Tai, kad mūsų valstybė egzistuoja štai jau penkiolika metų, pradeda atrodyti mažytis stebuklas. Lietuva šiandien jau beveik tapusi policine valstybe. Vyksta „brutalus ir gyvuliškas” p. K. Prunskienės puolimas. Išmintinga yra tik ta užsienio politika, kuri tarnauja krašto ekonomikai, t. y. jos piliečių naudai. Lietuvoje tokios politikos nėra, todėl šalis ką tik prarado neišsenkamą „aukso kiaušinių” gyslą – mat Rusija karštai norėjusi per mūsų teritoriją tiesti dujotiekį į Kaliningradą, bet papiktinta nepabaigiamų lietuviškųjų politikuotojų išsišokimų ir įžeidinėjimų pakeitė savo planus, tad dujos mūsų pragaiščiai tekėsiančios Baltijos jūros dugnu.

Visai neseniai Lietuvos Prezidentas ir jį supanti politinių nemokšų komanda „visam pasauliui viešai pademonstravo politinį bukaprotiškumą”, nes nedalyvavo pergalės prieš fašizmą šešiasdešimtmečio jubiliejuje.

Laikas būtų žinoti, kad kur nors pakelėje „balsuojantis” lietuvis neišvengiamai ištisą valandą žvarbs vėjyje ir lietuje, nes pro jį nesustodami pralėks 99 lietuvių vairuojami automobiliai, kol galiausiai sustos šimtoji, būtinai geraširdžio ruso vairuojama mašina.

Be abejo, tas pats lietuvis gyvena ir šiaip nelaimingoje šalyje, nes čia nėra savojo Vladimiro Putino, kuris neįteisino pinigų plovimo ir susodino savuosius chodorkovskius. O mūsų šalyje kruvinai tautiečius apiplėšę amerikietiškieji „Mažeikių naftos” grobikai ir jų lietuviškieji parankiniai taip ir liko nenubausti.

Taip pat metas susiprasti, kad vertingiausias istorinių žinių bei dabartį nušviečiančių politologinių analizių šaltinis yra ne kas kita, o vis drąsiau publikuojami buvusių „tarybinių žvalgų” prisiminimai ir pamąstymai. Pabaigai vertėtų įsidėmėti, kad jeigu nenorime, kad mus kas užpultų ir pavergtų, turime piestu stoti prieš mūsų valstybės dalyvavimą karuose bet kokių valstybių pusėje, nes XXI amžiuje ateitis priklausanti ne „durtuvų diplomatijai”, o kultūrai. Būtent jos trūksta JAV prezidentui, surengusiam kruvinas taikių Irako gyventojų skerdynes ir šitaip įkvėpusiam ne tik pasaulinio terorizmo bangą, bet ir privertusiam sužvėrėjusius Londono policininkus aklai šaudyti metro nekaltus žmones.

Vargu ar bereikia įspėti skaitytoją, kad kalbant apie visas pasaulio šalis nuo JAV iki Ukrainos ar Gruzijos žodį „demokratija” reikia rašyti tik kabutėse, nes tikroji demokratija, atrodo, vėlgi egzistuoja tik Rusijoje ir į ją panašiose bei jai draugiškose valstybėse. O apskritai visų pasaulio blogybių būtų nesunku išvengti vadovaujantis išmintimi „neieškokime žmoguje priešo – ir priešų nebus”. Štai taip, kiek nedaug tereikia norint išsaugoti taiką pasaulyje, o patiems išlikti saugiems ir laisviems.

Šie teiginiai - tai tik toli gražu neišsami santrauka „auksinių minčių”, išspausdintų dar neseniai gyvavusį „Laisvą laikraštį” pakeitusio leidinio „Karštas komentaras” pirmajame, iš esmės programiniame numeryje. Jo puslapiuose piktai ir nervingai paliestas vadinamosios „penktosios kolonos” klausimas verčia manyti, kad šiame komentare išvydę net ką nors iš tolo panašaus į šį liūnai pagarsėjusį žodžių junginį naujojo laikraščio leidėjai ir autoriai greičiausiai net pamėltų iš įtūžio. Kuklios šių eilučių autoriaus pastangos surinkti krūvon jų išminties perlus turbūt bus įvertintos kaip dar viena užkietėjusio lietuviško rusofobo provokacija, kuriuos tikslas – bloginti abiejų šalių santykius. Ir vis dėlto ryžtis reikia.

Mat sutelkus šią išmintį į vieną vietą ir apžvelgus ją iš šiokio tokio mintinio nuotolio netrunka paaiškėti, kad tai toli gražu nėra atsitiktinių, neatsakingus kliedesius primenančių padrikų teiginių sankaupa. Įsigilinus į jų turinį ir tarpusavio ryšius nelieka abejonės, kad tai yra ne kas kita, o mūsų šalies piliečiams skirtos Kremliaus propagandos branduolys, savotiška jos kvintesencija. Šiaip jau į ne per didžiausio tiražo laikraštėlį būtų galima nekreipti ypatingo dėmesio, jeigu ne viena svarbi aplinkybė: tokios pat ar labai panašios idėjos nuolatos ir masiškai tiražuojamos didžiulėje dalyje lietuviškosios žiniasklaidos. Ir ne vien spaudos leidiniuose. Pajunginėję šalyje veikiančių TV kanalus nesunkiai rastume ne vieną laidą, dažniausiai skambiai vadinamą „pokalbių šou”, kurią būtų sunku apibūdinti tiksliau, kaip tik pavadinus virtualiu antivalstybiniu mitingu.

Šio reiškinio – svetimos valstybės propagandos – mastai tokie, kad būtent tai skatina tebetrunkantį valstybės gyvavimą vadinti šiokiu tokiu stebuklu. Nors prieš Lietuvą kariaujamas tikras propagandinis ir informacinis karas, šiai problemai spręsti ne tik nepajudinama nė piršto, bet patį jos egzistavimą tebegaubia spengianti tyla.

Net mėginimai apie ją prabilti greičiausiai būtų tuoj pat įvertinti, kaip kėsinimasis į šventąją žodžio ir spaudos laisvę. Net suvokiančiųjų ir pripažįstančiųjų, kad pavojus tikras, gretose gali nugalėti jau spėję įsitvirtinti naujieji mąstymo prietarai ir stereotipai, o ypač – perdėtas tikėjimas savaimine demokratijos ir konkurencijos visagalybe. Matyt, įsisąmoninus šią problemą bus siūloma spręsti ją pasitelkus vienintelį receptą – priešišką propagandą atremti sava, į piliečių protą apeliuojančios ir mūsų valstybės laimėjimus atskleidžiančios informacijos sklaida.

Tad egzistuoja nemenka grėsmė pamiršti, kad būna ne tik politinis, bet ir informacinis populizmas, lygiai sąmoningai apeliuojantis ne į asmens protą ir sąžinę, o būtent į iracionaliausius ir tamsiausius jo prigimties pradus. Tai reiškia, kad pastangos šviesti šalies piliečius reikalingos, bet būtina suvokti ir iš anksto apibrėžtas jų galimybių bei efektyvumo ribas.

O ieškant demokratiško ir civilizuoto šios vis didėjančios problemos sprendimo, pirmiausia pageidautina suvokti bene didžiausią pokumunistinės erdvės paradoksą: demokratijos, teisinės valstybės, žiniasklaidos laisvės principus pirmieji nusitvėrė ir išmoko jais meistriškai naudotis tie, kurie šiuos principus trypė daugybę dešimtmečių ir pasiruošę jais pasinaudoti tam, kad sunaikintų dar kartą. Kebliausias ir sunkiausiai atsakomas šiandienos klausimas – ką daryti, kad demokratiją ir žmogaus teises saugantys įstatymai nebūtų savotiškos valstybės ir tos pačios demokratijos savižudybės instrukcijos.

www.pilieciai.lt