Rugsėjo 13 dieną Bažnyčia mini Joną Auksaburnį (John Chrysostom, 345-407). Šis vyskupas ir Bažnyčios mokytojas gimė Sirijos Antiochijoje imperijos kariuomenės karininko šeimoje. Jis studijavo retoriką Antiochijoje pas oratorių Libanijų, religiją – pas Diodorą. 369 m. vyskupo Meletijaus buvo pakrikštytas. 374-380 m. Jonas gyveno Antiochijos apylinkės uolose atsiskyrėlio gyvenimą. Pablogėjus sveikatai, jis grįžo į miestą. 386 m. buvo įšventintas kunigu ir pradėjo garsėti savo pamokslais. 389 m. Jonas išrenkamas Konstantinopolio arkivyskupu. Pamoksluose jis kritikavo turtinguosius už vargšų skriaudimą. Tačiau kritikuodamas imperatoriaus rūmus Jonas užrūstino imperatorienę Eudokiją. Jo nesantaika su valstybės vadovais pasinaudojo senas Jono priešas Aleksandrijos arkivyskupas Teofilius. Šis apkaltino Chrizostomą Origeno šalininkų globojimu. Atvykęs į Kosntantinopolį su savo šalininkais vyskupais, Teofilius Mažojoje Azijoje subūrė sinodą ir jame pasmerkė Joną. Imperatorius šį nutarimą patvirtino ir ištrėmė Chrizostomą į Mažąją Aziją.

Netrukus Jonas grįžo, bet 404 m. buvo imperatoriaus vėl ištremtas, šį kartą į Kukuzo miestą Armėnijoje. Iš ten vyskupas aktyviai susirašinėjo su savo šalininkais ir vis dar kėlė grėsmę imperatoriui. Todėl buvo nutarta jį perkelti į Pitijaus tvirtovę, Kaukazo kalnuose. Pakeliui į ten rugsėjo 14 d. Comana mieste vyskupas mirė. 438 m. jo palaikai buvo pervežti į Konstantinopolį. Jis paskelbiamas Bažnyčios mokytoju Chalkedono Bažnyčios susirinkime (451 m.), o popiežius Pijus X 1909 m. jį paskelbė pamokslininkų globėju.

Chrizostomas – vienas iš 4 didžiųjų Rytų Bažnyčios daktarų, dėl nepaprasto iškalbingumo nuo VI a. gavęs Auksaburnio vardą. Jo pamokslai ir laiškai pateikia nemažai vaizdų apie to meto Rytų imperijos buitį, todėl yra vertingi istorijos šaltiniai.

„Šventųjų gyvenimai“