Europos Sąjungos (ES) žvejybos ministrai antradienį suderino giliavandenių egzotiškų žuvų gaudymo kvotas naujosioms valstybėms narėms.

Giliai plaukiojančios žuvys, pavyzdžiui, Atlanto didžiagalvė (Hoplostethus atlanticus), juodoji kardžuvė (Aphanopus carbo), didžioji sidabražuvė (Argentina silus), bukažiotė ilgauodegė (Coryphaenoides rupestris), sparčiai tampa alternatyva įprastoms bet nykstančioms žuvims - menkėms, jūrų lydekoms. Tačiau giliai gyvenančios žuvys nėra tokios vislios kaip arčiau paviršiaus besilaikančios, todėl jas žvejai dar greičiau išgaudytų. Būtent todėl ir buvo skirtos griežtos kvotos.

Į ES gegužę įstojusios Baltijos valstybės - Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija - dabar turės lygias teises su senosiomis narėmis gaudyti giliavandenes žuvis, kurios vis labiau populiarėja gerokai praretinus menkių ir jūros lydekų išteklius. Vadinasi, ir lietuviai galės žvejoti juodąsias kardžuves, bukažiotes ilgauodeges, dvipelekes jūrų lydekas (Molva dypterygia). Baltijos žvejai žvejos kartu su prancūzais, kurie vyrauja giliavandenėje žvejyboje, britais, airiais, ispanais.

Pasak ES žvejybos komisaro Džo Borgo (Joe Borg), kiekvienai pageidaujančiai šaliai teko dalis kvotos. "Pasidalinta sąžiningai", - sakė jis ir pridūrė, kad taip nuspręsti buvo svarbu politiškai.

Mokslininkams kelia nerimą tokia žvejybos plėtra, nes Atlanto šiaurėje 400 metrų gylyje ir giliau gyvenančioms žuvims kyla pavojus išnykti.

Atlanto didžiagalvės, pavyzdžiui, labai lėtai auga, jos gali išgyventi net 125 metus. Šių žuvų ištekliai yra labai jautrūs.

ES iki šiol laikėsi griežtų giliavandenės žvejybos taisyklių, galioja specialūs leidimai, be kurių žvejų laivai negali pagauti ar pristatyti į uostus minėtų žuvų, jas būtina gabenti tik į nurodytus uostus.

ELTA