2014 m. spalio 24 d., penktadienis

Specialiosios tarnybos seka tūkstančius, bet įtariamųjų randa tik dešimtis

2006-06-23
Rubrikose:

Lietuvos specialiosios tarnybos ir teisėsaugos institucijos nenoriai informuoja apie savo veiklą netgi jas kontroliuojančius parlamentarus. Tačiau ir iš tų skurdžių žinių, kurias pavyksta išsireikalauti tautos išrinktiesiems, aiškėja, kad pareigūnų veikla yra itin aktyvi, bet jos rezultatai - kuklūs.

Pasak dienraščio "Lietuvos rytas", įvairių institucijų, turinčių teisę užsiimti operatyvine veikla, pareigūnai kiekvienais metais slapta seka tūkstančius žmonių, klausosi jų pokalbių telefonu, slapta įsibrauna į patalpas.

Šią veiklą lengva ranka sankcionuoja šalies teismai. Bet konkrečių ikiteisminių tyrimų ar teismo nuosprendžių, kurie turėtų vainikuoti pareigūnų veiksmus, - vos dešimtys.

Tokią oficialią informaciją iš visų operatyvinės veiklos subjektų išsireikalavusi Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisija liko nepatenkinta.

Parlamentarai ne tik ketina reikalauti detalesnių žinių apie pareigūnų veiklą, bet ir prakalbo apie tai, kad daug ginčų keliantis Operatyvinės veiklos įstatymas yra apskritai nereikalingas.

Seimo komisija maždaug prieš mėnesį iš aštuonių tarnybų pareikalavo pateikti informaciją apie visus jų naudotus operatyvinius veiksmus ir jų rezultatus 2004, 2005 ir šiais metais.

Konkretesnius ir aiškesnius atsakymus - šių veiksmų statistiką - parlamentarams atsiuntė Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), Muitinės kriminalinė tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Vadovybės apsaugos departamentas komisijai pranešė, kad per pastaruosius dvejus metus šioje institucijoje nebuvo priimta nutarčių sankcionuoti pašto bei dokumentų siuntų, pašto perlaidų slaptą kontrolę, slaptą sekimą specialiosios technikos priemonėmis, slaptą pokalbių telefonais klausymąsi.

Policijos departamentas informavo, kad nespėjo surinkti reikalaujamos informacijos, tačiau pažadėjo ją pateikti artimiausiu metu.

Tuo tarpu žinios apie Valstybės saugumo departamento reakciją komisijoje buvo skirtingos.

Komisijos vadovas Algirdas Ivanauskas teigė, kad saugumo pareigūnų raštas jį tarsi ir pasiekęs, o kiti parlamentarai bei komisijos sekretoriato darbuotojai aiškino jo nematę.

Bene didžiausi skaičiai - FNTT komisijai atsiųstoje statistikoje. Ši tarnyba nurodė, jog 2004 metais slapto sekimo priemones ji naudojo 157 kartus, o informaciją apie asmenų pokalbius telefonais rinko 68 kartus.

2005-aisiais šie skaičiai įspūdingai šoktelėjo - atitinkamai iki 344 ir 1308. Praėjusiais metais FNTT pareigūnai vieną kartą slapta rinko informaciją ir apie pašto bei dokumentų siuntas.

Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį FNTT pareigūnai 207 kartus naudojo specialias slapto sekimo priemones ir 177 kartus sekė pokalbius telefonu.

2004 metais buvo atliekami 26, pernai - 19, šįmet - 5 ikiteisminiai tyrimai.

Aktyviai veikia ir VSAT, ir Muitinės kriminalinė tarnyba. VSAT užpernai priėmė 317, 2005 metais - 643, o per pirmąjį šių metų ketvirtį - 311 nutarčių sankcionuoti techninių priemonių naudojimą.

Per šiuos trejus metus priimti atitinkamai 164, 181 ir 42 sprendimai rinkti informaciją apie pokalbius telefonu.

2005 metais vos vieną, o 2006-aisiais tiktai du kartus buvo priimtos neigiamos nutartys sankcionuoti tokius veiksmus.

Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai pranešė, kad per pastaruosius dvejus metus iki šių metų gegužės mėnesio teismai sankcionavo du slaptus pašto bei siunčiamų dokumentų patikrinimus, 604 specialių techninių priemonių panaudojimus, 217 pokalbių telefonu sekimo atvejų.

Per šį laiką teismai tiktai vieną kartą atsisakė sankcionuoti tokius veiksmus. Muitinės kriminalistai pažymėjo 50 operatyvinių tyrimų nutraukę ir pradėję 61 ikiteisminį tyrimą.

Antrajame operatyvinių tarnybų departamente dirbantys karinės kontržvalgybos pareigūnai informavo, kad 2004 metais jie 34 kartus ėmėsi sankcionuotų veiksmų - 21 kartą rinko informaciją apie pokalbius telefonu, 9 kartus slapta pateko į patalpas, 4 kartus imitavo nusikalstamą veiką.

Tik viena operatyvinio tyrimo byla tais metais buvo perduota ikiteisminiam tyrimui, o du tyrimai buvo nutraukti.

Praėjusiais metais šis departamentas 44 kartus naudojo sekimo priemones, 9 kartus rinko informaciją apie pokalbius telefonu.

Anot kontržvalgybininkų, nutarčių atsisakyti sankcionuoti jų veiklą nebuvo.

Tuo tarpu su valdininkų ir politikų korupcija kovojanti STT pranešė, jog 2004-2005 metais ji atliko 123 operatyvinius tyrimus, iš jų 43 nutraukti, pradėti 63 ikiteisminiai tyrimai.

Per šį laikotarpį 546 kartus buvo panaudotos techninės priemonės, 96 kartus rinkta informacija apie pokalbius telefonu. Buvo atsisakyta sankcionuoti tik tris tokius veiksmus.

"Liaudiškai tariant - liesoka. Prašysime papildomos informacijos. Pirmiausia daugiau norėtume žinoti apie visų tarnybų operatyvinės veiklos rezultatus. Bet jau dabar matyti, kad ši veikla sankcionuojama labai lengvai ir formaliai, tolesnio operatyvinės informacijos naudojimo niekas nekontroliuoja. Tai sudaro geras prielaidas pažeisti žmogaus teises", -kalbėjo Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos vadovas A.Ivanauskas.

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti