Šviesus liepos vakaras. Pakutuvėnų kapų koplytėlė tarp šimtamečių liepų. Pusė dvylikos nakties. Užsirašiau adoracijai nuo vienuolikos iki pirmos nakties. Bandau susikaupti. Klūpiu priešais San Damiano kryžių. Staiga pajuntu, kad per šlaunis po šortais įropoja kažkoks padaras. Šiaip ne taip išsikrapštau. Pasirodo - voras. Nakties tylą sudrebina brolio Pauliaus balsas – jis vadovauja jaunimo naktiniam žygiui. Pauliaus ir vaikų balsai skanduoja krikščioniškus šūkius ir plėšia šlovinančias Viešpatį giesmes. Toks įspūdis, kad jie suka ratu aplink koplytėlę.

 Galų gale žygeiviai nutolsta ir aprimsta. Jau po dvylikos. Vėl bandau susikaupti. Jėzau, padėk man maldoje. Tačiau neilgam. Už nugaros šurmulys. Į koplytėlę atsikrausto stovyklautoja Freda su  dviem sūneliais. Su miegmaišiais; čeža, klojasi, muistosi, ruošiasi rimtai adoruoti visą naktį. Vėl pusvalandis išgaruoja. Iš paskutiniųjų kaupiuosi. Viešpatie Jėzau, kur tu? Padėk su tyla ir rimtimi. Keista, į nugarą pradeda dvelkti nakties vėsa. Matyt, Freda neužvėrė koplytėlės durų. Klūpėdamas atsigręžiu. Matau - per slenkstį į koplytėlę keturiomis įropoja brolis Gediminas. O Viešpatie, tai kaip man susikaupti?! Geriau įsižiūrėjęs prietemoje suprantu, kad Gediminas pasidėjęs kamerą ant grindų filmuoja. Ir staiga mane suima nesuvaldomas juokas. Tyliai juokiuosi iš visos širdies iki ašarų. Tylus džiaugsmas pripildo visą krūtinę. Ačiū Tau, Jėzau, už tokį atėjimą šį vakarą. Tavo džiaugsmas ir Dieviškas juokas palietė mane. Taip lengvai ir smagiai seniai buvau nesijuokęs. Ačiū Tau, Šventoji Dvasia, už tokią netikėtą adoraciją.

  Jau pirma nakties, o Pakutuvėnų šeimų stovykla pilna gyvybės, tylaus džiaugsmo, meilaus šnaresio ir neišsenkančios Dievo paslapties. Šiaurės rytuose jau brėkšta. Kažkur tolumoje aidi Pauliaus ir žygeivių giesmės. Bažnytėlėje dar dega šviesos, kažkas tyliai glosto gitarą. Stovykloje dega laužas, apsėstas neišsišnekančių šešėlių. Palapinių stovykloje dega žiburėliai ir žvakės. Nesibaigiantis nei dieną nei naktį žmonių dalinimasis ir bendravimas – Jėzaus vardu. Mes visi čia bepročiai, žiūrint šio pasaulio akimis. Bet čia labai gera ir ramu. Gera kaip pas Dievą užantyje.