Lietuvos muzikų sąjunga, 2005

1998 m. Lietuvą pasiekė skaudi žinia – sulaukęs septyniasdešimties, tų metų spalio 25 d. Maskvoje mirė dirigentas Algis Žiūraitis (palaidotas netoli Maskvos, Aksinjino kaime). Gimęs 1928 m. liepos 27 d. Raseiniuose, savo karjerą A. Žiūraitis pradėjo 1951 m. Lietuvos operos ir baleto teatre diriguodamas S. Moniuszkos „Halką“, o nuo 1960 m. ją tęsė Maskvos didžiajame teatre. Štai svarbiausios dirigento kūrybinės biografijos datos:

1950 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, tuomet konservatoriją (prof. S. Vainiūno fortepijono kl.);

1950 m. - LTSR operos ir baleto teatro koncertmeisteris;

1951-1954 m. - LTSR operos ir baleto teatro dirigentas;

1955-1960 m. - Sąjunginio radijo ir televizijos Didžiojo simfoninio orkestro dirigentas;

1958 m.  Maskvos konservatorijoje  (prof.  N. Anosovo kl.)  įgijo dirigento diplomą;

1960-1998 m, - Maskvos didžiojo teatro dirigentas;

1968 m. - Tarptautinio dirigentų konkurso Romoje, Šv. Cecilijos muzikos akademijoje laureatas.

2003 m. maestro būtų šventęs 75-metį, bet jau daugiau kaip penkeri metai prabėgo nuo tada, kai jis nustojo džiuginti savo talento gerbėjus naujais kūrybiniais laimėjimais. Maskvos didysis teatras 2003 m. rugsėjo 11 d. P. Čaikovskio „Gulbių ežero“ spektaklį skyrė A. Žiūraičio 75-mečiui. Lietuvos muzikų sąjunga, Kultūros ir sporto rėmimo fondo padedama, drauge su „Muzikos barų“ žurnalu išleido dirigento autorinę kompaktinę plokštelę ir dabar tęsia savo projektą publikuodama A. Žiūraičio laiškus, vaikystės dienoraščio fragmentus, vėliau raštu užfiksuotas jo mintis, dirigento sūnaus ir jo motinos Irinos Kandat pokalbį, žymių menininkų, tarp kurių – dirigento žmona, pasaulinio garso dainininkė Jelena Obrazcovą, pasisakymus. Laiškai, apimantys 30 metų laikotarpį, rašyti Tėvams, seseriai Nijolei (ir jos sūnui Mariui), pirmajai žmonai (Valerijai Žiūraitienei, 1925-2002), dukrai atspindi dirigento kūrybinio bei asmeninio gyvenimo vingius, estetines pažiūras bei moralines nuostatas, yra autentiškas kai kurių XX a, pabaigos pasaulinės muzikinės kultūros reiškinių paliudijimas. Tekstai, kuriuos atrinko ir parengė dirigento duktė, muzikologė Audronė Žiūraitytė, knygoje išdėstyti chronologiškai, kartais savaime susiklosiantys į teminius blokus.

Didesnė A. Žiūraičio kūrybinio kelio dalis susijusi su baleto menu, tačiau paskutinį gyvenimo dešimtmetį maestro grįžo prie operos. Maskvos didžiajame teatre ir kitose pasaulio teatrų scenose A. Žiūraitis dirigavo ypač savo mėgstamus klasikinius veikalus - G. Verdi „Kaukių balių“, „Aidą“, P, Mascagni „Kaimo garbę“, R. Leoncavallo „Pajacus“, J, Massenet „Verterį“, P. Čaikovskio „Mazepą“, „Pikų damą“, G. Bizet „Karmen“.

1. Richard Wagner Opera „Lohengrinas". 3 v. antraktas
2. Adolphe Adam Baletas „Žizel". Žizel pasirodymas
3. Felix Mendelssohn IV simfonija 1 d.
4. Piotr Čaikovskij IV simfonija 3 d.
5. Piotr Čaikovskij IV simfonija 4 d.
6. Georgės Bizet Opera „Karmen". Uvertiūra
7. Georgės Bizet Opera „Karmen". Segidilja atl. Jelena Obrazcovą
8. Isaac Albeniz Siuita „Iberija". „Uostas"
9. Isaac Albeniz Siuita „Iberija". „Triana"
10. Richard Strauss Opera „Rožės kavalierius". Valsų siuita
11. Aram Chačaturian Baletas „Spartakas". Spartako ir Frigijos Adagio
12. Igor Stravinskij Baletas „Ugnies paukštė". Kaščėjaus karalystės šokis
13. Sergej Prokofjev Baletas „Romeo ir Džuljeta". Antilų mergaičių šokis
14. Sergej Prokofjev Baletas „Romeo ir Džuljeta". Džuljetos mirtis

Piotr Čaikovskij IV simfonija 3 d.

Bernardinai.lt