Praeitą penktadienį ir šeštadienį, lapkričio 26-27 d., Berlyne, Drezdner banko būstinėje, įvyko Europos kultūros politikos konferencija “Siela Europai” (“A Soul for Europe”). Renginyje dalyvavo 480 svečių iš 44 valstybių – visų Europos Sąjungos narių, taip pat kaimyninių šalių bei kitų kontinentų.

Konferenciją atidarė ir pirmuosius pranešimus skaitė Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis, Europos komisijos pirmininkas José Manuelis Durāo Barosso, buvęs Vokietijos prezidentas Richardas von Weizsäckeris, buvęs ir dabartinis Vokietijos užsienio reikalų ministrai Hansas Dietrichas Gensheris bei Joschka Fischeris. Renginyje dalyvavo ir kalbėjo Europos sąjungos kultūros komisaras Jánas Figelis, Vokietijos, Vengrijos, Graikijos, Švedijos parlamentų vadovai, įvairių šalių kultūros, Europos reikalų ar integracijos ministrai, parlamentų nariai ir europarlamentarai, kiti žinomi politikai, buvę valstybių vadovai, ministrai. Europos tarybos užsienio politikos vadovas Javieras Solana tik dėl skubaus vizito į Kijevą negalėjo dalyvauti Berlyno konferencijoje. Renginio eigą nušvietė apie pusantro šimto žurnalistų.

G.Schröderis, pradėdamas konferenciją, pasakė: “Ir tai yra Europa: jos kultūrinis identitetas susideda iš skirtingų nacionalinių ir religinių tradicijų žmonių. Iš skirtingos istorinės patirties, daugialypės kultūros istorijos, graikų ir romėnų įtakos, Reformacijos, Švietimo, ryšių su arabų islamo pasauliu”.

EK pirmininkas J.M.D.Barosso keletą kartų konferencijos dalyvių plojimais nutrauktame pranešime teigė: “Šiandien mūsų bendras europinis likimas nėra istorinis atsitiktinumas, bet sąmoningas pasirinkimas. Europinis identitetas – tai atvira ir pliuralistinė patirtis. Jei norime, kad ji būtų sėkminga, privalome iki galo panaudoti mūsų kūrybinę energiją, mūsų potencialą. Ir tai turi apimti mūsų kultūrinį potencialą tiek pat, kiek ir ekonominį, kurį iki šiol mes naudojome kur kas ilgiau ir intensyviau.

Faktas, kad didžioji Europos integracijai sunaudoto darbo dalis atiteko mūsų ekonomikai ir mūsų rinkoms, ir kad sąlyginai mažai buvo skirta mūsų kultūroms bei mūsų pilietinėms visuomenėms. Tačiau ES pasiekė tą savo istorijos fazę, kai kultūros dimensija negali daugiau būti ignoruojama. Būtų klaidinga teigti, kad kultūra ir ekonomika yra du visiškai skirtingi žodžiai. Be tinkamo dėmesio žinioms, mokslui ir kultūrai mūsų visuomenė, ir, plačiau pažiūrėjus, mūsų ekonomika negali klestėti. Išskirtinis ES Lisabonos strategijos elementas išties yra noras iki galo panaudoti europinį intelektualinį potencialą.

Europa – tai ne tik rinkos, bet ir vertybės bei kultūra. Ir leiskite man pasakyti asmeninį pastebėjimą: vertybių hierarchijoje kultūrinės vertybės rikiuojasi aukščiau už ekonomines. Ekonomika yra būtina mūsų gyvenimui, bet kultūra yra išties tai, kas daro jį vertą nugyventi.”

Į konferenciją buvo sukviestos skirtingos dalyvių grupės: aukščiausio rango įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios atstovai, įvairių svarbiausių europinių kultūros, akademinių organizacijų bei tinklų vadovai, jaunosios kartos lyderiai, žymūs menininkai. Lietuvai atstovavo Europos Parlamento narys Rolandas Pavilionis, Seimo narė Aušrinė Marija Pavilionienė, Kultūros viceministras Gintaras Sodeika, Kultūros ministerijos Užsienio ir Europos integracijos skyriaus vyriausioji specialistė Vida Gražienė, Vilniaus dailės akademijos UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos katedros lektorė Gabrielė Žaidytė ir Menų spaustuvės vadovas Audronis Imbrasas.

Simboliška, kad aukščiausio rango kultūros politikos konferencija vyko pačiame Berlyno centre, naujoje komercinės institucijos – vieno galingiausių Europos bankų – būstinėje prie pat Brandenburgo vartų, visiškai greta vietos, kur driekėsi Europos Rytus ir Vakarus skyrusi Berlyno siena. Renginį inicijavo grupė Europos nevyriausybinių organizacijų lyderių, sujungusių jėgas su aukšto rango politikos veikėjais, itin daug prie šios idėjos įgyvendinimo prisidėjo buvęs Vokietijos prezidentas R. von Weizsäckeris. Pasak vienos konferencijos iniciatorių Nelli Hertling, buvusios Berlyno Hebbel teatro vadovės, tai aukščiausio rango Europos kultūros politikos konferencija iš visų, vykusių iki šiol – pirmąkart tiek įtakingų politikų kartu su kultūros žmonėmis diskutavo apie visuomenės kūrybinės veiklos padėtį ir reikmes.

„Menų spaustuvės“ informacija