Senutei pirmą kartą davė paragauti alaus. Ji išgėrė gurkšnį ir sako:
- Keisčiausia tai, kad alaus skonis lygiai toks pat kaip tų vaistų, kuriuos jau dvidešimt metų kasdien geria mano vyras. Jis tvirtina, kad jam taip rekomendavo gydytojas.

- Ar šiame tvenkinyje galima žvejoti?
- Niekas nedraudžia, prašom.
- O gal galima ir tinklu iš valties?
- Jei tik širdis geidžia.
- Vadinasi, jei aš pagausiu čia žuvį, tai nebus nusikaltimas?
- Ne, tai bus stebuklas, nes iki šiol niekam čia tai nepavyko.

Iš alaus baro vėlai vakare išeina sunkiai ant kojų stovintys vyriškiai. Vienas jų susiraukia ir sako:
- Kažkoks labai keistas kvapas.
- Tai grynas oras, - paaiškina kitas.

Nuolatinis alaus baro lankytojas teturi du litus ir jam neužtenka dar tiek pat, kad galėtų nusipirkti bokalą alaus. Niekas iš bare esančių pažįstamų jam skolinti nenori, o kreditan barmenas taip pat neparduoda. Tada jis prieina prie vieno lankytojo ir sako:
- Lažinamės iš dviejų litų, kad aš išgersiu prieš tave stovintį alaus bokalą, o tu net nepastebėsi.
Tas pagalvojo ir sutiko. Tada vyriškis kelias dideliais gurkšniais ištuštino alaus bokalą. Jo lažybų partneris triumfuodamas pareiškia:
- Tačiau aš viską mačiau – tu pralošei.
- Matei? Na gerai – tavo viršus, imk sąžiningai laimėtus du litus.

Bernardinai.lt