Kiekvienas krikščioniškos muzikos albumo pasirodymas Lietuvoje yra įvykis. Ne tik todėl, kad jų sulaukiame retai, bet ir dėl šios muzikos specifiškumo, kuri jau tampa reiškiniu mūsų pramoginės muzikos kontekste. Tad penktus metus gyvuojančius grupės „Gyvai“ albumo „91“ pasirodymas negali likti nepastebėtas. Juolab kad ši grupė yra tarp lyderiaujančių tiek krikščioniškos, tiek alternatyvios muzikos pozicijose.

Tačiau ne vien dėl šių priežasčių verta kalbėti apie naują „gyvųjų“ albumą. Lietuviškiems krikščioniškos muzikos atlikėjams dažnai (ir pagrįstai) prikišamas profesionalumo stygius. Trūksta darbo prie vokalų, aranžuočių, o ir pati jų kūryba primena jausmingas dainas prie laužo. Šito negalima pasakyti apie „91“. Gali patikti ar nepatikti šiame albume įrašytų dainų aštrus ritmas, krikščioniškas tiesas skelbiantys tekstai ar dramatiški „Gyvai“ merginų vokalai, bet niekas nepasakys, kad „91“ yra mėgėjiškai grojančių studenčiokų albumas. Negana to, „91“ yra brandus darbas, liudijantis, kad rimtas bei atsakingas požiūris į kūrybą išjudina sustabarėjusius standartus.

Naujas „Gyvai“ darbas yra iššūkis. Visų pirma tai rokas, kuris Lietuvoje tebėra eliminuotas iš radijo stočių ir TV eterio. Kiekvieną šio žanro grupę skubama priskirti prie „neformato“ ar undergroundo. Ryžtis groti roką reiškia nebijoti patekti į „muzikinę atskirtį“. Kai girdi „Gyvai“ albumą „91“ atrodo, kad jie neturi jokių baimių. Ne vien tuo, kad groja roką, bet ir tuo, kaip išnaudoja jo galimybes.

Rokas yra drama, gyvenimo perplėštos žmogiškos būties šauksmas. Jis, tai pritildamas, tai galinga jėga prasiverždamas, aidi visame naujame „Gyvai“ albume. Tik „Gyvai“ siekia parodyti, jog šis šauksmas nėra nukreiptas niekur, bet turi savo aiškų adresatą. Jie teigia, kad nėra tuštumos, kurią jis užpildytų, tačiau egzistuoja Gyvasis, kuris girdi ne vien maldas, bet ir gitarų džeržgimą ar kupiną nerimo dejonę. Taip rokas įgyja transcendentinį matmenį, kurio, nors ir kaip to kai kam norėtųsi, neįmanoma ignoruoti. Tuomet rokas tampa šiuolaikinio žmogaus psalmėmis, ką patvirtina ir titulinė „91“ daina.

„91“ kviečia po gyvenimą besiblaškantį klausytoją rizikuoti ir leistis į kelionę. Jai nestinga įtampos, ieškojimo bei stiprių išgyvenimų. Prisimenant Andrių Mamontovą „gali skambėti keistai“, kai joje įvyksta užkalbinimas eschatologinėmis ar išganymo temomis, tvirtinama, kad egzistuoja pamatai, kuriais remiantis galima rasti išeitį iš beprasmybės rutinos. Šis tiesus, beveik kerygmatinis kalbėjimas gali atrodyti keistai nūdienos beveidės ir plokščios pramoginės muzikos fone, tačiau niekas neginčys, kad keistumas alternatyvai pridera. Tad nebijantys būti keisti „gyvieji“ savo nauju albumu kviečia klausytojus gyvai atsiliepti į jų „keistas“ užmačias.

Tomas Viluckas

1. The Fortress

2. The World

3. Toli toli

4. The Shelter

5. Ar tu žinai?

6. Kartą...

7. Trust

8. 91 psalmė

9. Kalėdų istorija

10. The Shadow

11. Tikiu

12. Blossoming Desert

13. Iš malonės

14. November Rain

15. Time

„91 psalmė“

Bernardinai.lt