Retrospektyvinį IX operos ir simfoninės muzikos festivalį „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ vainikuos Vladimiro Konstantinovo muzikinis projektas „Requiem Reborn“, kurio premjera įvyks rugpjūčio 22 d.19.30 val. LCC Michealsen centre, Klaipėdoje, o 23 d. 20 val. - Juodkrantėje, Kultūros namų „Ąžuolynas“ lauko terasoje.

Vladimiras Konstantinovas yra Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro chormeisteris, dirigentas, kompozitorius, aranžuočių autorius. Teatre dirba dvidešimt metų, nuo pat jo steigimo.

„Requiem Reborn“ premjera - reikšmingas įvykis Lietuvos muzikiniame gyvenime: šiuolaikiniai kompozitoriai retai kuria tokio žanro - sympho rock - muziką ir dar rečiau turi galimybę ją atlikti.

Esate labai užsiėmęs žmogus - vadovaujate teatro chorui, diriguojate, aranžuojate muziką spektakliams, koncertams. Greitai išgirsime Jūsų naująjį kūrinį - gedulingas mišias „Requiem“...

...Reborn“.Visai nenoriu bauginti, tai daugiau ramybės ir šviesos nei gedulo sklidina muzika. Kūriau ne pagal užsakymą, kūriau sau, kalbėjausi su savimi.

Apie ką?

Apie gyvenimo laikinumą ir amžinumą. Apie amžinąją šviesą ir mirtį. Apie gyvenimą po mirties. Dramatiškiausio skambėjimo dalyje - „Dies irae, „primenančioje“ apie Paskutiniojo teismo dieną, yra žodžiai: „Jeigu ir teisuoliai vargu ar bus saugūs, ką aš, nuodėmingas, tada sakysiu, kokio globėjo šauksiuos?“ Manau, tokie klausimai lydi kiekvieną žmogų, net jeigu jis jų ir vengia...

Kokio amžiaus klausytojams „Requiem Reborn“ galėtų būti patrauklus?

Ir jauniems, ir pagyvenusiems - visiems. „Requiem Reborn“ – mišios pagal tradicinį liturginį tekstą, tačiau siekiau šiuolaikinės akademinės ir roko muzikos priemonių vienovės.Requiem žanras turi nepaprastai ilgą istoriją, seniausias tradicijas. Visiems žinomi klasikiniai šedevrai: Mozarto, Verdi, Fauré Requiemai, Brahmso „Vokiškasis“...  Man tie kūriniai yra žinomi „iš vidaus“, juos visus, išskyrus Verdi, esu dirigavęs, tačiau Verdi Requiem rengiau chorą, o referatą apie Britteno „Karo Requiem“ studijų metu teko pristatinėti studentų mokslinei draugijai.

Kodėl manote, kad jaunųjų neatbaidys žodis „Requiem“, o garbaus amžiaus klausytojų – „rokas“? Juk „Requiem“ pirmiausia asocijuojasi su Romos katalikų pamaldomis, o „rokas“ – stadionu?

„Requiem Reborn“ atlikti galima būtų ir Klaipėdos geležinkelio stotyje, jeigu ji būtų didesnė, tokia kaip stadionas (juokiasi). Ačiū Dievui, sulaukėme paramos iš Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštosios mokyklos, įsikūrusios Klaipėdoje, dar vadinamos LCC, turinčios modernų ir erdvų Michealsen kultūros ir sporto centrą. Esu labai dėkingas salės šeimininkams. Manau, kad kūrinio stilistika turi ne atbaidyti, bet pritraukti tiek „rimtosios“, tiek ir roko muzikos gerbėjus, tai yra – skirtingų visuomenės sluoksnių atstovus – tėvus ir vaikus, „elitą“ ir „paprastus“ žmones... (Beje, mano įsitikinimu, roko muzika irgi gali būti labai gili ir „rimta“.) Dar pasakysiu, kad requiem žanras yra labai populiarus ir nepaprastai mėgstamas, tai liudija daugybė interneto svetainių, pvz., www.requiemsurvey.org, kurioje, be kita ko, suminėti 1774 kompozitorių (neskaitant anonimų) sukurti apie 3000 Requiemai nuo pačių ankstyviausiųjų, grigališkųjų „Missa pro defunctis“, iki šių dienų.

Bet kodėl „lydote“ mišias su roku? 

Norėjau, kad mano kūrinyje „aukštosios“ tradicinė ir moderni kultūros veiktų išvien su „demokratišku“ roku (nors rokas iš tikrųjų ir nėra „pop“ kultūra, tačiau, manyčiau, jis taip pat yra savotiškas tarpkultūrinis tiltas), bandžiau realizuoti vieną iš stilistinių „potraukių“, būtent stilių lydinį. Siekiau sujungti simfoninį orkestrą, chorą, operinį solinį ir roko muzikos vokalą bei instrumentalistus. Requiem Reborn (Atgimęs Requiem) – ši aliteracija tarsi sujungia mirties transformacijos į naująjį gyvenimą idėją su dvasinio išsivadavimo, atgimimo šiame gyvenime idėja. Angliškasis pavadinimo elementas panaudotas ne tik aliteracijai sudaryti, bet žymi ir roko (gimusio angliškai kalbančiose šalyse) muzikos stilistikos gyvavimą kūrinyje.

Intensyviai vyksta repeticijos - kokios muzikantų nuotaikos, vis dėlto šalia – kompozitorius, kuris žino, kaip turi skambėti jo kūrinys ir yra reiklus?

Atskirai su atlikėjų grupėmis dirbu jau seniai – jie turėjo galimybę klausytis pirminio įrašo, vadinamojo „demo“. Teatro orkestras, choras sėkmingai mokosi savo partijas, solistai – Svetlana Konstantinova (sopranas) ir Gintas Litinskas (roko tenoras) – taip pat. Pastarasis įdainuoja „gabaliuką“, pasiklauso savo įrašo. Sakė, kad toks „draivas“ apima, kai mokosi liturginius mišių tekstus...(šypsosi). O žymusis džiazmenas, būgnininkas Arvydas Jofė jau moka kūrinį mintinai. Beje, kūrinyje bus vieta šio nuostabaus muzikanto improvizacijai. Romas Malinauskas, grosiantis boso gitara, ir Eugenijus Jonavičius – solo gitara - taip pat aukščiausios klasės atlikėjai.

Kokie dar netikėtumai laukia klausytojų?

Daugiausia netikėtumų, ko gero, yra antrojoje, Dies irae, dalyje. Čia skambės ir instrumentas, kurį teatras įsigijo specialiai šiai premjerai – vibraslap, toks retas instrumentas, kad nesu tikras, ar egzistuoja lietuviškas jo pavadinimas. Be „rokinio“ mušamųjų komplekto, solo ir boso gitarų, skambės sintezatorius. Neieškojau vargonų tembrų, bet naudojausi būtent šio instrumento spalvinėmis galimybėmis. Pasikliauju simfoninio orkestro jėga, įspūdinga dviejų chorų jungtimi, operinio soprano skvarbumu... O žinomo muzikanto Ginto Litinsko unikalus balsas (su antrosios oktavos „Re“!), manau, suteiks kūriniui ypatingos įtaigos. 

Dėl ko šiuo metu, prieš kūrinio premjerą, labiausiai skauda galvą?

Dėl įgarsinimo. Atlikėjai kruopščiai mokosi, ir man labai įdomus kūrinio realizavimo procesas. Būtų apmaudu, jei dėl techninių priežasčių nukentėtų muzikos kokybė. Bet tikiuosi, kad viskas vyks sklandžiai, ir „Requiem Reborn“, himnas amžinajam gyvenimui, pasieks savo klausytoją.

Kalbėjosi Nijolė Jačėnienė

Bernardinai.lt