Vartotojų teisių gynėjai įsitikinę, kad cunamio sugadintas atostogas Pietryčių Azijoje lietuviams kelionių agentūros turėtų kompensuoti.

Anot jų, šiuo atveju būtų padėjęs jau prieš kelerius metus siūlytas, bet j valdžios institucijų sieną atsitrenkęs Turizmo fondo įkūrimas, trečiadienį rašo "Respublika".

Nuo kelių iki keliolikos tūkstančių litų atsiėjusias keliones į egzotiškus Azijos kraštus lietuviams teko nutraukti ar atidėti, kai po žemės drebėjimo visa griaunantis cunamis šlavė Indijos vandenyno pakrantes.

Turizmo agentūros, anot Valstybinio turizmo departamento direktoriaus Alvičio Lukoševičiaus, savo klientui neatsako už netinkamą sutarties vykdymą, jei taip atsitinka dėl nenugalimos jėgos, vadinamos force majeure, arba įvykio, kurio kelionės organizatorius nenumatė ir negalėjo numatyti.

Turistai kompensacijų gali tikėtis, tik jei apdraudę sveikatą patyrė sužalojimų ar prarado apdraustą bagažą.

"Respublikos" kalbintos agentūros akcentavo, jog cunamio sukelta tragedija įeina j force majeure kategoriją.

"Šita tragedija parodė, jog nesame reglamentavę pakankamai garantijų turistams, - "Respublikai" sakė Lietuvos vartotojų instituto (LVI) prezidentė Zita Čeponytė. - Tai pakankamai objektyvus faktorius, rodantis, jog teisinę bazę privalome tobulinti".

Lietuvos civilinis kodeksas ir Turizmo paslaugų teikimo sutarties standartinės sąlygos nenumato dėl stichijos patirtų nedraudžiamųjų nuostolių kompensavimo. Pasak Z.Čeponytės, situaciją blogina tai, kad nesudarytos sąlygos neteismine tvarka išnagrinėti tokius ginčus.

"Į teismą kažin ar kas kreipsis ir gadinsis nervus, samdysis advokatus dėl kelių tūkstančių litų", - abejoja ir Vartotojų teisių gynimo centro (VTGC) pirmininkas Paulius Mereckas.

VTGC vadovo teigimu, kaip ir bet kur kitur, vartotojas už nesuteiktą paslaugą neprivalo mokėti.

"Kaip agentūros negali numatyti tokių dalykų? Čia ne vartotojo reikalas, jis neprisiima verslo rizikos, - aiškina P.Mereckas. - Rizikuoja tik verslininkas, o vartotojas tokiais dalykais neturi rūpintis". Todėl, anot jo, paslaugos nesuteikusios įmonės turi grąžinti pinigus.

Vis dėlto jis pripažino, kad reikia nagrinėti kiekvieną atvejį individualiai - kokios sutartys ir kokiomis sąlygomis pasirašytos, mat force majeure yra išskirtinis atvejis.

Jo įsitikinimu, turizmo bendrovės, prisidengdamos šia galimybe, kompensacijų nepasiūlys, nors kai kuriais atvejais gali būti, jog būtina grąžinti pinigus ar pasiūlyti kitą vietą.

Z.Čeponytė priminė, jog jau prieš kelerius metus vartotojų teisių gynėjai siūlė įkurti specialų turizmo fondą, iš kurio būtų galima kompensuoti tokiais atvejais patirtus nuostolius: "Jis galėtų būti naudojamas bendrovės bankroto, nemokumo atvejais, taip pat tokiais kaip šis atvejais".

"Labai ilgai diskutavome dėl to ir su Turizmo departamentu, ir su Seimu, ir su Vyriausybe, bet ta mūsų idėja tiesiog buvo atmesta", - tvirtino LVI prezidentė. Anot jos, buvo aiškinama, esą tokių nelaimių neįvyks, o sukaupti pakankamai didelę pinigų sumą fonde užtruktų perdėm ilgai.

VTGC pirmininkas taip pat mano, jog fondas neįkurtas tik dėl valdininkų aplaidumo.

Tokie fondai, Z.Čeponytės teigimu, egzistuoja bent pusėje Europos Sąjungos šalių.

BNS