Lietuvos muzikos informacijos centras, 2002

Obojaus pirmtakas senovės Graikijoje buvo vadinamas aulos. Šį instrumentą, kaip teigia senųjų mitų pasakojimai, išrado išminties deivė Atėnė. Senasis aulosas gal buvo, o gal ir ne Lidijos valdovo Satyro rankose, gal juo grojo Tibija, norėdama paerzinti įsiutusią Medūzą. Ovidijus obojaus protėvį įdėjo į Minervos rankas, Plutarchas - į Apoiono. Graikai teigė, kad šio instrumento garsas ir melosas labiau už kitus jaudina ir sužadina aistras, Auletai (taip buvo vadinami grojantys šiais instrumentais) dalyvaudavo muzikų varžybose, kurios buvo rengiamos per olimpiadas greta sportininkų pasirodymų. Istorija mini auletą Sakadą, kuris išgarsėjo nugalėjęs muzikų varžybose 586 m. pr. Kr., grodamas pjesę apie Apolono kovą su Pitonu. Aulosas kaip solinis arba palydintysis herojų monologus instrumentas skambėdavo ir graikų tragedijose.

Šioje kompaktinėje plokštelėje sudėta gal ir ne visa, bet svari lietuviškosios auletikos (taip pavadinkime muziką obojui) istorija. Vienas jos kūrėjų yra ir obojininkas Juozas Rimas, 1972 metais pirmasis iš Lietuvos pūtikų surengęs savo rečitalį.

Svarbi Juozo Rimo iniciatyva bendradarbiaujant su lietuvių kompozitoriais bei pirmą kartą atliekant naujausias jų kompozicijas obojui. Per daugiau nei keturiasdešimt metų trunkančią obojininko karjerą tokių kūrinių susikaupė beveik keturios dešimtys. Pusė jų skamba šioje lietuviško obojaus antologijoje. Tai įvairių kartų kompozitorių muzikos retrospektyva nuo lietuvių muzikos klasikų Balio Dvariono, Antano Račiūno, Juozo Indros ir Juliaus Juzeliūno iki jauniausių, tačiau muzikos pasaulyje jau žinomų kompozitorių Loretos Narvilaitės bei Ramintos Šerkšnytės. Bene gausiausias yra Juozo Rimo kartos kompozitorių būrys - Antanas Rekašius, Vytautas Jurgutis, Vytautas Barkauskas, broliai Vytautas ir Jurgis Juozapaičiai, Feliksas Bajoras, Osvaldas Balakauskas bei kiek jaunesnis Algirdas Martinaitis.

Juozas Rimas neatsitiktinai lietuvių muzikai skiria daug dėmesio. Atlikėjas neslepia nacionalinių aspiracijų ir pripažįsta lietuviško folkloro, ypač liaudies dainų dvasios, dainavimo įtaką savo atlikimo stiliui. Juozui Rimui svarbus melodinis pradas („Metodizavimas - tai išraiškos forma", - teigia atlikėjas) bei per visą antologiją nusidriekusi nostalgijos gija. Impulsyvus, emocingas atlikėjas mėgsta improvizuoti. Po vieno free jazz koncerto su būgnininku Vladimiru Tarasovu jis sakė: „Man smagu, kad išeina kitaip nei per repeticijas. Spontaniška raiška man įgimta".

Juozo Rimo interpretacinį stilių ženklina nuolatiniai ieškojimai: intonacijų, atitinkančių kompozitoriaus užkoduotas, paslėptas prasmes; registro, tembro spalvų ir jų idėjinių sąsajų; kiekvienam kūriniui būdingo aspekto, „požiūrio kampo" į unikalų ir niekada nesikartojantį natose užfiksuotą muzikos momentą; galiausiai idėjos, kurią suvokus ir perteikus, galima apskritai kalbėti apie interpretaciją.

Eglė Gudžinskaitė

  1 DALIS

Algirdas Martinaitis

  1. Gija obojui ir segai

Vytautas Juozapaitis

2.Pastoralė obojui ir segai

Juozas Indra

3.Largo obojui ir fortepijonui

Julius Juzeliūnas

4.Litanijos obojui solo

Antanas Račiūnas

5.Allegretto

6.Lento

7.Allegro

Jurgis Juozapaitis

8.Afroditė. Penkios metamorfozės obojui solo

Balys Dvarionas

9.Skerco obojui ir fortepijonui

Feliksas Bajoras

10.Elegija B.Dvarionui obojui solo

Benjaminas Gorbulskis

11.Koncertas Nr. 2 obojui ir styginių kvartetui

Algirdas Martinaitis

12.Muzikinė auka

2 DALIS

Vytautas Barkauskas

1.Monologas obojui solo

2.Intymi kompozicija obojui ir styginių orkestrui

Vytautas Jurgutis

Sonata obojui ir fortepijonui

3.Allegro animato

4.Andantino

5.Vivace

Antanas Rekašius

Sonata obojui solo

6.Andante marcato

7.Allegretto

8.Andantino

9.Larghetto

Loreta Narvilaitė

11.Tavo blakstienos paliečia mano prisiminimų lūpas obojui solo

Osvaldas Balakauskas

12.pirma dalis

13.antra dalis

14.trečia dalis

Raminta Šerkšnytė

15.Adieu obojui solo

Gija obojui ir segai

Bernardinai.lt