Natūralaus šeimos planavimo privalumai

Vieną NŠP privalumą prieš kontracepciją jau aptarėme: jis skatina asmenybės augimą, gebėjimą valdyti savo galias. Kaip rašė prancūzų rašytojas Francois Mauriacas, galia pasauliui prasideda nuo galios pačiam sau – vadinasi, skaistus vyras, nugalėjęs gamtą savyje, lengviau nugalės ją ir savęs išorėje. Kas yra toji gamta, stichija už jo asmenybės ribų?

Pirma, tai seksualinė stichija. Išties, Naujosios Gvinėjos džiunglėse ji, regis, yra labiau pažabota negu “kultūringame” pasaulyje, kur jos primityvus siautėjimas laikomas vos ne civilizacijos laimėjimu. Savo minčių ir žvilgsnio nemokantis valdyti vyras yra silpnas šios stichijos priešininkas, ir ištikimybė žmonai jam yra sunkus uždavinys. Pasidairykite karštomis vasaros dienomis į tai, kaip mieste rengiasi moterys… O kur tos situacijos, kada tenka laukti vienas kito ligos ar ilgalaikės išvykos atveju? Prie kontracepcijos “privalumų” pripratusį vyrą tokios situacijos išmeta į bangas nemokantį plaukti…

Antra, pačioje santuokoje seksualinis geismas gali trukdyti dviem žmonėms susitikti ir iš tikrųjų mylėti vienas kitą. “Kada atsisakėme kontracepcijos, - rašė viena moteris, - po daugelio metų pirmą kartą pasijaučiau kaip karalienė. Vyras guli šalia švelniai mane apkabinęs, ir nieko iš manęs nenori”.

Juk iš tiesų kartais atsitinka taip, jog pora nebežino jokio kito prisilietimo, kaip tik reiškiantį norą lytiškai santykiauti, kad nebelieka vietos kitokiam švelnumui ir rūpesčiui. Susilaikymo periodais sutuoktiniai neturi nustoti vienas kitą mylėti – tik jų meilė, prisilietimas ir žvilgsnis praturtinami kitomis prasmėmis; kita moteris tiesiog džiaugėsi naujai atrasta santykių su vyru laisve ir tuo, kad jos vyras “visų pirma ją myli, o tik paskui geidžia”.

Meilė ir geismas, žinoma, nebūtinai turi būti priešingi vienas kitam (nors neretai ir būna, ypač šiurkščiose seksualumo raiškos formose), tačiau mes suprantame, ką ši moteris turi omeny. Be to, kaip pažymi ne viena natūralų planavimą praktikuojanti šeima, jie turi daugiau bendrauti, daugiau pasitarti jau vien dėl to, jog vyras turi žinoti žmonos ciklo ypatybes, labiau ją “jausti”. Kai kada šis dalykas įvardijamas kaip metodo trūkumas – tačiau vargu ar tai teisinga žiūrint truputį giliau. Juk prisiderinti vienas prie kito galima tik augant asmenybei, vargu ar tokį procesą galima laikyti trūkumu. Greičiau yra atvirkščiai – ir ypač matant šios santuokos tolesnę perspektyvą.

Trečia, pati aistra dėl periodiško susilaikymo yra apsaugoma nuo “išvėsimo”. Dažnai tenka skaityti apie desperatiškas sutuoktinių pastangas atgaivinti tą aistrą, kurią jie jautė vienas kitam santuokos pradžioje. O juk metodas labai paprastas: susilaikykite dviem savaitėms… Štai žydų tautybės poros, kurios, laikydamosi savo tautos papročių, susilaiko iki 12 žmonos ciklo dienos (žinoma, jų tikslas visai kitoks: tam, kad vyro sėkla būtų stipresnė ir gimtų daugiau vaikų…), pastebi, jog po išsiskyrimo sutuoktinių susitikimas sužėri ryškiomis spalvomis. Natūralius šeimos planavimo metodus taikantys sutuoktiniai aprašo “mažųjų sužadėtuvių” ir “medaus mėnesių” dinamiką: per vaisingas dienas jie laukia ir ilgisi vienas kito, kaip tai darė prieš vestuves, o atėjus laikui džiaugiasi vienas kitu, nejausdami sąžinės priekaištų.

Vienas gydytojas, natūraliai planuojantis savo šeimą, yra pasakęs, kad susilaikymo metu jo žmona jam tampa ypatingai graži… Ir atvirkščiai: ne viena anksčiau naudojusi kontracepciją pora niekuo neribojamo lytinio suartėjimo efektą yra palyginusi su ledų valgymu kiekvieną dieną: jie praranda skonį. Tada tenka griebtis įvairių seksologų patarimų ir technikų, kurios, deja, ne tik kad nepajėgia atgaivinti aistros, tačiau dar ir nužemina sutuoktinius iki priemonės tai aistrai reanimuoti…

Ketvirta, sugebėjimas susilaikyti sudaro sąlygas geresnei seksualinei harmonijai. Vyras turi būti atidus žmonos lėtesniam susijaudinimui, jos “psichologiškesniam” intymių reakcijų pobūdžiui. Net fiziologiškai orientuoti seksologai pabrėžia savitvardos reikšmę “geram seksui.” Juo labiau tai reikšminga siekiant, kad, susilietus lūpoms, bendrautų ir širdys, kad sutuoktinių meilės misterija siektų giliau negu tik kūniškos reakcijos. Savitvarda nėra priešinga meilei ir spontaniškumui: gėlės puoselėjimas ir reikalauja, ir teikia daugiau negu žolių suvešėjimas. “Dovanoti save” intymiuose santykiuose – būtent šį terminą plačiai vartojo Jonas Paulius II garsiojoje “kūno teologijoje” – galima tik save “turint”; natūralaus šeimos planavimo metu atsirandantys įgūdžiai valdyti savo seksualinę energiją ir lavina būtent tokiam savęs “turėjimui”. Nieko neturint dovanoti nėra ko – galima tik imti. 

Penkta – gražesnė tarpusavio harmonija ir susiklausymas šeimoje. Popiežius Paulius VI žymiojoje enciklikoje Humanae Vitae pažymi, jog skaisčiose šeimose vyrauja ramybė. To priežastis nesunku suvokti: kiekvienai draugystei reikia asmens brandumo, galios nugalėti savo paties ir sutuoktinio asmenybės nesantaikos impulsus, neegocentriško reagavimo į mažesnį ar didesnį stresą keliančias situacijas. Savo gimties galias valdyti mokantis žmogus visus šiuos meilę išbandančius iššūkius įveikia lengviau: juk jo “raumenys” yra gerai ištreniruoti, jis jau turi savo asmenybės lavinimo patirties.

Ir, pagaliau - dar gilesnė metodų, gerbiančių Dievo dėsnius, dimensija. Virš lytinės sueities visada alsuoja gyvybės gelmė, maitinanti ir sutuoktinių tarpusavio meilę. Tiesa, labiausiai ji atsiveria, kada nevengiama pradėti kūdikio – tačiau ir tada, kai jo gimimas atidedamas, yra naudojamasi natūralia vaisingumo atvanga, lyg stovima ant jūros kranto atoslūgio metu. Tai visai kas kita, negu stovėti, tarkime, betoniame balkone virš jūros bangavimo ir žvelgti į jį pro stiklą. Galima sakyti, kad kontracepciją naudojant pranyksta, jeigu norite, poetinė ir kosminė meilės dimensija, atsiliepimas į iš visatos gelmės atkylančią bangą. Meilės nakties svajose švelnios kūdikio rankos tiesiasi į vyrą ir moterį, regis, nepriklausomai nuo vaisingumo ciklo svyravimo… Žinoma, toks kalbėjimas yra poetiškas, o šių palyginimų tiesą galima daugiau pajausti negu apskaičiuoti -- tačiau kita vertus, argi, kalbėdami apie meilę ir gyvybę, mes neįeiname į paslapties lauką? Viena aišku, kontracepcija šį natūralų gyvybės ir meilės ryšį paprasčiausiai sunaikina.

Pabaigai pakalbėkime visai teologiškai: kas gali pamatuoti ištikimybės Kūrėjui “efektus”? Jie gali siekti gal ir dar giliau, negu kai kada mūsų pajaučiamos poetiškos meilės dimensijos; pasaulio kūrimas ir mūsų likimai daromi minties ir veiksmo erdvėje, į kurią mums nėra duota įeiti. Nekalbėkime apie Dievo baimę – tai mūsų laikais nebesuprantama ir klaidingai interpretuojama sąvoka; tačiau apie ištikimybę Jo įstatymams galvoti galime. Prisiminkime psalmes, kuriose teisusis gyvena Dievo globoje; ar pasaulis nuo Dovydo laikų labai pasikeitė? Ar tokie drąsūs tapome ir Dievo dėsnių nebepaisome dėl to, kad užsižiebėme elektros lemputę? Ar išties mūsų sąmonė nuo to tapo šviesesnė, ir ar geriau ėmėme suprasti, kodėl mums kartais “kliūna,” o kartais ne?

Tad tuo ir pabaikime: klausimas “ką naudoti - natūralų šeimos planavimą ar kontracepciją?” paliečia, regis, daugiau, negu tik sveikata ar psichologija…

Bernardinai.lt