 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Tačiau didžiausia mokėtoja Vokietija nori, kad ES biudžetas neviršytų 1 proc. BVP.

ELTA

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Timothy Snyderis

Galite sakyti, kad Vakarai visiškai nesupranta apie Rytų Europą, ir didžia dalimi tai tiesa, nors jie ir supranta kai kuriuos dalykus, tokius kaip Holokaustas, kurį vadinu Rytų Europos įvykiu.

Kęstas Kirtiklis

Greiti diplomai kaip ir greitas maistas, kai pastarojo nevirškina – griebiesi piliulės. Kai pirmieji nelenda į galvą – griebiesi... dabar jau ausinių ir mikrofono. Arba kieno nors kito disertacijos.

Sarajevo apsiausties dvidešimtmečio minėjimas

Nuo Bosnijos karo pradžios prabėgo lygiai dvidešimt metų, bet laikas nepadėjo atsakyti į painius ir skausmingus klausimus: kodėl kaimynas atsigręžė prieš kaimyną?

Zygmunt Bauman

Tenka konstatuoti, kad turime realistiškai vertinti situaciją ir suprasti, jog kiekvienam režimui naujosios komunikacijos technologijos atveria vis geresnių galimybių skleisti savo propagandą ir pasiekti norimus taikinius per internetą.

Kalantinės

1972-ųjų laisvės šauksmas: paskutinis Vytauto Kaladės žodis baudžiamojoje byloje dėl „kalantinių“ įvykių 1972 m. spalio 9 d.