Europos Sąjungos (ES) regioninės paramos komisarė Danuta Hiubner (Danuta Huebner) penktadienį pareiškė, kad dėl narystės Sąjungoje naujokių ekonomikos turėtų sparčiai augti daugelį metų. Tačiau tai esą vyks tik tokiu atveju, jei šalys vykdys patikimą politiką ir sugebės įsisavinti didžiulę ES paramą, praneša Reuters-ELTA.

Komisarė įspėjo dešimtį, daugiausia - Rytų Europos, šalių, jog daugiau kaip 150 mlrd. eurų parama, kurią naujokės gali gauti iki 2013 metų, stebuklingai neišspręs visų problemų, jei buvusios komunistinės ekonomikos nebus reformuojamos.

"Mūsų skaičiavimais, iki 2013 metų ES lėšos nominaliu požiūriu maždaug 10 proc. padidins naujųjų narių bendrąjį vidaus produktą ir 2-3 proc. sumažins nedarbo lygį, - Reuters sakė D. Hiubner, anksčiau dirbusi Lenkijos Europos reikalų ministre. - Naujosios narės vysis "senąją" pasiturinčią Europą, tačiau tai vyks, jei jos vykdys protingą finansų politiką ir aktyviai sieks įsisavinti visą skirtą paramą".

2013 metais baigiasi kitas daugiametis ES biudžetas, kuriame Europos Komisija nori paramai numatyti 336 mlrd. eurų, pusę šių lėšų - naujokėms.

Anot D. Hiubner, norint išsaugoti 4-5 proc. augimo tempą (dvigubai didesnį nei ES senbuvėse), būtina pritraukti investuotojus mažinant biudžetų deficitą, kontroliuojant infliaciją ir šalinant biurokratizmą bei pasirinkti teisingus projektus, kuriuos finansuos ES.

Skurdesniuose regionuose ES finansuoja įvairiausius projektus - nuo infrastruktūros ir aplinkos apsaugos iki darbo vietų kūrimo projektų, - padengdama iki 75-80 proc. šių projektų vertės. Tačiau lėšas gana sunku gauti dėl to, jog baimindamasi kaltinimų, esą mokesčių mokėtojų pinigai leidžiami netinkamai, ES sukūrė sudėtingas biurokratines procedūras.

D. Hiubner teigimu, būsimą naujokių pajėgumą įsisavinti paramą pranašauja iki 2004 metų sėkmingai administruota parama, skirta pasirengti narystei ES, bei pastangos per pirmus šešis narystės mėnesius. "Pirmieji mėnesiai, ypač vietinės valdžios požiūris, teikia vilčių, - sakė komisarė. - Yra daug gerų projektų, net jei ne visi jie bus įgyvendinti". D. Hiubner prognozavo, jog naujokės turėtų įsisavinti ne mažiau kaip 95 proc. skirtų lėšų.

Gegužę prie ES prisijungė Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Slovakija, Slovėnija, Kipras ir Malta. Savo ruožtu Bulgarija ir Rumunija valstybėmis narėmis turėtų tapti 2007 metais.

D. Hiubner ragino naujokes rengti ES finansuojamų projektų konkursus kiek įmanoma skaidriau, kad būtų išvengta Lenkijos žiniasklaidoje paskelbtų atvejų, kai lėšos projektams buvo skirtos nepaaiškinus atrankos kriterijų. "Visa sistema privalo būti labai atvira, - teigė komisarė, pridūrusi, jog Europos Komisija atidžiai stebės, kaip lėšos yra skiriamos. - Savo kontrole bandysime pašalinti visus pažeidimus".

D. Hiubner, kuri yra viena iš 25 neseniai paskirtos Europos Komisijos narių, taip pat sakė, kad plėtra turėtų paspartinti ES struktūrines reformas, kurių reikia norint padidinti ūkio augimą ir konkuruoti su Jungtinėmis Valstijomis. "Per pastaruosius 15 metų naujosios narės pergyveno esmines reformas, kurios vyko žlugus komunizmui, - teigė komisarė. - Šios šalys, skirtingai nuo kai kurių ES senbuvių, nebijo didelių pokyčių, kurių reikia globalizacijos laikotarpiu".

Daugeliu požiūrių (pavyzdžiui, mokesčių ir pensijų reformų srityse) naujosios narės yra padariusios didesnę pažangą už ES senbuves.

Anot D. Hiubner, būtų liūdna, jei senosios narės, tokios kaip Vokietija ir Prancūzija, imtųsi priemonių prieš gamybos perkėlimą į naujokes, pasižyminčias daug pigesne darbo jėga ir mažesniais mokesčiais. "Jei Europos šalys pradės kovoti tarpusavyje, įmonės perkels gamybą į Indiją ar Kiniją, - įspėjo pareigūnė. - Europai būtų pavojinga kurti protekcionistinę aplinką".

ELTA