Grupė žymių Lietuvos istorikų paskelbė kreipimąsi, kuriame reiškiamas nerimas dėl ketinimų riboti priėjimą prie šalyje saugomų sovietų specialiųjų tarnybų archyvų.

"Savo praeitį linkę pamiršti veidmainiaujantys politikai ir jiems pritariantys valdininkai siekia palaipsniui izoliuoti visuomenę nuo nepageidaujamos informacijos patekimo į viešumą", - teigiama istorikų pareiškime.

Pareiškimą pasirašė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos instituto direktorius Antanas Kulakauskas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas Zenonas Butkus, taip pat kiti VDU, Vilniaus universiteto, Šiaulių universiteto, Pedagoginio universiteto istorikai.

Pareiškimą pasirašė ir sovietų specialiųjų tarnybų archyvus tiriančio Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Dalia Kuodytė, šio centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius Arvydas Anušauskas.

Pareiškimo autoriai teigia norintys atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį, jog Archyvų departamento parengtas Vyriausybės nutarimo projektas "Dėl Lietuvos teritorijoje veikusių specialiųjų tarnybų dokumentų, kuriuose yra agentūrinės informacijos, sudarytų baudžiamųjų ir trėmimo bylų naudojimo taisyklių patvirtinimo" pažeidžia "esminę priėmimo prie archyvų teisę".

"Manome, kad negali būti jokiais motyvais ribojamos bet kokio tyrinėtojo ar tyrinėtojų grupės galimybės tirti bet kokius totalitarinių valstybių dokumentus.(...). Priėjimo prie tokios informacijos ribojimas prieštarauja su demokratinėmis vertybėmis suderintiems principams", - pažymima istorikų pareiškime.

A.Kulakauskas BNS teigė nesąs asmeniškai susipažinęs su parengtu nutarimo projektu, bet pasisako prieš patį principą riboti priėjimą prie archyvų.

Nuo kitų metų sausio 1 dienos įsigalios naujos redakcijos Archyvų įstatymas, kuris numato, jog priėjimas prie buvusių SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) Lietuvos SSR padalinio, Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos ir kitų Lietuvos teritorijoje veikusių specialiųjų tarnybų dokumentų, kuriuose yra agentūrinės informacijos, sudarytų baudžiamųjų ir trėmimo bylų ribojamas 70 metų nuo jų sudarymo. Iki šiol įstatymai nenumatė jokio ribojimo.

Tačiau Archyvų departamentas pareiškė, jog neketina nustatyti "jokių naujų ar griežtesnių priėjimo prie šių dokumentų apribojimų".

"Priėjimo prie dokumentų ribojimas nereiškia absoliutaus teisės susipažinti su dokumentais suvaržymo, o tik tvarkos, kaip šias teises realizuoti dar nepasibaigus ribojimo terminui, nustatymą", - teigiama Archyvų departamento pranešime spaudai.

"Teisę be jokių apribojimų susipažinti su represinių institucijų sudarytomis baudžiamosiomis ir trėmimo bylomis ar gauti šių institucijų surinktą agentūrinę informaciją apie konkretų asmenį turi visi sovietines represijas ir genocidą patyrę žmonės, o jiems mirus jų artimieji giminaičiai.(...) Ribojami dokumentai taip pat gali būti naudojami mokslo tyrimo, visuomenės informavimo ir kitais įstatymų nustatytais tikslais", - pažymima pareiškime.

Atskiros sąlygos bus taikomos tik tiems dokumentams, kurie yra tiesiogiai susiję su Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo reguliuojama sritimi.

Norint susipažinti su tokiais dokumentais, reikės gauti Valstybės saugumo departamento leidimą.

Tuo tarpu, Archyvų departamento teigimu, pagal šiuo metu galiojančias teisines nuostatas, teisę susipažinti su šiais dokumentais turi tik kelių institucijų įgalioti asmenys.

A.Anušauskas BNS patvirtino, jog Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai ir toliau turės teisę nevaržomai tirti sovietų specialiųjų tarnybų archyvus.

"Tačiau mes nežinome, ar galėsime skelbti tyrimų turinį", - pažymėjo jis.

Arhyvų departamentas taip pat pažymi, jog nustačius 70 metų apribojimą jau 2010 metais bet kam bus galima susipažinti su 1940 metų sovietinių represinių struktūrų sudarytomis baudžiamosiomis, trėmimo bylomis, tų metų agentūrine informacija.

BNS