Panevėžio tarptautinis keramikos simpoziumas - tai tradicinis renginys, pelnęs tarptautinį pripažinimą. Šie simpoziumai Panevėžyje rengiami kasmet nuo 1989 metų (nuo 2002-ųjų – kas antri metai). Juose jau dalyvavo per šimtą menininkų iš tokių šalių, kaip Australija, Austrija, Airija, Čekija, Danija, Didžioji Britanija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Japonija, JAV, Kanada, Korėja, Meksika, Naujoji Zelandija, Norvegija, Rusija, Taivanas, Turkija, Vengrija, Vokietija ir kt. Simpoziumą organizuoja Panevėžio miesto dailės galerija. Iš darbų, kuriuos sukūrė ir dovanojo miestui menininkai per penkiolika buvusių renginių, Panevėžio miesto dailės galerijoje yra sukaupta unikali, vienintelė Baltijos šalyse keramikos darbų kolekcija, kurioje yra per 500 skulptūrinės keramikos kūrinių.

 

Liepos 4–rugpjūčio 4 dienomis Panevėžyje vyks XVI Tarptautinis keramikos simpoziumas „Lauko skulptūrinė keramika“. Šia proga „Bernardinai.lt“ kalbina šio keramikos simpoziumo kuratorę Jolantą Lebednykienę, kuriai pačiai tai bus jau penkioliktasis simpoziumas.

 

Franz Suess, Austrija

Šiandien Panevėžys jau šešioliktą kartą keramikos menininkus, panevėžiečius bei miesto svečius kviečia tarptautinį keramikos simpoziumą. Papasakokite plačiau, kada ir kaip prasidėjo šis renginys? Ar nuo pat pradžių jis ir buvo tarptautinis?

 

Panevėžio miesto rengiamas Tarptautinis keramikos simpoziumas jau išties turi gražią istoriją. Viskas prasidėjo 1983 metais, kai į tuometinį Panevėžio stiklo fabriką atvyko anuometinio Vilniaus dailės instituto (dabar Dailės akademija) absolventas keramikas Alvydas Pakarklis. Jis šiame fabrike gavo paskyrimą dirbti dailininku. Žinoma, stiklo fabrikas – ne keramikos, tačiau jame buvo didžiulė krosnis, kurioje būdavo degami blokai, skirti pramoninio, lakštinio stiklo krosnių remontui. A. Pakarkliui kilo mintis, ar negalima šią krosnį naudoti ne tik techninėms reikmėms, bet ir meno kūriniams degti. Jis pradėjo eksperimentuoti su šamotu, kuris buvo naudojamas tiems blokams, padarė specialias mases ir pamatė, kad rezultatai gana neblogi – masė labai paslanki, pasiduodanti skulptūrinei keramikai, joje galima degti gana didelius kūrinius. Tuomet jis kreipė si į stiklo fabriko vadovybę, tuometinį generalinį direktorių Stasį Stoškų, siūlydamas jam šioje krosnyje degti meninę keramiką, ir netrukus gavo pritarimą. Fabriko vadovybė palaimino jo eksperimentus. Kadangi Alvydo ryšiai su Vilniaus dailės institutu dar buvo gana glaudūs, netrukus į stiklo fabriką kūrybinei praktikai atvyko pirmoji studentų delegacija. Šiai delegacijai vadovavo profesorius Juozas Adomonis, ir ši praktika išties pavyko, nes visiems labai patiko tiek pati krosnis, tiek ir atmosfera. O štai jau kitais metais čia sugužėjo keramikai iš visos Lietuvos, ir tokio pobūdžio seminarai bei kūrybinės stovyklos vyko penkerius metus. 1989-aisiais pirmą kartą į šias dirbtuves buvo pakviesti užsieniečiai, ir nuo šių metų simpoziumas tapo tarptautiniu renginiu. Jau po metų d

David Gamble, JAV
uris atvėrė Panevėžio dailės galerija ir kaipmat prisidėjo prie šio simpoziumo organizavimo.

 

Rengiant šiuos simpoziumus, mums labai padėjo JAV keramikas, išeivis iš Lietuvos, Rimas VisGirda, kuris gimė Lietuvoje, bet dar visiškai mažas būdamas per Antrąjį pasaulinį karą su tėvais išvyko į Ameriką. Jis ten užaugo ir save tapatino jau ne su Lietuva, bet su Amerika. Tačiau taip buvo, kol jis neatvyko į pirmąjį tarptautinį keramikų simpoziumą Panevėžyje 1989-aisiais. Būtent čia, pasak keramiko, jis pasijuto esąs tikras lietuvis. Galerijai įsitraukus į simpoziumo organizavimo darbus, su juo užmezgėme itin glaudžius santykius. Per visus šiuos metus savo patarimais bei pagalba plečiant ryšius, atrandant vis naujų menininkų, plačiau skleidžiant informaciją apie šį simpoziumą, jis mums labai daug padėjo. Dabar šis simpoziumas ne tik Lietuvoje, bet net tarptautiniu mastu laikomas pavyzdinis. Sulaukiame nemažai žmonių, kurie kreipiasi į mus patarimų ir informacijos grynai organizaciniais klausimais, juos domina mūsų simpoziumo temos, struktūra, pats organizacinis darbas.

 

  Žinoma, gali būti pati geriausia ir įdomiausia programa, tačiau jei nebus pagrindinės darbui skirtos bazės, kuri kaip tik yra Panevėžyje, nieko padaryti ir negalėsi. Stiklo fabrikas atvėrė labai didelių galimybių kuriantiems menininkams, nes pati krosnis neįtikėtinai didelė – jos pagrindas 12 m2 , aukštis – 1,8, tad bendras plotas – 20 m3 – kaip normalus kambarys. Todėl tokioje krosnyje galima buvo išdegti gana didelius darbus. Su šiuo stiklo fabriku, kuris, atgavus Nepriklausomybę, tapo AB „Panevėžio stiklas“, mus siejo ilgametė partnerystė. Net pasikeitus savininkams šie santykiai nenutrūko.

 

  Tačiau šiais metais dėl rekonstrukcijos darbų stiklo fabrikas nebegalėjo priimti šio simpoziumo dalyvių, tad mums teko ieškoti naujų partnerių, kurie suteiktų pagrindinę darbo bazę. Tad atradome nedidelę keramikos įmonę „Midenė“, kuri praėjusiais metais kaip tik įsigijo nemažą dujinę krosnį. Kai į juos kreipėmės su mintimi bendradarbiauti, buvome sutikti labai entuziastingai ir tikimės, kad tai bus naujos ir kūrybiškos draugystės pradžia. Kaip tik prieš mėnesį galutinai buvo sustyguoti visi naujos krosnies mechanizmai bei kompiuterinė įranga, ir ji jau buvo išmėginta. Tad šiemet simpoziumo dalyviai dirbs naujoje vietoje ir, žinoma, turės galimybę išmėginti naują krosnį.

 

Jeng Hwang, Taivanas

Šis simpoziumas vyksta daugiau nei mėnesį – penkias savaites ir taip šešioliktą kartą. Kodėl toks ilgas laikas?

 

Toks laikotarpis būtinas todėl, kad stiklo fabriko krosnis degdavo visą savaitę, kol darbai būdavo iki galo išdegami: tris dienas temperatūra krosnyje kildavo, vieną dieną laikydavosi stabiliai ir tris dienas leisdavosi, todėl darbai būdavo išimami tik po savaitės.

 

Visų pirma menininkai pasidarydavo pirmuosius bandymus, ir juos išdegdavo bandomojoje krosnyje, paskui jau dalyviai padarydavo savo galutinius darbus, palaukdavo kol jie apdžius, nes kitaip jie susproginėtų, ir galų gale savaitę degdavo. Paskutinė savaitė visada skiriama darbams išimti iš krosnies, gabenti į galeriją, parengti ir išeksponuoti parodą, nes paskutinį simpoziumo penktadienį visada tradiciškai atidaroma paroda bei vyksta paties simpoziumo uždarymas.

 

Šiais metais krosnis yra mažesnė, degimo laikas trumpesnis, bet tam, kad simpoziume galėtų dalyvauti 10 menininkų, mums reikalingos keturios krosnys, todėl ir reikalingos tos penkios savaitės, kad darbai būtų sukurti, išdžiovinti, išdegti, išimti bei eksponuoti. 

 

Dominique Bajard, Prancūzija

Kaip per septyniolika metų keitėsi pati simpoziumo idėja, temos bei idėjų įgyvendinimas?

 

Per visą šį laiką, kiek jau vyksta simpoziumas, niekada nesinorėjo apriboti menininkų temų, nes visada kur kas įdomiau suteikti galimybę atsiskleisti kiekvienai asmenybei, kad išryškėtų tiek pasaulinės šiuolaikinės keramikos tendencijos, tiek ir kiekvieno menininko individualumas bei tos šalies, iš kurios jie yra atvykę, tradicija.

 

Menininkai iš skirtingų žemynų čia atvyksta jau su savo patirtimi, savo kultūra, savo įdirbiu, tradicija. Visa tai vienija ne tik vieta, kurioje vyksta pats simpoziumas, bet ir pati medžiaga, su kuria yra dirbama. Dėl pačios medžiagos – šamotinės masės, krosnies dydžio, taip pat ir dėl aukšto degimo temperatūros krosnyje (13800) menininkai turi galimybę kurti ne tik vidaus, bet ir lauko erdvei skirtus kūrinius. Keramikai, pasinaudoję savo skirtinga patirtimi bei tradicijomis, kuria darbus iš tos pačios, jiems visiems naujos medžiagos, ir tai yra labai svarbus šio simpoziumo akcentas.

 

Mūsų simpoziumo tema visada buvo ir išlieka ta pati – „Lauko skulptūrinė keramika“, tačiau kai pamatai gyvą įvairovę sukurtų darbų, supranti, kad svarbiausia čia – menininkui suteikti galimybę išreikšti save. Ir prieš tai nublanksta visokios, kad ir įmantriausios temos...

 

 

Kostas Urbanavičius, Lietuva

Vadinasi, per simpoziumą menininkai kuria didelius darbus, skirtus lauko erdvei?

 

Organizatorių prašymu, menininkai turi sukurti vieną didesnį ir du mažesnius darbus. Žinoma, kiekvienas labai skirtingai suvokia jų dydį, tačiau krosnies gabaritai leidžia sukurti ir įspūdingų dydžių darbus. Pasibaigus simpoziumui, šie visi darbai papildo galerijos bei simpoziumo rėmėjų kolekcijas, ir jie yra skirti tiek atvirai, tiek ir uždarai erdvei.

 

Kokiu būdu atrenkami menininkai, dalyvausiantys šiame simpoziume?

 

Jau rudenį savo simpoziumo sąlygas bei reikalavimus imame skleisti kaip įmanoma plačiau, pasinaudodami tiek interneto teikiamais privalumais, tiek pažintimis su simpoziume anksčiau dalyvavusiais menininkais, tiek ir per įvairių šalių keramikai skirtus žurnalus. Vienas iš reikalavimų norintiems dalyvauti šiame simpoziume yra tas, kad iki Naujųjų metų jie turi mums atsiųsti savo kūrybinės biografijos aprašą su bent dešimt darbų nuotraukų, kad galėtume susipažinti su jų kūrybine veikla. Atrankos klausimais nuolatos konsultuojamės su tais dalyviais iš 30 pasaulio šalių, kurie jau anksčiau dalyvavo mūsų simpoziumuose, nes jie yra mūsų ekspertai bei konsultantai.   

 

  Mes negalime sukviesti daugiau menininkų, nei leidžia mūsų galimybės, tai yra viskas priklauso nuo krosnies dydžio arba krosnių skaičiaus. Kadangi stiklo fabrike krosnies pagrindas buvo 12 m2, mes galėjome pakviesti ne daugiau kaip dvylika menininkų. Šiemet krosnis gerokai mažesnė, todėl ir dalyvių gali būti ne daugiau kaip dešimt.

 

Beje, vienas iš mūsų prioritetų – kiekvienais metais šalia patyrusių meistrų į simpoziumą pakviesti ir bent vieną jauną, tik pradedantį savo kūrybinę veiklą, menininką. Šiais metais jauniesiems atstovaus prieš porą metų Vilniaus dailės akademiją baigęs keramikas Giedrius Mazūras. Kitas prioritetas, žinoma, yra Panevėžio miesto keramikai, kurių dabar turime aštuonis. Tad pakaitomis po du ar tris kasmet kiekvienas iš jų turi galimybę dalyvauti simpoziumo darbuose, o jei ir nedalyvauja, tai bent gali stebėti, kaip kuria kiti, ypač užsienio keramikai. Būtent šis simpoziumas sudarė puikias sąlygas mūsų miesto menininkams tobulėti ir plėsti savo įgūdžius. Tai, pasak jų pačių, neįkainojama patirtis.   

 

 

Rosario Agvilar, Meksika

Iš kokių šalių ir kokie menininkai šiemet dalyvaus simpoziume?

 

Šiemet be šešių Lietuvos menininkų – Romualdo Aleliūno, Eugenijaus Čibinsko, Giedriaus Mazūro, Kęstučio Musteikio, Egidijaus Radvensko, Gvido Raudoniaus, simpoziume dalyvaus du keramikai iš JAV - Billy Ray Manghamas ir Rimas VisGirda, taip pat iš Olandijos Paulienas Ploegeris ir Taivano - Yu –ying Huang.

 

Simpoziumas vyks penkias savaites – nuo liepos 4 d. iki rugpjūčio 4 d. Ar tai reiškia, kad visą mėnesį menininkai kurs organizatorių jiems pasiūlyta tema, o jau pabaigoje surengs bendrą parodą?

 

Per simpoziumą keramikai ne tik dirbs. Nuolatos rengiami ir simpoziumo dalyvių kūrybos vakarai, kurių metu jie pristato savo darbus, savo krašto kultūrą bei žmones. Šie vakarai būna išties labai įspūdingi ir sulaukia nemažo dėmesio, o dalyviai dar prieš atvykdami į simpoziumą jau žino, kad bus tokie jų prisistatymai, todėl pasirengia kaip reikiant – atsiveža ir nuotraukų albumų, ir skaidrių bei videomedžiagos apie savo kūrybą, savo draugus bei šalį, taip pat ir savo kraštų muzikos, keramikos pavyzdžių. Šių vakarų metu neretai vyksta ne tik šiltas pokalbis, bet ir gyvos diskusijos.  

 

Romualdas Aleliūnas, Lietuva

Taip pat per simpoziumą rengiamos svečių bei dalyvių kelionės po Lietuvą – į Grūto parką, Nidą, Vilnių, Europos parką.

 

Prieš pat parodos atidarymą rengiama taip pat ir konferencija tema „Keramikos meno tendencijos“, kurioje pranešimus skaito simpoziumo dalyviai. Todėl norėdami atvykti į mūsų simpoziumą jie turi atsivežti medžiagos dviem prezentacijoms – kūrybiniam vakarui bei pranešimą konferencijai, kurios metu kiekvieno dalyvio prašoma pademonstruoti individualią darbo techniką.

 

Beje, tiek atidarymas, tiek uždarymas, tiek ir konferencija bei kūrybos vakarai – viskas yra verčiama į lietuvių kalbą, todėl mielai čia dalyvauja ir miestiečiai bei miesto svečiai.

 

Tai, ką menininkai sukūrė per simpoziumą, eksponuojama Panevėžio miesto dailės galerijoje apie porą mėnesių, o jau vėliau vieni ekspertų atrinkti darbai papuošia simpoziumo rėmėjų kolekcijas, o kiti – nuolatinę galerijos keramikos darbų ekspoziciją.

 

 

Daniela Chinellato, Italija

Per šitiek laiko šis simpoziumas tapo ne tik tradiciniu Panevėžio miesto renginiu, bet, matyt, be jo jau nebeįsivaizduojamas kultūrinis šio miesto, regiono gyvenimas. Ar didelio susidomėjimo sulaukia šis simpoziumas iš panevėžiečių, miesto svečių iš kitų Lietuvos miestų bei užsienio?

 

Galime pasigirti, kad turime didžiausią lentyną, joje puikuojasi didžiuliai, iliustruoti keramikos žurnalai iš įvairiausių kraštų, paprastai iš tų šalių, iš kurių simpoziume esame sulaukę dalyvių, žurnaluose plačiai su iliustracijomis yra aprašomas mūsų simpoziumas.

 

Miesto svečiai taip pat mielai atvyksta į mūsų dailės galeriją susipažinti su simpoziumo darbų ekspozicija. O per simpoziumo atidarymą mūsų galerija tiesiog lūžta nuo žmonių gausos. Ir taip būna kiekvienais metais. Tad šis simpoziumas jau seniai yra tapęs tradicinis ir be jo tikrai neįsivaizduojamas Panevėžio kultūrinis gyvenimas. 

 

Vilija Balčiūnienė, Lietuva

K iekvienais metais Panevėžio miesto dailės galerija praturtinama šiame simpoziume sukurtais keramikos darbais. Matyt, ši keramikos kolekcija jau yra ne tik įspūdingai marga, bet ir labai unikali. Ar ji yra prieinama visuomenei ir gal galite papasakoti, ko ji turtinga ir išskirtinė?

 

Per šiuos visus metus, pradedant pirmuoju simpoziumu, čia apsilankė 129 menininkai iš 30 valstybių. Kiekvienas iš jų, pasibaigus šiai kūrybinei stovyklai, Panevėžio dailės galerijai paliko net ne po vieną, o bent po kelis savo darbus, sukurtus šio simpoziumo metu. Tad galite įsivaizduoti, kokią pačių įvairiausių darbų, sukurtų menininkų iš skirtingų šalių, kolekciją esame sukaupę, nes čia yra darbų net ir iš paties pirmojo simpoziumo.

 

Į kiekvieną simpoziumą atvyksta vis kiti menininkai iš kitų šalių, matę plačiajame pasaulyje pačių įvairiausių ir netikėčiausių dalykų, bet jų pirmoji reakcija, pamačius šią mūsų kolekciją, yra apstulbimas – jiems sunku patikėti tokia veik neaprėpiama įvairove aukšto meninio lygio darbų po vienu stogu.

 

Kalbino Gediminas Kajėnas

 

Tekste panaudotos nuotraukos iš Panevėžio dailės galerijos archyvo www.arspanevezys.lt

 

Bernardinai.lt