Pasakojama, kad kažkada Stalinas pašaipiai klausė: „Kiek divizijų turi popiežius?“. Esą jis norėjo pademonstruoti, kad tankų ir karinių lėktuvų neturintis Vatikanas neturi jokios įtakos tarptautinėje politikoje. Šiandien šis Stalino posakis paprastai nurodomas kaip jo trumparegiškumo įrodymas. Būtent popiežius Jonas Paulius II labai daug prisidėjo prie sovietų imperijos griūties. Pirmiausia ne kaip politikas ar juo labiau karvedys, bet kaip dvasinis autoritetas.

Staliną prisiminiau, TV ekrane išvydęs visai kitokio kalibro politiką Alfredą Pekeliūną. Pastarasis klausė: „Kas yra tas Dalai Lama ir kokia iš jo nauda Lietuvai?“. Pasirodo, Kinijos naudą politikas supranta, nes ji didelė ir eksportuoja daug pigių prekių. O kam reikalingas Tibetas?

Beje, prieš keliolika metų įvairūs pekeliūnai panašius klausimus kėlė, kalbėdami apie Lietuvą. Kam esą reikalinga Lietuvos nepriklausomybė, jei galime papiktinti Rusiją? Dėkui Dievui, nugalėjo ne jų pozicija. Deja, Lietuvoje vis labiau pamirštama tiek Nepriklausomybės kaina, tiek solidarumo vertybė. Seimo valdyba atsisakė mokėti už opozicijos atstovo kelionę į pasaulinį Tibeto rėmėjų parlamentarų kongresą. Valdybos nariai nė nebando neigti, kad viena iš atsisakymo priežasčių – Česlovo Juršėno, neseniai grįžusio iš Kinijos, rekomendacija neerzinti didžiulės Kinijos. Gimę šliaužioti, skraidyti niekada neišmoks?