Inger Anneberg. Sielvartas po savižudybės: knyga tiems, kuriuos paliko. – Vilnius: Tyto alba, 2006. – 415 p.

Inger Anneberg, talentinga žurnalistė iš Danijos, sugebėjo paklausti apie tai jų pačių. Subtiliai derindama autentiškus pasakojimus su savižudybės mokslinių tyrinėjimų duomenimis ir specialistų komentarais, ji atskleidžia, kokie yra tikrieji savižudybės paliestųjų išgyvenimai ir poreikiai ir įspūdingai parodo, kokie pasenę ir žalingi yra vyraujantys įsitikinimai, kad apie savižudybę geriau nekalbėti ir ypač ją reikia slėpti nuo vaikų, kiek skausmo ir nelaimių atneša specialistų klaidinga nuostata, kad savižudybė yra žmogaus pasirinkimo reikalas, o ne skubios pagalbos reikalinga būsena. Bet visų pirma autorė galvoja ne apie specialistus, o apie savižudybės paliestuosius – tuos, „kuriuos paliko“.

Todėl labai džiaugiuosi šios knygos pasirodymu. Ši knyga – tai vadovėlis mums visiems. Nusižudžiusiųjų artimieji ras čia stiprybės skaitydami apie kitus žmones, išgyvenusius tokius pat sukrėtimus kaip jie. Bet taip pat ją reikia skaityti specialistams, kurie susiduria su savižudybę patyrusiais žmonėmis savo darbe – psichologams, gydytojams, mokytojams, dvasininkams, žurnalistams, socialiniams darbuotojams, policininkams, net politikams. 

Danutė Gailienė

„Žinomas vyriausiasis gydytojas pasirengęs savižudybei." Perskaičius bulvarinio laikraščio straipsnio anonsą mano kūnu nubėga šiurpuliukai. Vis tiek nusiperku laikraštį, nes noriu pažiūrėti, kas tas atviruolis. Krūtinėje jau daužosi pyktis. Ką jis sau mano? Ką mano jo tėvai? Žmona? Vaikai? Kur jis nusprendė tai padaryti? Kas turėtų jį rasti? Laikraštyje atsakymo nėra. Galbūt vyras taip pompastiškai visai nesakė, tiesiog taip jo žodžius sutirštino įkyriai smalsus žurnalistas.

Kaskart, kai perskaitau ar išgirstu ką nors apie savižudybę, mano reakcija būna ta pati. Supykstu, bet tuo pat metu galvoju, ar galėčiau ką nors padaryti paliktųjų labui. Manau, taip jaučiasi daugelis žmonių, kuriems yra tekę susidurti su savižudybe. Vienaip ar kitaip, mes visi sėdime vienuose ratuose. Vienodai jaučiame gėdą, kaltę ir „kitų" nesugebėjimą kalbėtis apie įvykusią baisybę.

Mano pačios gyvenime turėjo prabėgti 20 metų, kol pradėjau kalbėti apie tėvo savižudybę. Iki tol tikriausiai visąlaik turėjau vilties, kad kiti žmonės man ir su manimi kalbės apie mano tėvą. Ne tik apie jo mirtį, bet ir apie daugelį jo gerų ir šviesių savybių. Tai ypač svarbu. Kai žmogus miršta natūraliai, lengva kalbėti apie visą tą gėrį, kurį jis skleidė. Taip palengvinamas paliktųjų skausmas. Tie, kurie susidūrė su savižudybe, dažnai tos gijimo stadijos nepatiria. Niekas dorai nedrįsta kalbėti apie „tai".

Todėl ši knyga yra svarbi ir „teisinga". Joje daugeliui suteikta galimybė papasakoti savo istorijas ir perduoti savo patirtį visuomenei. Jausmas, kad papasakodamas savo istoriją gali padėti kitiems, daugeliui padeda gyventi toliau. Šie pasakojimai labai vertingi visiems kitiems, kurie gyvena ar galbūt kovoja su mylimųjų savižudybėmis, nes žmonės čia atvirai papasakoja, kaip jie patys išgyveno tą nelaimę. Knygoje apstu gerų išgyvenimo strategijos pavyzdžių. Jų nenukopijuosi, tačiau jie suteiks įkvėpimo kiekvienam, kam reikia išsivaduoti iš sielvarto, kaltės ir pykčio, kurį sukelia savižudybė. Tas išsivadavimo kelias dažnai tampa lengvesnis, kai pats išdrįsti atrišti mazgą.

Taip pat norėčiau pasakyti, kad poreikis pasilaikyti savižudybės istoriją sau irgi yra priimtinas. Niekas neturi gėdytis to, kad nenori ar negali kalbėti apie savižudybę. Tikiuosi, kad ši knyga pagelbės ir tiems, kurie savižudybę slepia giliai širdyje. Daugeliui labai padeda žinojimas, kad nesi vienas su tokiais išgyvenimais.

Tikiuosi, daug kam padės asmeniški knygos pasakojimai. Ir tu, kuris galvoji apie savižudybę, niekada nesuteik savo šeimai ir draugams tokio sielvarto, apie kurį čia perskaitysi. Tu nutrauki ne tik savo gyvenimą. Tu atimi gyvenimą ir iš visų, kurie tave myli. Pasikalbėk su mumis apie savo mintis ir mes padėsime tau toliau gyventi. Kabinkis į gyvenimą!

Buvusi Danijos kultūros ministrė Elsebeth Gerner Nielsen

Bernardinai.lt