Estijos prezidentas Arnoldas Riuitelis (Arnold Ruutel) pareiškė esąs už tai, kad būtų ištirta slapto Rusijos karinių krovinių gabenimo keltu "Estonija", kuris nuskendo naktį į 1994 metų rugsėjo 28 d. pakeliui iš Talino į Stokholmą, versija. Estijos valstybės vadovas tai sakė pirmadienį laikraštyje "Eesti paevaleht" išspausdintame interviu.

"Kelto žūties tyrimas yra labai delikati tema tiek Estijai, tiek Švedijai, ji reikalauja atsakingo požiūrio. Estijoje ši tragedija sukrėtė kiekvieną gyventoją", - pažymėjo A. Riuitelis. Bet atsargumas, pridūrė jis, neturi reikšti nenoro gilintis į šią delikačią problemą.

Kaip pranešė gruodžio pradžioje Švedijos, o po to ir Estijos žiniasklaida, 1994 metų rugsėjį laivas du kartus gabeno "karinės paskirties" įrangą, kurią Švedijos specialiosios tarnybos pirko Rusijoje. Dabar Švedijos valdžia tiria, ar slaptas krovinys buvo laive rugsėjo 28 d.

Rusijos URM praėjusią savaitę pareiškė neturinti jokios oficialios informacijos apie karinės įrangos gabenimą keltu "Estonija". "Pastarosiomis dienomis spaudoje pasirodė nemažai spekuliacijų šiuo klausimu. Bet kokios nors oficialios informacijos negauta nei iš Estijos, nei iš Švedijos", - sakoma Rusijos URM pranešime.

Pagal Estijos, Suomijos ir Švedijos komisijos, tyrusios šios katastrofos priežastis, išvadas, "Estonija" nuskendo, atitrūkus krovinių denio priešakiniam liukui. Žuvo 852 žmonės. Tirti Baltijos jūros dugne esantį laivo korpusą draudžia tarptautinis susitarimas, pasirašytas ir Švedijos, Suomijos bei Estijos, kurių piliečiai sudarė didelę tragedijos aukų dalį.

ELTA