Viena „karščiausių“ temų Lietuvos pramoginės kultūros bare – atranka į „Eurovizijos“ konkursą, kurio finalinis koncertas šiemet vyks Ukrainoje. Lietuvos atstovai turi karčią dalyvavimo „Eurovizijoje“ patirtį. Ar tai liudija žemą Lietuvos dainininkų lygį? Ar mes nesugebame atrinkti į „Euroviziją“ tų, kurie galėtų patekti bent į pirmąjį dešimtuką? Šiuos klausimus uždavėme muzikologei Zitai Kelmickaitei, kuriai prieš keletą metų teko vadovauti atrankos komisijai.

Muzikologė tikrai nešvytėjo optimizmu. Z. Kelmickaitė kritiškai vertina dabartinės pramoginės kultūros būklę Lietuvoje. Ji taip pat apgailestauja, kad jau tapo įprasta nesimokyti iš savo klaidų. „Po eilinės nesėkmės per „Eurovizijos“ konkursą pasipila kritinės publikacijos, kuriose tvirtinama, jog buvo pasirinkta ne ta daina, kad kalta atrankos komisija. Tačiau vėliau viskas nutyla iki kito konkurso pabaigos. Deja, niekas nuodugniau neanalizuoja praeities klaidų“, - sako Z. Kelmickaitė.

Viena iš didžiausių Lietuvos muzikinio gyvenimo bėdų, pasak muzikologės, yra ta, kad mes neturime autoritetų, kurių nuomonė būtų tokia svari, kaip, pavyzdžiui, Latvijoje yra svari Raimondo Paulo nuomonė. Todėl atlikėjas tik šaiposi iš jam sakomų pastabų ir teigia, kad jis pats geriau supranta.

Pasak Z. Kelmickaitės, ją stebina tai, jog į „Euroviziją“ bando patekti net ir tokie atlikėjai, kuriuos net sunku muzikantais pavadinti. „Juk į olimpiadą nevežame nemokančio plaukti, bet norinčio, kad jį pamatytų žiūrovai. Atletams keliami reikalavimai, jie turi įvykdyti normatyvus. Tai kodėl „Eurovizijos“ atranka taip žemai nuleidžia kartelę“, - samprotavo muzikologė.

„Labai neigiamai vertinu tai, kad dainą į „Euroviziją“ atrinks žiūrovai. Toks atrankos variantas būtų pateisinamas tik tuo atveju, jei turėtume daug gero lygio atlikėjų. Tada publikai būtų galima patikėti pasirinkti vieną iš jų. O dabar gali taip nutikti, kad, sužinoję atrankos rezultatus, raudonuosime iš gėdos. Juk SMS žinučių siuntimo čempionai šiandien yra paaugliai. Ar mes norime, kad pasirinkimas atspindėtų tik jų skonį?“ - piktinasi Z. Kelmickaitė.

Muzikologė teigia esanti apskritai nusivylusi progresuojančiu Lietuvos populiariosios muzikos skurdu. „Pataikaujama 13-15 metų paauglių skoniui ir, lyginant net su kaimyninėmis šalimis, gerokai atsiliekame muzikos kokybe“, - tvirtina ji. Z. Kelmickaitė apgailestauja ir dėl to, kad Lietuvoje trūksta stiprių populiariosios muzikos vadybininkų. Lietuvos atstovai „Eurovizijoje“ paprastai skundžiasi, kad sulaukė per mažai pagalbos, tačiau, Z. Kelmickaitės įsitikinimu, Lietuvos televizija negali tapti į „Euroviziją“ vykstančių atlikėjų vadybininke. Čia jau pačių muzikantų reikalas susirasti vadybininkus, kurie galėtų garantuoti tiek reikiamas lėšas, tiek parengtų dainos populiarinimo strategiją. Deja, Lietuvos atlikėjai dažnai mano, kad jiems bus viskas duota ir dar sukramtyta, sako Z. Kelmickaitė.

Bernardinai.lt