2012 m. gegužės 21 d., pirmadienis

ESBO pradeda susitikimą kalbomis apie Ukrainą

2004-12-06
Rubrikose: Politika » Europos Sąjunga 

Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija pirmadienį pradėjo dvi dienas truksiantį susitikimą raginimais šaltojo karo metais įsteigtą organizaciją pritaikyti naujoms terorizmo grėsmės temdomoms realijoms bei kalbomis apie nacionalines problemas, ypač Ukrainą.

"Mūsų organizacija gali imtis naujo kurso", - teigė šiuo metu 55 šalių organizacijai pirmininkaujančios Bulgarijos užsienio reikalų ministras Solomonas Passy (Solomonas Pasi), pradėdamas ESBO ministrų susitikimą.

Bulgarijos ministras pirmininkas Simeonas Saksas Koburgas sakė, jog ESBO, vienijanti Europos, Šiaurės Amerikos ir Azijos šalis, turi prisitaikyti prie "naujų realijų ir grėsmių".

Dėl rinkimų Ukrainoje kilusi krizė yra pagrindinė ESBO susitikimo tema. S.Passy paragino Ukrainos pareigūnus leisti tarptautiniam stebėtojams visiškai laisvai stebėti pakartotinį paskutinio rinkimų rato balsavimą, primindamas, kad pirmame balsavime, kurio rezultatus teismas anuliavo, buvo padaryta daugybė pažeidimų.

S.Passy paragino lapkričio 21 dienos rinkimus stebėjusią ESBO nusiųsti komandą ir į gruodžio 26 dieną rengiamą balsavimą.

Nyderlandų užsienio reikalų ministras Benas Botas, kalbėdamas Europos Sąjungos vardu, paragino visas ESBO nares "paklausyti raginimo nusiųsti stebėtojus į tuos rinkimus".

ESBO susitikimas Sofijoje JAV valstybės sekretoriui Colinui Powellui (Kolinui Pauelui) tikriausiai bus paskutinė užsienio kelionė einant šalies diplomatijos vadovo pareigas. Susitikime taip pat dalyvauja Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai Sergejus Lavrovas, Michelis Barnier (Mišelis Barnjė) ir Joschka Fischeris (Joška Fišeris).

Manoma, kad krizė Ukrainoje bus pagrindinė dvišalių susitikimų tema, ypač C.Powello ir S.Lavrovo pokalbyje, nors plenariniuose posėdžiuose turėtų dominuoti ESBO reforma, kuria siekiama daugiau dėmesio skirti ne tik žmogaus teisių problemoms, bet ir saugumui bei ekonomikai.

Rusija nepatenkinta augančiu Vakarų dominavimu tose Europos dalyse, kurias ji anksčiau laikė neatsiejama savo interesų zona, todėl, diplomatų teigimu, sustiprinta ESBO ji norėtų atsverti Vakarų įtaką Kaukaze ar Vidurinėje Azijoje.

Vienas rusų atstovas ketvirtadienį pareiškė, jog organizacija tapo tokių šalių kaip Jungtinės Valstijos įrankiu. Pareigūnas sakė: "Aš tai pavadinčiau grįžimu į šaltąjį karą ir prie priešiškų nuotaikų".

Pagrindinė ESBO užduotis yra stebėti rinkimus valstybėse narėse.

Tačiau Rusijos ambasadorius ESBO Aleksejus Borodavkinas pareiškė: "ESBO stebėjimo misijos kartais labai smarkiai vadovaujasi dvejopais standartais".

"Kartais jos neobjektyviai vertina rinkimų procesą ... Jos turėtų padėti (jaunoms Rytų Europos demokratijoms), o ne nepagrįstai jas kritikuoti", - pridūrė jis.

BNS

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Timothy Snyderis

Galite sakyti, kad Vakarai visiškai nesupranta apie Rytų Europą, ir didžia dalimi tai tiesa, nors jie ir supranta kai kuriuos dalykus, tokius kaip Holokaustas, kurį vadinu Rytų Europos įvykiu.

Kęstas Kirtiklis

Greiti diplomai kaip ir greitas maistas, kai pastarojo nevirškina – griebiesi piliulės. Kai pirmieji nelenda į galvą – griebiesi... dabar jau ausinių ir mikrofono. Arba kieno nors kito disertacijos.

Sarajevo apsiausties dvidešimtmečio minėjimas

Nuo Bosnijos karo pradžios prabėgo lygiai dvidešimt metų, bet laikas nepadėjo atsakyti į painius ir skausmingus klausimus: kodėl kaimynas atsigręžė prieš kaimyną?

Zygmunt Bauman

Tenka konstatuoti, kad turime realistiškai vertinti situaciją ir suprasti, jog kiekvienam režimui naujosios komunikacijos technologijos atveria vis geresnių galimybių skleisti savo propagandą ir pasiekti norimus taikinius per internetą.

Kalantinės

1972-ųjų laisvės šauksmas: paskutinis Vytauto Kaladės žodis baudžiamojoje byloje dėl „kalantinių“ įvykių 1972 m. spalio 9 d.