Neseniai knygynuose pasirodė psichologės, soc. m. dr. Daivos Grakauskaitės-Karkockienės, kuri, beje, yra ir viena iš mūsų dienraščio autorių, knyga „Kur dingsta kodėlčiukai? Kūrybiškumo ugdymo pagrindai“. Tai nedidelės apimties (70 psl.) teorinių ir praktinių įžvalgų, susijusių su kūrybiškumu ir jo ugdymu, santrauka, ne tik suteikianti reikiamų žinių pagrindus, bet ir kviečianti nuodugniau svarstyti kūrybiškos asmenybės vietą mūsų visuomenėje.

Kas išprovokavo autorę imtis šios temos – natūralus poreikis, kylantis tėvams ir pedagogams iš kūrybingų vaikų ugdymo įgūdžių stokos, o gal didėjantis tikrai kūrybingų asmenybių deficitas? Tai ne pirmoji D. Grakauskaitės-Karkockienės knyga apie kūrybingumo fenomeną – iki šiol jau yra pasirodę du šios autorės darbai: „Kūrybos psichologija“ ir mokymosi priemonė studentams „Kūrybos psichologijos pagrindai“. Jos tyrimų rezultatai yra skelbti tarptautinėse konferencijose, moksliniuose ir mokslo populiarinimo straipsniuose. Nuo 1994 m. D. Grakauskaitė-Karkockienė yra „Gifted Education  International“ redkolegijos narė, tarptautinių organizacijų ISSBD (vystymosi psichologijos) ir ECHA (European Council for High Ability) narė, Lietuvos psichologų sąjungos narė. Autorės praktinė veikla šioje srityje taip pat plati – ji yra VPU Psichologijos didaktikos katedros lektorė, nuo 2002 m. vadovauja visuomeninei organizacijai „Gabiųjų ugdymo centras“, kuriame veda kūrybiškumo ugdymo seminarus, skaito paskaitas mokytojams ir tėvams, taip pat veda seminarus apie kūrybiškumo ugdymą įvairių Lietuvos mokyklų mokytojams bei švietimo centrų klausytojams. Taigi galima tikėtis, kad autorės kompetencija šioje srityje yra prisotinta ne tik plataus mokslinio, bet ir aktualaus praktinio konteksto.

Ir išties – praktinio darbo įgūdžiai uždeda gana svarbią žymę šiam darbui – leidinio vertė, manau, ypač išauga būtent dėl jame skelbiamų praktinių užduočių, padedančių susieti ne tik knygelėje pateikiamą teorinę ir praktinę informaciją, bet ir pritaikyti jas tėvų ir pedagogų ugdymo darbų kasdienybėje. Dalis šių pratimų yra nukreipti į pačių ugdytojų savivoką, dalis – į jų darbą ar ugdymo pastangas šeimoje ar mokykloje. Dažnusyk tai yra ir puiki metodinė medžiaga. Man ši knyga, kad ir nedidelės apimties, kai kuriais aspektais pasirodė netgi patrauklesnė už anksčiau leistąją „Kūrybos psichologiją“. Ankstesnis leidinys, nors ir prisotintas daugybės praktinių užduočių, vis dėlto labiau buvo panašus į kruopštų ir sąžiningą, sėkmingai susistemintą psichologijos mokslo grandų konspektą, o naujojoje knygoje yra daugiau asmeninių autorės įžvalgų, paremtų lietuviško konteksto pažinimu – tai gerokai aktualizuoja temą. Manau, kad psichologė tikrai galėtų būti drąsesnė, dirbdama šioje srityje toliau, ir pateikti dar gilesnių ir labiau autentiškų socialinių, psichologinių, visuomeninių šios problemos refleksijų, daugiasluoksnių sociofilosofinių įžvalgų – akivaizdu, kad ir tema, ir autorės galimybės tikrai leidžia tokiam žvilgsniui plėstis, provokuoja kelti klausimus, kurie toli pranoksta šiame leidinyje užsibrėžtus teorinius-praktinius rėmus. Ką jau kalbėti apie tai, jog Lietuvoje itin stinga stiprios autorinės analitinės-publicistinės, plačiam skaitytojų ratui skirtos psichologinės literatūros tiek bendromis, tiek specifinėmis temomis, gerai jaučiančios vietos kontekstą.

Kūrybingos asmenybės ugdymo ir požiūrio į ją problema tikrai provokuoja daug klausimų ir diskusijų. Ko verta vien tik užuomina, jog pastaruoju metu ypač populiarus tampa ekonominis-komercinis kūrybiškumo modelis, „nesiremiantis jokia teorija, skatinantis greitai ištyrinėti kūrybiškumo apraiškas ir investuoti jį kaip brangią prekę“? Nereikia jokių specialių tyrimų, kad patvirtintume šią tendenciją visu greičiu gana nevykėliškai įsigalint Lietuvoje – prakutę vadybiniuose reikaluose, mūsų įvairių sričių vadovai kiek jau uždusino ir išgręžė ir jaunų, ir savo kūrybinį bei asmenybinį „ūgį“ jau seniai suspėjusių parodyti asmenybių, spausdami iš jų devynis prakaitus, taikydami jiems ekonominės ir kitokios lygiavos principus. Manau, tiems, kurie turi bent mažiausių ambicijų užimti vadovaujančius postus, tačiau nesivargina prieš į juos sėsdami įgyti bent elementarių psichologinių žinių, kurių supratimas būtų naudingas net ir ekonomiškai, vertėtų šią knygelę pasidėti ant darbo stalo ir mintinai išmokti bent jau tas vietas, kurios labai aiškiai nurodo, kaip nederėtų elgtis su kūrybiniais žmonėmis, jei jau nori iš jų sulaukti bent jau ekonominio rezultato, jei visi kiti lygmenys nėra svarbūs. Deja, šiandien dažnusyk mes tegalime tik svajoti apie, pasak knygos autorės, tokiems žmonėms būtinus tylos ir atsitraukimo periodus, atitinkamas psichologines ir fizines darbo sąlygas, ką jau kalbėti apie pasitikėjimą, idėjų laisvę ir neautoritarinį valdymo stilių. Belieka tikėtis, kad bent šioks toks šios temos užaštrinimas, kad ir labai lokalizuotos atskirų asmenų pastangos pamažu duos vaisių – jei kūrybingų vaikų ugdymu rimtai susidomės pedagogai, jei į tai bent kiek atidžiau atkreips dėmesį ir patys tėvai, žingsnelis po žingsnelio laukinės konkurencijos diktuojamus santykių modelius bent iš dalies ims keisti visokeriopai vaisingas pagarbus požiūris į kiekvieną asmenį, leidžiantis pozityviai ir... kūrybingai įvertinti ir jo privalumus, ir jo galimybių ribas.

Pradžiai pakaks ir šios knygelės, tik nepatingėkime jos perskaityti ne tik tėvai ir mokytojai – visi, kurie mano, kad bendravimo ir ugdymo kultūra, jos kokybė yra ne mažesnė vertybė, nei visokeriopi materialūs ir ne kiekiai, kuriais baigiame užsiryti ir juos gaminantieji, ir vartojantieji.

Knyga „Kur dingsta kodėlčiukai“ jus supažindins su kūrybiškumo, kūrybiškos asmenybės, kūrybos proceso ir rezultato ypatumais, vaikystės patirties, savęs vertinimo, kūrybiškos atmosferos ir motyvacijos įtaka kūrybiškumui, pateiks svarbiausių žinių apie kūrybingus vaikus, nuorodas ir praktinius metodus, kaip su jais dera dirbti, supažindins su svarbiausiomis kliūtimis, kurios gali kilti, ugdant gabiuosius; joje rasite netgi garsių žmonių minčių apie kūrybiškumą. Kaip minėjau, joje tikrai daug vertingų praktinių užduočių, praplėsiančių ne tik pedagoginį, bet ir bendražmogišką žvilgsnį, duosiančių naudos gilesnei autorefleksijai.

Bernardinai.lt