Kalba mokytojai
Jums nieko nėra švento, net mokyklos tualete rūkote!
*
Pažiūrėkime į lygtį, kurią ką tik nutrynė Gabija.
*
Kalvaiti, tu ką, nebylys? Aš tau šaukiu, šaukiu, o tu šnekiesi toliau lyg niekur nieko!
*
Tu ką, pirmą kartą iš Mėnulio iškritęs?!!
*
Taigi kas tas nelytinis dauginimasis? Tai dauginimasis be pašalinės pagalbos.
*
Kiek kartų prisitrauksite prie skersinio, tokį pažymį ir gausite.
*
Petrošius. Du kartus? Štai tau dvejetas! Andriušaitis. Nė karto? Va ir vaikščiok dabar kaip koks kvailys be jokio pažymio!
*
Kas tau leido gadinti orą žiūrint visai klasei?!!
*
Čia turėjo būti pliusas, bet jo nėra, todėl dauginam.
*
Ignai, eik apšlapink kempinę.
*
Antrasis pasaulinis karas tai jums ne vėžliukai nindzės.
*
Tu ką, neturi liežuvio pasibelsti?
*
Gal aš ir kvailas, gal ir bukas, bet fizikos jus išmokysiu.
*
Naktimis gali skaityti. Miegi sau ir skaitai.
*
Nagi, eik prie lentos atsakinėti, kad būtų už ką dvejetą parašyti!
*
Rytoj, Edvinai, atsineši iš namų sulankstomą lovelę. Tavo mama nuo šiol gyvens klasėje, nes man gaila ją kiekvieną dieną kviesti į mokyklą.
*
Ko tu čia purtaisi prie lentos kaip balerina!
*
Taigi, su dinozaurais mes išsiaiškinome, ir jie išmirė. Važiuojam toliau.
*
Justai! Žiūrėti į tą nustipusią katę kieme įdomiau negu į mane? Tu man pasakyk, nebijok. Jei įdomiau, aš nusileisiu į kiemą, atsistosiu šalia tos katės ir pasakosiu iš ten.
*
Į tualetą išleidžiu tik su dideliu noru veide.
*
Ei, jūs, paskutiniame suole! Baikit plepėti arba mikliai jus persodinsiu, vieną – į kalėjimą, o kitą – į psichiatrinę ligoninę.
*
Galvos jums duotos galvojimui, o ne tam, kad su jomis bučiuotumėtės.
*
Romai, nagi nutaisyk protingą veidą! Ne, ne tokį, o adekvatų tavo amžiui!
*




























