Kelių policininkas sustabdo plentu važiavusią mašiną:
- Ar matėte ženklą prieš posūkį?
- Matėme. Mes jo laikėmės.
- Sūnus nupiešė. Jis kaip tikras, jau dešimt vairuotojų už jo pažeidimą nubaudžiau. O sūnui, kuris vakar jį nupaišė, dar tik penkeri... Talentas, ar ne?

- Alio, tai lavoninė?
- Ne, tai pirtis.
- Vaje, o man reikia lavoninės...
- Gal iš pradžių norėtumėte nusiprausti? O tai iš karto lavoninės ieškote...

Labai populiarus dainininkas nusprendė senatvę praleisti senelių namuose. Ryte jis nusileido į virtuvę pusryčių ir atsisėdo prie vieno stalo su guvia senute, kuri jam pasirodė simpatiška. Norėdamas kiek pasipuikuoti ir pradėti pokalbį, jis jos paklausė:
- Jūs turbūt žinote, kas aš esu?
Senutė pakėlė akis į dainininką, liūdnai palingavo galvą ir atsakė:
- Nežinau, bet tai nedidelė bėda. Jei užmiršote, kas esate, seselė jums primins.

Pradedančioji dainininkė grįžta iš choro repeticijos. Mama jos klausia:
- Kaip sekėsi?
- Neblogai, tik choro vadovė - tai davatka.
- Kodėl?
Ji be perstojo mini Dievo vardą. Kai tik uždainuoju, ji kelia į dangų rankas ir aimanuoja „Dieve mano“.

Bernardinai.lt