2014 m. balandžio 17 d., ketvirtadienis

„Mano žmona – ragana“: tik nereikia mūsų gąsdinti

2005-08-22
Rubrikose: Kultūra » Kinas ir fotografija 

Gal kas man galėtų paaiškinti – į ką „Mano žmonoje – raganoje“ sukišti 85 milijonai dolerių ir ką čia veikia charizmatiškoji „Oskaro“ laureatė Nikolė Kidman? Ir kas man galėtų grąžinti 100 minučių vėjais paleisto laiko?..

Ko gero, ieškinį derėtų pateikti režisierei Norai Efron. Kaip sakoma, moteris prie vairo. Ir viskas ekrane susimaišo taip, kad surinkęs ir sudėjęs į bendrą piešinį matai tik besišypsantį Tomo Henkso veidą – „Aš laimingas, kad manęs šiame filme nėra“. O jis buvo ir iki „superhitų“ ištempė du ankstesnius N.Efron muilo burbulus – „Nemiegantieji Sietle“ ir „Jums laiškas“. Tačiau be T.Henkso režisierė nelabai susigaudo situacijoje.

Pirma – tokios romantinės komedijos jau atgyveno savo Disnėjaus amžių ir knarkia kino archyvuose. Antra – ta vieta su Vilo Ferelo genitalijomis yra vienintelis tikrai juokingas komedijos pokštas. Aplinkui įkyriai zyziantys dialogai erzina kaip uodai, ir norisi juos baidyti rankomis ar įsignybti į pašonę, kad kino teatro budėtojui netektų žadinti po seanso. Trečia, – jei užsigeisiu panašios fantazijos, geriau trečią kartą pasižiūrėsiu „Briusą Visagalį“.

„Mano žmona – ragana“ net neturėtų būti rodoma kino teatruose, reikėjo išleisti tiesiai į DVD. Tuomet sąžiningai prasuktum. Iš pradžių greitį padauginęs iš dviejų. Po to – iš keturių. O po to – ir iš dvidešimties. Kino teatre vis dėlto prisiverti dėbsoti. Tai Kidman geriausius laikus prisimeni, tai Ferelo nerangumu stebiesi. Na, dar dėdulė Maiklas Keinas vieną kitą kartą iš snaudulio būsenos pažadina. Atrodo, šis veteranas nejudančią statulą vaidintų – ir vis tiek žingeidu būtų. Nes sugebėtų išsiskirti iš guminių Holivudo žvaigždžių gyvumu.

Siužetas – nevalgoma kopūstienė iš seno tratančio televizijos serialo, to, kaip gyvenimas tampa kinu ir kinas gyvenimu, bei „jis nežino, kas ji tokia iš tiesų“, o „ji nežino, kad jis ne toks beviltiškas, kaip kai kam atrodo“. Ragana bando natūralizuotis žmonių pasaulyje, o vienas ne itin nusisekęs dvikojų rūšies atstovas stengiasi burti karjerą iš kavos tirščių. Nieko originalaus nežadanti pradžia, kuri niekuo nesiskiria nuo pabaigos. Tarp jų – ilgos, kankinančios pokalbių minutės su skystokais efektais. Ir už jas filmo kūrėjams norisi atkeršyti. Kad ir surengiant privalomąją ekskursiją į „Galaktikos gidą“ – štai kaip atrodo super-komedija. Super-satyra. Super- parodija. Be N.Kidman ir be beviltiškai standartinių Holivudo burtų. Mes prasto kino nebijome. Mes jo tiesiog nežiūrime.

Aivaras Dočkus

"Klaipėda"

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Marija Krupoves ir Gerardas Edery

Balandžio 26 d. šv. Velykų proga Vilniaus Bernardinų bažnyčioje Marija Krupoves ir Gerardas Edery kartu su Klaipėdos kameriniu orkestru pristatys ypatingo grožio ir gilaus dvasingumo koncertą, įkvėptą abiejų atlikėjų išpažįstamų tikėjimų

Sheep Got Waxed

Paprastai kalbėdamas apie kolektyvą, atlikėją, reiškinį, nesunkiai galiu jį palyginti su kitu, atsekti įtakas ar bent jau kontekstą, kurioje muzika randasi. „Sheep Got Waxed“ atveju viskas yra sudėtingiau. Nė kiek neperdėsiu sakydamas, jog tai absoliučiai unikali grupė. 

Kęstas Kirtiklis

Apskritai tautybė meno ir kultūros kontekste pasirodo veikiausiai tuomet, kai nieko kitko negali pasakyti. Esate girdėję posakį „gerai kaip lietuviškam“?

Éricas Rohmeras

Tik keli režisieriai kino istorijoje gali pasigirti tokiu įdėmiu ir giliu žvilgsniu į vidinį personažų būvį kaip prancūzų kino klasikas Ericas Rohmeras (1920–2010). Galbūt dėl to, kad, kaip sykį teigė režisierius, jį kur kas labiau domina mintys...

Kristina Žaldokaitė

Pamilau gospel muziką ne dėl įmantrių melodijų, ne dėl teologiškai gilaus ir į apmąstymus vedančio teksto, bet dėl to, kad pirmoji išgirsta gospel giesmė mane pradžiugino. Tiesiog pradžiugino.

Piešimas buvo tarsi durys. Petrą Repšį kalbina Aurimas Švedas

Dailininko ir istoriko klausimų bei atsakymų fechtuotė baltame popieriaus lape virto unikalia knyga, kurioje puikus pasakotojas ir dėmesingas klausytojas kalbasi apie istorijos tėkmę, praeities ir dabarties sankirtas, kūrybą ir kasdienybę...