Antstolių veiksmais nepatenkintų piliečių skundus nagrinėjanti Seimo kontrolierė Elvyra Baltutytė ragina labiau kontroliuoti antstolių darbą, kad šie, išieškodami turtą, nepažeistų žmogaus teisių.

Seimo kontrolierė pasiūlė teisingumo ministrui apsvarstyti galimybę parengti su pinigų išieškojimu susijusių teisės aktų pakeitimus.

Siekiant apsaugoti mažas mėnesines pajamas gaunančių skolininkų teises, skolos išieškojimo tvarką siūloma diferencijuoti. Siūloma, kad pinigų išieškojimas nebūtų nukreipiamas į skolininko turtą, jei jis gali pateikti antstoliui įrodymus, jog skolą galima išieškoti ne per 6 mėnesius, kaip numatyta Civilinio proceso kodekse, o per ilgesnį laikotarpį, išskaičiuojant ją iš darbo užmokesčio ar kitų pajamų.

Kontrolierė pažymi, kad tokia diferencijuota skolos išieškojimo tvarka neturėtų pažeisti ir kreditorių interesų.

Seimo kontrolierių įstaiga pranešė, kad į juos kreipėsi Šiaulių rajono gyventoja, kuri liko nepatenkinta Teisingumo ministerijoje atliktu jos skundo tyrimu. Vienas Šiaulių miesto antstolis 2003 metų vasarą ne tik areštavo jai priklausančią namo dalį, nors bendra dviejų vykdomųjų dokumentų išieškotina suma sudarė 2 tūkst. 295 litus, bet ir paskelbė jo varžytines, nepaisydamas to, kad skolininkė, likus mėnesiui iki varžytynių, į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėjo visą išieškotiną sumą.

Pažymėtina, jog antstolis vykdė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimus dėl socialinio draudimo įmokų išieškojimo ne ginčo tvarka. Dėl šios išieškojimo tvarkos ne kartą buvo teikiamos atitinkamos rekomendacijos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kad dėl tam tikrų teisės aktų spragų ar biurokratinių kliūčių nebūtų užkrauta pernelyg didelė našta nemokiems skolininkams.

Seimo kontrolierė nevertino antstolio atliktų procesinių priverstinių veiksmų teisėtumo, nes tai - teismo prerogatyva, tačiau atkreipė dėmesį, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 3 tūkst. litų.

Neaišku, ar ir kiti antstoliai visais atvejais, ar tik antstolis šiuo atveju nukreipė išieškojimą į nekilnojamąjį turtą, prie išieškotinos sumos pridėjęs ir savo atlyginimą, kad būtų pasiekta 3 tūkst. litų suma.

Varžytinės neįvyko, nes nedalyvavo nė vienas pirkėjas, o moters bendras įsiskolinimas tuo metu tesiekė 682 litus. Kadangi antstolis turto areštą panaikino tik daugiau nei po metų, galima manyti, kad šiuo atveju nepagrįstai buvo ribojama ir pilietės nuosavybės teisė.

Anot Seimo kontrolierės, antstoliui suteikta teisė apskaičiuoti vykdymo išlaidų dydį ir pačiam tas išlaidas išieškoti negali būti nekontroliuojant realizuojama vieno ir to paties asmens, priešingu atveju, tikėtina, jog asmuo gali piktnaudžiauti jam suteikta teise.

Seimo kontrolierės nuomone, Teisingumo ministerija turėtų tikrinti, kaip antstoliai apskaičiuoja vykdymo išlaidų dydį ir būti reiklesnė, tirdama antstolių veiksmais nepatenkintų asmenų skundus.

BNS