Šį sekmadienį, spalio 15 d., 12 val. Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje vyks Paparčių Baroko kultūros festivalio baigiamasis koncertas „Pašokime menuetą“, kurio programoje – XVIII a. pramoginė ir šokių muzika. Šia proga „Bernardinai.lt“ kalbina vieną šio festivalio rengėjų Ritą Janušaitytę.

Papasakokite apie Paparčių Baroko kultūros festivalį – kada ir kaip jis užgimė, kieno iniciatyva ir kaip gyvuoja iki šiandien.

Baroko kultūros festivalį rengia Paparčių seniūnijos kaimų bendruomenė „Viltija“ kartu su Kaišiadorių rajono savivaldybe ir Lietuvos nacionaline filharmonija. Festivalį šiemet remia Kultūros ministerija.

XVII - XIX amžiais Paparčiuose veikęs Dominikonų vienuolynas buvo svarbus, Europoje žinomas dvasinis, kultūrinis, švietėjiškas centras. Vienuolyno, o kartu ir pačių Paparčių didžiausio suklestėjimo laikas buvo vėlyvojo baroko epocha. Iki šių dienų išlikę buvusio vienuolyno vartai ir kapinių koplyčia. 2003 m. čia buvo įsteigtas pirmasis Kaišiadorių rajono savivaldybės istorinis – archeologinis draustinis, gausiai lankomas besidominčių kultūros paveldu turistų, moksleivių, maldininkų. Buvusio vienuolyno tyrimo ir tvarkymo projektai sutelkė Kauno technologijos universiteto mokslininkus, archeologus, kraštovaizdžio, polichrominės tapybos specialistus, savivaldybės tarnautojus, Paparčių bendruomenės narius.

Nuo 2003 metų buvusio vienuolyno teritorijoje buvo organizuojami vienuolyno įkūrimo datai paminėti skirti renginiai, baroko muzikos koncertai. Festivalio idėja buvo suburti baroko epochos tyrinėtojus, baroko muzikos atlikėjus, festivalio lankytojams patrauklia forma suteikti informacijos apie gražiausius šios epochos muzikos, architektūros, istorijos bruožus, sukaupti žinių ir lėšų vienintelio autentiško tos epochos statinio ne tik Paparčiuose, bet ir visame Kaišiadorių rajone – koplyčios išsaugojimui.

Kartu su Kauno technologijos universiteto Architektūros katedros mokslininkais, studentais, kitais specialistais atlikta daugybė tyrinėjimų, archeologinių kasinėjimų, bet regimu pavidalu yra išlikę tik vienuolyno vartai ir kapinių koplyčia, visa kita – po storu žemės ir užmaršties sluoksniu arba dokumentuose ir brėžiniuose... Šis festivalis yra bene pirmasis regimas Paparčių istorijos atgimimo ženklas.

Kaip galėtumėte nusakyti šio festivalio tikslą – ar tai mėginimas prikelti baroko kultūrą, parodyti ją žmonėms, ar tiesiog atgaivinti patį kultūrinį vyksmą, kuris mažesniuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose yra kiek apmiręs ir laikosi tik iniciatyvių bei kūrybingų vietos gyventojų pastangomis?

Reikėtų įsivaizduoti Paparčius XVII-XIX amžių pradžioje: nepaprastai vaizdingas kraštovaizdis prie Neries ir Žiežmaros upių, didiko, LDK iždininko Stanislovo Beinarto funduotas Dominikonų vienuolynas, turintis vieną didžiausių bibliotekų Lietuvoje, turtingą menų rinkinį, Kunigaikštystės švietimo centras su noviciatu, kuriame mokėsi keliasdešimt naujokų, nemaža dalis vienuolių - mokslininkai, įtakingi to meto visuomenės veikėjai. Visa ši atmosfera neišvengiamai turėjo veikti ir Paparčių krašto žmones, jų mąstyseną ir gyvenimo būdą. Po 1863 metų sukilimo Paparčių vienuolynas uždaromas, vienuoliai išblaškomi, Paparčiuose prasideda dvasinis, kultūrinis nuosmukis.

Visi šie darbai, ir festivalis taip pat, pirmiausia yra bandymas sugrąžinti Paparčių ir viso mūsų krašto žmonėms savo kultūrinį identitetą, savigarbą, savitumą. Nes visgi ir šių dienų Paparčiai tebeturi savo paslaptį: vienuolyno nebėra, bet toje erdvėje yra kažkas labai ypatingo, stipraus, ta vieta skleidžia savo dvasią, ten norisi melstis, giedoti... Gal ne veltui jau mūsų dienomis Paparčių apylinkes pasirinko ir Betliejaus Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų ir šv. Brunono seserų kongregacija Aušrinės Marijos vienuolyno vietai...

Ir labai svarbu, kad ne savivaldybė, ne paveldosaugininkai, o pati seniūnijos bendruomenė ėmėsi ieškoti būdų prikelti savo dvasią, susivokti, iš kokio istorijos ir kultūros šaltinio reikia semtis jėgos, ką priminti savo vaikams, kokio gyvenimo Paparčiuose siekti.

Šiemet šio festivalio laikas – gegužės–spalio mėnesiai. Kokie renginiai vyko bei kokiose erdvėse šis festivalis apsilankė?

Visi renginiai vyko buvusioje vienuolyno koplyčioje ir prie jos: atidaryme dalyvavo dominikonas brolis Pijus, grigališkojo choralo choras „Schola Gregoriana Vilnensis“, vasarą giedojo choras „Ąžuoliukas“, rugsėjį griežė Lietuvos kamerinis orkestras, festivalio renginiuose dalyvavo Paparčių tyrinėtojų, mokslininkų, menininkų.

Sekmadienį Vilniuje, Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje, vyks jau baigiamasis šio festivalio koncertas „Pašokime menuetą“. Šiuo akordu baigsis veik pusę metų trukęs festivalis. Ar kitų metų pavasarį baroko kultūra vėl atgims Paparčiuose, o iš jų pasklis ir į platesnes erdves?

Festivalis, kol jis gyvuos, visada bus Paparčiuose. Šiemetinis, pirmasis, buvo daugiau muzikinis; kitais metais norėtume daugiau akcentuoti baroko pasaulėžiūrą to meto filosofijoje, literatūroje, architektūroje. Be koplyčios, Paparčiuose dar yra senas vienuolyno parkas, po jo dideliais medžiais taip pat skambės muzika; ir dar aplinkui, kur tik akis užmato – kvapą gniaužiantis pirmapradis kraštovaizdis, visas tinkantis pokalbiams apie gražius ir prasmingus dalykus, maldai, muzikai...

O gal net pasiūlysim savo autentišką sakralią erdvę festivalio „Pax et bonum“ renginiams...

Šių metų festivalio pabaigai Nacionalinė filharmonija padovanojo mūsų žmonėms tikrą šventę: sekmadienį Vilniuje koncertą savo gražioje salėje, gerų atlikėjų: gros Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, dalyvaus senosios muzikos ansamblis „Banchetto musicale“. Važiuojam į Vilnių iš Paparčių ir Kaišiadorių rajono septyniais autobusais: važiuoja ir garsūs profesoriai, dirbę Paparčiuose, ir rajono meras, seniūnas, ir visi Paparčių vaikai, besiruošiantys Sutvirtinimo sakramentui, mokytojai, visas gretimo kaimo teatras, važiuoja aštuoniasdešimtmetis Kazys Verbus, gal 60 metų patarnaujantis Paparčių bažnyčioje, ir Vaclovas Kanevičius, pusę amžiaus procesijų priekyje nešantis kryžių... Ateikit susitikti su mumis sekmadienį. Ir atvažiuokit į Paparčius patirti baroko, rudens, tylos...

Kalbino Gediminas Kajėnas

Bernardinai.lt