Ar matei, kaip plyšta pritvinkusi aguona? Kaip tiesiai po vaivorykšte sustingsta kregždė? O kaip mergaitės akyse atsispindi liauni vėdrynų stiebai? Kaip lengvai it plunksna į dugną nupikiruoja kriauklė?

Ar stebėjai, kaip besilaukianti moteris skaičiuoja pirmus jaunos obelaitės žiedus? Ar žiūrėjai į balų vandeny stangriai susivijusias žolynų šaknis? Ar girdėjai, kaip minkštai, it ėriuko vilna, plyšta velėna?

Ar plaukei upės vaga pasroviui kartu su slidžiom žolėm? Ar leidai žuvims šaltom nosim baksnoti tau kojas?

Ar lietei šiurkščią rupūžės odą? Ar guleisi veidu į šlapią žolę, kvepiančią viso pasaulio vaikų kojytėm? Ar leidai bėgti lietui kiaurai visas tavo paslaptis? Ar bandei per ilgai žiūrėti į netaisyklingai užlinkusį baltos plukės žiedlapį?

Ar laikei rankoj mažą gėlės sėklą?

Ar žiūrėjai į naują pradžią iš ten, kur visi keliai pasibaigia?    

Tik šiaip sau paklausiau.

Bernardinai.lt