Baudžiamąją bylą dėl galimo spaudimo sostinės tarybos nariui Vilmantui Drėmai nagrinėjantis teismas iki penktadienio atidėjo posėdį, įpareigodamas nukentėjusįjį V. Drėmą nedelsiant apsilankyti pas medikus ir pateikti teismui specialistų pažymą apie savo sveikatos būklę.

Ketvirtadienio rytą V. Drėma Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teisme pasiskundė "nekaip" jaučiąsis, kadangi esąs "be miego ir prisigėręs raminančių vaistų".

Jis aiškino sąmoningai nekvietęs greitosios pagalbos, mat turįs "karčią patirtį su greitosiomis".

V. Drėma taip pat pareiškė norįs turėti savo advokatą, nes procesas jam atrodantis keistas, būti nukentėjusiojo kailyje "nelabai malonu" ir esą gali atsirasti tokių juridinių plonybių, kurių jis nepajėgtų suprasti pats nebūdamas teisininku.

Teismas šioms problemos išspręsti V. Drėmai davė parą, nors pats nukentėjusysis pageidavo dviejų savaičių. Anot kolegijos pirmininko Olego Zaicevo, būtų neįstatymiška ir neetiška sergantį žmogų versti dalyvauti posėdyje, o patys teisėjai neturi galimybių įsitikinti, ar V. Drėma nepiktnaudžiauja savo teisėmis ir nesimuliuoja ligos.

Nukentėjusiajam taip pat nurodyta iki penktadienio susirasti advokatą. Jeigu tai nepavyktų, V. Drėma atstovo gali ir neturėti, kadangi tai nėra privaloma.

Kaltinimai dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise, neteisėto laisvės atėmimo, neteisėto informacijos rinkimo apie asmens privatų gyvenimą ir pasikėsinimo papirkti šioje byloje yra pareikšti sostinės merui Artūrui Zuokui ir "Rubicon group" valdybos pirmininkui Andriui Janukoniui. Kai kurių nusikaltimų vykdytojais ar bendrininkais kaltintojai laiko bendrovės "Ogmios astra" valdybos pirmininką Darių Leščinską ir apsaugos darbuotoją Svajūną Naviką.

Tačiau nuo šių asmenų galimai nukentėjęs V. Drėma bylą vadina politiniu farsu, kuriam esą nebuvę jokio pagrindo.

V. Drėma kaip svyruojančio ir netvirto politiko reputaciją turintis žmogus pernai tapo "auksinio" balso savininku per ilgai užsitęsusius Vilniaus mero rinkimus, nes ir liberalcentristų vadovo A. Zuoko, ir jo konkurento socialdemokrato Gedimino Paviržio šalininkai turėjo apylygiai balsų.

Iš Tėvynės sąjungos frakcijos jis buvo perėjęs į A. Zuoko vadovaujamą Liberalų ir centro sąjungos frakciją, vėliau pradėjo blaškytis po kitas dėl jo balso konkuravusias frakcijas.

Birželio 11-ąją surengtų mero rinkimų išvakarėse V. Drėma buvo netikėtai nugabentas į Geležinkelininkų ligoninę, o iš jos - į sodybą Molėtų rajone. Kaltintojų teigimu, V. Drėmos laisvė birželio 10-11 dienomis buvo atimta neteisėtai. Įtariama, jog "Rubicon group" atstovai bandė daryti neleistiną poveikį tarybos nariui V. Drėmai, kad šis balsuotų už A. Zuoką.

Nors ir nekviesti, ketvirtadienį į teismo posėdį atvyko jau pirmajame posėdyje lapkritį liudiję sostinės tarybos nariai Česlovas Kaminskas ir Juozas Imbrasas. Jie veržėsi pakartotinai liudyti teisme ir tvirtino turintys svarbių dokumentų, kurie esą paneigia A. Zuoko mestus kaltinimus, kad būtent šie asmenys spaudė V. Drėmą ir keršijo A. Zuokui, nes visi buvo atleisti iš darbo arba miesto tarybos sprendimu, arba mero iniciatyva.

Tačiau teismas tokį prašymą atmetė, kadangi įstatymai nenumato galimybės pakartotinai apklausti liudytojus jų pačių iniciatyva.

Vėliau žurnalistų kalbintas Č. Kaminskas tvirtino, kad "vieną gražią dieną V. Drėma pasakys visą tiesą". J. Imbrasas sutiko parodyti ir vadinamuosius svarbius dokumentus, kuriais nesusidomėjo teismas. Tai galimai V. Drėmos pasirašyti 2003 metų birželio 12 ir birželio 20 dienų pareiškimai. Viename atsiribojama nuo Liberalų ir centro frakcijos, kitame prašoma priimti į Liberaldemokratų frakciją.

Anot J. Imbraso, šie pareiškimai turėtų paneigti A. Zuoko kaltinimus dėl libdemų spaudimo V. Drėmai, nes "tada, kai viskas vyko", jis jau buvęs šios frakcijos narys.

Tačiau abu V. Drėmos pareiškimai yra pasirašyti jau po birželio 11 dienos, kai buvo surengtas teisminio nagrinėjimo objektu tapęs miesto tarybos posėdis.

Jei penktadienį teismo posėdis įvyks, jame turėtų būti tęsiama liudytojų apklausa. Vėliau teismas numato apklausti kaltinamuosius.

ELTA