Auksinės mokytojų mintys (II)
Zenonai, net jei tu ruošiesi pragyventi iš kortų lošimo, tau reikia išmokti skaičiuoti.
Mielasis tu mano Pračkaila, tai, ką tu čia nupiešei, tikrai ne sinusoidė, o pats tikriausias užpakalis.
Šiandien dar tik trečiadienis, o jūs jau tokias nesąmones kalbate.
Linkevičiau, šią savaitę tu jau vėluoji į pamokas trečią kartą! Kitas tavo pavėlavimas bus ketvirtas!
Kiek čia mokinių atėjo — penki? O turėjo būti keturi! Kur dar du?
Aš tik vieno nesuprantu — nejaugi apžiūrinėti kažkokias kortas yra įdomiau, negu klausytis apie iešmučio virškinimo sistemą?
Kai iš tavęs, Jonaiti, išaugs banditas, tik niekam nesakyk, kad aš buvautavo mokytoja.
Justai, baik lįsti prie Igno! Gal jūs meilužiai?
Lukai, nevaizduok čia kvailio, protingesnio už mane!
Taigi, kaip sakoma, neperšokęs griovio, nespjauk į šulinį.
Neatsikalbinėkit, o čiupkit grėblius ir šluokit.