Garsi Rusijos balerina Maja Pliseckaja yra nusipirkusi Trakų pilį. Kunigaikštis Gediminas Katedros aikštėje pavaizduotas pasviręs, nes lietuviai yra girtuoklių tauta. Lietuvoje gyvena 2,5 mln. gyventojų. Šv. Petro ir Povilo bažnyčia pastatyta XVI amžiuje. Tokių „faktų” apie Lietuvą gali sužinoti čia atvykę užsienio turistai ir tokias žinias išsivežti į savas šalis bei papasakoti jas draugams ir pažįstamiems.

Klaidingą informaciją turistams pateikia ekskursijas vedantys jų pačių arba trečiųjų šalių, organizuojančių kelionę, gidai. Pagal mūsų šalyje reglamentuotą tvarką, užsienio gidai, lydintys savo šalių turistų grupes, negali vesti ekskursijų nustatytuose objektuose – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Kėdainių senamiesčiuose, Trakuose, taip pat pagrindiniuose muziejuose bei nacionaliniuose parkuose, draustiniuose.

Kelionių organizatoriai turi pirkti Lietuvos gidų paslaugas, nebent grupę lydintis gidas būtų Lietuvoje baigęs kursus, išlaikęs egzaminus ir gavęs Turizmo departamento išduotą pažymėjimą. (Lietuvos teisės aktai reglamentuoja tvarką, pagal kurią pažymėjimus gali gauti kitų ES šalių gidai.) Analogiška praktika egzistuoja ir kitose šalyse.

Pateikia netikslią arba tendencingą informaciją  

Tačiau Lietuvos gidai, kadangi bent jau iš matymo vienas kitą pažįsta, jau ne vienus metus pastebi nelegaliai gidais dirbančius užsieniečius. „Kartais būna, kad patys vesdami ekskursijas ištisą savaitę ar dvi nesutinkame nė vieno svetimo veido, o kartais ištisai – svetimas, svetimas, svetimas. Dažnai pirmiausia vietiniai gidai atkreipia į juos dėmesį dėl to, kad praeidami pro šalį išgirsta, kaip kažkas nusikalba. Tada pasižiūri atidžiau ir matai, kad tikrai svetimas“, – sako Lietuvos gidų sąjungos prezidentė Danuta Bernatovič.

Tiksliai apskaičiuoti, kokia ekskursijų dalis yra vedama nelegalių gidų, neįmanoma. Tačiau, D. Bernatovič manymu, Lietuvoje nelegaliai dirbančių gidų daugėja, kadangi sparčiai daugėja ir užsienio turistų. „Jeigu turistų srautas palyginti su praėjusiais metais padidėjo maždaug ketvirtadaliu, panašiai yra ir su nelegaliais gidais“, – teigia Gidų sąjungos vadovė.

Be abejo, Lietuvos gidams tokia padėtis nepriimtina pirmiausia dėl negarbingos konkurencijos. Nelegaliai dirbantys gidai atima iš jų uždarbį. Tiesa, gidė Skaidra Kulakauskienė atkreipia dėmesį į tai, kad kalti ne tik gidai. Dar kaltesnės, gidės manymu, agentūros, kurios organizuoja keliones ir kurios turėtų pasirūpinti, kad ekskursijas turistams vestų legaliai dirbantys gidai.

Kita nelegalaus gidų darbo pasekmė kur kas rimtesnė – netikslią ar tendencingą informaciją pateikiantys nelegaliai dirbantys gidai kenkia Lietuvos įvaizdžiui. „Užsieniečiai sprendžia apie kraštą pagal tai, ką išgirsta. Šios problemos sprendimas yra įvaizdžio kūrimo dalis. Todėl tuo turėtų susirūpinti ir valdžia“, – tvirtina S. Kulakauskienė.  

D. Bernatovič nelegaliai dirbančius gidus skirsto į dvi grupes. „Viena grupė – tam tikrų valstybių, dažniausiai kaimyninių, atstovai, kurie turi tam tikrų pretenzijų Lietuvai. Jie sąmoningai iškraipo faktus, kad sutirštintų spalvas. Tai būtų vokiečiai, ypač Klaipėdos krašte, ir lenkai Vilniaus krašte, galbūt šiek tiek tendencingai šneka latviai, rusai, kitų buvusių sovietinių respublikų gidai“, – teigia D. Bernatovič. Anot gidės, ypač lenkai ir vokiečiai mėgsta akcentuoti, kad lietuviai sąmoningai naikina jų kultūrinį palikimą.

Kita grupė – Skandinavijos šalių, kitų ES valstybių gidai. „Jie šneka jau ne tendencingai – jiems tas pats. Jiems tai yra svetima šalis, šiek tiek egzotiška, ir jie kalba tai, ką nori, kas jiems tiesiog šauna į galvą“, – sako D. Bernatovič. Dažnai tokie gidai informaciją ima iš interneto, kur yra daug netikslios ar visai neteisingos informacijos.

Vis dėlto vietos gidų pastebėjimais, gausiausiai yra nelegaliai dirbančių lenkų, rusų, latvių, vokiečių.  

Drąsina žinojimas, kad nebus nubausti  

Pagrindinė priežastis, kodėl užsienio gidai nelegaliai dirba Lietuvoje, manoma, yra ekonominė. Tiesiog kelionių agentūrai pigiau, kai ekskursiją veda kelionės vadovas, nei pirkti vietinių gidų paslaugas, nors Lietuvos gidų užmokestis yra vienas mažiausių Europoje. „Nereikia įsivaizduoti, kad kažkas veržiasi kaip nors ypatingai apie mus pasakoti. Ir nors tai darome dėl ekonominių dalykų, kenčia ne tik ekonomika, bet ir šalies įvaizdis“, – sako S. Kulakauskienė.

Šiuo metu nėra jokio kontrolės mechanizmo, kaip tikrinti ir bausti nelegaliai dirbančius gidus. D. Bernatovič manymu, nelegaliai dirbantys gidai tą žino, todėl jaučiasi gana drąsiai.

Tiesa, Vilniaus ir Kauno turizmo informacijos centrai kartais per turistinį sezoną surengia prevencinių akcijų, kurių metu kartu su gidais ir policija tikrina senamiesčiuose dirbančius gidus.

Pasak Vilniaus turizmo informacijos centro direktoriaus pavaduotojos Jurgitos Stasaitytės, praėjusiais metais Vilniuje buvo surengtos trys prevencinės akcijos. Liepą ir rugpjūtį buvo patikrinta atitinkamai 14 ir 13 asmenų, vedusių ekskursijas, ir visi gido pažymėjimus turėjo. Spalio mėnesį buvo patikrinti 25 asmenys, iš kurių 3 pažymėjimo neturėjo.  

Šiais metais Vilniuje buvo surengtos dvi analogiškos akcijos. Birželio mėnesį iš 16 patikrintų gidų 4 pažymėjimo neturėjo. Tuo metu per rugpjūtį vykusį reidą buvo patikrinta 17 gidų, ir visi jie gido pažymėjimus pateikė.

J. Stasaitytė mano, kad prevencinės akcijos yra veiksmingos. Jos teigimu, po tokių akcijų padaugėja užklausimų, kur ir kaip galima gauti gido pažymėjimą.

Kad tokios akcijos yra veiksmingos, sutinka ir D. Bernatovič. Gidės manymu, gali būti, jog tam, kad rugpjūtį nelegaliai dirbančių gidų nebuvo, įtakos turėjo birželio mėnesio akcija, kurios rezultatai buvo gana plačiai paviešinti žiniasklaidos. „Gidams pirmiausia nepatogu prieš savus turistus“, – mano Gidų sąjungos prezidentė.

Baudos gali atsirasti jau rudenį

Gidai, neturėję pažymėjimų, per prevencines akcijas buvo tik įspėti, kadangi šiuo metu galiojančiame Administracinės teisės pažeidimų kodekse jiems nėra numatyta nuobaudų. Vis dėlto vietiniai gidai laikosi nuomonės, kad būtų kur kas veiksmingiau, jei gidus kartkartėmis tikrintų policija, ir nelegaliai dirbantieji būtų baudžiami.

D. Bernatovič manymu, prie objektų, apie kuriuos gali pasakoti tik gidai, turintys pažymėjimą, taip pat galėtų būti įrengtos kameros, kaip tai yra Italijoje. Jos būtų naudojamos kaip įrodymas policijai, kad nelegaliai dirbantys gidai tikrai vedė ekskursiją.

Valstybinio turizmo departamento direktoriaus pavaduotojas Juozas Raguckas sako, kad departamentas jau yra pasiūlęs į naują Administracinės teisės pažeidimų kodeksą įtraukti nuostatą dėl nuobaudų nelegaliems gidams. Pagal šią nuostatą gido ar kelionių vadovo paslaugų teikimas neturint kvalifikaciją patvirtinančio pažymėjimo užtrauktų įspėjimą arba baudą fiziniam asmeniui nuo 100 iki 500 Lt. Naująjį kodeksą Seimas turėtų svarstyti rudens sesijoje.  

Vis dėlto J. Raguckas laikosi nuomonės, kad baudų nereikėtų suabsoliutinti. Vien jos, Turizmo departamento valdininko požiūriu, problemos neišspręs. „Dar reikia stiprinti ir viešuosius ryšius. Juk gidai, kurie lydi ekskursijas iš Lietuvos, žino, kad gali būti nemalonumų, nors juos ten ne visada tikrina“, – teigia J. Raguckas. Todėl, jo manymu, įvedus nuobaudas Lietuvoje, tokią informaciją reikėtų plačiai paviešinti, kad būtų aišku, jog nelegaliai dirbantys gidai gali būti nubausti.